Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjui V. S., atsakovų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, atstovei Eglei Lugauskaitei, atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Utenos teritorinio skyriaus atstovui Vasilijui Popovui, trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lesto“ atstovui M. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Utenos teritoriniam skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lesto“ dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškėjo, kad pareiškėjo leistinoji naudoti elektros galia AB „Lesto“ dokumentuose (2003 m. sutartyje) yra iki 5 kW, likusius reikia išsipirkti, o 1997 m. dokumentai, kai darytas įvadas 30 kW galiai, dingę. Dabartiniame ĮAS sumontuoti įrenginiai pritaikyti 20 kW galiai. Neturėdamas laiko ginčams, sutiko dėl 12 kW galios, nors prašė AB LESTO padidinti galią iki 15 kW. Sutarė dėl 12 kW galios ir 2010-10-13 žmonos vardu buvo sudaryta standartinė sutartis dėl 12 kW galios. Pareiškėjas jautėsi pažemintas antrą kartą mokėdamas už tą patį. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis moka už padidintą galią, o įrenginiai – komercinis apskaitos skydas KAS, elektros skaitiklis ir automatinis išjungėjas – yra AB „Lesto“ nuosavybė, už kuriuos mokėti nereikia. Pareiškėjo teigimu, sumontuoto ĮAS skardos storis yra 0,7 mm, nors teisės aktai reikalauja, jog skardos storis būtų ne mažesnis kaip 1,5 mm. Nors sumontuotas ĮAS priklauso ne pareiškėjui, tačiau jis juo naudojasi, jis sumontuotas viešoje vietoje, o tai susiję su jo paties ir aplinkinių saugumu, atsisakė naudotis sumontuotu ĮAS. 2011-04-12 pareiškėjas kreipėsi į AB „Lesto“ Ukmergės klientų aptarnavimo centrą, pateikdamas klausimus ir prašydamas paaiškinimo, tačiau 2011-05-06 atsakyme į nurodytus klausimus neatsakyta. Dėl to pareiškėjas 2011-05-12 kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją, išdėstydamas situaciją ir pateikdamas aiškius klausimus. Pareiškėjas teigia, kad jo prašymo nagrinėjimo metu negalėjo susisiekti su Valstybinės energetikos inspekcijos darbuotojais, buvo ignoruojamas, elgiamasi nepagarbiai, neteikiami paaiškinimai. 2011-06-10 atsakyme į pareiškėjo 2011-05-12 prašymą į pirmus tris klausimus išvis neatsakyta.

Pagal AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2009-07-28 darbų pirkimo sąlygas, 0,4 kV tranzitinės ir apskaitos spintos techninių reikalavimų standartas yra LST EN 60439-5+A1:2000, o 2011-06-10 sprendime nurodyta, kad KAS sumontuota pagal technines sąlygas, kurios atitinka standartą LST EN 60439-3+A1+A2+AC:2002. Minėti standartai yra skirtingi. Nurodė, kad AB „Lesto“, nustačiusi, kad AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB „VST“ KAS buvo gaminami pagal skirtingus techninius reikalavimus, 2011-05-23 patvirtino naujus vieningus techninius reikalavimus, tačiau, pareiškėjo teigimu, įpareigoti pašalinti pažeidimus yra Valstybinės energetikos inspekcijos, o ne AB „Lesto“ kompetencija.

Pažymi, kad 2011-07-08 AB „Lesto“ atsakyme į pareiškėjo 2011-06-16 prašymą nepaaiškinta, kokį LST standartą turi atitikti ĮAS, ĮASS ir KAS.

2011-06-20 pareiškėjas kreipėsi į Valstybinės energetikos inspekcijos Utenos teritorinį skyrių, prašydamas išduoti dokumentų kopijas, nuorašus ar išrašus, pateikė tuos pačius klausimus. 2011-07-20 sprendime netiksliai nurodyti duomenys, pareiškėjo prašomas dokumentas nepateiktas. Matydamas, kad Lietuvoje nevykdomas Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 485.1 p. dėl elektros ĮAS, ĮASS ir KAS korpusų skardos storio, pareiškėjas 2011-06-20 kreipėsi į Utenos teritorinį skyrių. 2011-06-27 atsakyme netiksliai pateikti duomenys, o nurodyti teisės aktai neatskleidžia valstybinio finansavimo įrengiant naujus elektros įvadus.

Atsakovai Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija), bei Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Utenos teritorinis skyrius (toliau – Utenos skyrius) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 131-137).

