Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-07 · Administracinė byla Nr. I-466-789/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-07
Bylos Nr.
I-466-789/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02508-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rasa Ragulskytė-Markovienė, Violeta Balčytienė, Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
VšĮ „Marijampolės kolegija“
Atsakovas
Studijų kokybės vertinimo centro, Studijų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-466-789/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02508-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjos VšĮ „Marijampolės kolegija“ atstovams K. T., A. M., A. Ž. ir K. Ž., atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro atstovėms I. V. ir N. B.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ „Marijampolės kolegija“ skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas pareiškėjos skundas, kuriame pareiškėja teismo prašo panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – ir Centras) 2018 m. kovo 21 d. pažymoje Nr. SV5-31 „Dėl vykdomos studijų programos išorinio vertinimo“ (toliau – ir Pažyma) išdėstytą sprendimą Marijampolės kolegijoje vykdomą studijų programą „Teisė“ vertinti neigiamai bei neakredituoti (toliau – ir Sprendimas), panaikinti Centro Studijų programų apeliacinės komisijos 2018 m. balandžio 24 d. posėdžio protokolu Nr.SV7-13 priimtą nutarimą (sprendimą) netenkinti Marijampolės kolegijos pateiktos apeliacijos dėl vykdomos pirmosios pakopos programos „Teisė“ (valstybinis kodas – 6531KX006) (toliau – ir Apeliacinės komisijos sprendimas), įpareigoti Centrą atlikti pakartotinį vykdomos studijų programos „Teisė“ vertinimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodė, kad Centro pasitelkti ekspertai atliko Marijampolės kolegijoje vykdomos Teisės studijų programos išorinį vertinimą. Atsižvelgdamas į ekspertų parengtas vertinimo išvadas bei Studijų vertinimo komisijos siūlymą, Centras priėmė Sprendimą programą įvertinti neigiamai. Pažymėjo, kad, analizuodami studijų programos tikslą, ekspertai nepastebi, kad Teisės studijų programos tikslas apima penkis, o ne keturis komponentus, ir, eliminuodami vieną iš svarbiausių komponentų „Identifikuoti, išmanyti teisės aktus bei mokėti jais naudotis“, vertina nepilną studijų programos tikslo formuluotę. Paaiškino, kad ekspertų vertinimo išvadose teigiama: „Studijų programos „Teisė“ tikslas – parengti teisės profesinį bakalaurą, gebantį: 1) atlikti teisės normų taikymo procedūras, rengti teisės taikymo aktus; 2) vertinti asmenų elgesį ir veiklą teisės normų požiūriu; 3) parengti teisinius ir finansinius dokumentus, įforminti turtinius bei kitokio pobūdžio teisinius santykius; 4) bendrauti ir bendradarbiauti realizuojant funkcijas profesinėje veikloje.“ Nurodo, kad savianalizės ataskaitoje pateikta platesnė Teisės studijų programos tikslo formuluotė, apimanti penkis komponentus: „Teisės studijų programos tikslas – parengti teises profesinį bakalaurą, gebantį: 1) identifikuoti, išmanyti teisės aktus bei mokėti jais naudotis; 2) atlikti teisės normų taikymo procedūras, rengti teisės taikymo aktus; 3) vertinti asmenų elgesį ir veiklą teisės normų požiūriu; 4) parengti teisinius ir finansinius dokumentus, įforminti turtinius bei kitokio pobūdžio teisinius santykius; 5) bendrauti ir bendradarbiauti realizuojant funkcijas profesinėje veikloje“. Teigia, kad ekspertai vertino ne visą informaciją, nurodytą kaip Teisės studijų programos (toliau – ir programa) tikslą.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad ekspertai išvadose nepagrįstai teigia, kad programos tikslai supainioti su kriterijumi „studijų rezultatai“, studijų tikslas yra identiškas 17 punkte nurodytiems numatomiems studijų rezultatams, numatomi studijų rezultatai neatspindi teisės profesijos reikalavimų. Pažymėjo, kad Teisės studijų programos tikslas yra teisės profesinio bakalauro, t. y. atitinkamos srities specialisto, rengimas, o tai iš esmės skiriasi nuo Teisės studijų programos studijų rezultatų, apibūdinančių gebėjimus, kuriuos įgis rengiamas specialistas – gebėti analizuoti įvairius nacionalinius ir tarptautinius teisinius tekstus, rinkti informaciją iš šaltinių, mokėti įvertinti jų galiojimą laike ir erdvėje bei sisteminti norminius teisės aktus bei atlikti kitas skunde nurodomas funkcijas. Pažymėjo, kad Teisės studijų programos savianalizės suvestinės priede Nr. 6 pateiktoje lentelėje yra pademonstruotos programos tikslo, numatomų programos studijų rezultatų bei juos įgyvendinančių studijų dalykų atitinkamos sąsajos. Teigia, kad Teisės studijų programos tikslas ir studijų rezultatai yra tarpusavyje susiję, bet ne supainioti ar identiški. Mano, kad ekspertų teiginiai („programos tikslai supainioti su kriterijumi „studijų rezultatai“, „studijų tikslas visiškai identiškas 17 punkte nurodytiems numatomiems studijų rezultatams“, „numatomi studijų rezultatai neatspindi teisės profesijos reikalavimų“), kuriais remiantis Teisės studijų programos tikslų ir vertinimo rezultatų sritis yra įvertinta nepatenkinamai, t. y. 1 balu, yra prielaidų pobūdžio bei nepagrįsti teisiškai reikšmingais argumentais. Pažymėjo, kad Teisės studijų programos tikslas yra orientuotas į teisės krypties profesinių kompetencijų ugdymą ir plėtojimą bei teisės specialistų teorinį ir praktinį rengimą, orientuojantis į svarbesnes profesines, o ne bendrąsias kompetencijas. Nurodė, kad mokymasis mokytis, komunikaciniai gebėjimai, informacijos valdymo gebėjimai ir profesinės karjeros modeliavimas yra bendrosios kompetencijos, kurias studentai ugdosi bendrųjų bei laisvai pasirenkamųjų dalykų kontekste. Teigia, kad ta aplinkybė, jog Teisės studijų programos tikslas neatspindi studentų karjeros vizijos, negali būti vertinama kaip Teisės studijų programos tikslų ir vertinimo rezultatų srities trūkumas, nes atitinkamų imperatyvių reikalavimų nėra įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Centro išvados dėl Teisės studijų programos sandaros yra nepagrįstos. Nurodė, kad ekspertų išvadose nepagrįstai teigiama, kad programos turinys nėra grindžiamas naujausiais akademiniais pasiekimais, didžioji dalis aktualių spausdintinių šaltinių nėra prieinama kolegijos bibliotekoje. Ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad programos dalykų aprašuose daugiausiai nurodomi spausdintiniai šaltiniai, nepaminint elektroninių išteklių. Pažymėjo, jog ši aplinkybė nereiškia, kad naujausia teisės literatūra elektronine forma nėra naudojama arba neprieinama studentams. Nurodė, kad naujausia teisės literatūra studentams yra prieinama elektronine forma, todėl Marijampolės kolegijoje dėl ekonominių priežasčių naujausios spausdintinės literatūros įsigyjamas ribotas egzempliorių skaičius arba nusprendžiama naudotis elektroninėmis leidinių versijomis. Paaiškino, kad studentai ir dėstytojai naudojasi Mykolo Romerio universiteto, su kuriuo Marijampolės kolegija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį, elektroniniais ištekliais. Mykolo Romerio universiteto leidžiamos elektroninės knygos yra laisvai prieinamos visiems skaitytojams, todėl ekspertų išvada, kad „Darbo priemonių, ypač rekomenduojamos literatūros, naudojimas neleidžia pasiekti tinkamo studentų žinių ir mokslinės analizės teisės srityje kokybės lygio“, bandoma grįsti klaidinga prielaida, jog studentai naudojasi tik spausdintiniais šaltiniais, o naujausi internetiniai ištekliai yra neprieinami. Nurodė, kad virtualioje aplinkoje „Moodle“ yra parengti 5 dalykų kursai, skirti Teisės studijų programos studentams: „Informacinės technologijos“, „Logika“, „Sociologija“, „Socialinių tyrimų metodai“, „Užsienio kalba (anglų)“. Nurodė, kad nuo savianalizės pateikimo iki ekspertų atvykimo į aplinką „Moodle“ buvo papildomai patalpinti dar 4 kursai: „Baudžiamoji teisė. Specialioji dalis“, „Šeimos teisė“, „Administracinė teisė“, „ES teisė“. Pažymėjo, kad internetiniais šaltiniais galima naudotis bet kurioje vietoje, kur yra interneto prieiga. Paaiškino, kad Marijampolės kolegijoje Teisės studijų programoje studijuoja apie 100 studentų. Mano, kad Marijampolės kolegijos bibliotekoje esantis teisės srities spausdintinės literatūros kiekis yra optimalus bei kasmet nuosekliai didinamas.

