- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-05-23
- Bylos Nr.
- 1-1720-668/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00058-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- V. L.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
V. L. (ankstesnė pavardė Š.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, nedirbanti, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., 300 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. pasisavino jos žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent:
dirbdama UAB „Hansa plytelių turgus“, į. k. 300047533, reg. Naujoji 4, Mažeikiai, Kauno filialo parduotuvės, esančios adresu Pramonės 14, Kaunas, vedėja ir pagal 2007-02-01 darbo sutarties Nr. 30, 7 punktą būdama materialiai atsakinga bei, pagal 2007-02-01 parduotuvės vedėjo pareiginių nuostatų 2.8 punktą, būdama visiškai materialiai atsakinga už bendrovės jai patikėtų ir perduotų materialinių vertybių saugumą, bei, turėdama teisę veikti įmonės filialo vardu, 2010-02-03 pasisavino jai patikėtą svetimą - UAB „Hansa plytelių turgus“ priklausantį turtą, o būtent iš pirkėjo V. V. gautus jo už prekes sumokėtus pinigus - 2680 Lt., t. y. suklastodama dokumentą - 2010-02-03 UAB „Hansa plytelių turgus“ kasos pajamų orderį Nr. HPT-10/K0731 įrašė į jį tiesos neatitinkančią informaciją, t. y. neteisingą kasos pajamų orderio numerį kuris jau buvo išrašytas UAB „Hansa plytelių turgus“ 2010-01-27 d., minėtus žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu, t.y. pasirašė grafoje „Gavo kasininkas“ bei šiame kasos pajamų orderyje nurodytos 2680 Lt. sumos neužpajamavo bendrovės kasoje tuo padarydama UAB „Hansa plytelių turgus“ 2680 turtinę žalą;
2010-02-03, tyrimo nenustatytą valandą, UAB „Hansa plytelių turgus“, į. k. 300047533, reg. Naujoji 4, Mažeikiai, Kauno filialo parduotuvėje esančioje adresu Pramonės 14, Kaunas, turėdama tikslą pasisavinti jos žinioje buvusį svetimą -UAB „Hansa plytelių turgus“ priklausantį turtą, o būtent iš pirkėjo V. V. gautą jo už prekes sumokėtą pinigų sumą - 2680 Lt, suklastojo tikrą dokumentą - 2010-02-03 UAB „Hansa plytelių turgus“ kasos pajamų orderį Nr. HPT-10/K0731 įrašydama į jį tiesos neatitinkančią informaciją, t. y. neteisingą kasos pajamų orderio numerį, kuris jau buvo išrašytas UAB „Hansa plytelių turgus“ 2010-01-27, minėtus žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu, t. y. pasirašė grafoje „Gavo kasininkas“ bei šiame kasos pajamų orderyje nurodytos 2680 Lt sumos neužpajamavo bendrovės kasoje.
Kaltinamoji V. L. iš dalies prisipažino kalta ir parodė, kad laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2010-06-09 ji dirbo UAB „Hansa plytelių turgus“ Kauno filialo parduotuvėje, esančioje adresu Pramonės pr. 14, Kaunas, vedėjos pareigose. Kai buvo priimta į darbą UAB „Hansa plytelių turgus“, ji pasirašė darbo sutartį. Žino, kad pagal 2007-02-01 darbo sutartį bei, pagal parduotuvės vedėjo pareiginius nuostatus buvo visiškai materialiai atsakinga. Visus įsidarbinant pateiktus pasirašyti dokumentus, jai pateikė bendrovės direktorė R. S.. 2010-06-19 UAB „Hansa plytelių turgus“ direktorės įsakymu-skirti drausminę nuobauda, ji buvo atleista iš darbo dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių klastojimo, 2010 m. vasario mėnesio bendrovės kasos knygos suklastojimo ir 4900 litų pasisavinimo ir po inventorizacijos nustatyto didelio trūkumo atsiradimo. 2012-12-04 ir 2013-01-24 jos, kaip įtariamosios apklausų metu, jai Kauno apskrities VPK NTV ENTS tyrėja V. J. pateikė susipažinimui UAB „Hansa plytelių turgus“ kasos pajamų orderį 2010-02-03 Nr. HPT-10/K 0731, UAB „Hansa plytelių turgus“ Kasos knygą nuo 2009-08 iki 2010-04, Kasos operacijų žurnalą Nr. 1 laikotarpio nuo 2010-01-25 iki 2010-12-31, 2009-12-23 Prekių tiekimo sutartį Nr. 2007/07/04, sudarytą tarp UAB „Hansa plytelių turgus“ ir pirkėjo V. V.. Susipažinusi su šiais dokumentais, teigia, kad UAB „Hansa plytelių turgus“ kasos pajamų orderį 2010-02-03 Nr. HPT-10/K 0731 ir 2009-12-23 Prekių tiekimo sutartį Nr. 2007/07/04 sudarytą tarp UAB „Hansa plytelių turgus“ ir pirkėjo V. V. surašė ji. Abu šiuos dokumentus patvirtino savo parašu, t. y. 2010-02-03 UAB „Hansa plytelių turgus“ kasos pajamų orderyje Nr. HPT-10/K0731 pasirašė grafoje „Gavo kasininkas“, o 2009-12-23 Prekių tiekimo sutartyje Nr. 2007/07/04 sudarytoje tarp UAB „Hansą plytelių turgus“ ir pirkėjo V. V. pasirašė grafoje „Tiekėjas“ po UAB „Hansa plytelių turgus“ rekvizitais šalia savo vardo ir pavardės. Ji nesuklastojo UAB „Hansa plytelių turgus“ kasos pajamų orderio 2010-02-03 Nr. HPT-10/K 0731. Šiame orderyje ji parašė teisybę, t. y. jai iš tikro V. V. sumokėjo už prekes 2680 Lt. Ji, spausdindama kompiuteriu kasos pajamų orderį 2010-02-03 Nr. HPT-10/K 0731, netyčia galėjo suklysti ir parašyti neteisingą numerį ar net orderio surašymo datą. Ji iš tikrųjų paėmė iš pirkėjo V. V. pinigus –2680 litus, kuriuos jis sumokėjo už perkamas plyteles. Kiek ji pamena, šiuos pinigus įnešė į bendrovės kasą. Ji tikrai nepasisavino jai V. V. duotų 2680 litų už pirktas plyteles. Neatmeta galimybės, kad šiuos iš V. V. paimtus pinigus už plyteles padėjo savo kabinete, netinkamoje vietoje. Gal šie pinigai nusimetė ar juos kas neteisėtai pasisavino. Ji šiek tiek jaučiuosi kalta dėl šio įvykio, kad iš karto iš V. V. gautų pinigų nepadėjo į bendrovės seifą, o pasidėjo juos ant stalo, kur jie galėjo būti netyčia apkrauti bendrovės dokumentais. 