Nurodė, kad atsakant į pirmą 2011-05-12 pareiškėjo kreipimąsi, buvo pašalinti nurodyti pažeidimai, antru ir trečiu 2011-06-16 kreipimaisis pareiškėjas prašė pateikti informaciją ir paaiškinimus Inspekcijos kompetencijos ribose, kas taip pat buvo atlikta. Be to, atsakovų nuomone, sprendžiant dėl Inspekcijos sprendimų, turi būti įvertinta, ar pareiškėjas nepraleido skundo teismui padavimo terminų. Pažymi, kad nagrinėjant pirmąjį pareiškėjo raštą, Inspekcija vadovavosi Inspekcijos viršininko 2007-05-10 įsakymu Nr. 46 patvirtintomis Išankstinio skundų ne teisme dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo nagrinėjimo taisyklėmis. Atsižvelgiant į pareiškėjo rašte nurodytą informaciją, priimtas sprendimas kreiptis į AB „Lesto“ dėl elektros įvado ir kitų aplinkybių, o AB „Lesto“ priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjo elektros įvadą. Tiriant pareiškėjo skundą, Inspekcija 2011-06-08 gavo AB „Lesto“ garantinį patvirtinimą, jog elektros energijos tiekėjas savo lėšomis ir jėgomis pašalins aplinkybes, kurios galimai pažeidžia pareiškėjo teises. Dėl to, atsakovų nuomone, konfliktinė situacija buvo išspręsta. Atsakant į antrąjį pareiškėjo kreipimąsi, nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys pareiškėjo nurodytus klausimus, t. y. pagal kompetenciją pateikė informaciją apie teisės aktus, kurie reglamentuoja elektros įvadų įrengimą. Inspekcija kontroliuoja tik tiek, kiek tai susiję su techniniais klausimais – elektros įvadų įrengimo tinkamumu. Rengiant atsakymą į trečiąjį pareiškėjo kreipimąsi, Inspekcija kreipėsi į UAB „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“, prašydama pateikti informaciją apie Lietuvoje taikomus standartus montuojamiems ĮAS ir šią informaciją pateikė pareiškėjui. Inspekcija dėjo pastangas, kad būtų atsakyta į pareiškėjo klausimus, pateikė visų pareiškėjo reikalaujamų bei papildomų dokumentų kopijas. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad Inspekcija tinkamai vykdė teisės aktuose numatytas pareigas, sprendimai yra teisėti, o atsakymai – tinkamai suformuluoti ir pagrįsti. Pažymi, kad nesant neteisėtų Inspekcijos veiksmų, neturtinės žalos atlyginimas negalimas. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. Pareiškėjas nurodo, kad negali pasikeisti elektros įvado, nes neturi dokumento, kokiam LST standartui priskiriami ĮAS, tačiau, atsakovų teigimu, Inspekcija nėra institucija, išduodanti pažymas/patvirtinimus ar kitus dokumentus dėl LST standarto elektros įvadui ar kitokius standartizacijos dokumentus. Be to, pareiškėjas pats nurodo, kad elektros skydas yra permontuotas ir pažeidimas pašalintas. Dėl to pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Per teismo posėdį atsakovų atstovai prašė skundą atmesti.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui 2010 m. pagal AB „Rytų skirstomieji tinklai“ išduotas technines sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumontuota komercinės apskaitos spinta KAS-235.

2011-04-12 pareiškėjas kreipėsi į AB „Lesto“, prašydamas atsakyti, kodėl yra montuojami ĮAS, neatitinkantys IP-44 saugos reikalavimų, kurie nurodyti Elektros linijų ir instaliacijų įrengimo taisyklėse; ką turi daryti pareiškėjas, jam atsisakius naudotis ĮAS, neatitinkančiu šių reikalavimų, kadangi skardos storis yra 0,7 mm ir nepakankamas sandarumas; kur ir už kieno lėšas galima įsigyti tinkamą ĮAS; kokiais apsaugos laipsniais, montuojant ĮAS, būtina vadovautis (1 t., b. l. 139).

2011-05-06 AB „Lesto“ raštu Nr. 47000-326, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, informavo, kad jam sumontuotas įvadinis elektros apskaitos skydelis (ĮEAS) yra pagamintas UAB „Armetlina“. Šio gamintojo gaminamiems ĮEAS yra išduotas akredituotos UAB „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“ atitikties sertifikatas. Gamintojas garantuoja, kad jo gaminami ĮEAS atitinka sertifikate nurodyto Lietuvos standarto LST EN 60439-3+A1+A2+AC:2002 ir bandymų protokole IP-44 saugos klasės keliamus reikalavimus (1 t., b. l. 140).

