- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- eI2-517-644/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02651-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Audrius Grauželis (pirm.), Daina Kukalienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- Legal Balance
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, VSDFV Kauno skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Urbonienės,
atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) Alytaus skyriaus 2021-05-26 sprendimą Nr. GF_SP1E-230; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) 2021-09-16 sprendimą Nr. (18.2E) I-6552; 3) tenkinti UAB Legal Balance prašymą skirti išmoką iš Garantinio fondo.
Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu skundą palaikė ir pažymėjo, kad UAB Legal balance yra perėmęs reikalavimo teisę į LUAB „Rolando statyba", iš buvusio bendrovės darbuotojo A. U. pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) 2019-09-23 sprendimą Nr. DGKS-5969, kuriuo A. U. priteista 3270 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių. Šis reikalavimas buvo perleistas 2019-11-22 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2019-11/119, kuria UAB Legal Balance įsipareigojo už perleistą reikalavimą sumokėti A. U. 88.00% skolos ar faktiškai išieškotos jos dalies dydžio kainą. Tačiau iki šios dienos jokia dalis reikalavimo nebuvo sumokėta A. U..
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021-04-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1916-467/2021 nustatė, kad A. U. buvo UAB „Rolando statyba“ darbuotoju, todėl darbdaviui kilo pareiga A. U. drausti valstybiniu socialiniu draudimu. Nors UAB „Rolando statyba“ to neatliko, tai nėra pakankama priežastis atsakovui atsisakyti skirti išmoką iš Garantinio fondo pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 7 dalį, kurioje numatyta, kad darbuotojai nepraranda teisės gauti išmokas iš Garantinio fondo darbdaviui nesumokėjus Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2021-04-02 nutartyje visas šias aplinkybes detaliai ištyrė ir padarė išvadą, kad A. U. laikotarpiu nuo 2019-02-04 iki 2019-03-23 dirbo UAB „Rolando statyba“ ir už šį laikotarpį jam turėjo būti išmokėtas 1350,00 Eur darbo užmokestis.
Pažymėjo, kad ginčijamuose sprendimuose nėra paaiškinama, kodėl yra remiamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 11 straipsnio 3 dalies a punktu, o ne 12 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdaviui, kuris joje paprastai vykdo savo veiklą, ir kurį tas darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę dirbti tam darbdaviui, toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sąlyga, kad numatyta tokio darbo trukmė neviršija 24 mėnesių ir jis nesiunčiamas pakeisti kito komandiruoto asmens. A. U. buvo komandiruotas darbuotojas ir Švedijoje buvo trumpiau nei 24 mėnesius, todėl jam turėjo būti taikomi valstybės, kurioje yra įsisteigęs darbdavys (Lietuva) teisės normos.
Pažymėjo, kad bankroto byloje Nr. eB2-1916-467/2021 kito darbuotojo A. T. reikalavimas buvo patvirtintas ir atsakovas pripažino jam draustumą, o A. U. atžvilgiu buvo nepagrįstai taikomas Reglamento (EB) Nr. 883/2004) 11 straipsnio 3 dalies a punktas. Nemokumo administratoriaus pateiktas paaiškinimas bankroto byloje, kad A. T. turėjo darbo sutartį ir apie jo įdarbinimą VSDF buvo informuota, neturi reikšmės objektyviai Reglamento 11 straipsnio 3 dalies ar 12 straipsnio 1 dalies taikymui, nes turi reikšmės tik tai, ar darbuotojas buvo ilgiau užsienio valstybėje nei 24 mėnesius. Pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, kad jo kaip ir kitų kolegų darbo faktą darbdavys patvirtins, tačiau nepadarius, susiklostė situacija, kurioje nukenčia silpnesnioji šalis, o stipresnioji šalis – darbdavys, piktnaudžiauja savo teisėmis darbuotojų atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovė teismo posėdžio metu atsiliepimą palaikė ir su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad išmokos iš Garantinio fondo skiriamos ir mokamos vadovaujantis Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymu bei Garantinio fondo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 495. Įstatyme nustatytos garantijos užtikrinamos darbuotojams, kurių darbdavys, nurodytas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, tapo nemokiu. Jeigu Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti darbdaviai atitinkama veikla verčiasi ne mažiau kaip dviejų Europos Sąjungos valstybių narių arba kitų Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijose, šis įstatymas taikomas jų darbuotojams, kurie nuolat dirba Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys į Garantinį fondą moka 0,16 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis). Taigi teisę gauti išmokas iš Garantinio fondo turi darbuotojai, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.
