Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 67 – 227 / 2007 Malvyra Bučienė Procesinio sprendimo kategorija: 35.4;

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. vasario 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Č. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje dėl skolos išieškojimo pagal ieškovo UAB „Laiva“ ieškinį atsakovams UAB „Turmsas“ ir V. Č.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymą argumentavo tuo, jog atsakovas (buvusi V. Č. komercinių paslaugų įmonė) iš ieškovo pagal sąskaitas faktūras pirko kanceliarinių prekių už 5636,29 Lt ir neatsiskaitė. 2003 m. liepos 20 d. buvo pradėtas V. Č. komercinių paslaugų įmonės pertvarkymas į UAB „Turmsas“, kuris buvo užbaigtas 2003 m. rugsėjo 29 d. Pagal CK 2.104 str. 2 d. V. Č. yra atsakingas savo asmeniniu turtu už buvusias jo įmonės – V. Č. komercinių paslaugų įmonės skolas. UAB „Turmsas“ taip pat pirko iš ieškovo prekių už 1150,31 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Turmsas“ yra V. Č. komercinių paslaugų įmonės teisių ir pareigų perėmėjas, todėl visa skola už nupirktas prekes sudaro 6786,60 Lt. Atsakovui paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir laiku, prekės kokybiškos.

2006 m. lapkričio 27 d. sprendimu Rokiškio rajono apylinkės teismas ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė UAB „Laiva“ naudai: iš UAB „Turmsas“ 1150,31 Lt skolos, šešių procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas; subsidiariai iš UAB „Turmsas“ ir V. Č. 5636,29 Lt skolos, šešių procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Teismas iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų: 2003 m. sausio 6 d. (serija GEA Nr. 5912315), sausio 24 d. (serija GEA Nr. 5912378), vasario 5 d. (serija GEB Nr. 0592633), kovo 5 d. (serija GEB Nr. 0592736), balandžio 30 d. (serija GEB Nr. 7702525), birželio 4 d. (serija LEA Nr. 4427916), birželio 25 d. (serija LEA Nr. 4427980), liepos 23 d. (serija LEB Nr. 0285576), liepos 31 d. (serija LEB Nr. 0285679), rugsėjo 24 d. (serija LEB Nr. 4402443) PVM sąskaitų faktūrų (b. l. 14–24) nustatė, kad ieškovas V. Č. komercinių paslaugų įmonei pateikė prekių už 5636,29 Lt, tačiau iki šio laiko atsakovai neatsiskaitė. 2003 m. rugsėjo 30 d. V. Č. komercinių paslaugų įmonė pertvarkyta į UAB „Turmsas“. Ieškovas yra atsakovo V. Č., kaip pertvarkyto juridinio asmens dalyvio, kreditorius (CK 6.66 str. l d.). Ieškovas atsakovui UAB „Turmsas“ pateikė prekių pagal 2003 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5870635 už 1150,31 Lt (b. l. 25). Atsakovai už prekes neatsiskaitė.

Sprendime nurodė, kad V. Č. turtas nebuvo atskirtas nuo jo įmonės – V. Č. komercinių paslaugų įmonės turto ir jis savo turtu atsakė už savo įmonės prievoles (CK 2.50 str. 4 d.). Pertvarkius V. Č. komercinių paslaugų įmonę į UAB „Turmsas“ ir pastarajai prisiėmus visas valdymo teises ir su tuo susietas pasekmes (CK 104 str. 1 d.), V. Č. tris metus liko subsidiariai atsakingas pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre (CK 2.104 str. 2 d.). Todėl dėl skolos – 5636,29Lt už ieškovo pateiktas V. Č. komercinių paslaugų įmonei prekes subsidiariai atsakingi abu atsakovai: V. Č. ir UAB „Turmsas“, o atsakovas iš UAB „Tursas“ vienasmeniškai 1150,31 Lt už jam pateiktas prekes (CK 6.38 str. l d., 6.63 str. l d. 2 p.).