2010-02-03 darbo dienos pabaigoje ji apsižiūrėjo, kad išrašė UAB „Hansa plytelių turgus“ kasos pajamų orderį 2010-02-03 Nr. HPT-10/K 0731 su tokiu pat numeriu, kurį jau buvau išrašiusi 2010-01-27. Tai pamačiusi, ji išmetė UAB „Hansa plytelių turgus“ kasos pajamų orderį 2010-02-03 Nr. HPT-10/K 0731 į šiukšlių dėžę. Dėl 2680 Lt, gautų iš pirkėjo V. V., gali pasakyti, kad nežino kur jie dingo nuo jos stalo. Tačiau kadangi ji juos paėmė iš pirkėjo V. V., todėl jaučiasi kalta dėl jų dingimo. Išrašė 2010-02-03 UAB „Hansa plytelių turgus“ kasos pajamų orderį Nr. HPT-10/K0731, jai UAB „Hansa plytelių turgus“ Kauno filialo parduotuvėje esančioje adresu Pramonės pr. 14, Kaunas, o neįnešė iš pirkėjo V. V. gautų pinigų į kasos aparatą, išduodant kasos čekį, nes tai buvo užsakytos prekės, jos buvo dar neužpajamuotos, todėl tokiu atveju jie visada išrašo kasos pajamų orderį (4 t., b. 1. 113-116, 118-119, 121-124, 127-128).
Kaltinamosios kaltė, padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas grindžiama šiais duomenimis:
liudytojo V. V. parodymais, kad 2009 metais gruodžio mėnesį prekybos miestelyje „Urmas“, „Hansa plytelių turgus“ išsirinko grindų plyteles ir su darbuotoja, kurios vardo, pavardės, pareigų nežino, mano, kad ji vadybininkė, sėdėjo stikliniame kabinete, už kasos, pasirašė prekių tiekimo sutartį Nr. 2007/07/04. 2009 m. gruodžio mėn. pasirašė sutartį su aukščiau minėta darbuotoja jos kabinete, taip pat jos kabinete sumokėjo sutartyje nurodytą sumą 1000 Lt avansą. Jis pirko apie 40 m² plytelių, kurių vienas kvadratinis metras kainavo 67 litus. Šių plytelių pardavime nebuvo, todėl jas teko užsakyti iš kitos šalies. Maždaug po dviejų, trijų savaičių sužinojo, kad plytelės yra gautos. Atvykęs pasiimti plytelių, sumokėjo likusią sumą, 1680 litų, minėtos darbuotojos kabinete. Grįžęs namo pastebėjo, kad plytelių atspalvis yra kitoks, negu buvo užsakytas. Kitą dieną paskambino tai pačiai darbuotojai, išsakė pretenziją dėl ne tokių plytelių. Darbuotoja sutiko, kad atvežtų plyteles pakeitimui. Atvažiavęs išsiaiškino, kad kodas skyrėsi vienu simboliu, kurį blogai buvo pažymėję „Hansa plytelių turgus“ darbuotojai. Pripažinę savo kaltę, jie sutiko plyteles pakeisti tinkamomis. Palikęs visas netinkamas plyteles, laukė kitų. Naujas užsakymas buvo įvykdytas maždaug iki dviejų savaičių. Atvažiavęs pasiimti antrą katrą jam atvežtų plytelių, jas apžiurėjo, tai buvo tos plytelės, kurios ir turėjo būti. Plyteles atsiėmė apie vasario mėn., tada jokių pinigų nemokėjo, nes pinigai liko tie patys, kuriuos sumokėjo sausio mėnesį. Už laukimą ir nesusipratimus dėl plytelių gavo dovanų maišą plytelių klijų ar kažkokių kitų medžiagų, susijusių su plytelių klijavimu, tiksliai neatsimenu, dovaną davė minėtoji darbuotoja. Už nupirktas plyteles jis sumokėjo 2680 litus per du kartus, t. y. 2009-12-23 kai buvo pasirašyta Prekių tiekimo sutartis Nr. 2007/07/04 jis sumokėjo 1000 litų avansą ir jam šios parduotuvės darbuotoja davė pasirašyti netik Prekių tiekimo sutartį Nr. 2007/07/04, bet ir dar kažkokį dokumentą patvirtinantį, kad jis sumokėjo 1000 litų avansą. Jokio kasos kvito jam neišdavė. 1000 litų avansą jis padavė UAB „Hansa plytelių turgus“ Kauno filialo parduotuvės darbuotojai, jos stikliniame kabinete. Kai jis atvykęs antrą kartą į šią parduotuvę atsiimti užsakytas plyteles, padavė minėtai UAB „Hansa plytelių turgus“ Kauno filialo parduotuvės darbuotojai, likusią pinigų sumą, t.y. 1680 litus, kuriuos jis turėjo sumokėti už perkamas plyteles, pastaroji paėmus iš jo pinigus išrašė 2010-02-03 kasos pajamų orderį Nr. HPT-10/K0731. Šiame kasos pajamų orderyje nurodyta orderio išrašymo data atitiko tą datą, kuri buvo iš tikro, t. y. kiek pamena jis atsiimti plyteles į UAB „Hansa plytelių turgus“ Kauno filialo parduotuvę atvyko būtent 2010-02-03, kurios data išrašytas ir kasos pajamų orderis. Likusią 1680 litų sumą už nupirktas plyteles, jis padavė minėtai darbuotojai ne jos kabinete, o parduotuvėje prie prekystalio. Netoli tos vietos kur jis padavė pastarajai pinigus, t. y. 1680 litų, buvo kasos aparatas. Tačiau jis tuo metu nesureikšmino, kodėl ši darbuotoja jo jai paduotus pinigus neįneša į kasą, t. y. neįmušą į kasos aparatą, neišduoda jam kasos kvito, o jam išrašo kasos pajamų orderį (t. 2, b.l. 57, 62-63).