Pareiškėja skunde teigia, kad ekspertų teiginys, kad dėstytojai tenkina minimalius teisės aktų reikalavimus, yra nepagrįstas. Paaiškino, kad Teisės studijų krypties aprašas bei kiti teisės aktai reglamentuoja, kad dėstytojai, turintys teisės krypties mokslo laipsnį, turi dėstyti ne mažiau kaip 10 procentų studijų krypties dalykų, tuo tarpu Teisės studijų programoje teisės studijų krypties dalykus dėsto 15 procentų mokslų daktaro laipsnį turinčių dėstytojų, iš kurių vienas yra profesorius, atlikęs habilitacijos procedūrą. Nurodė, kad Teisės studijų programoje dirba 8 nuolatiniai kolegijos dėstytojai, o kiti dėsto dažniausiai ne daugiau kaip 2 dalykus.

Pareiškėja skunde taip pat nurodė nesutikimo su kitomis ekspertų išvadomis argumentus. Teigia, kad ekspertai netinkamai įvertino programos studentų pateiktus baigiamuosius darbus bei studentų dalyvavimą teisės konferencijose. Pažymėjo, kad ekspertai nepagrįstai rėmėsi duomenimis apie buvusių studentų įsidarbinimą, kadangi minėta informacija buvo neišsami. Nurodė, kad ekspertų grupė nepagrįstai teigė, kad studentai nepaiso nustatytos formalios procedūros teikdami skundus ir pasiūlymus. Paaiškino skundų ir pasiūlymų teikimo tvarką bei nurodė, kad į visus studentų skundus ir pasiūlymus yra reaguojama. Pažymėjo, kad, siekiant užtikrinti tinkamą vykdomų studijų kokybę, atitinkančią studijuojančiųjų lūkesčius, Marijampolės kolegijoje 2013 m. įdiegta kokybės vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto LST EN ISO 9001:2008 reikalavimus (persertifikuota pagal naująjį ISO 9001:2015 tarptautinį vadybos sistemos standartą). Pažymėjo, kad programą vertinusi ekspertų grupė tiek programos tikslų ir studijų rezultatų, tiek materialiųjų išteklių sritis įvertino 3 balais, nenurodydama jokių reikšmingų trūkumų, o 2017 m. tą pačią programą vertinusi ekspertų grupė tiek programos tikslų ir studijų rezultatų, tiek materialiųjų išteklių sritims skyrė po 1 balą.

Atsiliepimas

Atsakovas Centras atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, dalyvaudama Europos aukštojo mokslo erdvėje (toliau – ir EAME), Lietuva nacionaliniu ir instituciniu lygiu įgyvendina bendras aukštojo mokslo kokybės ir jos vertinimo nuostatas. EAME aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis (toliau – ir ESG), kurios nustato vidinio kokybės užtikrinimo, išorinio kokybės užtikrinimo principus ir nuostatas išorinio kokybės užtikrinimo agentūroms. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 46 straipsnio 1 dalis nustato mokslo ir studijų institucijos pareigą atsakyti už mokslo (meno) veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę. Paaiškino, kad pareiškėja į Centrą kreipėsi 2017 m. liepos 13 d. raštu Nr. KS-2335, prašydama atlikti vykdomos Teisės studijų programos išorinį vertinimą bei ją akredituoti. Kartu su šiuo prašymu Pareiškėja pateikė programos savianalizės suvestinę lietuvių ir anglų kalbomis. Nurodė, kad Centras sudarė tarptautinę ekspertų grupę ir apie jos sudėtį bei ketinamų pasitelkti ekspertų kompetencijas 2017-08-23 raštu Nr. S-3172 ir 2017-09-04 raštu Nr. 33699 informavo pareiškėją. Nurodė, kad pareiškėja sutiko su sudaryta ekspertų komisija. Pareiškėjai 2017-09-15 buvo pateikta vizito, numatyto 2017-10-26, darbotvarkė. Ekspertai, susipažinę su aukštosios mokyklos pateikta savianalizės suvestine ir kitais turimais dokumentais, teisės aktų reikalavimais, dar prieš vizitą turėjo klausimų, susijusių su šios programos vertinimu, kuriuos Centro vertinimo koordinatorė elektroniniu 2017-09-28 laišku persiuntė pareiškėjai.

Atsakovė atsiliepime teigia, kad Centro priimtas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, taip pat šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką. Pažymėjo, kad nei viena programos vertinamųjų sričių ekspertų nebuvo įvertinta labai gerai (4 balai) ir gerai (3 balai), visos sritys įvertintos patenkinamai (2 balai) arba nepatenkinamai (1 balas). Nurodė, kad, analizuodami programos kokybę, ekspertai išvadose atskleidė, kaip programa atitinka kokybinius kriterijus. Mano, kad išorinio vertinimo procedūra buvo atlikta tinkamai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Pažymėjo, kad jokių procedūrinių pažeidimų pareiškėja nenurodė, ginčas yra kilęs dėl išvadų turinio.

Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad išorinio vertinimo procedūros tikslas ir pasekmės yra orientuotos į studijų programos stipriųjų ir silpnųjų savybių, kokybės problemų identifikavimą ir jų sprendimą ateityje, dėl ko ekspertų, kaip atitinkamą patirtį turinčių specialistų, atliktas vertinimas, nustatyti trūkumai, išsakyti pastebėjimai kokybiškai išorinio vertinimo procedūrai yra itin svarbūs ir būtini. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų konstatuoti pažeidimai, kurie lemtų nekompetentingų ir reikalingos patirties neturinčių ekspertų paskyrimą, pareiškėja ekspertų grupės sudėčiai nėra pateikusi jokių pastabų ar prašymų dėl objektyvių priežasčių pakeisti ekspertų grupės narius. Paaiškino, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas ekspertų vertinimo procedūrą, nustatė subjektyvius kriterijus, pagal kuriuos ekspertai gali remtis savo ekspertine patirtimi ir susidaryti nuomonę apie studijų kokybę, ekspertai turi įvertinti aukštosios mokyklos taikomų metodų, turimos infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių ir kitą. parametrų pakankamumą, tinkamumą rezultatams pasiekti. Teigia, kad tik konkrečios studijų krypties specialistai, turintys akademinės ir profesinės patirties, t. y. ekspertai, gali pasisakyti dėl studijų programos kaip visumos ir kaip atskirų struktūrinių dalių (išteklių, vadybos ir kt.) kokybės. Mano, kad tik ekspertų grupė, detaliai išnagrinėjusi studijų programos turinį, gali nurodyti konkrečios studijų programos specifiką, paskirtį ir jos sudėtines dalis, įvertinti šių parametrų kokybę bei pateikti rekomendacijas dėl programos tobulinimo. Teigia, kad ekspertų daromos išvados apie studijų programos kokybės būklę grindžiamos tais įrodymais, kuriuos ekspertų grupė turėjo išvadų rengimo metu. Mano, kad aukštoji mokykla, kaip specifinę aukštojo mokslo veiklą vykdantis subjektas ir jos profesionalas, turėtų būti suinteresuota pateikti kuo tikslesnę informaciją apie vykdomą studijų programą ir taip užtikrinti vykdomos veiklos prestižą.

Atsiliepime nurodė, kad ekspertų grupė įvertino programos tikslus ir numatomus studijų rezultatus nepatenkinamai (1 balas) bei pateikė šias išvadas: numatomi studijų rezultatai neatitinka aukštojo mokslo koleginių studijų ir pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų reikalavimų; studijų rezultatai neatspindi teisės profesijos reikalavimų; nei programos tikslai, nei studijų rezultatai nėra aiškiai apibrėžti, jie supainioti ir dubliuoja vienas kitą; Marijampolės kolegijos ir programos vadovai nepakankamai plėtoja studijų programą, neatsižvelgdami į pasaulinę globalizaciją ir naujus teisės profesijai keliamus reikalavimus, remdamiesi tik ribota informacija ir nesiimdami iniciatyvos plėsti studentams geresnių galimybių įsidarbinti ne tik vietos regione. Programos sandarą įvertino patenkinamai (2 balai) bei pateikė šias išvadas: studijų turinys atitinka nustatytus reikalavimus, tačiau dalykų aprašuose nurodyta literatūra ir dalykų turinys turi būti atnaujinti; reikėtų apsvarstyti, kaip aiškiai atskirti dalykus ir modulius; aprašymas yra išsamus, tačiau kritikuotinas mokslinis dalykų aprašų pagrindas programos sandaroje; darbo priemonių, ypač rekomenduotinos literatūros, naudojimas neleidžia pasiekti tinkamo studentų žinių ir mokslinės analizės teisės srityje kokybės lygio. Programos personalas įvertintas patenkinamai (2 balai) bei pateiktos šios išvados: dėstytojai tenkina minimalius teisės aktų reikalavimus, tačiau reikalingi svarbūs pagerinimai dėl tyrimais grindžiamo dėstymo, visu etatu dirbančių dėstytojų skaičiaus, tyrimų ir judumo paramos, individualios akademinės karjeros plėtros strategijos ir pan.; nepaisant motyvacijos, mažas nuolatinių kolegijos dėstytojų skaičius neleidžia vykdyti įprastos tiriamosios veiklos ir tyrimais grindžiamo dėstymo. Programos materialieji ištekliai įvertinti nepatenkinamai (1 balas) bei pateiktos šios išvados: mokymo ir mokymosi įranga bei medžiagos nuvilia; naudojimosi mokymosi platforma „Moodle“ lygis pernelyg elementarus; bibliotekoje pastebėta labai mažai su teise susijusių knygų ir praktiškai jos visos yra vadovėliai; studijoms naudojamų duomenų bazių sąraše nėra nei vienos specializuotos duomenų bazės, suteikiančios prieigą prie tarptautinės teisės literatūros; bibliotekos ištekliai teisės srityje yra menki ir tai apsunkina studijas ar studentų tiriamąjį darbą; prieiga prie duomenų bazių veikia tik kolegijoje, todėl studijuoti nėra itin patogu, ypač ištęstinių studijų studentams. Programos studijų eiga ir jos vertinimas įvertinti patenkinamai (2 balai) bei pateiktos šios išvados: studijų eiga tenkina minimalius reikalavimus; reikėtų gerinti oficialios apeliacijų teikimo ir skundų nagrinėjimo tvarkos taikymą; atsižvelgiant į tai, kad daugelis (ištęstinių studijų) studentų dirba, turėtų būti suteikta laisva prieiga prie studijų medžiagos naudojantis virtualiu privačiu tinklu; rekomenduojama geriau išplėtoti platformos „Moodle“ naudojimą; reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į baigiamųjų darbų kokybę. Programos vadyba įvertinta patenkinamai (2 balai) bei pateiktos šios išvados: vertinti programos vadybos kriterijai tenkina minimalius reikalavimus; ekspertų grupei buvo labai sunku išsiaiškinti, kiek iš tikrųjų savianalizės suvestinės ir kolegijos atstovų teiginiai atspindi realią situaciją; pastebėta neatitikimų tarp vidaus aktų ir jų taikymo praktikoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovės nurodė, kad su skundu nesutinka ir jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 2017 m. liepos 13 d. raštu Nr. KS-233 kreipėsi į atsakovą, prašydama vertinti ir akredituoti Marijampolės kolegijos studijų programą „Teisė“ (valstybinis kodas – 6531KX006) (t. 2, b. l. 151). Pareiškėja pateikė atsakovui minėtos vykdomos studijų programos savianalizės suvestinę (t. 1, b. l. 53–200, t. 2, b. l. 1–102). Ekspertų grupė atsakovui 2018 m. vasario 9 d. pateikė minėtos studijų programos vertinimo išvadas, kuriose pateikė neigiamą studijų programos įvertinimą (t. 1, b. l. 32–48). Atsakovas priėmė Pažymą, kurioje nurodė, kad ekspertų grupės pateiktos išvados buvo svarstytos 2018 m. vasario 23 d. Studijų vertinimo komisijos posėdyje, kuriame komisija pritarė išvadoms, todėl atsakovas priėmė sprendimą programą vertinti neigiamai (t. 1, b. l. 14–15). Atsakovas šioje pažymoje nurodė, kad priimto sprendimo motyvai išdėstyti Pažymos priede, t. y. 2018 m. vasario 9 d. ekspertinio vertinimo išvadose. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu sprendimu, 2018 m. balandžio 9 d. pateikė apeliaciją Centro Studijų programų apeliacinei komisijai (t. 2, b. l. 103–111). Centro Studijų programų apeliacinė komisija 2018 m. balandžio 24 d. posėdžio protokolu Nr.SV7-13 priėmė nutarimą (sprendimą) netenkinti pareiškėjos pateiktos apeliacijos dėl vykdomos pirmosios pakopos programos „Teisė“. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos studijų programos „Teisė“ neigiamo įvertinimo. Pareiškėja teigia, kad studijų programa buvo vertinta netinkamai, todėl skundžiami administraciniai aktai turi būti panaikinti.