1) jis, vykdydamas įmonės pertvarkymą, elgėsi sąžiningai, raštu informavo visus kreditorius, jų tarpe ieškovą. Jis (atsakovas) rūpestingai elgėsi ir po įmonės pertvarkymo, kai 2003-09-30 perleido visas akcijas: R. Ž. – 75 proc. ir buvusiai žmonai L. Č. – 25 proc. Perdavimo metu pagal inventorizacijos aprašą bendrovė turėjo turto už 142 172,20 Lt, o skolų tik 103 040,64 Lt. Vadinasi turto pakako atsiskaitymui su ieškovu. Pagal CK 2.104 str. 4 d. ieškovas privalėjo iš anksto adekvačiai įvertinti būsimą riziką ir galėjo taikyti CK 2.101 str. 2 d. nuostatą.

2) jis nėra ir nebuvo UAB „Turmsas“ akcininkas ar vadovas. Todėl negalėjo įtakoti UAB „Turmsas“ sprendimų. Teismo sprendimu jis nepagrįstai turi atsakyti už nesąžiningus UAB „Turmsas“ direktoriaus R. Ž. bei akcininkų veiksmus, nesuderinamus su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

3) jo subsidiari su UAB „Turmsas“ atsakomybė negalima, nes praėjo daugiau nei 3 metai po juridinio asmens pertvarkymo (pertvarkyta 2003-09-29). Todėl ieškovas, vadovaujantis protingumo principu, turėjo patraukti subsidiarion atsakomybėn kartu su UAB „Turmsas“ ir jo dalyvius, o ne buvusios V. Č. komercinių paslaugų įmonės buvusį savininką V. Č. UAB „Turmsas“ pagrindinis akcininkas – direktorius R. Ž. paneigė savo objektyvųjį sąžiningumą, nes su ieškovu neatsiskaitė, iššvaistė jam perduotą turtą ir negalėdamas atsiskaityti su ieškovu jo neinformavo dėl negalimumo vykdyti prievolių bei nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

4) įstatymo nuostatos, kad buvusiam individualios įmonės savininkui numato subsidiarią atsakomybę nenumatydamas protingų jos taikymo kriterijų ir asmuo tampa atsakingu vien tik dėl to, jog jis buvo individualios įmonės savininkas, prieštarauja konstitucijos 46 str. įtvirtintai ūkinės veiklos laisvei ir iniciatyvai. Atsakovo V. Č. kaltės nėra, o atsakomybė jam pagal įstatymą atsiranda vien dėl to, jog jis verslą pradėjo ir vykdė įsteigęs individualią įmonę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Išnagrinėjęs šalių ginčą pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių dokumentų pagrįstai nustatė skolos dydį – 6786,60 Lt. Apelianto V. Č. teiginys, kad V. Č. komercinių paslaugų įmonė gavo prekių tik už 4401,67 Lt, t. y. už mažesnę pinigų sumą, nei nurodyta ieškinyje – 5636,29 Lt, grindžiamas kartu su skundu pateiktu kreditorių sąrašu (eil. Nr. 20, b. l. 92) – atmestinas šiais motyvais: 1) apeliantas šį teiginį iškelia pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka; 2) apeliantas nenurodė pagal kurias sąskaitas atsiskaityta; 3) nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo teiginį; 4) pateiktas įmonės skolos (kreditorių) inventorizacijos aprašas sudarytas vieno atsakovo ir vertintinas kritiškai bei kaip neinformatyvus, nes jame, be skolos sumų, kiti duomenys, kaip neapmokėtos sąskaitos ir pan., nenurodyti.

Apelianto teiginiai, jog teismas, taikydamas jo subsidiarinę atsakomybę su UAB „Turmsas“, netinkamai taikė įstatymines normas, atmestini kaip nepagrįsti.

