Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei T. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai (viešo paskelbimo būdu).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 578,49 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., priteisimo iš atsakovės T. R. pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą.

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų už atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareigą mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 ir 30 straipsnius, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiuo tikslu savivaldybės nustato taisykles, nustatančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 4 dalį, savivaldybės tarybos priimti sprendimai galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje yra įtvirtintas rinkliavos visuotinumo principas „teršėjas moka“.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) (2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T3-507 pakeisti Nuostatų 4-5 punktai). Remiantis šiai dienai galiojančios Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3- 514 patvirtintų Nuostatų redakcijos 10 punktu, vietinės rinkliavos mokėtojais pripažintini visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis savivaldybės administracijos parengtus nustatytos formos informacinius pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas rinkliavos sumas už kalendorinius metus, suskirstytus ketvirčiais (Nuostatų 65.1. p.).

Byloje pateiktas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad atsakovei T. R. nuosavybės teise priklauso 5/8 pastato – sodybinio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog atsakovė atitinka Nuostatuose nustatytus vietinės rinkliavos mokėtojo požymius – nuosavybės teise valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Tačiau tiek Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas, tiek ir pati pareiškėja savo procesiniame dokumente – skunde nurodo, jog atsakovei minėto nekilnojamojo turto nuosavybė (jo dalis) atiteko 2020 m. rugsėjo 11 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą Nr. 7896 pagrindu, t. y. atsakovei dalis ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teise priklauso tik nuo 2020 m. rugsėjo 11 d.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kai nėra paskirtų nei testamento vykdytojo, nei palikimo administratoriaus, kreditorių reikalavimai pareiškiami palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui. Šia tvarka pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas <...> tai yra informacija apie palikėjo kreditoriaus pretenzijas į paveldimą turtą. Atsiradus palikėjo įpėdiniams ir jiems tokio reikalavimo netenkinant, kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį įpėdiniui dėl skolos priteisimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006).

Pažymėtina, jog į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų, jog per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos buvo pareikštas kreditorinis reikalavimas priėmusiems palikimą įpėdiniams. Todėl laikytina, jog pareiškėja turi teisę reikšti prašymą dėl skolos priteisimo atsakovei tik nuo de jure ir de facto nekilnojamojo turto nuosavybės teise įgyto valdymo, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 11 d.

Bylos duomenimis nustatyta, kad mokėtina vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovės naudojamo turto plotą. Tai patvirtina pateikti mokėjimo pranešimai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Iš pareiškėjos atsakovei skirtų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimų ir raginimų dėl šios rinkliavos įsiskolinimo padengimo matyti, kad atsakovė nevykdė teisės aktais jai nustatytos pareigos Nuostatuose nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl jai laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. susidarė 33,24 Eur (99,80 Eur (pareiškėjos prašyme už 2020 m. nurodytas įsiskolinimo dydis) : 12 x 4 mėn.) vietinės rinkliavos įsiskolinimas, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. susidarė 103,50 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas, 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. susidarė 103,50 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas, 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. susidarė 77,62 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas. Viso – 317,86 Eur įsiskolinimas.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, kitaip nei Rinkliavų įstatymo 2 str. 1 d. pateikiama valstybinė rinkliava, kuri, be kita ko, apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Kaip matyti iš Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. pateikiamo sąrašo, vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Lietuvos vyriausiais administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Be to, vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) pagal Civilinio kodekso 6.584 str. 1 d. (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011; 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A738-822/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, aiškindamas teisę dėl ,,atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti ar vykdyti šią pareigą, ar ne.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, teisinį reglamentavimą bei į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoja ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovė buvo pateikusi prašymą taikyti rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo tenkintas, pareiškėjos prašymas iš atsakovės priteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios ginčo laikotarpiu tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės pareiškėjos naudai priteistina 317,86 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai Vilniaus rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės T. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) 317,86 nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.