Mokslo ir studijų valstybinį reguliavimą bei mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo principus reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas (Mokslo ir studijų įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 punktai). Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, siekiant įgyvendinti ir užtikrinti Mokslo ir studijų įstatymo preambulėje laiduojamą mokslo ir studijų kokybę, Mokslo ir studijų įstatyme, be kita ko, yra pabrėžiama aukštosios mokyklos autonomijos ir atskaitomybės vienovė ir darna. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad aukštosios mokyklos pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ne tik naudojasi autonomija, bet ir vykdo svarbią socialinę funkciją – teikia aukštąjį išsilavinimą. Aukštųjų mokyklų autonomija negali būti nesiejama su jų misija rengti aukštąjį išsilavinimą įgijusius įvairių sričių specialistus, atitinkančius visuomenės ir valstybės poreikius, taigi ir su didele aukštųjų mokyklų atsakomybe už aukštojo mokslo kokybę (Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 1 d. sprendimas). Aukštųjų mokyklų misija rengti aukštąjį išsilavinimą įgijusius įvairių sričių specialistus, atitinkančius visuomenės ir valstybės poreikius, suponuoja aukštųjų mokyklų atsakomybę už tai, kad studijuojantiems asmenims būtų suteiktas kokybiškas, visuomenės ir valstybės poreikius atitinkantis išsilavinimas (Konstitucinio Teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog nustatant aukštojo mokslo finansavimo modelį ir teisės aktais reguliuojant su tuo susijusius santykius, būtina atsižvelgti į tai, kad valstybės nustatytus kokybės standartus atitinkantį aukštąjį išsilavinimą gali suteikti aukštosios mokyklos, turinčios aukštos kvalifikacijos dėstytojus, reikiamą mokymo bazę, būtiną infrastruktūrą ir pan. (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarimas). Nors pripažįstama, kad aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve, tačiau Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka aukštosios mokyklos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams ir juridinio asmens dalyviams.

Mokslo ir studijų įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokslo (meno) veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per mokslo ir studijų institucijų vidines kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį mokslinės veiklos vertinimą ir išorinį mokslo ir studijų institucijų įvertinimą ir (arba) akreditavimą. Mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokslo ir studijų institucija turi ne rečiau kaip kartą per metus supažindinti akademinę bendruomenę ir interneto svetainėje viešai skelbti tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie mokslo (meno) veiklą, įsivertinimo rezultatus. Aukštosios mokyklos turi viešai skelbti tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, aukštosios mokyklos veiklos, studijų programų vertinimo rezultatus, absolventų karjeros rodiklius, taip pat gali skelbti kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas. Mokslo ir studijų įstatymo 48 straipsnis reglamentuoja išorinį studijų vertinimą ir akreditavimą. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 48 straipsnio 2 dalį išorinis studijų vertinimas apima visų tam tikros krypties studijų programų ir jų vykdymo kokybės analizę aukštosios mokyklos atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenų pagrindu, pasitelkiant išorinius ekspertus. Išorinį studijų vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą. Atsižvelgęs į galiojantį teisinį reglamentavimą ir pareiškėjai keliamus reikalavimus dėl studijų kokybės, teismas pažymi, kad studijų kokybė laikytina vienu iš švietimo srities prioritetų.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. ISAK-1652 patvirtintas Studijų programų išorinio vertinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) reglamentuoja Lietuvos Respublikoje įsteigtų ir turinčių leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą aukštųjų mokyklų vykdomų ir ketinamų vykdyti studijų programų išorinio vertinimo tikslus bei atlikimo principus, akreditavimo tikslus bei jo atlikimo tvarką, taip pat užsienio aukštųjų mokyklų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje ir turinčių leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, vykdomų ir ketinamų vykdyti studijų programų išorinio vertinimo tvarką. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad įgaliota akredituojanti institucija Aprašo 21 punkte ir 27 punkte nurodytus sprendimus privalo motyvuotai pagrįsti studijų programų išorinio vertinimo išvadomis, įvertinusi studijų programos atitiktį švietimo ir mokslo ministro patvirtintiems reikalavimams studijų programoms bei kad studijų programos, įvertinus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 162 patvirtintame Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos pagrindų apraše nurodytus turimus duomenis, atitinka valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės plėtros ir ateities raidos poreikius. Pagal Aprašo 27 punktą, įgaliota akredituojanti institucija dėl vykdomų studijų programų motyvuotai priima vieną iš šių sprendimų: akredituoti studijų programą 6 studijų metams, jei išorinio vertinimo išvadoje pateiktas studijų programos įvertinimas sudaro ne mažiau kaip 18 balų ir nė viena vertinama sritis nėra įvertinta „nepatenkinamai“ ar „patenkinamai“ (pagal Aprašo 1 priede nustatytas vertinimo sritis ir Aprašo 2 priede pateiktą įvertinimo skalę) ir studijų programa atitinka Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus reikalavimus studijų programoms (Aprašo 27.1. punktas); akredituoti studijų programą 3 studijų metams, jei išorinio vertinimo išvadoje pateiktas studijų programos įvertinimas sudaro ne mažiau kaip 12 balų ir nė viena vertinama sritis nėra įvertinta „nepatenkinamai“ (pagal šio Aprašo 1 ir 2 prieduose nustatytas vertinimo sritis ir įvertinimo skalę) ir studijų programa atitinka Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus reikalavimus studijų programoms (Aprašo 27.2. punktas); neakredituoti studijų programos, jei išorinio vertinimo išvadoje pateiktas studijų programos įvertinimas sudaro mažiau nei 12 balų arba bent viena vertinama sritis įvertinta „nepatenkinamai“ (pagal Aprašo 1 ir 2 prieduose nustatytas vertinimo sritis ir įvertinimo skalę) arba studijų programa neatitinka Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintų reikalavimų studijų programoms (Aprašo 27.3. punktas). Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad studijų programos neigiama išorinio vertinimo išvada sukelia aukštajai mokyklai neigiamas teisines pasekmes, kadangi šia išvada remiamasi atliekant akreditavimo procedūrą – esant neigiamai išorinio vertinimo išvadai, vykdoma studijų programa neakredituojama bei negali būti toliau vykdoma. Remiantis Aprašo 27 punktu, vykdoma studijų programa neakredituojama, jei išorinio vertinimo išvadoje pateiktas studijų programos įvertinimas sudaro mažiau nei 12 balų arba bent viena vertinama sritis įvertinta „nepatenkinamai“.