Ginčo dėl to, kad V. Č., kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis, buvo atsakingas savo turtu už savo įmonės prievoles, jeigu įmonės turto nepakanka prievolėms vykdyti, nėra (CPK 2.50 str. 4 d.). Nenuneigta, jog ieškovas 5636,29 Lt sumai buvo V. Č. komercinės paslaugų įmonės, o ją 2003-09-30 pertvarkius į UAB „Turmsas“, pastarosios kreditorius (CK 6.66 str. l d.), nes, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, UAB „Turmsas“ perėmė visas pertvarkomo juridinio asmens valdymo teises ir su tuo susietas pasekmes (CK 2.104 str. 1 d.). Tačiau įstatymas, gindamas pertvarkomo juridinio asmens kreditorių, kokiu yra ieškovas, nustatė sąlygą, jog tuo atveju, jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, kaip šiuo atveju, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre (CK 2.104 str. 2 d.). Vadinasi, įstatymas įpareigoja pertvarkomo juridinio asmens dalyviui elgtis apdariai ir rūpestingai, kad nenukentėtų jo kreditorius.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis (V. Č.) pranešė apie savo įmonės pertvarkymą ieškovui – kreditoriui, nenaikina jo subsidiarios atsakomybės, o vertintina tik kaip vykdymas CK 2.101 str. 1 d. reikalavimų, nes priešingu atveju nebūtų gavęs leidimo įmonės reorganizavimui. Ieškovo kaltės ar nerūpestingumo dėl to, kad jis žinodamas apie įmonės reorganizaciją nepareikalavo, jog reorganizuojama įmonė apmokėtų skolą – CK 2.101 str. 2 d., nėra. Minėta įstatyminė norma tik suteikė tokią teisę kreditoriui, o ne nustatė pareigą jam. Nepasinaudojus šia teise kreditoriaus teisės ginamos kitomis įstatymų nuostatomis. Būtent dėl to, kad V. Č. komercinių paslaugų įmonė nebuvo likviduota, o buvo tik reorganizuota, pertvarkyta į UAB „Turmsas“, tai pastaroji, kaip minėta, perėmė visas pertvarkomo asmens teises ir prievoles, tame tarpe ir ieškovo atžvilgiu (CK 2.104 str. 1 d.). Dėl to, kad buvo pertvarkomas neribotos atsakomybės juridinis asmuo, nežiūrint to, kad, kaip teigia atsakovas V. Č., jis pardavė verslą, kurio turtas, kaip matyti iš apelianto pateiktų dokumentų, tik nežymiai viršijo skolas, subsidiariai su UAB „Turmsas“ atsako ir V. Č. (CK 2.50 str. 4 d., 2.104 str. 2 d.). Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis netapo UAB „Turmsas“ dalyviu ir negalėjo kontroliuoti UAB „Turmsas“ sprendimų, neatleidžia jo nuo subsidiarios atsakomybės (CK 2.104 str. 2 d.), nes pirmiausia jis, kaip individualios įmonės savininkas, neįvykdė prievolės ieškovui. Kadangi ieškinys pareikštas nepraleidus trijų metų termino (ieškinys pareikštas 2006-09-04 – b. l. 1, įmonė pertvarkyta 2003-09-30), tai nėra aplinkybės, naikinančios V. Č. subsidiariąją atsakomybę pagal pertvarkyto juridinio asmens prievoles. Apeliacinio skundo teiginys, kad į bylą privalėjo būti įtrauktas UAB „Turmsas“ vadovas R. Ž., nepagrįstas. Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, UAB „Turmsas“ vadovo R. Ž. veiksmai, ar, kaip įvardina apeliantas, jo nesąžiningumas šioje byloje neturi reikšmės ir netiriami, nes tai nesusiję su šios bylos ginču. Materialinės teisės normos, susijusios su subsidiariąja atsakomybe, neprieštarauja apelianto nurodytam LR konstitucijos 46 straipsniui.

Iš to kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą, pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 236 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. Č. 9,00 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.