Liudytojo V. Č. parodymais, kad laikotarpiu nuo 2008-09-11 iki 2010-06-19 jis dirbo UAB „Hansa plytelių turgus“ Kauno filialo parduotuvėje esančioje adresu Pramonės pr. 14, Kaunas, pardavėjo-konsultanto pareigose. Kartu su juo laikotarpiu nuo 2008-09-11 iki 2010-06-19 UAB „Hansa plytelių turgus“ Kauno filialo parduotuvėje esančioje adresu Pramonės pr. 14, Kaunas, dirbo šie darbuotojai: vedėja V. Š., pardavėjai konsultantai: T. M., K. C., E. L., kasininkė N., kurios pavardės nepamena. Kasininkė N. vienintelė dirbo su kasa, t. y. ji vienintelė tik galėjo įnešti pinigus į kasą, išduoti kasos kvitus, o jis ir kiti pardavėjai konsultantai: T. M., K. C., E. L. bendravo su pirkėjais, išduodavo nupirktas prekes ir padėdavo jas susikrauti pirkėjams. Kol minėtoje parduotuvėje dirbo kasininkė N. jie visai nesikišo į piniginius reikalus, t.y. pirkėjai pinigus už prekes sumokėdavo N. į kasą, o jie tik gavę lapelį iš N. ar V. Š. išduodavo pirkėjams prekes. Galima sakyti, kad kol dirbo kasininkė N. jie nelabai ir matė kada ir kiek pirkėjai sumoka už prekes, nes jie tik gavę ant lapelio užrašytus nupirktų prekių kiekus, kodus, jas išduodavo ir padėdavo susikrauti pirkėjams. Iki 2009 m. pavasario tik N. ir V. Š. galėdavo įnešti pinigus į kasą, išduoti kasos kvitus. 2009 m. direktorė R. S. atleido N. iš kasininkės pareigų, nes buvo krizė ir neturėjo iš ko mokėti jai atlyginimo. O jiems pardavėjams-konsultantams nurodė ne vien dirbti krovėjais ir tik bendrauti su pirkėjais, bet ir dirbti su kasos aparatu. Asmeniškai jis pradėjo dirbti prie kasos, t.y. įnešti į kasą pinigus už parduotas prekes, išduoti kasos kvitus tik 2009 m. pabaigoje, nes jis su T. M. ilgai spyriojosi ir nenorėjo sutikti dirbti pardavėjais-kasininkais. Nuo N. atleidimo iš darbo iki tol kol jis su T. M. pradėjo dirbti su kasos aparatu, į parduotuvės kasą pinigus už prekes įnešdavo ir kasos kvitus išduodavo E. L. ir K. C.. Po to kai jie visi keturi, t.y. jis, T. M., K. C., E. L. pradėjo dirbti su kasa, jie visi turėjo atskirus kodus kaip ir V. Š.. Šie kodai buvo priklijuoti ant UAB „Hansa plytelių turgus“ Kauno filialo parduotuvėje esančioje adresu Pramonės pr. 14, Kaunas, kasos aparato. Ir kas norėjo iš parduotuvės darbuotojų galėjo į kasą įmušti, kad parduoda prekes ir įneša pinigus pasinaudojant kokiu nori kodu. Iš vis UAB „Hansa plytelių turgus“ Kauno filialo parduotuvėje nebuvo jokios tvarkos, nes didelė parduotuvė buvo nestebima vaizdo kameromis, niekada iki 2010-06-07 nebuvo atlikta gera ir išsami inventorizacija. Būdavo, kad tą dieną nedirbi, o kažkas tavo vardu atlieka prekių grąžinimą. Yra atsitikę, kad 2009 m. pabaigoje iš bendrovės kasos aparato pavogė kažkas pinigus kol jie pardavėjai aptarnavo pirkėjus ir juos konsultavo. Kol jis dirbo minėtoje parduotuvėje matė, kad parduotuvės vedėja V. Š. ir UAB „Hansa plytelių turgus“ direktorė R. S. nelabai sugyvena, akivaizdžiai matėsi tarp jų esanti įtampa. Iki 2010-06-07 d. inventorizacijos, prieš tai buvusios inventorizacijos buvo atliekamos neišsamiai, t.y. atvažiuodavo iš Vilniaus direktorė R. S. su vadybininke D., jos užsidarydavo pas V. Š. kabinete gerdavo kavą, valgydavo tortus, o jiems liepdavo eiti į parduotuvės salę ir suskaičiuoti prekes. Niekada parduotuvės direktorė R. S., vadybininkė D. ir vedėja V. Š. nedalyvavo prekių skaičiavime. Tik 2010-06-07, atliekant inventorizaciją, pirmą kartą buvo suskaičiuotos parduotuvėje esančios prekės išsamiau. Jei būtų visada daroma tokia inventorizacija, kaip 2010-06-07, esami trūkumai būtų išaiškėję anksčiau. Prieš kiekvieną anksčiau daromą inventorizaciją, vedėja V. Š. liepdavo jiems dieną prieš inventorizaciją suskaičiuoti prekių kiekius, o kai jie jai paduodavo juodraščius su paskaičiuotais prekių kiekiais, ji surašydavo inventorizacijos aktą. Jis nesigilindavo tiksliai ką V. Š. parašydavo į inventorizacijos aktus, o tik pasirašydavo juos. Kad jų parduotuvėje keletą metų iš eilės yra trūkumai, žinojo ir direktorė R. S., kuri girdėjo kaip sakydavo, kad pakalbės su akcininku ar tai savininku. R. S. nebuvo naujiena, kad jų parduotuvėje yra trūkumai, ji tai puikiai žinojo. Jam atrodo, kad paskutinė inventorizacija vykusi 2010-06-07 buvo R. S. noras susidoroti su V. Š.. Jis kaip minėjo, nebuvo UAB „Hansa plytelių turgus“ Kauno filialo parduotuvėje tvarkos. Neturėjo būti tvarkos ir bendrovės Vilniaus filialo parduotuvėje , nes