- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-195-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Dalia Višinskienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- UAB „Diagnostika“
- Kategorijos
- 27.3.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
dalyvaujant ieškovo valdybos pirmininkui V.V., atsakovo atstovui adv. Mindaugui Kukaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Diagnostika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 327 garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovui UAB „Diagnostika“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 327 garažų statybos ir eksploatavimo bendrija patikslintu ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo 1480 Lt skolos, 806,96 Lt delspinigių ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėjo, jog delspinigių, 0,35 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, dydis nustatytas bendrijos įstatuose. Nurodė, kad atsakovas yra bendrijos narys, nes nuosavybės teise valdo du 33,41 kv.m. ploto garažų boksus. Pabrėžė, jog atsakovas atsisakė priimti ieškovo siunčiamas sąskaitas, kvietimus į bendrijos susirinkimus ir kitus pranešimus. Pažymėjo, kad atsakovas nuo bendrijos įkūrimo buvo bendrijos narys ir iki 2001 metų mokėjo nario mokestį. Atsakovo narystės bendrijoje faktą patvirtino kasos pajamų kvitai dėl atsakovo mokėto nario mokesčio. Narystę taip pat patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės archyve esantis bendrijos narių sąrašas, į kurį įtrauktas ir atsakovas. Atsakovui priklausantys garažai yra bendrame statinyje kartu su kitais bendrijos garažais. Kiekvienas narys turi mokėti atskirai už garažo boksą, atsakovas turi du boksus, todėl mokesčiai buvo apskaičiuoti už du boksus. Pažymėjo, jog atsakovas ne tik kaip bendrijos narys, bet ir LR CK 4.76 str. pagrindu turi apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, atlyginimą bendrijos pirmininkui ir buhalteriui.
Teismas 2008 m. spalio 22 d. dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškinį ir jį tenkino visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Diagnostika“ prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovo narystės bendrijoje fakto. Pažymėjo, kad atsakovas moka ieškovui už faktiškai sunaudotą elektros energiją, nes neturi tiesioginės sutarties su elektros energijos skirstomaisiais tinklais. Nurodė, jog nėra bendrijos narys. Bendrijos sprendimai atsakovui nėra privalomi, nes atsakovas nebuvo sudaręs su bendrija garažų eksploatavimo sutarčių. Ieškovas skolos reikalauja narystės pagrindu, todėl išeiti už ieškinio ribų teismas neturėjo pagrindo. Šalių 2004-10-25 sudarytas susitarimas įrodė, kad šalys savo turtą eksploatuoja savarankiškai ir viena kitai nemoka už paslaugas. Pažymėjo, jog jis naudojasi atskiru įvažiavimu. Be to, nario mokestis mokamas pagal narystę ir nėra didinamas, jeigu narys turi kelis boksus, todėl ieškovas negalėjo reikalauti daugiau kaip vieno nario mokesčio. Atsakovo garažas-dirbtuvės pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra vienas turtinis vienetas, todėl ieškovui įrodžius narystę maksimalus nario mokesčio dydis už ginčo laikotarpį būtų 660 Lt. Delspinigiai galėjo būti skaičiuojami, kai šalys yra susitarusios raštu, tačiau to nebuvo padaryta. Taip pat turėjo būti taikoma ieškinio senaties terminas delspinigiams – 6 mėnesiai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 2 d. sprendimu 2008 m. spalio 22 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 808 Lt skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008-10-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė atsakovui iš ieškovo 740 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, jog esant ginčui dėl narystės fakto, ieškovui tenka įrodinėjimo, kokie asmenys yra bendrijos nariai, našta. Nurodė, jog ieškovas bendrijos narių registracijos žurnalo nevedė ir atsakovo narystę įrodinėjo tik netiesioginiais įrodymais, t.y. 2000-12-16 ir 2001-05-30 kvitais, kuriuose buvo nurodyta, kad atsakovas sumokėjo nario mokestį už 2000 bei 2001 metus po 80 Lt, kitų dokumentų nepateikė. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas buvo bendrijos narys. Teismas, remdamasis LR Konstitucinio teismo nutarimu išaiškino, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog savininkas gali nestoti į bendriją, t.y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise bendrame pastate priklauso 33,41 kv.m. patalpos ir po jomis esantis rūsys. Į patalpas patenkama per bendrą įvažiavimą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas ir ieškovas turi bendrai prižiūrimą teritoriją, todėl atsakovas naudojosi bendrijos paslaugomis tiekiant elektros energiją, šiukšlių išvežimu ir bendra teritorijos priežiūra. Konstatavo, kad atsakovas, naudodamasis bendrijos teikiamomis paslaugomis, nepagrįstai atsisakė sumokėti bendrijai mokesčius, skirtus bendrijos valdymo organų veiklai apmokėti bei padengti išlaidas, kurias ieškovas patiria, administruodamas atsakovo pervestus mokėjimus. Pažymėjo, jog dėl bendrijai mokamų mokesčių dydžio nuspręsta bendrijos narių įgaliotinių susirinkimų protokoluose, kurių atsakovas neginčijo. Nustatė, jog atsakovo pateiktas 2004-10-25 šalių pasirašytą susitarimas, kuriuo buvo konstatuota, kad atsakovas ateityje atleistas nuo bet kokių kitų mokesčių, išskyrus mokėjimus už elektrą, mokėjimų, nes 2003-2004 metais tvarkė bendrą teritoriją ir lietaus kanalizaciją, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negaliojantis. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad pastato patalpų savininkai davė sutikimą ateityje visiškai atleisti viena iš bendro naudojimo objektų bendraturčių nuo bendro turto išlaikymo išlaidų. Ieškovas neneigė, kad atsakovas 2003-2004 metais savo paslaugomis teikė bendrijai tvarkė bendrą teritoriją ir lietaus kanalizaciją. Abi šalys pripažino, kad iki susitarimo pasirašymo atsakovo suteiktos paslaugos nebuvo ieškovo apmokėtos dėl bendrijos lėšų trūkumo ir bendrijos skola sudarė pagrindą atleisti atsakovą nuo mokesčių už laikotarpį iki 2004 metų. Teismas nustatė, kad šalių 2004-10-25 pasirašytas susitarimas buvo pagrindas priteisti ieškovui skolą už 2005 – 2008 metų laikotarpį – 808 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė, jog su teismo sprendimu nesutinka. Pažymėjo, jog ieškovas pareiškė ieškinį dėl bendrijos nario mokesčio nesumokėjimo, todėl teismas pasisakydamas, jog atsakovas nėra bendrijos narys, turėjo ieškinį atmesti. Teismas nepagrįstai nario mokestį laikė bendro turto priežiūros išlaidomis, kadangi ieškinys nebuvo pareikštas remiantis LR CK 4.83 str. 4 d. dėl bendro turto eksploatavimo faktinių išlaidų atlyginimo. Nurodė, jog ieškovas nėra teritorijos ir statinio administratorius, o šalys nėra sudariusios nei jungtinės veiklos, nei eksploatavimo sutarties, todėl atsakovas neprivalėjo ieškovui mokėti jokių įmokų. Ieškovas, reikalaudamas išlaidų atlyginimo dėl bendro turto eksploatavimo, privalėjo pateikti įrodymus dėl realiai patirtu faktinių išlaidų turėjimo ir reikalauti proporcingo dydžio atlyginimo tenkančio dalinės nuosavybės daliai. Pažymėjo, jog bylos šalys turi atskirą įvažiavimą ir įėjimą į savo patalpas ir nesinaudoja jokiu bendru turtu. Pabrėžė, jog visuotinio susirinkimo narių sprendimai įrodo, kad nario mokesčio suma susideda ne iš faktinių išlaidų, o iš bendrijos pirmininko, buhalterio algos, todėl tokios sumos nėra bendro turto išlaikymo ir eksploatavimo išlaidos. Taip pat, visuotinio susirinkimo narių sprendimai įrodo, kad nario mokestis mokamas pagal narystę ir vienas narys moka vieną nario mokesčio įmoką, tuo tarpu teismas priteisė dviejų narių įmokos sumas. Pažymėjo, jog VĮ Registrų centro išrašas įrodo, kad atsakovo garažas-dirbtuvės yra vienas turtinis vienetas, o ne du, todėl ieškovas galėjo reikalauti 404 Lt, o ne 808 Lt. Šalių 2004-10-25 pasirašytas susitarimas įrodo, kad šalys susitarė, jog kiekviena iš šalių savo lėšomis ir jėgomis savarankiškai eksploatuos, valys, tvarkys, prižiūrės bei saugos proporcingą dalį bendros teritorijos, todėl ši sąlyga turi šalims įstatymo galią. Minėtas susitarimas įrodė, kad atsakovas atliko ieškovui tenkančių darbų daugiau kaip už 3000 Lt, todėl pusiausvyros principas įpareigojo teismą netenkinti ieškinio, jeigu ieškovas neatliko darbų atsakovo naudai daugiau nei už 3000 Lt. Apeliantas mano, jog ieškovas turėjo įrodyti atsakovo skolos buvimo faktą, o ne atvirkščiai.