Pažymėjo, kad Darbo ginčų komisijos 2019-09-23 sprendimu Nr. DGKS-5969 ir Vilniaus apygardos teismo 2021-04-02 nutartimi buvo nustatyta, kad tarp A. U. ir UAB „Rolando statyba“ laikotarpiu nuo 2019-02-04 iki 2019-03-23 buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai ir visą nurodytą laikotarpį A. U. dirbo Švedijos Karalystėje. Kaip matyti iš Darbo ginčų komisijos sprendimo, A. U. Darbo ginčų komisija nustatė visą faktinį darbą Švedijos Karalystėje. Akivaizdu, kad Lietuvoje A. U., kaip UAB „Rolando statyba“ darbuotojas, apskritai nedirbo, todėl vadovaujantis Reglamentų (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009 bei Įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, A. U. laikotarpiu nuo 2019-02-04 iki 2019-03-23 turėjo būti taikomi Švedijos Karalystės socialinio draudimo teisės aktai. Kadangi A. U. laikotarpiu nuo 2019-02-04 iki 2019-03-23 dirbo Švedijoje, jis neturėjo būti draustas socialiniu draudimu Lietuvoje, t. y. jam neturėjo būti taikomi Lietuvos socialinio draudimo teisės aktai. A. U. netaikomos Įstatymo nuostatos ir jis neturi teisės gauti išmoką iš Garantinio fondo. Atitinkamai VSDV Alytaus skyrius 2021-05-26 sprendimu Nr. GF_SP1E-230 teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti išmoką iš Garantinio fondo ir skundžiamame sprendime nurodė teisingą atsisakymo skirti išmoką priežastį – asmuo nebuvo bankrutuojančio draudėjo apdraustuoju.
Pažymėjo, kad darbuotojų komandiravimo į kitą ES valstybę narę atveju, darbdavys privalo kreiptis į VSDFV Užsienio išmokų tarnybą dėl A1 pažymėjimo dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų išdavimo iki siuntimo dirbti į kitą ES valstybę narę pradžios. Fondo valdybos direktoriaus 2010-06-08 įsakymo Nr. V-253 5 punkte nurodyta, kad A1 pažymėjimas išduodamas asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje darbdaviui, paprastai vykdančiam savo veiklą Lietuvoje, ir kuris darbdavio siunčiamas į kitą valstybę narę dirbti tam darbdaviui jeigu yra šios sąlygos: 1) iki siuntimo laikinai dirbti į Valstybę narę pradžios siunčiamam asmeniui bent mėnesį taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai; 2) numatoma darbo Valstybėje narėje trukmė neviršija 24 mėnesių; 3) darbuotojas nėra siunčiamas pakeisti kitą darbuotoją, kurio siuntimo dirbti laikotarpis baigėsi; 4) siuntimo dirbti laikotarpiu išsaugomas tiesioginis ryšys tarp siunčiamo darbuotojo ir darbdavio Lietuvoje: lieka galioti Lietuvoje sudaryta darbo sutartis; Lietuvos darbdavys garantuoja darbo sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą; Lietuvos darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją iš darbo; Lietuvos darbdavys nustato atliekamo darbo pobūdį; Lietuvos darbdavys moka už išsiųstą darbuotoją valstybinio socialinio draudimo įmokas; 5) siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus Užsienio išmokų skyriaus pateiktą informaciją, UAB „Rolando statyba“ dėl A1 pažymėjimų dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų išdavimo nesikreipė. Kita vertus, jei darbdavys ir būtų kreipęsis, minėtas pažymėjimas nebūtų išduotas A. U., nes jis neatitiko Įsakymo 5 punkte nurodytų sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl VSDF Alytaus skyriaus 2021-05-26 sprendimo Nr. GF_SP1E-230, kuriuo atsakovas netenkino pareiškėjo prašymo skirti išmoką iš Garantinio fondo UAB „Rolando statyba“ darbuotojui A. U. ir jį patvirtinančio Fondo valdybos 2021-09-16 sprendimo Nr. (18.2E) I-6552, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo atsakovą tenkinti pareiškėjo prašymą skirti išmoką iš Garantinio fondo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB Legal Balance 2021-01-15 VSDF Alytaus skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad UAB Legal Balance yra įtraukta į bankrutuojančios UAB „Rolando statyba“ pirmos eilės kreditorių sąrašą su reikalavimu, kylančiu iš darbo teisinių santykių dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų negavimo pagal 2020-12-01 Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-3571-467/2020. UAB Legal Balance prašė VSDF Alytaus skyriaus išmokėti išmoką iš Garantinio fondo. Pareiškėjas prie prašymo pateikė: 1) 2019-11-22 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2019-11/119; 2) Vilniaus apygardos teismo 2020-12-01 nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-3571-467/2020, kuria patvirtintas UAB „Rolando statyba“ kreditorių sąrašas ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; 3) Vilniaus apygardos teismo 2021-01-12 nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1010-467/2021, kuria UAB „Rolando statyba“ pripažinta bankrutuojančia ir patvirtinta 3359,28 Eur skola UAB Legal Balance; 4) Darbo ginčų komisijos 2019-09-23 sprendimą Nr. DGKS-5969.
VSDF Alytaus skyrius 2020-12-14 raštu Nr. (9.59E) DV_S-19387 kreipėsi į Utenos skyrių, prašydamas priimti sprendimą tikslinti/netikslinti VSDFV registro duomenis, kadangi UAB „Rolando statyba“ darbuotojo A. U. draudžiamųjų pajamų sumos pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą nesutampa su Registro duomenimis. VSDF Utenos skyrius 2021-01-05 priėmė sprendimą Nr. (7.1E) VRE_SP1-2, kuriuo nusprendė netikslinti A. U. duomenų VSDFV registro duomenų bazėje, nes laikotarpiu nuo 2019-02-04 iki 2019-03-23 jam turėjo būti taikomi Švedijos Karalystės teisės aktai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismui 2021-04-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1916-467/2021 patikslinus bankrutuojančioje UAB „Rolando statyba“ dirbusio A. U., kurio reikalavimo teisę perėmė UAB Legal Balance, kreditorinį reikalavimą (išskirta draudžiamųjų pajamų suma, nuo kurios skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos – 1350 Eur), VSDF Alytaus skyrius dar kartą kreipėsi į VSDF Utenos skyrių, prašydamas papildomai peržiūrėti sprendimą dėl A. U. duomenų VSDFV registre tikslinimo. VSDF Utenos skyrius 2021-04-19 raštu Nr. (7.16E) DV_S-10986 nurodė, kad 2021-01-05 sprendimas Nr. (7.1E) VRE_SP1-2 priimtas teisingai ir tikslinamas nebus, nes A. U. laikotarpiu nuo 2019-02-04 iki 2019-03-23 turėjo būti taikomi Švedijos Karalystės teisės aktai.
VSDF Alytaus skyrius ginčijamu 2021-05-26 sprendimu Nr. GF_SP1E-230 nusprendė neskirti UAB „Rolando statyba“ darbuotojui A. U. išmokos iš Garantinio fondo, nes asmuo nebuvo bankrutuojančio draudėjo UAB „Rolando statyba“ apdraustuoju.