Aprašo 1 priedas „Studijų programos įvertinimas“ nustato šešias vertinimo sritis, o 2 priedas įvertinimo skalę. Iš šių Aprašo priedų matyti, kad atliekant išorinį vertinimą vertinamos sritys „Programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai“, „Programos sandara“, „Personalas“, „Materialieji ištekliai“, „Studijų eiga ir jos vertinimas“ ir „Programos vadyba“. Vertinimo metu kiekviena vertinimo sritis įvertinama keturiais balais: „1 – nepatenkinamai, kai yra esminių trūkumų, kuriuos būtina pašalinti“, „2 – patenkinamai, tenkina minimalius reikalavimus, reikia tobulinti“, „3 – gerai, sistemiškai plėtojama sritis, turi savitų bruožų“ ir „4 – labai gerai, sritis yra išskirtinė“. Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2010 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-01-162 patvirtintoje Vykdomų studijų programų vertinimo metodika (toliau – ir Metodika) reglamentuoja Centro atliekamo išorinio vykdomų studijų programų vertinimo dalyvius, eigą, vertinimo sritis ir kriterijus, bendruosius reikalavimus studijų programų savianalizės suvestinės rengimui, vykdomos studijų programos analizės atlikimą, ekspertų grupės, atliekančios vertinimą, darbo organizavimo tvarką, etikos principus bei apeliacijų dėl vertinimo nagrinėjimo tvarką. Pagal Metodikos 56 punktą, Programos vertinimas pagrįstas 6 sričių analize: programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai, programos sandara, personalas, materialieji ištekliai, studijų eiga ir jos vertinimas, programos vadyba. Detalius kiekvienos vertinamos srities vertinimo kriterijus nustato Metodikos 58–63 punktai. Metodikos 126 punktas numato, kad ekspertų grupė įvertina programą, remdamasi Metodikoje reglamentuotomis sritimis ir vertinimo kriterijais.

Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo ir bylos duomenų matyti, kad atsakovo Sprendimas neigiamai vertinti studijų programą yra išdėstytas Pažymoje, o šio Sprendimo motyvai nurodyti ekspertų grupės programos vertinimo išvadose, kurios laikytinos sudėtine priimto administracinio akto dalimi. Atsakovo Studijų programų apeliacinės komisijos protokolinis sprendimas yra priimtas nagrinėjant ginčą Metodikos 135–136 punktuose numatyta ikiteismine tvarka. Iš skundžiamų aktų turinio matyti, kad atsakovas priėmė Sprendimą neigiamai vertinti studijų programą, kadangi dvi vertinamosios sritys – tikslų ir numatomų studijų rezultatų bei materialiųjų išteklių – buvo įvertintos nepatenkinamai. Būtent tas faktas, jog pareiškėjos vykdomos programos tikslų ir numatomų studijų rezultatų bei materialiųjų išteklių sritys buvo įvertintos neigiamai, turėjo tiesioginę įtaką ir atsakovo Sprendimo priėmimui.

Kadangi neigiamas studijų programos vertinimas sukelia griežtas neigiamas pasekmes aukštajai mokyklai, administraciniame sprendime itin svarbu aiškiai, pakankamai ir adekvačiai, susiejant su konkrečiomis teisės normomis, motyvuoti, kodėl kuri nors vertinama studijų programos sritis įvertinta „nepatenkinamai“. VAĮ 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-617-13, 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012). VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (LVAT 2011 m. gegužės 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1064/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

Dėl vertinamosios srities „Tikslai ir numatomi studijų rezultatai“ vertinimo

Iš skundžiamų aktų turinio matyti, kad atsakovas priėmė Sprendimą neigiamai vertinti studijų programą, kadangi vertinamoji sritis „Tikslai ir numatomi studijų rezultatai“ buvo įvertinta nepatenkinamai. Iš vertinimo išvados turinio matyti, kad, vertindama šį aspektą, ekspertų komisija identifikavo šiuos studijų programos tikslus: atlikti teisės normų taikymo procedūras, rengti teisės taikymo aktus; vertinti asmenų elgesį ir veiklą teisės normų požiūriu; parengti teisinius ir finansinius dokumentus, įforminti turtinius bei kitokio pobūdžio teisinius santykius; bendrauti ir bendradarbiauti realizuojant funkcijas profesinėje veikloje. Taip pat išskyrė šiuos minėtos studijų programos studijų rezultatus: gebėti analizuoti įvairius nacionalinius ir tarptautinius teisinius tekstus, rinkti informaciją iš šaltinių, mokėti įvertinti jų galiojimą laike ir erdvėje bei sisteminti norminius teisės aktus; mokėti valdyti teisinės informacijos srautus, susirasti informacijos šaltinius bei naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis ir teisinės informacijos duomenų bazėmis; mokėti parinkti teisės normas, apibrėžiančias ir reguliuojančias asmenų elgesį ir t. t. Ekspertų komisija pažymėjo, kad studijų programos tikslai yra supainioti su studijų rezultatų kriterijumi, taip pat kai kurie studijų tikslai yra identiški studijų rezultatams. Ekspertų nuomone, studijų programos tikslai ir studijų rezultatai suinteresuotoms šalims nėra aiškūs ir tikslūs, programa neparemta aiškia koncepcija.

Iš byloje pateiktos studijų programos savianalizes suvestinės turinio matyti, kad studijų programos tikslas yra parengti teisės specialistą, gebantį: 1) identifikuoti, išmanyti teisės aktus bei mokėti jais naudotis; 2) atlikti teisės normų taikymo procedūras, rengti teisės taikymo aktus; 3) vertinti asmenų elgesį ir veiklą teisės normų požiūriu; 4) parengti teisinius ir finansinius dokumentus, įforminti turtinius bei kitokio pobūdžio teisinius santykius; 5) bendrauti ir bendradarbiauti realizuojant funkcijas profesinėje veikloje (t. 1, b. l. 59). Studijų programos „Teisė“ savianalizės suvestinėje nurodyti šie programos rezultatai: gebėti analizuoti įvairius nacionalinius ir tarptautinius teisinius tekstus, rinkti informaciją iš šaltinių, mokėti įvertinti jų galiojimą laike ir erdvėje bei sisteminti norminius teisės aktus; mokėti valdyti teisinės informacijos srautus, susirasti informacijos šaltinius bei naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis ir teisinės informacijos duomenų bazėmis; mokėti parinkti teisės normas, apibrėžiančias ir reguliuojančias asmenų elgesį; gebėti identifikuoti ir analizuoti problemas bei argumentuoti teisinius sprendimus taikant konkrečias teisės normas; interpretuoti reikšmingus duomenis, nuosekliai ir kritiškai mąstyti, tiksliai ir taisyklingai nustatyti teisinio reguliavimo problemas bei formuluoti išvadas; mokėti vykdyti sprendimus dėl teisės taikyme aktų įgyvendinimo; identifikuoti konkrečias teisės normas, reguliuojančias individų bei organizacijų veiklą; gebėti analizuoti ir vertinti asmenų elgesį bei veiklą teisės normų pažeidimų požiūriu, faktinei situacijai parinkti konkrečią teisės normą; mokėti rengti teisės taikymo aktų projektus; parengti sandorių sudarymo bei kitą teisinę dokumentaciją pagal pavyzdinius formos ir turinio reikalavimus, gebėti valdyti dokumentus; atstovauti individų bei organizacijų teises bei teisėtus interesus santykiuose su trečiaisiais asmenimis; gebėti vykdyti įmonių ir įstaigų veiklos teisinį administravimą; planuoti laiką ir organizuoti savo veiklą, paskirstyti darbo užduotis, dirbti savarankiškai ir komandoje; taisyklingai ir tiksliai vartoti lietuvių kalbą, sklandžiai reikšti mintis; gebėti komunikuoti profesine užsienio kalba; gebėti nešališkai spręsti praktinės veiklos uždavinius, mokėti derinti priešingus interesus, prisiimti bendruosius etinius įsipareigojimus.