2011-05-10 pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją, nurodydamas, kad sumontuotas ĮAS neatitinka keliamų reikalavimų, jo skardos storis yra 0,7 mm, o korpuso detalės sujungtos kniedėmis, dėl to pareiškėjas kreipėsi į AB „Lesto“, tačiau atsakymo į pateiktus klausimus negavo. Pareiškėjas prašo Inspekcijos atsakyti į klausimus: kodėl nuo 2007-01-31 montuojami ĮAS, kurių korpuso skardos storis mažesnis nei 1,5 mm; kas atsakingas už ĮAS įrengimą, saugumą, saugos laipsnių, korpusų reikalavimų atitikimą; kas prižiūri, kaip vykdomos Elektros linijų ir instaliacijų taisyklės; kur pareiškėjas turėtų kreiptis, nesulaukus atsakymų minėtais klausimais; kada pareiškėjui bus įrengtas ĮAS, atitinkantis teisės aktų reikalavimus (1 t., b. l. 138).

2011-06-08 AB „Lesto“ raštu Nr. 47010-417 informavo Utenos skyrių, kad, įvertinus pareiškėjo pastabas dėl ĮEAS neatitikimo Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimų, 2011-05-23 buvo patvirtinti nauji techniniai reikalavimai įvadinėms apskaitos spintoms, skirtoms vienfaziams ir trifaziams apskaitos prietaisams įrengti, kurios atitinka minėtų taisyklių reikalavimus. Nurodė, kad įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2011-07-15 pakeisti pareiškėjui ĮEAS (1 t., b. l. 142).

2011-06-10 Utenos skyrius raštu Nr. 18.4.OV-106, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl AB „Lesto“ įrengiamų įvadinių komercinės apskaitos spintų (KAS), nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog 2010 m. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Utenos regione KAS buvo įrengiamos pagal 2009-07-28 darbų pirkimo sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) 4 priedo reikalavimus. Pareiškėjui sumontuota KAS atitinka šias sąlygas (gamintojas UAB „Armetlina“). AB „Lesto“, nustačiusi, kad AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB „VST“ KAS buvo gaminami pagal skirtingus techninius reikalavimus, 2011-05-23 patvirtino naujus vieningus techninius reikalavimus ir įpareigojo visus gamintojus juos taikyti ne vėliau kaip nuo 2011-07-01. AB „Lesto“ Utenos regiono tinklo valdymo departamentas įsipareigojo iki 2011-07-15 pakeisti pareiškėjui sumontuotą KAS kitu, atitinkančiu naujus techninius reikalavimus, kuriuose numatytas skydo skardos storis yra 1,5 mm (1 t., b. l. 141).

2011-06-13 pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, prašydamas padėti išsiaiškinti, kokie reikalavimai turi būti taikomi ĮEAS gamyboje (1 t., b. l. 10).

2011-07-26 Valstybinė ne maisto produktų inspekcija raštu Nr. 7R-750 informavo pareiškėją, kad, atlikus tyrimą UAB „Armetlina“, nustatyta, jog įmonė gamina ĮEAS, neatitinkančius Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2007-01-31 įsakymu Nr. 4-40, reikalavimų, numatančių, kad ĮEAS skardos storis turi būti 1,5 mm, korpuso detalės turi būti suvirintos. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė gamina ĮEAS iš 0,7 mm storio skardos, korpuso detalės sujungtos kniedėmis (1 t., b. l. 14).

2011-06-16 pareiškėjas kreipėsi į AB „Lesto“, prašydamas suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumento kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį, kokį standartą turi atitikti Lietuvoje montuojami ĮAS, ĮASS, KAS (1 t., b. l. 15).

2011-06-08 AB „Lesto“ raštu Nr. 47010-454 pateikė pareiškėjui sertifikatų, pagal kuriuos gaminami skydai naudojami įmonės elektros skirstomajame tinkle, kopijas. Sertifikatuose nurodyta, kad ĮAS, ĮASS, KAS atitinka standartą LST EN 60439-3+A1+A2+AC:2002+AC3:2010 (1 t., b. l. 16-19).