dažnai buvo maišomos prekės, t.y. jiems atvežamos Vilniaus parduotuvei priklausomos prekės, o jiems jų. Dažnai priimant atvežtas į parduotuvę prekes būdavo daug neatitikimų, būdavo nespėji iškrauti atvežtų prekių, o jau vadybininkė D. ir Vilniaus filialo parduotuvės prašo jas neiškrauti atvežti atgal ir dar pakrauti pas juos nesančių plytelių. Bendrovės kompiuteris rodydavo, kad pas juos yra 100 m² plytelių, klientas prašydavo parduoti 70 m² , o sandėlyje matydavo, kad turi tik 30 m² plytelių. Būdavo, kad ryte parduotuvėje bendrovės kompiuteris rodydavo, kad turi vieną kiekį plytelių, o po pietų kitą. Jis yra paskambinęs į Vilnių vadybininkei D. ir sakęs kodėl jie prirašė, kad pas juos yra daugiau plytelių negu ištiktųjų yra. Tada jam D. sakė, kad ji iš anksto į kompiuterį įvedė daugiau priekių, nes jie neva tai gaus tas plyteles, jos pakeliui pas juos, t.y. vežamos. Jis žino, kad iš Vilniaus buvo koreguojamas bendrovės kompiuteris, jie jiems galėjo prirašyti, kad neva pas juos yra dvigubai daugiau prekių negu ištiktųjų buvo. Jis yra kartą pakrovęs vedėjos V. Š. tėvui apie 10 m² plytelių ir porą maišų plytelių klijų, tačiau jis nežino ar V. Š. tėvas už šias plyteles yra sumokėjęs. Jis V. Š. prašymu pakrovė V. tėvui plyteles. Jis yra daug kam krovęs plyteles, tačiau jis visų pirkėjų neklausinėjo ar jie sumokėjo už prekes ar ne. Jam pirkėjas paduodavo lapelį kuriame V. Š. ar kitas pardavėjas būdavo užrašęs kiek jam reikia pakrauti perkamų plytelių ir jis pakraudavo prašomas plyteles ir tikrai specialiai nesigilindavo ar už jas sumokėti pinigai ar ne, jis pasitikėjo kartu dirbančiais bendradarbiais. Jis žino, kad V. Š. kartais savo pažįstamiems duodavo plytelių, o šie sakė vėliau susimokės jai už plyteles ir ji žadėjo įnešti gautus pinigus į kasą. Jis nežino ar V. Š. gautus pinigus iš klientų vėliau įnešdavo į kasą. Jo nuomone vedėja V. Š. negalėjo padaryti virš 70 tūkstančių litų trūkumo. Jis galvoja, kad šis trūkumas atsirado dėl aplaidaus bendrovės valdymo ir darbo organizavimo. Neatmeta galimybės, kad jis yra išdavęs prekes V. Š. nurodymų ir už tas prekes, jas gavęs žmogus buvo neatsiskaitęs su bendrove, tačiau pati direktorė R. S. leido išduoti prekes, didelį kiekį perkantiems pirkėjams be pinigų, nes norėjo išsaugoti gerus klientus, nes jie vėliau apsimokėdavo. Didelius kiekius perkantys klientai plyteles pirko ne iš jų, o juos aptarnaudavo pati V. Š.. Jiems buvo pritaikoma didesnė nuolaidą kurią galėjo pritaikyti tik pati V. Š.. Ji galėjo padaryti ir pinigų sumokėjimo už prekes, atidėjimus. Galvoja galėjo tuos atidėjimus daryti tik su direktorės R. S. žinia (t. 2, b. 1. 48, 49, 51-54),
Liudytojų: K. C. (t. 2, b.l. 19, 22-25), T. M. (t. 2, b.l. 26, 27, 33-36), J. Š. (t. 2, b.l. 83-84), E. L. (t. 2, b.l. 37, 38, 44-47), N. G. (t. 2, b.l. 68-70), D. K. (t. 2, b. 1. 73-74), dirbusių UAB „Hansa plytelių turgus“ Kauno filialo parduotuvėje pardavėjų konsultantų pareigose analogiškais parodymais, kaip ir liudytojo V. Č..
Liudytojos D. B. pardymais, kad ji nuo 2004-11-08 dirba UAB „Hansa plytelių turgus“ Vilniaus filialo parduotuvėje esančioje adresu Ukmergės 248 , Vilnius, vadybininkės pareigose. Ji laikotarpiu nuo 2007 iki 2010 metų dalyvavo visose inventorizacijose vykusiose UAB "Hansa plytelių turgus" Kauno filialo parduotuvėje, esančioje adresu Pramonės pr. 14, Kaunas. Minėtu laikotarpiu vyko keturios inventorizacijos šioje parduotuvėje, ji visuose buvo komisijos narė, o bendrovės direktorė R. S. komisijos pirmininkė. 2007-2009 metais įvykusiose trijose inventorizacijose UAB „Hansa plytelių turgus“ Kauno filialo parduotuvėje esančioje adresu Pramonės pr. 14, Kaunas, kaip komisijos narė dalyvavo ir šios parduotuvės vedėja V. Š. kuri buvo materialiai atsakingas asmuo šioje parduotuvėje. 