Metodikos 58 punkte nustatyta, kad programos tikslų ir numatomų studijų rezultatų sritis įvertinama pagal šiuos kriterijus: programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai yra apibrėžti, aiškūs ir viešai skelbiami (Metodikos 58.1. punktas); programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai pagrįsti valstybės, visuomenės ir darbo rinkos poreikiais (Metodikos 58.2. punktas); programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai dera su aukštosios mokyklos misija, veiklos tikslais ir (ar) strategija (Metodikos 58.3. punktas); programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai pagrįsti akademiniais ir (ar) profesiniais reikalavimais (Metodikos 58.4. punktas); programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai atitinka studijų rūšį, pakopą ir kvalifikacijų lygį (Metodikos 58.5. punktas); programos pavadinimas, numatomi studijų rezultatai, programos turinys ir suteikiama kvalifikacija dera tarpusavyje (Metodikos 58.6. punktas). Pagal Metodikos 93 punktą, programos tikslų ir numatomų studijų rezultatų srities vertinimo tikslas – nustatyti, ar programos poreikis, tikslai ir studijų rezultatai yra pagrįsti ir tinkami. Metodikos 94 punkte nustatyta, kad, analizuojant programos tikslus ir numatomus studijų rezultatus, turi būti nurodomi ir išnagrinėjami šie aspektai: programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai (Metodikos 94.1. punktas); darbo rinkos ar kitokių tyrimų, pagrindžiančių numatomų studijų rezultatų aktualumą, rezultatai (Metodikos 94.2. punktas); profesinės veiklos sritys, kurioms rengiami specialistai pagal analizuojamą programą, ir jų sąsajos su programos tikslais ir numatomais studijų rezultatais (Metodikos 94.3. punktas); ankstesnio vertinimo rekomendacijos dėl programos tikslų ir numatomų studijų rezultatų ir kaip į jas buvo atsižvelgta (Metodikos 94.4. punktas).

Teismas, įvertinęs programos tikslus, pažymi, kad pareiškėja iš esmės iškėlė tikslą parengti akademinį bakalauro teisės išsilavinimą turintį studentą, kuris išmanytų teisės aktus, gebėtų rengti bei taikyti teisės aktus ir kitokio pobūdžio dokumentus, gebėtų vertinti asmenų elgesį ir veiklą teisės normų požiūriu bei gebėtų bendrauti ir bendradarbiauti profesinėje veikloje. Tuo tarpu iš pareiškėjos pateiktos savianalizės turinio matyti, kad pareiškėjos nustatyti studijų programos rezultatai yra skirti apibūdinti gebėjimus, kuriuos įgis rengiamas specialistas (t. 1, b. l. 59). Studijų programos rezultatuose nurodyta 15 punktų, kurie yra išdėstyti kaip įvairių kompetencijų, susijusių su nacionalinės ir / ar tarptautinės teisės aktų, veiksmų teisiniu vertinimu ir analize, asmenų atstovavimu teisiniuose santykiuose, įgijimas, bei bendro pobūdžio kompetencijų, susijusių su informacijos sisteminimo, darbo organizavimo ir sklandaus komunikavimo, įgijimas.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-831 patvirtintas Teisės studijų krypties aprašas (toliau – ir Teisės studijų krypties aprašas) reglamentuoja teisės krypties studijų programų specialiuosius reikalavimus. Teisės studijų krypties aprašo 17–19 punktuose iš esmės nustatyta, kad teisės studijų krypties programose turi būti išugdomi bendrieji gebėjimai bei savarankiško darbo įgūdžiai. Šiuos Teisės studijų krypties aprašo reikalavimus atitinka pareiškėjos studijų programoje suformuluoti rezultatai, taip pat savianalizės ataskaitoje papildomai iškelti rezultatai dėl teisinio pobūdžio kompetencijų lavinimo studijų metu. Teismas, įvertinęs Teisės studijų krypties aprašo 17–19 punktų, 23 punkto bei Metodikos 58 punkte ir 94 punkte nurodytuose kriterijus, daro išvadą, kad pareiškėjos suformuluoti studijų programos tikslai ir rezultatai iš esmės atitinka Metodikos 58.2.–58.6. punktuose nustatytus reikalavimus. Pagal Metodikos 58.1. punktą, studijų programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai turi būti apibrėžti ir aiškūs. Teismas, įvertinęs studijų programos tikslus ir rezultatus, iš dalies sutinka su ekspertų padarytomis išvadomis, kad studijų programos tikslai ir rezultatai iš dalies vienas kitą kartoja, ypač kiek tai yra susiję su specialiomis teisinio darbo kompetencijomis, tačiau vien ši aplinkybė nėra pagrindas įvertinti studijų programos tikslų ir numatomų studijų rezultatų sritį nepatenkinamai. Pagal Metodikos 128 punktą, vertindami programos tikslų ir numatomų studijų rezultatų sritį, ekspertai nustato, ar programos poreikis, tikslai ir studijų rezultatai yra pagrįsti ir tinkami.