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Pažymėjo, jog atsiliepime į atsakovo prieštaravimus buvo nurodęs, kad net ir tuo atveju, jei atsakovas nebūtų bendrijos nariu, atsakovui prievolė mokėti pagal išrašytą sąskaitą atsirastų kaip bendraturčio pareiga. Pažymėjo, jog kiekvienų metų pradžioje įvyksta ataskaitinis susirinkimas, kuriame pateikiama buhalterio ir revizoriaus ataskaita už praėjusius finansinius metus ir pateikiama susirinkimui tvirtinti ateinančių metų sąmata. Teismui buvo pateiktos buhalterio finansinės ataskaitos ir revizijos ataskaitos, kurios patvirtino bendro turto priežiūros išlaidas, kurios padalinamos iš garažų skaičiaus ir paskirstomos garažų savininkams. Nurodė, jog bendrija neturi administratoriaus, todėl samdo darbuotoją elektros instaliacijai prižiūrėti ir bendrai tvarkai teritorijoje palaikyti, buhalterį ir pirmininką administruoti mokesčius. Pažymėjo, jog kasmetinis mokesčio dydis skaičiuojamas pagal bendrijos garažų vienetų skaičių, atsakovas turi du garažus, todėl jam ir skaičiuojamas proporcingo dydžio mokestis kaip už du garažus. Pabrėžė, jog atsakovas neturi atskiro įvažiavimo, naudojasi kelio servitutu, nustatytu bendrijos nariams. Nurodė, jog atsakovo mokesčius už suvartotą elektros energiją priima garažų bendrijos buhalteris, kuriam už darbą moka garažų bendrija, tuo tarpu atsakovas, atsisakydamas mokėti bendro turto administravimo mokesčius, naudojasi buhalterio darbu, bet neprisideda priėjo išlaikymo. Bendrijos išlaidos susideda ne tik iš buhalterio ir bendrijos pirmininko algos, bet ir iš bendrijos darbuotojų atlyginimų, reikalingų garažų komplekso priežiūrai. Nurodo, jog atsakovui padarius turimų patalpų rekonstrukciją, jų patalpų plotas nesumažėjo, o išliko kaip ir buvo suprojektuotas ir atitinka dviejų garažų plotą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Taigi, teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ir pasisako tik dėl tos teismo sprenidmo dalies pagrįstumo ir teisėtumo, kurioje teismo sprendimą skundžia atsakovas.
Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo skolą ir delspinigius, iš esmės ieškinį grindžia dviem pagrindais, t.y. tuo, kad atsakovas yra ieškovo bendrijos narys ir privalo mokėti nario mokestį, be to, jis kaip bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti ieškovo patiriamas bendro turto išlaikymo išlaidas (LR CK 4.76 str.). Pagal LR CPK nuostatas (LR CPK 135 str.) ieškovui pakanka nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisiškai jį kvalifikuoja bylą nagrinėjantis teismas. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas. Jeigu ieškovas nurodo klaidingą teisės normą ieškiniui pagrįsti, tai teismas, įvertinęs faktinį ieškinio pagrindą, privalo parinkti tą teisė normą, kuri reglamentuoja konkretų ginčo teisinį santykį, ir ją pritaikyti, neatsižveldamas į ieškovo netinkamai nurodytą teisės normą. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovas nėra ieškovo bendrijos narys, turėjo ieškinį atmesti. Kaip minėta, ieškovas savo reikalavimą grindė ir tuo pagrindu, kad atsakovas kaip bendraturtis privalo apmokėti bendro turto išlaikymo išlaidas proporcingai jam priklausančiai daliai. Todėl teismas, nustatęs, kad atsakovas nėra ieškovo bendrijos narys, turėjo teisinį pagrindą priteisti ieškovui iš atsakovo minėtas bendro turto išlaikymo išlaidas. Tačiau priteisdamas šias išlaidas, teismas privalėjo nustatyti išlaidas, ieškovo patirtas bendram su atsakovu turtui išlaikyti, atsakovui tenkančią bendro turto dalį ir jam tenkančią bendrų išlaidų dalį.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas nėra ieškovo bendrijos narys, ieškovas teismo sprendimo šioje dalyje neskundė. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pagal 327 garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos įstatų 1 p. bendrija yra fizinių asmenų susivienijimas (I t., b.l.6-14). Tokią pačią nuostatą įtvirtina ir ieškovo įstatų tvirtinimo metu galiojęs 1990-10-25 įstatymas „dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ ir LR Vyriausybės 1991-03-01 nutarimas Nr.83 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų“. Tokia nuostata reiškia, kad juridinis asmuo negali būti bendrijos narių. Kadangi atsakovas yra juridinis asmuo, todėl jis neturi teisės būti ieškovo bendrijos nariu. Beje, faktą, kad atsakovas nėra ieškovo bendrijos narių, šalys pripažino 2004-10-25 susitarimu (II t., b.l.6), konstatuodamos šį faktą susitarime. Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o teisėjų kolegija sutinka su tuo, ieškovas nepateikė kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas yra ieškovo bendrijos narys. Įrodymų, kad vėliau atsakovas būtų prašęs priimti jį į bendrijos narius bei kad būtų priimtas, byloje nėra.