2007-2009 metais bendrovės direktorė prieš kiekvieną inventorizaciją priimdavo įsakymą, paskirdavo save inventorizacijos komisijos pirmininke, o ją ir V. Š. komisijos narėmis. Kelias dienas prieš inventorizaciją būdavo pasiskambinta į UAB „Hansa plytelių turgus“ Kauno filialo parduotuvę vedėjai V. Š. ir pranešta tiksli inventorizacijos atlikimo data. Būdavo V. Š. prašoma pasiruošti inventorizacijai, t.y. prašoma, kad parduotuvėje esančios plytelės būtų sudėtos tvarkingai, vienoje vietoje, kad būtų patogiau inventorizacijos metu jas skaičiuoti. Visos 2007-2009 metų inventorizacijos buvo atliekamos kruopščiai ir išsamiai, pati direktorė R. S. skaičiuodavo Kauno filialo parduotuvėje esamus prekių likučius, jau nekalbant apie inventorizacijos komisijos nares: ją ir V. Š.. Tik bendrovės direktorė minėtų inventorizacijų metu surašydavo inventorizacijos aprašus. Surašytus inventorizacijos aprašus duodavo kiekvienam Kauno filialo darbuotojui susipažinimui. Jei skaičiuojant prekes būdavo kokie nesutapimai direktorė R. S. liepdavo perskaičiuoti per naują prekes. Po kiekvienos 2007-2009 metų inventorizacijos, įvykusios UAB „Hansa plytelių turgus“ Kauno filialo parduotuvėje, būdavo randami nedidelį trūkumai, tačiau šie trūkumai buvo nedideli ir paaiškinami. 2010 m. UAB „Hansa plytelių turgus“ Kauno filialo parduotuvės vedėjai V. Š. nutarus išeiti iš darbo buvo nutarta atlikti inventorizaciją. 2010-06-07 buvo atlikta inventorizacija UAB "Hansa plytelių turgus" Kauno filialo parduotuvėje. Bendrovės direktorė R. S. pati iškvietė vedėją V. Š. dalyvauti šioje inventorizacijoje, nes ji yra materialiai atsakingas asmuo ir privalėjo dalyvauti inventorizacijoje. Direktorė siūlė vedėjai V. Š. eiti ir skaičiuoti prekes kartu su jais, tačiau V. Š. pavaikštinėjo aplinkui juos, o po to atsisėdo prie kasos aparato ir sėdėjo kol jie skaičiavo. Kai inventorizacija buvo atlikta, direktorė R. S. davė vedėjai V. Š. susipažinti su inventorizacijos aprašais bei siūlė jai pačiai perskaičiuoti prekes, nes paaiškėjo, kad yra labai didelis trūkumas parduotuvėje. Tačiau vedėja V. Š. neketino perskaičiuoti prekių, o pasirašė ant inventorizacijos aprašų bei nieko nepaaiškino kodėl parduotuvėje atsirado toks didelis trūkumas, t.y. virš 80 tūkstančių litų. Ji ir bendrovės direktorė R. S. būdamos Vilniuje galėjome prisijungti prie UAB „Hansa plytelių turgus“ Kauno filialo parduotuvės vedėjos V. Š. kompiuterio, tik jis turėdavo būti tuo metu įjungtas. Būdavo, kad jai V. Š. nėra darbe, ji serga ar jai laisva diena, tada ji paprašydavo Kauno filialo parduotuvės pardavėjų-konsultantų įjungti V. Š. kompiuterį, kad ji galėtu vietoj jos supajamuoti jiems prekes. Vedėja V. Š. grįžusi į darbą matydavo savo kompiuteryje kada kokios prekės supajamuotos. Pas juos bendrovėje prekės būdavo vežiojamos iš Kauno į Vilnių ir atgal. Būdavo, kad ji išrašo vairuotojui vietinį važtaraštį, kad išrašytas važtaraštis mato kitos dienos ryte ir Kauno filialo parduotuvės darbuotojai, mato, kad jie gaus prekes, tačiau prekės atvažiuoja dažniausiai tik kitą dieną, o pas juos rodo kompiuteryje, kad jie tas prekes jau turi, todėl gal jie galvojo, kad dar negauna prekių, o jos jau pas juos kompiuteryje rodomos. Pas juos bendrovėje viskas buvo tvarkoma sąžiningai ir kruopščiai. Niekada nėra buvę, kad ji prirašytu jiems didesnį prekių likutį negu jie iš tikro turį. 2012-11-27 ji dalyvavo apžiūroje vykusioje pas buvusią bendrovės „Hansa plytelių turgus“ Kauno filialo parduotuvės vedėją V. Š. namuose - gyvenamojo namo esančio adresu Sukilėlių pr. 47, Kaunas, dalyje. Apžiūrint minėtas patalpas virtuvės ir koridorių patalpose buvo rastos išklijuotos grindys „Pažo natūra“ pilkos spalvos plytelėmis, viso 103 vienetais, kas sudaro 21 m² , kiek pamena vieno lm² kaina šių plytelių buvo apie 70 litų. Minėtomis plytelėmis seniau prekiavo jų bendrovė. Vonios-tualeto patalpoje grindys išklijuotos oranžinės spalvos „Carnaby orange“ plytelėmis, viso 32 vienetai, kas sudaro 5,12 m², kiek pamenu 1 m² kaina buvo apie 29 litai. Vonios-tualeto patalpoje sienos išklijuotos baltos spalvos plytelėmis „Carines“, viso 230 vienetų, kas sudaro 19 m², kiek pamena 1 m² kaina apie 54 litai. Ant vonios-tualeto patalpos sienų yra išklijuota ir 18 vienetų dekorų, kurių vieno kaina apie 40 litų. Ant vonios-tualeto patalpos sienų yra išklijuota 26 vienetai apvadų, kurių vieno kaina apie 30 litų. Visos jos išvardintos plytelės, dekorai ir apvadai, rasti pas V. Š. namuose adresu Sukilėlių pr. 47, Kaunas, buvo seniau pardavinėjami jų bendrovės parduotuvėse. Kadangi šios plytelės neturi individualių požymių j i tvirtai teigti, kad tai jų bendrovės plytelės negali, tačiau ji galvoja, kad tai jų bendrovėje prekiautos plytelės, nes ji tokių plytelių bent Vilniaus mieste jokioje parduotuvėje nematė parduodant. Ji nežino ar V. Š. šias plyteles pirko oficialiai iš jų bendrovės, ar jas pasisavino. Ji yra girdėjusi, kad buvusi vedėja V. Š. yra pirkusi plytelių jų bendrovėje, (t. 2, b. 1. 76-78).