2011-06-16 pareiškėjas kreipėsi į Utenos skyrių, prašydamas pateikti turimą informaciją apie AB „Lesto“ atliekamų darbų, susijusių su naujų elektros įvadų įrengimu, finansavimą iš valstybės lėšų (1 t., b. l. 143).

2011-06-27 Utenos skyrius raštu Nr. 18.4.OV-116 informavo pareiškėją, kad AB „Lesto“ atliekamų darbų, susijusių su naujų elektros įvadų įrengimu ir jų finansavimu, tvarka nustatyta Elektros energetikos įstatymo 42 str. 4 p. ir Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos ir sąlygų apraše (1 t., b. l. 144).

2011-06-16 pareiškėjas kreipėsi į Utenos skyrių, prašydamas suteikti administracinę paslaugą – išduoti nurodytų dokumentų kopijas, nuorašus ar išrašus (AB „Lesto“ garantinio rašto Nr. 47010-417, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 200-07-28 darbų pirkimo sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) 4 priedo, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ išduotas technines sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakyti į pateiktus klausimus: kokį standartą turi atitikti Lietuvoje montuojami ĮAS, ĮASS ir KAS; kas yra atsakingas už tai, kad ĮAS, ĮASS ir KAS būtų įrengiami pagal taisykles ir atitiktų standartus; kas vykdo kontrolę (1 t., b. l. 145).

2011-06-27 Utenos skyrius raštu Nr. 18.4.OV-117 kreipėsi į UAB „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“ dėl tarnybinės pagalbos, prašydamas atsakyti, kokį standartą turi atitikti Lietuvoje montuojami ĮAS, ĮASS ir KAS bei ar tai, jog skydai gaminami ir sertifikuojami iš 0,7-1,0 mm storio skardos, neprieštarauja veikiančiam standartui (1 t., b. l. 146).

2011-07-04 UAB „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“ raštu Nr. 08.25-082 informavo Utenos skyrių, kad ĮAS ir ĮASS yra priskiriamos nespecialistų naudojamų elektros skirstymo įrenginių sąrankoms ir joms taikomas standartas LST EN 60439-3, KAS yra priskiriamos bendrosioms elektros tinklų skirstomosioms sąrankoms, kurias gali aptarnauti tik kvalifikuotas personalas ir joms taikomas standartas LST EN 60439-5. Nurodė, kad šiuose standartuose nėra reikalavimo korpusų skardos storiui. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Žemųjų įtampų direktyvos 2006/95/EB nuostatomis, laikytina, kad Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimas korpusų skardos storiui yra nesuderintas su minėta direktyva ir jai prieštaraujantis (1 t., b. l. 149).

2011-07-20 Utenos skyrius raštu Nr. 18.4.OV-126, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, paaiškino, kad ĮAS ir ĮASS yra priskiriamos nespecialistų naudojamų elektros skirstymo įrenginių sąrankoms ir joms taikomas standartas LST EN 60439-3, KAS yra priskiriamos bendrosioms elektros tinklų skirstomosioms sąrankoms, kurias gali aptarnauti tik kvalifikuotas personalas ir joms taikomas standartas LST EN 60439-5; pagal Statybos įstatymo 12 ir 15 str., atsakomybė už ĮAS, ĮASS, KAS įrengimą pasiskirsto tarp užsakovo ir rangovo; pagal Energetikos įstatymo 18 str. 4 d. 4 p., Energetikos inspekcija kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, jų atitiktį ir tinkamumą naudoti. Utenos skyrius kartu pateikė AB „Lesto“ garantinio rašto Nr. 47010-417, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 200-07-28 darbų pirkimo sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) 4 priedo, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ išduotų techninių sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, taip pat pridėjo UAB „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“ 2011-07-04 rašto kopiją (1 t., b. l. 147-148).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Inspekcijos bei Utenos skyriaus veiksmų, sprendžiant dėl pareiškėjo 2011-05-12 ir 2011-06-20 prašymų, ir pagal minėtus prašymus priimtų sprendimų teisėtumo bei neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas žalos atsiradimo faktą grindžia tuo, kad atsakovų veiksmai, t. y. teisės aktuose apibrėžtų įgaliojimų nevykdymas, sukėlė pareiškėjui nepasitikėjimą ir pažeminimą.

Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą paduoti skundui dėl Valstybinės energetikos inspekcijos Utenos teritorinio skyriaus 2011-06-10 sprendimo Nr. 18.4.OV-106 (1 t., b. l. 95). Nurodė, kad ginčijamą sprendimą gavo 2011 m. birželio 13-17 d. Pareiškėjo teigimu, sprendimas buvo nesuprantamas, todėl pareiškėjas 2011-06-16 papildomai kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti dokumentų kopijas. Atsakymas į šį prašymą buvo gautas 2011-07-26, skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjas išsiuntė 2011-08-11.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d., jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d., pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Pareiškėjas prašo panaikinti 2011-07-20 sprendimo Nr. 18.4.OV-126 1 ir 2 p. bei 2011-06-10 sprendimą Nr. 18.4.OV-106. Nustatyta, kad pareiškėjas 2011-07-20 sprendimą Nr. 18.4.OV-126 gavo 2011-07-26 (1 t., b. l. 115). Skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjas išsiuntė 2011-08-11, Vilniaus apygardos administracinis teisme skundas užregistruotas 2011-08-22, t. y. praleidus įstatymu nustatytą skundo dėl 2011-06-10 sprendimo Nr. 18.4.OV-106 panaikinimo padavimo terminą. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas, siekdamas išsiaiškinti ginčijamo sprendimo turinį, 2011-06-20 papildomai kreipėsi į atsakovą, prašomą medžiagą gavo 2011-07-26.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad skundą pareiškėjas teismui padavė per protingą ir minėtiems veiksmams atlikti būtiną terminą, todėl praleistas terminas skundui paduoti atnaujintinas.

2002 m. gegužės 16 d. Energetikos įstatymo Nr. IX-884 (redakcija iki 2011-12-31) 18 str. 2 d. nustatyta, kad Inspekcija nustatyta tvarka atlieka valstybinę energetikos kontrolę. Inspekcijos funkcijos įtvirtintos Energetikos įstatymo 18 str. 4 d., kurios 4 p. nustatyta, jog Inspekcija kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį ir tinkamumą naudoti. Analogišką funkciją nustato Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatų, patvirtintų energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63 (toliau – Nuostatai), 10.5 p.

Vadovaujantis Energetikos įstatymo 26 str. 2 d., Valstybinė energetikos inspekcija išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.

Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 163.1 p. nustatyta, kad ginčai tarp vartotojo ir operatoriaus ar tiekėjo sprendžiami šalių tarpusavio susitarimu. Nepavykus ginčų išspręsti šalių tarpusavio susitarimu, vartotojų skundus teisės aktų nustatyta išankstinio skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija – dėl elektros įrenginių ir apskaitos prietaisų gedimų, eksploatavimo, elektros energijos kokybės reikalavimų, elektros energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą elektros energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo (persiuntimo) nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.

Išankstinio skundų ne teisme dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 46 (redakcija iki 2011-09-23, toliau – Taisyklės), 25 p. nustatyta, kad Inspekcija pareiškėjo skundą išnagrinėja ir sprendimą priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo, atitinkančio 11 punkto reikalavimus, pateikimo dienos, jeigu kiti įstatymai nenumato kitaip.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas į Inspekciją su 2011-05-10 prašymu kreipėsi dėl AB „Lesto“ sumontuotos įvadinės apskaitos spintos atitikimo teisės aktų reikalavimams (1 t., b. l. 138).

Remiantis 2000 m. liepos 20 d. Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 48 str. 1 d., elektros įrenginių įrengimo, eksploatavimo ir saugos reikalavimus elektros sektoriuje nustato Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Elektros įrenginių įrengimo, Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės ir Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės. Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40, 6 p. nustatyta, kad naudojami elektros įrenginiai ir statybos produktai turi atitikti jiems taikomų techninių reglamentų ir Lietuvoje galiojančių standartų ir norminių teisės aktų reikalavimus. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40, 485.1 p. nustatyta, kad ĮAS ir ĮASS korpusų skardos storis turi būti ne mažesnis kaip 1,5 mm.

Nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad UAB „Armetlina“ ĮEAS, įskaitant pareiškėjui sumontuotą, buvo gaminamos iš 0,7 mm storio skardos. Pareiškėjas į Utenos skyrių iš esmės kreipėsi dėl to, kad AB „Lesto“, pareiškėjo nuomone, netinkamai, neišsamiai atsakė į pareiškėjo prašyme išdėstytus klausimus, susijusius su jam sumontuotos ĮAS problema. Bylos medžiaga patvirtina, kad Utenos skyrius, atlikdamas tyrimą dėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, 2011-06-07 kreipėsi į AB „Lesto“ ir ši, įvertinusi pastabas dėl ĮAS neatitikimo Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimams, 2011-05-23 patvirtino naujus techninius reikalavimus, juos pateikė visiems gamintojams, gaminantiems tokius skydus ir nurodė pradėti įvadinių skydų gamybą pagal šiuos reikalavimus ne vėliau kaip nuo 2011-07-01. AB „Lesto“ 2011-06-08 raštu dėl garantinio įsipareigojimo patvirtino, kad pareiškėjui naujas įvadinis apskaitos skydas bus pakeistas iki 2011-07-15 (1 t., b. l. 142). Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog ĮAS buvo permontuotas 2011-07-12, taigi pripažintina, kad pareiškėjo nurodyti pažeidimai buvo pašalinti. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Utenos skyrius tinkamai atliko jo kompetencijai teisės aktų priskirtus veiksmus, t. y. išankstinio ne teismo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundą, dėl ko tyrimo eigoje gautas elektros energijos tiekėjo įsipareigojimas pašalinti pažeidimą, tokiu būdu iš esmės išsprendžiant kilusį ginčą tarp pareiškėjo ir elektros energijos tiekėjo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2011-06-16 prašymais prašė Utenos skyriaus pateikti turimą informaciją, dokumentų kopijas, nuorašus ar išrašus ir atsakyti į nurodytus klausimus (1 t., b. l. 143, 145).

Vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, 5 p., prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas 2011-06-27 raštu nurodė teisės aktus, kurie reglamentuoja elektros įvadų įrengimą, o 2011-07-20 raštu atsakė į visus pareiškėjo nurodytus klausimus ir pateikė visus prašomus dokumentus.

Nustatyta, kad dėl Lietuvoje montuojamiems ĮAS taikomų standartų atsakovas kreipėsi į UAB „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“, remdamasis gautu atsakymu, 2011-07-20 rašte paaiškino, kokį standartą turi atitikti ĮAS, ĮASS, KAS, kuo remiantis skirstoma atsakomybė už šių įrenginių įrengimą, kas kontroliuoja, kaip jie įrengiami.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas ginčas dėl to, kurį būtent standartą turi atitikti ĮAS, ĮASS ir KAS. Pareiškėjui sumontuota ĮAS pagaminta UAB „Armetlina“, kuriai išduotas sertifikatas, garantuojantis atitinkamo standarto atitiktį. Pažymėtina, kad atitikties sertifikatas nenuginčytas, kaip minėta, pareiškėjui pateiktas sertifikatą išdavusios akredituotos įmonės UAB „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“ išaiškinimas, kuris standartas taikytinas ĮAS, ĮASS ir KAS.

Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad atsakovas tinkamai įvykdė viešojo administravimo funkcijas, todėl nėra pagrindo įpareigoti atlikti veiksmus – suteikti administracinę paslaugą dėl informacijos suteikimo ar pateikti papildomą atsakymą į pareiškėjo raštus (ABTĮ 90 str.).

Dėl žalos atlyginimo

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta atsakovų neteisėtų veiksmų. Dėl to, nesant įstatymo numatytų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinę žalą.

Byla dalyje dėl Utenos skyriaus 2011-07-20 rašto Nr. 18.4.OV-126 panaikinimo nutrauktina. Pareiškėjas, formuluodamas skundo dalyką, nurodo, kad skundžiamas raštas yra administracinis sprendimas, ir prašo jį panaikinti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Ginčijamu raštu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjui, juo yra pateikiama informacija bei dokumentai. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad skundžiamas raštas pagal savo turinį nėra individualus administracinis sprendimas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teisme yra nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008).

Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to, ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 1999-01-14 įstatymą Nr. VIII-1029, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999-06-17 įstatymą Nr. VIII-1234, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius tesiės aktus. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą skundžiamas raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu.

Konstitucijos 30 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. (Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas nenagrinėtinas teismų)). Nesant nurodytai prielaidai kreiptis į teismą, pareiškėjas neturėjo procesinės teisės kreiptis į teismą su skundu. Nurodytos aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant bylą, todėl byla dalyje dėl Utenos skyriaus 2011-07-20 rašto Nr. 18.4.OV-126 Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. pagrindu nutraukiama (Teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p. 127 str.,

nusprendė:

bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Utenos teritorinio skyriaus 2011-07-20 sprendimo Nr. 18.4.OV-126 1 ir 2 p. nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.