Kadangi atsakovas nėra ieškovo bendrijos narys, jam negalioja bendrijos įstatai, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo mokėti bendrijos nario mokestį, dėl šios priežasties toks negali būti priteisiamas. Tačiau atsakovas ir ieškovo nariai yra garažų bendrų patalpų, bendro naudojimo konstrukcijų bei inžinierinių komunikacijų bendraturčiai. Tai, kad atsakovas įsirengė įvažiavimą į savo nuosavybės teise valdomus garažus iš išorės ir nesinaudoja bendru įvažiavimu į garažų boksą, teisinės reikšmės ginčui neturi, nes tai nepaneigia jos kaip bendraturčio nuosavybės teisių į bendrą turtą. Kaip matyti iš byloje esančių garažų planų (II t., b.l.59-61), kitų VĮ Registrų centro į bylą pateiktų dokumentų, visi garažai yra statiniuose, tarpusavyje yra susieti bendrojo naudojimo patalpomis, bendromis sienomis, todėl pagal LR CK 4.76 str., 4.83 str. 4 d. atsakovas, kaip bendraturtis, privalo apmokėti išlaidas, susijusias su bendro turto išlaikymu ir išsaugojimu, mokesčių, rinkliavų ir kitokių įmokų mokėjimu. Be to, atsakovas privalo apmokėti išlaidas, susijusias su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad atsakovas privalo apmokėti bendro su ieškovo nariais turto išlaikymo išlaidas, nepagrįstai jas sutapatino su bendrijos nario mokesčiu ir priteisė ieškovui išlaidas bendro turto išlaikymui, lygias ieškovo reikalautam nario mokesčiui, nesiaiškindamas ar ieškovo prašomos išlaidos proporcingos atsakovo daliai bendrame turte.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo išlaidas už 2005-2008 m. laikotarpį, ieškovas teismo sprendimo šioje dalyje neskundžia, todėl teisėjų kolegija dėl ankstesnio laikotarpio nepasisako, nes nėra teisinio pagrindo išeiti už apeliacijos ribų. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų apeliacinės instancijos teismui paskaičiavimų, atsakovui priklauso 0,621 procentinė dalis bendroje nuosavybėje su ieškovo nariais, todėl tokia dalimi atsakovas turi prisidėti prie bendro turto išlaikymo išlaidų. Pagal ieškovo pateiktą bendro turto išlaikymo ir priežiūros išlaidų suvestinę bendro turto išlaikymo išlaidos 2005 m. sudarė 23044,85 Lt, 2006 m. – 21209,06 Lt, 2007 m. – 24549,30 Lt, 2008 m. – 40765,70 Lt. Atsižvelgiant, kad atsakovui tenka 0,621 procento dalis bendro turto, jis ieškovui už 2005 m. turi sumokėti 143,11 Lt išlaidų dalį, už 2006 m. – 131,71 Lt, už 2007 m. – 152,45 Lt, o už 2008 m. – 253,15 Lt, iš viso – 680,42 Lt. Pirmosios instancijos teismas nepasiūlė ieškovui pateikti įrodymų apie patirtas bendro turto išlaikymo išlaidas, netinkamai įvertino byloje esamus įrodymus apie tokias išlaidas, neatsižvelgė į atsakovui priklausančią dalį bendrame turte, todėl nepagrįstai ieškovui priteisė 808 Lt, t.y. didesnę sumą nei atsakovui priklausytų proporcingai jam priklausančiai bendro turto daliai. Dėl nurodytų motyvų teismo sprendimas keistinas, sumažinant ieškovui priteistą sumą iki 680,42 Lt (LR CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 3 p., LR CK 4.96 str., 4.83 str.). Teisėjų kolegija atmeta atsakovo atstovo argumentą, kad ieškovas į bendras išlaidas negalėjo įtraukti žemės nuomos mokesčio, nes ieškovas ir atsakovas iš valstybės nuomojasi bendrai 9800 kv.m. žemės sklypą, ieškovo nuomojama dalis sudaro 9254 kv.m, o atsakovo nuomojama dalis sudaro 546 kv.m. (I t., b.l.88, 222, 226-230), o įvertinus atsakovo nuosavybės teise valdomo pastato 6G1/p, esančio tame pačiame žemės sklype, užimamą bendro sklypo dalį ir ieškovo ir atsakovo bendrų statinių užimamą žemės sklypo dalį, akivaizdu, kad atsakovo nuomojama žemės sklypo dalis yra tik po atsakovo pastatu 6G1/p.