Liudytojo D. A. parodymais, kad jis nuo 2007 m. yra UAB „Kaunas pallet service“, kuri užsiima medinių padėklų perpardavinėjimu, direktorius. Jų bendrovė iš įvairių įmonių superka medinius padėklus, vadinamas-paletes. Nupirktus medinius padėklus jie atrūšiuoja, paremontuoja ir perparduoda kitoms įmonėms. Jų bendrovė laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki 2010 m. birželio mėnesio yra 4 kartus supirkusi medinius padėklus-paletes iš UAB „Hansa plytelių turgus“. Iš šios bendrovės yra pirkę medinius padėklus oficialiai, t.y. įforminant buhalterinius dokumentus-PVM sąskaitas-faktūras. Jis niekada nėra pirkęs iš UAB „Hansa plytelių turgus“ medinių padėklų-palečių neoficialiai. Jam šios bendrovės parduotuvės vedėja V. Š. paskambindavo ir pasakydavo, kad pas juos susikaupė didelis kiekis palečių. Tada jis atvažiuodavo su savo automobilių ir nusipirkdavo oficialiai iš UAB „Hansa plytelių turgus“ jų parduodamus medinius padėklus. Kaip sakė perkant buvo išrašoma PVM sąskaitą faktūrą. Prie šios liudytojo apklausos nori pateikti keturias PVM sąskaitas faktūras, kaip įrodymą, kad jis oficialiai pirko iš UAB „Hansą plytelių turgus“ medinius padėklus-paletes. 2010 metais jis iš UAB „Hansa plytelių turgus“ Kauno filialo parduotuvės per du kartus nupirko apie 370 medinių padėklų-palečių. Kadangi į jo automobilį vienu kartu telpa nuo 50 iki 70 medinių padėklų-palečių (priklausomai nuo medienos storio), jis pavyzdžiui 2010-03-01 nupirktas 180 vienetų medinių padėklų-palečių turėjo susivežti į savo bendrovę UAB „Kaunas pallet service“ iš UAB „Hansa plytelių turgus“ per tris kartus. Gal todėl kas nors iš šios parduotuvės darbuotojų galėjo pagalvoti, kad jis už paletes nesumoka pinigų ar jas perka neoficialiai, nes jis už paletes sumokėdavo atvažiavęs pirmąjį kartą, o po to kitus kelis kartus tik atvažiuodavo susikrauti jau nupirktas paletes už kurias jau buvo oficialiai sumokėjęs (t. 2, b. 1. 92-97).
Įtariamosios R. S. parodymais, kad nuo 2004-10-05 ji yra UAB „Hansa plytelių turgus“ vadovė. Bendrovei priklauso statybinių ir apdailos medžiagų parduotuvės Vilniuje ir Kaune. UAB „Hansa plytelių turgus“ Kauno filialo parduotuvė, esanti adresu Pramonės pr. 14, Kaunas, pradėjo veikti 2007-03-01. Nuo 2007-02-01 šios parduotuvės vedėja buvo įdarbinta V. Š.. V. Š., kaip parduotuvės vedėja, buvo atsakinga už naujų darbuotojų atranką ir savarankiškai nuspręsdavo dėl jų priėmimo į darbą. Pirmuosius pusantrų metų didesnių priekaištų dėl V. Š. darbo ji, kaip bendrovės direktorė, neturėjo. Kadangi V. Š., nors ir darydavo klaidų, tačiau nuoširdžiai dėl jų pergyveno ir stengėsi pasitaisyti. Nusiskundimų iš Kauno filialo parduotuvės personalo vedėjos darbu taip pat negauta. 2008 m. ji pastebėjo, kad V. Š. nepakankamai atidžiai atlieka savo darbines funkcijas, dažnai neatvyksta į darbą neva dėl ligos. V. Š. teigė esą serga vėžiu ir, todėl jai dažnai reikia išvykti atlikti atitinkamų procedūrų, todėl jos buvo pasigailėta ir ji palikta toliau dirbti tose pačiose pareigose. Gavusi kelis žodinius įspėjimus V. Š. pradėjo į darbą žiūrėti rimčiau ir atsakingiau. Situacijai vėl pablogėjus, 2010 m. balandžio 24 d. V. Š. buvo skirtas papeikimas už netinkamą darbo pareigų atlikimą. Į vedėjos darbo pareigas įėjo internetinio tinklalapio www.plvteliuturgus.lt administravimas, t.y. ji turėjo pastoviai pateikti šiame internetiniame tinklalapyje informaciją apie jų bendrovės „Hansa plytelių turgus“ Kauno filialo parduotuvės parduodamas prekes. Profilaktiškai patikrinus įmonės tinklalapį buvo nustatyta, kad: tinklalapyje pateikiama informacija apie turimus produktus yra neišsami, beviltiškai pasenusi ir neatitinka tikrovės, daug puslapiuose „Specialūs pasiūlymai“, „Grindų plytelės“ nurodytų prekių įmonė jau seniai neturi, puslapyje „Sienų plytelės“ patalpintos tik dvi neasortimentinės plytelės, abiejų jų pardavime jau seniai nebuvo, kai tuo tarpu patalpinti reikiamų prekių skaičius neasortimentinių sienų grupėje viršija 50 pozicijų, kai kurios prekės priskirtos netinkamoms grupėms, puslapyje „Klinkerio plytelės" esančių kai kurių produktų įmonė neturėjo jau 6-7 mėnesius. Pagal svetainės koregavimo datas matėsi, kad Kauno filialo vedėja V. Š. puslapio neadministravo mažiausiai nuo 2009 m. gruodžio mėn. Iš karto po šio patikrino ir drausminės nuobaudos skyrimo V. Š. susirgo ir kelias savaites nesirodė darbe, tačiau atsiuntė jai keletą ataskaitų su duomenimis, tarp jų ir darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame neteisingai buvo nurodytas jos faktiškai dirbtų dienų skaičius. Kadangi V. Š. sirgo, ji asmeniškai nuvyko į Kauną tikslu patikrinti, ar tinkamai vykdoma Kauno filialo parduotuvės veikla, ar yra pakankamos prekių atsargos ir pan. Patikrinus V. Š. darbo vietą, jos kompiuteryje buvo atsitiktinai aptikti keli žiniaraščiai, liudijantys, kad jai ir buhalterijai buvo teikiami skirtingi duomenys. Paaiškėjo, kad buhalterijai V. Š. persiųsdavo tuos žiniaraščius, kuriuose kaip jos dirbtos dienos buvo pažymėtos ir tos, per kurias ji sirgo ir nebuvo darbe. Manytina, kad tokiu būdu V. Š. siekė sąmoningai gauti didesnį atlyginimą iš UAB „Hansa plytelių turgus“. Pasikalbėjus su pardavėju-konsultantu K. C., paaiškėjo, kad V. Š., nepasirašiusi jokio