Nesutikdamas su VSDF teritorinio skyriaus Sprendimu, pareiškėjas skundu kreipėsi į Fondo valdybą. Fondo valdyba išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2021-09-16 sprendimu Nr. (18.2E) I-6552 jį atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Išmokos iš Garantinio fondo skiriamos ir mokamos vadovaujantis Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymu (akto redakcija, galiojusi nuo2021-01-20 iki 2021-07-15) bei Garantinio fondo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 495. Įstatyme nustatytos garantijos užtikrinamos darbuotojams, kurių darbdavys, nurodytas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, tapo nemokiu. Jeigu Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti darbdaviai atitinkama veikla verčiasi ne mažiau kaip dviejų Europos Sąjungos valstybių narių arba kitų Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijose, šis įstatymas taikomas jų darbuotojams, kurie nuolat dirba Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys į Garantinį fondą moka 0,16 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, teisę gauti išmokas iš Garantinio fondo turi darbuotojai, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo skirti išmoką iš Garantinio fondo pagrįstumo, atsižvelgtina į tai, jog šis reikalavimas kyla iš jo darbo teisinių santykių ES valstybėje narėje (Švedijos Karalystėje), todėl nagrinėjamu atveju taikytinas 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004), taip pat 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 987/2009). Šie reglamentai yra skirti koordinuoti ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, kad visiems bendrijoje laisvai judantiems asmenims socialinė apsauga būtų taikoma pagal tuos pačius bendruosius principus. Reglamento EB Nr. 883/2004 antraštinėje dalyje, įtvirtinančioje bendruosius principus, nurodyta, kad nacionalinių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklės priklauso laisvo asmenų judėjimo sričiai ir turėtų padėti kelti jų gyvenimo lygį bei užimtumo sąlygas; yra būtina atsižvelgti į nacionalinių socialinės apsaugos teisės aktų specifinius bruožus ir parengti koordinavimo sistemą.
Pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 straipsnio 1 dalį, asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės socialinio draudimo teisės aktai. Minėtoji nuostata įtvirtina bendrąją taikytinos teisės nustatymo taisyklę – taikomi tos valstybės, kurioje asmuo dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai. Darbo vietos valstybės socialinio draudimo teisės taikymo principas yra bendrasis principas, kuris turi kelias išimtis, taikomas atitinkamiems asmenims arba esant tam tikroms aplinkybėms.
Reglamentais (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009 siekiama užtikrinti pagrindinius socialinio draudimo koordinavimo principus, užtikrinančius „aktyvaus“ migruojančio asmens (t. y. asmens, kurio darbinė, savarankiška ar panašaus pobūdžio veikla neapsiriboja vienos ES valstybės narės teritorija) teises: viena vertus, tokiam asmeniui negali vienu metu būti taikomi daugiau nei vienos ES valstybės narės socialinio draudimo teisės aktai, ir, kita vertus, negali kilti situacija, kai asmeniui netaikoma jokios valstybės teisė. Tačiau tai nereiškia, kad migruojantis asmuo gali būti draudžiamas bet kurioje vienoje ES valstybėje narėje – jis turi būti draudžiamas tik toje vienoje ES valstybėje narėje, kuri nustatoma pagal ES reglamentų nustatytas taikytinos teisės taisykles. Todėl nei viena valstybė narė negali savavališkai ir vienašališkai nei perimti kitoje valstybėje draustinų asmenų draudimo vykdymo, nei perduoti šią prievolę kitai valstybei. Taigi nustačius, kad asmeniui neturi būti taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje, o turi būti taikomi kitos užsienio valstybės, kuriai taikomi minėti reglamentai, teisės aktai, asmens socialinis draudimas Lietuvoje neturi teisinio pagrindo.
Nesutikimą su ginčijamais sprendimais pareiškėjas, iš esmės, motyvuoja tuo, kad nors darbdavys (UAB „Rolando statyba“) savo darbuotojo A. U. socialiniu draudimu Lietuvoje nedraudė (nevykdė pareigos mokėti socialinio draudimo įmokas), tačiau A. U. neparado teisės gauti išmokas iš Garantinio fondo pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nuostatas, nes jis buvo komandiruotas darbuotojas ir išbuvo Švedijoje trumpiau nei 24 mėnesius (Reglamento Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalis).