Teisėjų kolegija, įvertinusi 2004-10-25 tarp šalių pasirašyto susitarimo turinį, daro išvadą, kad 2004-10-25 susitarimas neįtakoja atsakovo pareigos padengti proporcingai savo daliai bendro turto išlaikymo išlaidas. Susitarimo 1 p. pagal savo turinį reiškia, kad atsakovas savarankiškai savo lėšomis padengia savo turto (garažo-bokso) išlaikymo išlaidas, tačiau neatleidžia nuo bendro turto išlaikymo išlaidų. Susitarimo 2 p. pagal savo turinį reiškia, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas savo lėšomis padengs nuomojamos teritorijos dalį, t.y. atsakovas padengs savo lėšomis teritorijos, esančios po atsakovui priklausančiu statiniu 6G1/p, išlaikymo išlaidas, tačiau kaip jau minėta aukščiau, atsakovas kartu su ieškovo nariais tuo pačiu yra ir ieškovo iš valstybės nuomojamo žemės sklypo bendranuomis, nes jo garažas-boksas yra viename statinyje su ieškovo narių garažais. Susitarimo 3 p. taip pat neužkerta ieškovui teisės reikalauti iš atsakovo patirtų bendro turto išlaikymo išlaidų. Šiuo susitarimo punktu užfiksuotą ieškovo skolą atsakovas turi teisę reikalauti padengti ar įskaityti, tačiau byloje nėra duomenų apie tokį įskaitymo atlikimą. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2004-10-25 susitarimą ex officio pripažino niekiniu, be to, net nenurodė kokioms būtent imperatyvioms įstatymo normoms ir kokia apimtimi toks susitarimas prieštarauja. Tačiau, kaip jau minėta, minėto susitarimo buvimas neatleidžia atsakovo nuo bendro su ieškovo nariais turto išlaikymo išlaidų padengimo.
Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (LR CPK 93 str. 4 d.). Sumažinus ieškovui priteistą sumą, t.y. kadangi ieškovo ieškinys patenkintas 30 procentų dalimi, atitinkamai sumažintinos jam iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos iki 476,10 Lt, o atsakovui priteistinos iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos padidintinos iki 1400 Lt, atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovui priteista teismo sprendimu bylinėjimosi išlaidų suma padidintina iki 923,90 Lt (LR CPK 93 str., 98 str.). Atsižvelgiant į patenkintą atsakovo apeliacinio skundo dalį, jam iš ieškovo priteistina 10,42 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą pakeisti ir ieškovui 327 garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai iš atsakovo UAB „Diagnostika“ priteistą skolos sumą sumažinti iki 680,42 Lt (šeši šimtai aštuoniasdešimt litų 42 ct), atitinkamai priteistas 6 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo 680,42 Lt sumos.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimu atsakovui UAB „Diagnostika“ iš ieškovo 327 garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 923,90 Lt (devyni šimtai dvidešimt trys litai 90 ct).
Likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „Diagnostika“ iš ieškovo 327 garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 10,42 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.