priėmimo-perdavimo akto, perdavė jam tvarkyti Kauno parduotuvės seifų raktus, inkasatorių maišelius ir blankus. Kilus rimtiems įtarimams ir pradėjus tikrinti kasos duomenis, paaiškėjo, kad 2010 m. vasario mėn., Kauno filialo parduotuvės kasos knygoje iš prekybinių įplaukų gauta suma parodyta 4 900 Lt mažesnė, nei faktiškai inkasuota iš kasos aparato, nors kasos pajamų orderiai buvo užpildyti teisingai. Toks klaidingas kasos likutis buvo perkeltas iš vasario į kovo, vėliau balandžio mėnesiui, todėl tapo aišku, kad tai nėra klaida, o pinigų suma neteisingai buvo nurodyta sąmoningai, ypač turint omeny tai, kad trūkstamų 4 900 Lt seife nebuvo. Be to, tarp sunaikinimui paruoštų dokumentų buvo rastas teisingas kasos knygos išrašas su V. Š. parašu, kas tai pat rodo, jog V. Š. kasos knygą suklastojo sąmoningai. Išsikvietus į darbą V. Š. ir pradėjus ją klausinėti apie trūkumą, vedėja akivaizdžiai sutriko ir bandė išsiaiškinti, koks tiksliai pinigų trūkumas yra nustatytas, tuo sukeldama įtarimą, kad galimai iš bendrovės galėjo būti pasisavinta didesnė pinigų suma negu buvo nustatyta nuo pradžių. V. Š. bandė įteikti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, tačiau tuo metu jis negalėjo būti tenkinamas, kadangi oficialiai V. Š. turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir ji buvo įspėta, kad jai dar teks atidirbti 14 dienų po prašymo pateikimo. Galiausiai V. Š. parašė pasiaiškinimą, kuriuo pripažino, kad pasisavino iš UAB „Hansa plytelių turgus“ 4900 Lt ir įsipareigojo juos grąžinti. Taip pat pateikė antrą paaiškinimą-prisipažinimą dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių klastojimo. 2010 m. gegužės 19 d. vakarą apie V. Š. numatomą atleidimą informavus kitus Kauno parduotuvės darbuotojus, jie akivaizdžiai sutriko ir vienas jų -T. M. - iš karto prasitarė, kad parduotuvėje greičiausiai yra didelis prekių trūkumas, apie kurį buvo girdėjęs iš kolegų, todėl išsigando, nes vedėjai išėjus iš darbo įtarimai dėl trūkumų gultų ant pardavėjų pečių. Jai buvo paaiškinta, kad V. Š. dalyvaujant arba jos nurodymu jau kurį laiką prekės iš parduotuvės buvo atiduodamos jos nurodytiems asmenims be jokių dokumentų. Dalis pinigų už prekes vėliau būdavo įmušama į kasą, o už kai kurias prekes su vedėja buvo atsiskaitoma asmeniškai jos kabinete ir tie pinigai į parduotuvės kasą apskritai nepatekdavo. Akivaizdžiai išaugus trūkstamų prekių kiekiui, pardavėjai esą bandė prekes registruoti, tačiau juos aptikusi V. Š., visus jų užrašus sunaikino. Pardavėjai taip pat paaiškino, kad per inventorizaciją V. Š. savaip pakoreguodavo įrašų duomenis, kad nebūtų pastebėti dideli trūkumai. Apie esamus Kauno filialo parduotuvės didelius trūkumus jai pasakojo netik T. M., bet ir kiti pardavėjai-konsultantai: V. Č., E. L. ir K. C.. Kai jie jai pasakojo apie tai, kad šie trūkumai atsirado per parduotuvės vedėjos V. Š. elgesį, t.y., kad pastaroji išdalino daug prekių savo pažįstamiems už kurias šie nesumokėjo, jie nebuvo iš anksto pasiruošę ir susitarę, nes jie jai pradėjo pasakoti apie vedėjos prekių grobstymą iš karto kai ji jiems pranešė apie tai, kad vedėja V. Š. ruošiasi išeiti iš darbo. Nei vienas Kauno parduotuvės darbuotojas apie tokį V. Š. elgesį bendrovės vadovybės neinformavo. Išaiškėjus aukščiau nurodytiems faktams iš visų Kauno parduotuvės darbuotojų buvo nedelsiant pareikalauta pasiaiškinti raštu. Taip pat darbuotojai iš atminties surašė lentelę su vedėjos pasisavintų ar tretiesiems asmenims atiduotų prekių sąrašu. 4900 litų V. Š. grąžino 2010-05-24 pagal pinigų priėmimo-perdavimo aktą ir jai iš karto buvo parodyta pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta su V. V., pagal kurią šis klientas nusipirko prekes, tačiau nebuvo aptikta jokių įrašų apie tai, kada ir kokiu būdu klientas už šias prekes atsiskaitė. Išgirdusi šią žinią V. Š. eilinį kartą išsigando, bandė nerišliai aiškinti situaciją, kaltinti kitus darbuotojus, pasakė, esą tokie dalykai vykdavo nuolat, aiškino, kad prekes grobstė kiti darbuotojai, kai ji esą sirgo. Taip pat V. Š. teigė, kad ir ji bei kiti parduotuvės darbuotojai mušė į kasą neteisingą informaciją, t.y. įnešdavo pinigus ne už tuo metu parduotas prekes, o už tas kurių neva tai trūksta. Vėliau pastaroji, pasisakiusi, kad yra susitarusi priėmimui pas gydytoją, pasišalino, tačiau pasižadėjo dalyvauti inventorizacijoje. Inventorizacija buvo paskirta 2010-06-07 jos metu buvo nustatytas didžiulis trūkumas, viso 87547,02 Lt. Pardavėjai patvirtino, kad taip atsitiko dėl vedėjos V. Š. tyčinių veiksmų. Inventorizacijos metu taip pat buvo nustatytas didelis Euro-palečių, skirtų prekių transportavimui trūkumas. Iš pradžių manyta, kad tai tiesiog aplaidumo klaidos, kai nenurašomos klientams su prekėmis atiduodamos paletės, tačiau po to peržiūrėjus dokumentus ir nustačius, kad labai ilgą laiko tarpą nebūta nei vieno palečių pardavimo supirkėjams, buvo dar kartą apklausti pardavėjai. E. L. bei K. C. paliudijo, kad paletes laikydavo parduotuvėje ir kažkokiame nedideliame patalpų nuomotojo duotame sandėliuke. Kiekvieną kartą, susikaupus tuščioms paletėms, jie informuodavo vedėją, kuri pati skambindavo visada tai pačiai įmonei „Kaunas palett service“, periodiškai atvažiuodavo vyras, vardu