- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-18
- Bylos Nr.
- ATP-1057-238/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-04-26 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI) vyriausioji specialistė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad įmonės direktorius D. B., būdamas darbdavys – įmonės administracijos vadovas, esant LR darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams – susitarimui dėl darbo užmokesčio, darbo funkcijų, darbovietės, darbo tvarkos ir kitų darbo sutarties sąlygų, 2013-02-21 leido dirbti minėtoje įmonėje D. J. barmenės darbą bei D. M. virtuvės padėjėjos darbą – įmonės interesais aptarnauti klientus gaminant ir parduodant jiems užkandžius, gėrimus, nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie D. J. ir D. M. priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai. Taip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. B. pažeidė LR Darbo kodekso 93 str., 95 str., 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 2, 3 d., 270 str. 1 d., LR Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrų nuostatų“ 25.1. p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-LR ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013-08-12 nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną prieš D. B. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ str. 1 d., nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas nurodė, kad D. B., kaip įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, yra atsakingas už įmonės veiklą, įskaitant ir naujų darbuotojų priėmimą į darbą bei atleidimą iš jo, tačiau 2013-02-21 VMI atlikto patikrinimo metu, D. B. buvo nemokamose atostogose (nuo 2013-02-04 iki 2013-03-15) ir direktoriaus pareigas laikinai ėjo D. S., t. y. ji buvo tiesiogiai atsakinga už naujų darbuotojų priėmimą į darbą įstatymų nustatytu būdu. Teismas sprendė, kad D. B. negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo, nes nėra šio teisės pažeidimo subjektas. Pažymėjo, kad šiuo atveju atsakomybė turėtų tekti direktoriaus pareigas ėjusiai D. S., tačiau ji nėra patraukta administracinėn atsakomybėn šioje byloje. Įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad administracinė teisena pagal LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalį D. B. atžvilgiu nutraukiama, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (LR ATPK 250 str., 1 d., 1 p.), o bylos medžiaga perduotina Kauno apskrities VMI spręsti tinkamo asmens patraukimo administracinėn atsdakomybėn klausimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1-865-537/2013 panaikinti ir priimti naują sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje - skirti D. B. pagal ATPK 41³ str. 13000 Lt baudą. Skunde nurodoma, jog teismas neobjektyviai įvertino atsakomybėn patraukto asmens D. B. parodymus ir pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - SODRA) pažymą apie nemokamas atostogas. Pažymi, kad pranešimas SODRAI apie direktoriaus D. B. nedraudiminį laikotarpį buvo pateiktas 2013-02-21 14 valandą 43 minutės, o UAB „DMP prekyba” buvo patikrinta 2013-02-21 11 valandų 30 minučių. Todėl pranešimas SODRAI pateiktas jau po atlikto patikrinimo ir bandant išvengti gresiančių sankcijų. Akcentuoja, kad bendrovės direktorius nei viename paaiškinime, pateiktame Kauno AVMI, nei ATPK protokole, nei operatyvinio patikrinimo pažymoje nenurodė, kad jis patikrinimo metu atostogavo. Nurodo, kad pagal 2010-06-04 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo” 38 punktą, duomenis apie nemokamas atostogas privaloma perduoti per tris dienas nuo atostogų pradžios. Todėl pranešimas apie D. B. atostogas privalėjo būti perduotas iki 2013-02-07. Pažymi, kad tik nustačius įmonėje nelegaliai dirbančius darbuotojus ir iškilus administracinės atsakomybės klausimui, buvo perduotas pranešimas SODRAI apie direktoriaus nedarbingumą, nors patikrinimo metu tokios informacijos nebuvo. Akcentuoja, kad direktorius tokios aplinkybės nepaminėjo jokiame dokumente, nei pasiaiškinime ir apie nemokamas atostogas tikrinamu laikotarpiu prabilo tik teismo posėdžio metu.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nebuvo gautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010).
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei tinkamai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad protokolas buvo surašytas už tai, kad įmonės direktorius D. B., būdamas darbdavys – įmonės administracijos vadovas, esant LR darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams – susitarimui dėl darbo užmokesčio, darbo funkcijų, darbovietės, darbo tvarkos ir kitų darbo sutarties sąlygų, 2013-02-21 leido dirbti minėtoje įmonėje D. J. barmenės darbą bei D. M. virtuvės padėjėjos darbą – įmonės interesais aptarnauti klientus gaminant ir parduodant jiems užkandžius, gėrimus, nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie D. J. ir D. M. priėmimą į darbą.
Kauno AVMI 2013-02-21 paaiškinime D. S. nurodė, kad apie tai, jog ji pakvietė D. M. padėti, įmonės direktorius nebuvo informuotas (18 b. l.). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė iš esmės tokias pačias faktines aplinkybes, kaip ir teikdama pirminius parodymus, bei patikslino, kad įmonės vadovas D. B. buvo atostogose, ji turėjo teisę priimti darbuotojus (38 b. l.). D. B. taip pat nurodė, kad pažeidimo metu buvo atostogose, nes buvo sesijos metas, apie darbuotojų priėmimą nebuvo informuotas, direktorių pavaduoti buvo įpareigota D. S. (37-38). Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė žinojęs apie leidimą dirbti įmonėje D. J. barmenės darbą bei D. M. virtuvės padėjėjos darbą. Iš 2013-02-04 įsakymo Nr. 1 matyti, kad D. B. nuo 2013-02-04 iki 2013-03-15 buvo išleistas nemokamų atostogų, o direktorių pavaduoti buvo paskirta D. S. (33 b. l.).
Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).
Nagrinėjamu atveju Kauno AVMI nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių D. B. kaltę. Tai, kad pranešimas SODRAI apie direktoriaus D. B. nedraudiminį laikotarpį buvo pateiktas tik 2013-02-21 14 valandą 43 minutės, taip galimai pažeidus 2010-06-04 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-243 38 punktą, nepagrindžia, jog D. B. žinojo apie D. J. bei D. M. darbą įmonės naudai ar leido joms dirbti. Priešingai, vadovaujantis nuosekliais D. B. ir D. S. parodymais, darytina išvada, kad D. B. nebuvo informuotas, nes atostogavo, o direktorių pavaduoti buvo įpareigota D. S., kuri ir buvo 2013-02-21 įmonėje atsakinga už naujų darbuotojų priėmimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog D. B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d. sudėties objektyvieji požymiai įrodyti, todėl aukštesnysis teismas vadovaujasi principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) ir sprendžia, kad nėra pagrindo D. B. atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. B. atžvilgiu nutraukta pagrįstai ir teisėtai, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, esančius byloje. Taigi, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.