Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejo UAB NTA „R. P. “ direktoriaus V. G. skunda del 2009 m. sausio 20 d. Vilniaus m. 1 apylinkes teismo nutarties, kuria palikti galioti 2008 m. gruodžio 17 d. ir 2008 m. lapkricio 14 d. Vilniaus m. apylinkes prokuraturos nutarimai del ikiteisminio tyrimo nutraukimo, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustate:

2008 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje buvo panaikintas nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima ir pardetas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos 182 str. 1 d., t.y. del to, kad S. T. , UAB „M. P. “ direktorius, nepagristai reikalauja apmoketi iš V. G. vekseli 31 200 Lt sumai, nors kaip nurodo V. G. , didžiaja dali – 7000 Euru (24 150 Lt) jis jau yra apmokejes.

2008 m. lapkricio 14 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, motyvuojant tuo, kad BK 182 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaryta nebuvo. Del mineto nutarimo pareiškejas pateike skunda, taciau Vilniaus m. apylinkes vyriausiasis prokuroras 2008 m. gruodžio 17 d. nutarimu ji atmete, motyvuojant tuo, kad pareiškejo nurodytos nusikalstamos veikos finansu sistemai nebuvo padarytos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad prokuroras 2008 m. lapkricio 14 d. nutarimu nutrauke ikiteismini tyrima S. T. atžvilgiu del nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., kadangi nebuvo surinkta duomenu, jog S. T. padare nusikalstama veika, numatyta BK 182 str. 2 d., t.y., kad jis naudodamas kokios nors formos apgaule, igijo ar pasisavino pareiškejo turta.

Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis, kuria palikti galioti prokuroru 2008 m. lapkricio 14 d. ir 2008 m. gruodžio 17 d. nutarimai, yra teiseta ir pagrista.

Pagal BPK 168 str. prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes. Atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (yra BPK 3 str. numatytu aplinkybiu del kuriu procesas negalimas; kalba eina apie ivyki ar veika, už kuria nenumatyta baudžiamoji atsakomybe). Teismas, išanalizaves pareiškejo skunde nurodytas aplinkybes, daro išvada, jog jis nera pagristas teisiniu aspektu del sekanciu motyvu.

Ikiteisminio tyrimo byloje esantys duomenys liudija, kad tarp UAB „R. P. “, atstovaujamos V. G. ir UAB „M. P. “, atstovaujamos S. T. , buvo sudarytos sutartys del lipduku „AkkuFresh“ isigijimo ir platinimo. 2008-01-24 pareiškejas išraše S. T. paprastaji neprotestuotina vekseli 31200 Lt sumai. Duomenu, patvirtinanciu, jog pareiškejo išrašytas vekselis yra susijes su Distribucijos sutartimis, nera. Pareiškejas pinigu iki vekselyje nurodyto termino S. T. nesumokejo. Tuo tarpu iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad S. T. pagal Distribucijos sutarti Nr. 5 pagal PVM saskaita – faktura, t.y. už lipdukus buvo sumoketa 7000 euru. Nurodytos pinigu sumos gavimo fakto neneigia ir pats S. T. . Tokiu budu nurodytos aplinkybes liudija, kad S. T. 7000 euru gavo iš UAB „R. P. “ teisetai, vykdant Distribucijos sutarti. Tai rodo, kad pareiškeja ir S. T. siejo verslo, t.y. civiliniai teisiniai santykiai. Todel pagrista manyti, kad pareiškejas laisva valia išraše S. T. vekseli, taciau pastarasis gincija vekselyje nurodytos sumos dydi ir teigia, jog vekselis buvo pasirašytas kaip garantas pagal Distribucijos sutartis. Taciau duomenu, patvirtinanciu nurodytas aplinkybes, nera. Tuo tarpu S. T. nurodytos aplinkybes, jog 2008-01-24 vekselis buvo išrašytas V. G. , kaip fiziniam asmeniui ir nebuvo susijes su sutartimis del „AkkuFresh“ lipduku isigijimo ir platinimo, nera paneigtos jokiais bylos duomenimis. Tuo tarpu pareiškejo teiginiai, jog jis pervede UAB „M. P. “ 7000 euru, kaip dalini atsiskaityma už lipdukus, del ko S. T. neteisetai reikalauja iš jo visos vekselyje nurodytos sumos, t.y. 31 200 Lt, nes dali sumos jis jau yra sumokejes, nera patvirtinti jokiais irodymais. Taigi V. G. nepateike jokiu irodymu, patvirtinanciu, kad S. T. perduoti 7000 euru buvo dalinis vekselio apmokejimas. Todel teigti, kad S. T. pasisavino ar sukciavimo budu igijo 7000 euru, nera pagrindo.

Teismas pažymi, kad esminis sukciavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis ji nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldyma ar teises i ji igijima neteiseta, yra apgaules naudojimas prieš turto savininkus, teisetus valdytojus ar asmenis, kuriu žinioje yra turtas. Apgaule sukciavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teises i ji igijimo budas. Apgaule tai turto savininko, teiseto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas del kaltininko turimos tariamos teises i turta arba del jo ketinimu ir tokiu budu ,,privertimas“ ju perduoti turta kaltininko ar treciuju asmenu nuosavyben ar laikinam valdymui. Atkreiptinas demesys i tai, kad apgaule sukciaujant turi buti esmine, t. y. suklaidinimas turi tureti lemiama itaka asmens apsisprendimui del turto perdavimo kitam asmeniui.

Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo medžiaga nepatvirtina, kad S. T. pareiškejo atžvilgiu butu panaudojes kokia nors apgaules forma ar pasisavines pareiškejo turta. Pareiškejo nurodytos aplinkybes apie tai, kad 7000 euru jis pervede S. T. kaip dalini skolos atsiskaityma už lipdukus, o S. T. lipdukai yra butaforija ir falsifikatas, del ko pastarasis neteisetai reikalauja visos vekselyje nurodytos sumos, negali buti laikomos duomenimis, irodanciais apgaules elementu S. T. veiksmuose buvima. Tuo tarpu BK 2 straipsnio 4 dalis itvirtina principine baudžiamosios teises nuostata, kad pagal baudžiamaji istatyma atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo istatymo numatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudeti. Šiuo konkreciu atveju turi buti ivertinta ar S. T. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudetis. Pažymetina, kad apgaule darant sukciavimo nusikaltimus gali pasireikšti ivairiais budais ir priemonemis. Sukciaujant gali buti apgaudinejama žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais ir pan. Apgaulei gali buti panaudotas ir civiliniu sutarciu sudarymas, kai iš anksto numatyta tokiu sutarciu sudarymu suklaidinti turto savininka ar valdytoja arba asmeni, kurio žinioje yra turtas. Taciau ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys neirodo BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudeties butinojo požymio – apgaules konkretaus pobudžio buvimo S. T. veiksmuose (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–268/2006 m.), t.y., kad pareiškejas vekseli pasiraše apgaules itakoje. Vien ta aplinkybe, kad pareiškejas nesutinka su ji ir S. T. siejusiu civiliniu sutarciu turiniu, produkcijos kokybe, neirodo BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudeties butinojo požymio – apgaules konkretaus pobudžio buvimo S. T. veiksmuose (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–268/2006 m.). Tai yra jau civilines teises reguliavimo dalykas, del ko pareiškejas turetu kreiptis i teisma civilinio proceso tvarka. Taigi objektyviu ir negincytinu duomenu, patvirtinanciu, jog V. G. 2008-01-24 vekseli pasiraše apgaules itakoje, nera. Tokiu budu nera pagrindo teigti, kad S. T. veiksmuose buvo apgaules požymiu, nulemusiu mineto vekselio pasirašyma.

Be to, teismas atkreipia demesi i tai, kad sukciavimo atveju, turtas kitam asmeniui pereina neteisetai. Nagrinejamojoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad pareiškejas sudare sutartis su UAB „M. P. “ del lipduku „AkkuFresh“ isigijimo ir platinimo bei pasiraše 2007-01-24 paprastaji neprotestuotina vekseli. Šia aplinkybe pripažista ir pats V. G. . Taigi jis išreiške tikraja valia del nurodytu sandoriu sudarymo ir iš dalies ivykde savo isipareigojimus. Tokiu budu nera pagrindo manyti, kad S. T. , sudarydamas minetus sandorius ar gaudamas vekseli, turejo tiksla suklaidinti ar apgauti V. G. ir neteisetai igyti teise i jo turta.

Atkreiptinas demesys i tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teise istatymu nustatyta tvarka kreiptis i teisma, kad butu apginta pažeista ar gincijama jo teise arba istatymu saugomas interesas. Teismo manymu, tarp pareiškejo ir S. T. yra susikloste civiliniai teisiniai santykiai, todel ju gincas del tarpusavio atsiskaitymu pagal vekseli ir produkcijos kokybes, nes pasak pareiškejo, S. T. apgaule pasireiške ir melagingu duomenu pateikimu apie lipduku kokybe, nagrinetinas civilinio proceso tvarka.

Iš Konstitucijos 118 str. 1 d. nuostatos prokurorui kyla pareiga organizuoti ikiteismini tyrima ir vadovauti jam taip, kad butu surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstama veika ir asmeni, itariama padarius šia veika. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria palikti galioti prokuroru nutarimai nutraukti ikiteismini tyrima, yra teiseta ir pagrista, nes pareiškimas pradeti ikiteismini tyrima yra akivaizdžiai nepagristas teises aspektu, t.y. pareiškime nurodyta veika nera nusikalstama. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigunas ar prokuroras privalo priimti sprendima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Pažymetina, kad tik ištyrus visas pareiškejo prašyme del ikiteisminio tyrimo pradejimo nurodytas aplinkybes apie galima S. T. sukciavima, atlikus visus procesinius veiksmus, surinkus ir ivertinus informacija, buvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteismini tyrima. Taigi tik išsamiai išanalizavus byloje esancius duomenis, tiek prokuroras, teik teismas objektyviai nustate, kad S. T. veiksmuose nera nusikaltimo požymiu.

Esant nurodytoms aplinkybems, naikinti Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009 m. sausio 20 d. nutarti, skunde nurodytais motyvais, nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

pareiškejo V. G. skunda del Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009 m. sausio 20 d. nutarties panaikinimo atmesti.

Nutartis yra galutine ir neskundžiama.