D. (greičiausiai, direktorius D. A., mob. tel. (duomenys neskelbtini)) ir išsiveždavo paletes. Pastarasis visada užeidavo į kabinetą pas vedėją, tačiau, kad jis mokėtų jai pinigus niekas iš pardavėjų nematė. Iš viso inventorizacijos metu nustatytas 450 palečių trūkumas, jų balansinė vertė 9971,17 Lt. Paskutiniais mėnesiais jai įtarimų dėl palečių trūkumo buvo kilę, nes pastebėta, kad jų balansinė vertė vis didėja. Tačiau V. Š. apkaltino pardavėjus, kad jie nenurašo su prekėmis atiduodamų palečių. Vedėjai buvo griežtai liepta asmeniškai nueiti į sandėlį, suskaičiuoti tikslų palečių skaičių ir pateikti šią informaciją jai, tačiau ji išsigynė, kad negalinti atrakinti sandėliuko, nes užšalo spyna ar kažkas panašaus. Po šio įvykio, sausio-kovo mėn. per du kartus oficialiai supirkėjams buvo parduota 370 palečių, supirkėjas -„Kaunas palett service“ įmonei. Tačiau akivaizdu, kad dalis palečių buvo neteisėtai parduota anksčiau. Pardavėjai paminėjo ir kitus neteisėto elgesio atvejus. Pasak pardavėjų, V. Š. seniau itin dideliais kiekiais atiduodavo be sąskaitų prekes UAB „Sokratus“, sąskaitas už prekes išrašydama gerokai vėliau, po to, kai įmonė sumokėdavo grynuosius pinigus. Su šia įmone nebuvo sudaryta jokia sutartis, todėl V. Š. neapmokėtų prekių jiems atiduoti neturėjo jokios teisės, juo labiau, be apskaitos dokumentų. Pasak pardavėjų, vėliau ši įmonė bankrutavo, likdama skolinga už labai didelį kiekį plytelių bei plytelių klijų. E. L. prisiminė atvejį, kai klientas V. Š. buvo palikęs 500 Lt avansą už kažkokias prekes. Toks avansas kasos knygoje neegzistuoja, jis greičiausiai buvo paimtas neteisėtai. Kai klientas atėjo pirkti prekių, V. Š. liepė pardavėjui prekes parduoti, padarant jam kasos čekyje 500 Lt nuolaidą, nes ji to avanso tiesiog nebeturėjo. Kiek ji girdėjo ir sakė parduotuvės darbuotojai, V. Š. iš parduotuvės paėmusi plyteles ir už jas neapmokėjusi, jas susidėjo savo namuose ir savo tėvų namuose (t. 4, b.l. 70, 75-81, 82-83, 84-86).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės E. T. 2011-12-28 d. specialisto išyada dėl uždarosios akcinės bendrovės „Hansa plytelių turgus“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų Nr.5-2/216 ( 3 t., b. l. 76-101);
2013-01-22 Dokumentų apžiūros protokolu, kuriuo atlikta dokumentų apžiūra, dalyvaujant Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro Identifikavimo valdybos Ekonominių tyrimų skyriaus vyriausiajai specialistei A. S. ir, pagal dokumentų apžiūrai pateiktus UAB „Hansa plytelių turgus“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad 2680 litų piniginės lėšos, gautos 2010-02-03 kasos pajamų orderiu Nr. HPT-10/K0731 iš V. V. UAB „Hansa plytelių turgus“ kasoje neužpajamuotos (2 t., b. l. 1-10).
UAB „Hansa plytelių turgus“ kasos pajamų orderiu 2010-02-03 Nr. HPT-10/K 0731 ir 2009-12-23 Prekių tiekimo sutartmi Nr. 2007/07/04, sudaryta tarp UAB „Hansa plytelių turgus“ ir pirkėjo V. V. (2t, b.1.58, 59).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pilnai įrodytos, kvalifikuotos teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., 300 str. 1 d.
V. L. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme ir jos dydžiu sutinka (t. 4, b. l. 130).
Kaltinamoji V. L. UAB „Hansa plytelių turgus“ padarytą žalą atlygino (4t., b.l. 129).
Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes.
V. L. padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos padarytos tyčia, tačiau sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamosios atsakomybę lengvina aplinkybė, kad nors ir iš dalies, tačiau prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji neteista (4 t, b.l. 91), bausta administracine tvarka (4 t, b.l. 92-94), priklausomybės ligų įskaitoje nėra įrašyta (4 t., b.l. 96, 101).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Teismas mano, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., 300 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmės rūšį – piniginę baudą, bausmes subendrinant, tuo bus pasiekti bausmės tikslai.
Daiktas, dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kasos pajamų orderis Nr. HPT-10/K0731, laikomas byloje (t. 2, b. l. 58), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421 - 422 str., teismas
nusprendė:
V. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 1 d. 300 str. 1 d., ir skirti:
pagal BK 183 str. 1 d. - 10 MGL dydžio, tai yra 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) baudą;
pagal BK 300 str. 1 d. - 8 MGL dydžio, tai yra 1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 3 d., bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu bei paskirti galutinę bausmę – 18 MGL dydžio, tai yra 2340 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimties litų) baudą.
Daiktą, dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kasos pajamų orderį Nr. HPT-10/K0731, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.
Įpareigoti kaltinamąją per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajai, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Kaltinamoji, nesutikdama su baudos paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.). Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (BPK 425 str. 4 d.).
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.