Teismas vertina, kad daryti išvadą dėl studijų programos srities nepatenkinamo vertinimo galima tik esant išsamiems duomenims, jog studijų programos tikslai ir studijų rezultatai yra nepagrįsti ir netinkami. Iš ekspertinio vertinimo išvadų matyti, kad studijų programos vertinimas pagal kiekvieną Metodikos 58 punkte ir 94 punkte nurodytą kriterijų nebuvo atliktas. Programos tikslų ir rezultatų neįvertinus pagal visus Metodikoje numatytus kriterijus ir vertinimo išvadų nesiejant su konkrečiais Metodikoje numatytais kriterijais, tampa neaišku, kodėl vertinama sritis buvo įvertinta nepatenkinamai, t. y. nėra aiškių motyvų, kodėl nustatyti trūkumai yra esminiai ir studijų programos tikslai ir rezultatai neatitinka net minimalių reikalavimų. Iš vertinimo išvadų turinio matyti, kad studijų programos tikslai ir rezultatai faktiškai atitinka dalį Metodikos 58 punkte numatytų kriterijų (atitinka Metodikos 58.2.–58.6. punktus). Šiuo atveju nustatyti studijų programos tikslų ir studijų rezultatų trūkumai sudaro pagrindo juos vertinti kaip suformuluotus ydingai, tačiau vien dėl to jie negali būti laikomi netinkamais ir nepagrįstais. Sprendime nenurodyti motyvai, kodėl nustatyti trūkumai turi būti laikomi esminiais. Teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą ir bylos duomenis, daro išvadą, kad nustatyti neatitikimai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog studijų programos tikslai ir studijų rezultatai yra nepagrįsti ir netinkami. Teismas sprendžia, kad srities „Tikslai ir numatomi studijų rezultatai“ įvertinimas nepatenkinamai neatitinka Metodikos 58, 94 ir 128 punktuose nustatytų reikalavimų ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.

Dėl vertinamosios srities „Materialieji ištekliai“ vertinimo

Iš skundžiamų aktų turinio matyti, kad atsakovas priėmė sprendimą neigiamai vertinti studijų programą, kadangi vertinamoji sritis „Materialieji ištekliai“ buvo įvertinta nepatenkinamai. Iš vertinimo išvados turinio matyti, kad, vertindama šį aspektą, ekspertų komisija iš esmės konstatavo, kad Marijampolės kolegija pagal studijų programos savianalizėje pateiktus duomenis turi 293 egzempliorius teisinių leidinių, tačiau apsilankius bibliotekoje paaiškėjo, kad šis skaičius yra mažesnis. Ekspertų komisija konstatavo, kad bibliotekoje pastebėta labai mažai su teise susijusių knygų, visos jos yra vadovėliai, tai apsunkina tiriamąjį ir savarankišką (projektinį) studentų darbą. Bibliotekoje yra prieiga prie kai kurių duomenų bazių, tačiau nėra jokios specializuotos duomenų bazės, suteikiančios galimybę naudotis tarptautine teisės literatūra. Ekspertų grupė vertinimo išvadoje taip pat pažymėjo, kad studentai gali naudotis duomenų bazėmis tik Marijampolės kolegijoje, naudojimosi mokymosi platforma „Moodle“ lygis pernelyg elementarus.

Metodikos 61 punkte nustatyta, kad programos materialiųjų išteklių sritis įvertinama pagal šiuos kriterijus: numatytos patalpos studijoms yra tinkamos ir jų pakanka (Metodikas 61.1. punktas); naudojama įranga studijoms (laboratorinė, kompiuterinė, reikmenys) tinkama ir jos pakanka (Metodikas 61.2. punktas); aukštoji mokykla turi tinkamą bazę praktikoms (Metodikas 61.3. punktas); metodiniai ištekliai (vadovėliai, knygos, periodika, duomenų bazės) yra tinkami, pakankami ir prieinami (Metodikas 61.4. punktas). Metodikos 101 punkte nustatyta, kad materialiųjų išteklių srities vertinimo tikslas – nustatyti, ar programoje naudojami materialieji ištekliai yra tinkami ir pakankami sėkmingam programos vykdymui. Pagal Metodikos 102 punktą, analizuojant materialiuosius išteklius, nurodoma ir išnagrinėjama: duomenys apie programos reikmėms naudojamas patalpas ir darbo vietų skaičių jose (Metodikos 102.1. punktas); duomenys apie programos įgyvendinimui naudojamą įrangą (Metodikos 102.2. punktas); duomenys apie programos įgyvendinimui naudojamą bazę praktikoms (Metodikos 102.3. punktas); duomenys apie programos vykdymui reikalingus metodinius išteklius aukštosios mokyklos bibliotekoje, skaityklose, metodiniuose kabinetuose, prieigą prie elektroninių leidinių ir pan. (Metodikos 102.4. punktas); ankstesnio vertinimo rekomendacijos dėl materialiųjų išteklių ir kaip į jas buvo atsižvelgta (Metodikos 102.5. punktas).

Teismas pažymi, kad vertinimo išvadoje įvertinti duomenys apie programos reikmėms naudojamas patalpas ir darbo vietų skaičių jose, duomenys apie programos įgyvendinimui naudojamą įrangą, duomenys apie programos įgyvendinimui naudojamą bazę praktikoms. Iš Pažymoje pateiktų išvadų matyti, kad šie kriterijai buvo įvertinti iš esmės teigiamai, konstatavus Marijampolės kolegijos stipriąsias puses šiuo aspektu bei įvardijus esamus trūkumus. Nepatenkinamas studijų programos materialiųjų išteklių vertinimas buvo priimtas, įvertinus duomenis apie programos vykdymui reikalingus metodinius išteklius bibliotekoje ir prieigą prie elektroninių leidinių ir galimybę mokytis nuotoliniu būdu. Iš vertinimo išvados turinio matyti, kad ekspertų grupė, įvertinusi studijų programos materialiuosius išteklius, konstatavo, kad bibliotekoje yra mažai su teise susijusių leidinių, elektroniniuose duomenyse taip pat trūksta specializuotų šaltinių teisės tema, naudojimosi mokymosi platforma „Moodle“ lygis yra pernelyg elementarus.

Teismas, įvertinęs studijų programos savianalizės suvestinę, pažymi, kad joje nurodyti prenumeruojami periodiniai leidiniai teisės tema (savianalizės suvestinės 115 punktas), įvairaus pobūdžio internetiniai portalai, kuriuose galima rasti leidinių teisės tema (savianalizės suvestinės 118 punktas) bei pareiškėjos administruojamas mokymo modulis „Moodle“ (savianalizės suvestinės 119 punktas). Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, iš esmės sutinka su atsakovo išvadomis, kad dalis pareiškėjos nurodomų mokymosi šaltinių nepagrindžia jų tinkamumo ir pakankamumo sėkmingam programos vykdymui. Teismas pažymi, kad iš savianalizės suvestinėje 118 punkte nurodytų internetinių portalų nėra aišku, kaip juose pateikiama informacija yra ar gali naudojama studijų metu, taip pat didžioji dalis internetinių portalų yra viešo pobūdžio, juose skelbiama bendro pobūdžio informacija apie Lietuvos Respublikos bei kitų valstybių institucijų veiklą. Teismas vertina, kad tokio pobūdžio šaltiniai negali būti laikomi metodiniais ištekliais, kaip tai nustatyta Metodikos 102.4. punkte. Savianalizės suvestinės 123 punkte nurodyto mokymo modulio „Moodle“ turinys iš esmės taip pat negali būti laikomas pakankamu materialiniu ištekliu studijų programos nurodytiems tikslams pasiekti, kadangi mokymo modulyje „Moodle“ skirti bendrojo pobūdžio mokymo dalykai „Informacinės technologijos“, „Logika“, „Sociologija“, „Socialinių tyrimų metodai“, „Užsienio kalba (anglų)“, tačiau nėra specializuotų su teise susijusių programų. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad savianalizės suvestinėje pateikti ir kiti programos vykdymui reikalingi metodiniai ištekliai: socialinių mokslų teisės krypties literatūra (savianalizės suvestinės 113–114 punktas); Infolex teisinės informacijos paieškos sistema (savianalizės suvestinės 116 punktas); galimybė naudotis prenumeruojamomis ir atviromis bibliotekų, mokslo žurnalų ir disertacijų paslaugomis (118 punktai).