Teismas, visų pirma, pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl VSDFV registro duomenų bazėje užfiksuotų duomenų apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas, teisingumo ir pagrįstumo. VSDF Utenos skyriaus 2021-01-05 sprendimas Nr. (7.1E) VRE_SP1-2, kuriuo atsakovas nusprendė netikslinti A. U. duomenų VSDFV Registro duomenų bazėje, motyvuojant tuo, kad laikotarpiu nuo 2019-02-04 iki 2019-03-23 asmeniui turėjo būti taikomi Švedijos Karalystės teisės aktai, nėra nuginčytas ir teismui nekyla abejonių dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Kaip minėta, pareiškėjas, kreipdamasis prašymu į atsakovą, prie prašymo pateikė: 1) 2019-11-22 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2019-11/119, kuria A. U. perleido UAB Legal Balance reikalavimo teisę į UAB „Rolando statyba“ 3270 Eur skolą pagal 2019-09-23 Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-5969; 2) Vilniaus apygardos teismo 2020-12-01 nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-3571-467/2020, kuria patvirtintas UAB „Rolando statyba“ kreditorių sąrašas ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tame tarpe UAB Legal Balance; 3) Vilniaus apygardos teismo 2021-01-12 nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1010-467/2021, kuria UAB „Rolando statyba“ pripažinta bankrutuojančia ir patvirtinta skola UAB Legal Balance 3359,28 Eur sumai, nurodžius, kad suma, nuo kurios bus skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, bus patikslinta; 4) Darbo ginčų komisijos 2019-09-23 sprendimą Nr. DGKS-5969, kuriame nustatyta, kad tarp A. U. ir UAB „Rolando statyba“ laikotarpiu nuo 2019-02-04 iki 2019-03-23 buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai ir nuo pirmos darbo dienos A. U. buvo komandiruotas į Švediją.
Teismas pažymi, kad Darbo ginčų komisijos 2019-09-23 sprendimu Nr. DGKS-5969 ir Vilniaus apygardos teismo 2021-04-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1916-467/2021 yra nustatyta, kad tarp A. U. ir UAB „Rolando statyba“ laikotarpiu nuo 2019-02-04 iki 2019-03-23 buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai ir visą nurodytą laikotarpį A. U. dirbo Švedijos Karalystėje. Vilniaus apygardos teismo 2021-04-02 nutartimi buvo patikslintas UAB „Rolando statyba“ dirbusio A. U., kurio reikalavimo teisę perėmė UAB Legal Balance, kreditorinis reikalavimas (išskirta draudžiamųjų pajamų suma, nuo kurios skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos – 1350 Eur). Kaip matyti iš Darbo ginčų komisijos 2019-09-23 sprendimo Nr. DGKS-5969 A. U. Darbo ginčų komisija nustatė visą faktinį darbą UAB „Rolando statyba“ Švedijos Karalystėje. Minėtais duomenimis nustatyta, kad A. U., kaip UAB „Rolando statyba“ darbuotojas, Lietuvoje nedirbo. Teismas pažymi, vadovaujantis pirmiau minėtomis Reglamentų (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009 nuostatomis bei Įstatymo 3 straipsnio nuostatomis A. U. laikotarpiu nuo 2019-02-04 iki 2019-03-23 turėjo būti taikomi Švedijos Karalystės socialinio draudimo teisės aktai.
Kadangi A. U. laikotarpiu nuo 2019-02-04 iki 2019-03-23 dirbo Švedijos Karalystėje, jis neturėjo būti draustas socialiniu draudimu Lietuvoje, t. y. jam neturėjo būti taikomi Lietuvos socialinio draudimo teisės aktai. Taigi, A. U. netaikomos Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nuostatos ir jis neturi teisės gauti išmoką iš Garantinio fondo (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 3 dalis). Todėl VSDF Alytaus skyrius 2021-05-26 sprendimu Nr. GF_SP1E-230 teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti išmoką iš Garantinio fondo A. U., o skundžiamame sprendime nurodyta atsisakymo skirti išmoką priežastis – asmuo nebuvo apdraustuoju, yra teisinga.
Pareiškėjas nurodo, kad pagal Įstatymo 8 straipsnio 7 dalį darbuotojas nepraranda teisės gauti išmokas iš Garantinio fondo darbdaviui į Garantinį fondą nesumokėjus Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų. Tačiau teismas pažymi, kad ši Įstatymo nuostata taikoma darbdaviams, kuriems yra prievolė pagal Įstatymo nuostatas skaičiuoti įmokas į Garantinį fondą. Kadangi drausti A. U. socialiniu draudimu Lietuvoje nebuvo teisinio pagrindo, UAB „Rolando statyba“ neturėjo prievolės skaičiuoti įmokas į Garantinį fondą nuo A. U. priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų (Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjas nurodo, kad A. U. buvo komandiruotas darbuotojas ir Švedijoje išbuvo trumpiau nei 24 mėn., todėl šiuo atveju atsakovas turėjo remtis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį valstybėje narėje darbdaviui, kuris joje paprastai vykdo savo veiklą, ir kurį tas darbdavys išsiunčia į kitą valstybę narę dirbti tam darbdaviui, toliau taikomi pirmosios valstybės narės teisės aktai, su sąlyga, kad numatyta tokio darbo trukmė neviršija 24 mėn. ir jis nesiunčiamas pakeisti kito komandiruoto asmens.
Teismas pažymi, kad darbuotojų komandiravimo atveju į kitą ES valstybę narę, darbdavys privalo kreiptis į VSDFV Užsienio išmokų tarnybą dėl A1 pažymėjimo dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų išdavimo iki siuntimo dirbti į kitą ES valstybę narę pradžios (Fondo valdybos direktoriaus 2010-06-08 įsakymas Nr. V-253 „Dėl Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo Reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas)). Įsakymo 5 punkte nurodyta, kad A1 pažymėjimas išduodamas asmeniui, kuris dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje darbdaviui, paprastai vykdančiam savo veiklą Lietuvoje, ir kuris darbdavio siunčiamas į kitą valstybę narę dirbti tam darbdaviui (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalis), jeigu yra šios sąlygos: 1) iki siuntimo laikinai dirbti į valstybę narę pradžios siunčiamam asmeniui bent mėnesį taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai; 2) numatoma darbo Valstybėje narėje trukmė neviršija 24 mėnesių; 3) darbuotojas nėra siunčiamas pakeisti kitą darbuotoją, kurio siuntimo dirbti laikotarpis baigėsi; 4) siuntimo dirbti laikotarpiu išsaugomas tiesioginis ryšys tarp siunčiamo darbuotojo ir darbdavio Lietuvoje: lieka galioti Lietuvoje sudaryta darbo sutartis; Lietuvos darbdavys garantuoja darbo sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą; Lietuvos darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją iš darbo; Lietuvos darbdavys nustato atliekamo darbo pobūdį; Lietuvos darbdavys moka už išsiųstą darbuotoją valstybinio socialinio draudimo įmokas; 5) siunčiantis darbdavys vykdo didelę veiklos dalį Lietuvoje.
Vadovaudamasis minėtomis Įsakymo nuostatomis, teismas sprendžia, jog būtent A1 pažymėjimo paskirtis ir yra patvirtinti, kad siunčiamam darbuotojui siuntimo laikotarpiu taikomi tik darbdavio veiklos valstybės narės socialinio draudimo teisės aktai ir, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos toje valstybėje narėje. Tuo atveju, jei nustatoma, kad siuntimo laikotarpiu darbuotojui negali būti taikoma Reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, taikoma bendroji taisyklė ir socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos valstybėje narėje, kurioje siunčiamas darbuotojas faktiškai dirba, kaip tai nustatyta tos valstybės narės teisės aktuose. Pažymėtina, kad pagal VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktą informaciją UAB „Rolando statyba“ dėl A1 pažymėjimų dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų išdavimo, į atsakovą nesikreipė. Įvertinusi bylos rašytinius įrodymus, aktualų teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui Reglamento Nr. 883/2004 12 straipsnio 1 dalis negali būti taikytina, nes jis nedirbo Lietuvoje ir jis neatitiko Įsakymo 5 punkto reikalavimų. Laikotarpiu nuo 2019-02-04 iki 2019-03-23 A. U. turėjo būti taikomi Švedijos Karalystės teisės aktai.
Teismo vertinimu, VSDF Alytaus skyriaus 2021-05-26 sprendimas Nr. GF_SP1E-230, kuriuo atsakovas netenkino pareiškėjo prašymo skirti išmoką iš Garantinio fondo ir jį patvirtinantis Fondo valdybos 2021-09-16 sprendimas Nr. (18.2E) I-6552 yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Atitinkamai netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas, kuriuo prašoma tenkinti pareiškėjo prašymą skirti išmoką iš Garantinio fondo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.