Teismas pažymi, kad ekspertinio vertinimo išvadose nurodyti programos materialiųjų išteklių trūkumai grindžiami ekspertų nuomone, kokie turėtų būti studijų programos materialieji ištekliai, tačiau pačiose išvadose ekspertai nurodo, kad jiems nepavyko tiksliai įvertinti aplinkybių dėl bibliotekoje esančių leidinių kiekio, taip pat galimybės naudotis tam tikromis prenumeruojamomis ar viešomis duomenų bazėmis. Pažymėtina, kad savianalizės suvestinės 118 punkte pateiktos prenumeruojamų ir viešų duomenų bazių prieigos, t. y. prieigos prie Lietuvos, Švedijos, Rusijos, JAV, Didžiosios Britanijos duomenų bazių, bibliotekų, tezių ir mokslinių straipsnių portalų. Teismas, atsižvelgęs į vertinimo išvadą, pažymi, kad joje pateikiamos apibendrinančio pobūdžio išvados dėl internetinių šaltinių, tačiau joje nėra nurodyta, ar pareiškėjos nurodytuose internetiniuose šaltiniuose yra teisės studijoms aktualių šaltinių, bei, jei minėti šaltiniai duomenų bazėse yra, tai nepadarytos motyvuotos išvados dėl to, ar Marijampolės kolegija faktiškai suteikia galimybę studentams ir dėstytojams realiai naudotis minėtais šaltiniais. Teismas sutinka su atsakovo išvadomis, jog metodinė mokymosi medžiaga turi būti prieinama internetu, taip užtikrinant galimybę nuotoliniu būdu gilinti žinias, tačiau išvados dėl mokymosi medžiagos turinio ir prieigos prie jos negali būti daromos formaliai, išsamiai neįvertinus pareiškėjos nurodomų internetinių šaltinių turinio ir prieigos prie jų galimybių. Esant šioms aplinkybėms, itin svarbu nustatyti, ar pareiškėja realiai sudarė galimybę studentams gauti specifinio pobūdžio metodinę medžiagą pareiškėjos nurodytuose interneto portaluose, ar prieinamos medžiagos turinys gali būti reikšmingas siekiant įgyvendinti studijų programos tikslus bei reikalavimus. Teismas pažymi, kad vertinimo išvadose nėra ištirtas savianalizės suvestinės 118 punkte nurodytų šaltinių turinys bei galimybė gauti prieigą prie minėto turinio. Atsakovo atstovės teismo posėdyje nurodė, kad neturi informacijos, ar pareiškėjos nurodomų internetinių portalų turinys ir prieiga prie jų buvo vertinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad išvados dėl nepatenkinamų studijų programos materialinių išteklių laikytinos neteisėtomis ir nepagrįstomis.

Teismas papildomai atkreipia atsakovo dėmesį ir į tai, kad iš vertinimo išvados turinio negalima spręsti, ar nepatenkinamos išvados dėl programos materialinių išteklių buvo padarytos atsižvelgus į studentų skaičių. Teismas pažymi, kad nei Pažymoje, nei ekspertinio vertinimo išvadose pateikti motyvai nepaneigia pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad Marijampolės kolegijos bibliotekoje yra pareiškėjos skunde ir savianalizės suvestinėje nurodyti 294 egzemplioriai teisės programai skirtų leidinių. Byloje taip pat pateikti įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, kad mokymo modulis „Moodle“ ekspertinio vertinimo metu buvo praplėstas, iki ekspertų atvykimo į mokymo modulį „Moodle“ buvo papildomai įkelta kitų dalykų „Baudžiamoji teisė. Specialioji dalis“, „Šeimos teisė“, „Administracinė teisė“, „ES teisė“ medžiaga.

Taigi, darytina išvada, kad Sprendimo dalis, kurioje sritis „Materialieji ištekliai“ įvertinta „nepatenkinamai“ neatitinka Metodikos 61, 101 ir 102 punktuose nustatytų reikalavimų, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.

Teismas, išanalizavęs ekspertinio vertinimo išvadas dėl programos tikslų ir numatomų studijų rezultatų bei programos materialiųjų išteklių sričių vertinimo, konstatuoja, kad šių programos sričių vertinimas „nepatenkinamai“ nėra pakankamai ir adekvačiai motyvuotas, todėl neatitinka nurodytų Metodikos reikalavimų ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.

Pagal vyraujančią administracinių teismų praktiką, teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną pareiškėjo skunde nurodytą argumentą. Esant pakankamam pagrindui pripažinti atsakovo Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, teismas kitų pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų nevertina ir dėl to nepasisako.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Sprendimą Marijampolės kolegijoje vykdomą studijų programą „Teisė“ (valstybinis kodas – 6531KX006) vertinti neigiamai bei neakredituoti, panaikinti Centro Studijų programų apeliacinės komisijos 2018 m. balandžio 24 d. posėdžio protokolu Nr. SV7-13 priimtą nutarimą (sprendimą) netenkinti Marijampolės kolegijos pateiktos apeliacijos dėl vykdomos pirmosios pakopos programos „Teisė“ (valstybinis kodas – 6531KX006). Patenkinus pareiškėjos skundo reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, yra pagrindas tenkinti išvestinį pareiškėjos skundo reikalavimą – įpareigoti Centrą atlikti pakartotinį vykdomos studijų programos „Teisė“ (valstybinis kodas – 6531KX006) vertinimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos VšĮ „Marijampolės kolegija“ skundą tenkinti.

Panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro 2018 m. kovo 21 d. pažymoje Nr. SV5-31 „Dėl vykdomos studijų programos išorinio vertinimo“ išdėstytą sprendimą Marijampolės kolegijoje vykdomą studijų programą „Teisė“ vertinti neigiamai bei neakredituoti.

Panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro Studijų programų apeliacinės komisijos 2018 m. balandžio 24 d. posėdžio protokolu Nr.SV7-13 priimtą nutarimą (sprendimą) netenkinti Marijampolės kolegijos pateiktos apeliacijos dėl vykdomos pirmosios pakopos programos „Teisė“ (valstybinis kodas – 6531KX006).

Įpareigoti Studijų kokybės vertinimo centrą atlikti pakartotinį studijų programos „Teisė“ (valstybinis kodas – 6531KX006) vertinimą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRasa Ragulskytė-MarkovienėMargarita Stambrauskaitė