- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-28
- Bylos Nr.
- 2S-185-440/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02356-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- A. J., Z. J., R. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, valstybės įmonei „Registrų centras“
- Kategorijos
- 99.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 104.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2739-853/2013, pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams A. J., Z. J., R. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, valstybės įmonei „Registrų centras“ Telšių filialui dėl neteisėtai sunaikintų žemės sklypo riboženklių atstatymo, neteisėtai įkalto riboženklio panaikinimo, žemės sklypo dalies pagrobimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovus A. J., Z. J., R. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių, valstybės įmonės „Registrų centras“ Telšių filialą savo sąskaita atstatyti sunaikintus ieškovo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), riboženklius, panaikinti neteisėtai ieškovo žemės sklype Nr. 86 įkaltą riboženklį, priteisti iš atsakovų 60000,00 Lt neturinės žalos, 2500,00 Lt turtinės žalos, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei žyminį mokestį teismui. Nurodė, kad atsakovai bendromis jėgomis, veikdami sutartinai, pakeitė ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 86 ribas bei pagrobė iš ieškovo 0,60 ha ploto žemės sklypą, kurį ieškovas vertina 24000,00 Lt suma. Pažymėjo, kad dėl sunaikintų riboženklių, nebežinodamas sklypo ribų, negalėjo pasėti vasarinių javų, todėl patyrė ne mažesnį kaip 2500,00 Lt nuostolį. Dėl atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų, ieškovui taip pat pablogėjo sveikata, psichologinė būsena, todėl ieškovo nuomone, neturtinės žalos priteisimas atstatytų tikėjimą teisingumu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nusprendė nustatyti ieškovui V. B. 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti - pateikti ieškinio aplinkybes patvirtinančius dokumentus ar kitus įrodymus, sumokėti žyminį mokestį už ieškinį ar pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą, pateikti duomenis apie byloje dalyvaujantį advokatą, išreikšti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo. Teismas pažymėjo, kad paduotas ieškinys neatitinka turinio ir formos reikalavimų keliamų procesiniam dokumentui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 111 straipsnis) bei specialių reikalavimų keliamų ieškiniui (LR CPK 135 straipsnis). Teismas nustatė, kad ieškinyje ieškovas išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškinio reikalavimus, tačiau nepateikė teismui nei vieno įrodymo patvirtinančio nurodytas aplinkybes. Teismas sprendė, kad nors ieškovas ir nurodė jog neteikia dokumentų, nes atsakovams jie ir taip yra prieinami, o teismui dokumentus pateiks teismo proceso metu, tačiau ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, yra nustatyta įstatymu. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad visi teisiškai reikšmingi įrodymai turi būti pateikti su ieškiniu, ir tų įrodymų pateikimas negali būti „dozuojamas“ ar sąmoningai paliekamas vėlesnėms proceso stadijoms. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog už ieškinį yra sumokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis. Ieškinyje ieškovas prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki tol kol bus priimtas sprendimas byloje, tačiau nenurodė dėl kokių priežasčių žyminio mokesčio mokėjimas turėtų būti atidedamas, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo gaunamas pajamas, nepateikė pajamų deklaracijų ar kitų įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie ieškovo turtinę padėtį (LR CPK 84 straipsnis). Teismas ieškovui išaiškino, kad už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra apskaičiuojamas LR CPK 83 ir 85 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų apie byloje dalyvaujantį advokatą (jo vardą, pavardę, darbo vietos adresą, kontaktinius duomenis) kaip to reikalauja LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punktas, nors ieškinyje nurodė, jog byla bus vedama per advokatą. Be to, teismui pateiktame ieškinyje ieškovas nepatiekė nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo galimybių (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas nustatė 14 dienų terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti bei išaiškino ieškovui, kad pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo esmė
Atskiruoju skundu apeliantas V. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 115 straipsnio 2 dalį, kadangi 2013 m. rugpjūčio 28 d. priimtą nutartį apeliantui išsiuntė tik 2013 m. rugsėjo 11 d. Nutartį apeliantas gavo 2013 m. rugsėjo 17 d. Pašto siuntų sąraše melagingai buvo atžymėta, kad registruotas laiškas apeliantui atiduotas 2013 m. rugsėjo 14 d., šią klaidą pašto darbuotojai ištaisė užklijuodami ant pasirašytos vietos popieriaus juostelę ir duodami apeliantui pasirašyti kada priėmė registruotą laišką. Apelianto nuomone nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas nutartį surašė atgaline data. Be to apelianto teigimu, iš teismo nutarties nėra aišku ar ieškinys jau yra grąžintas ieškovui, ar dar reikia šalinti ieškinio trūkumus.
Šalies argumentai
2. Vadovaujantis LR CPK nuostatomis, jeigu ieškovas ieškinyje nurodo, kad bylą ves per advokatą ir jeigu byloje jo nėra, tai nėra laikoma ieškinio trūkumu. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai reikalauja nurodyti advokato duomenų, kadangi apeliantas šiuo metu atstovavimo sutarties su advokatu dar nėra sudaręs.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Bylos duomenimis Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo V. B. atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-2739-853/2013 dėl 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarties panaikinimo ir jį apeliantui grąžinti. 2013 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi panaikinta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis ir klausimas išspręstas iš esmės – priimtas ieškovo V. B. atskirasis skundas dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarties.
Sprendžiant dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas pašalinti teismo nurodytus trūkumus teisėtumo ir pagrįstumo atsižvelgtina į byloje esančius duomenis bei įstatymo nuostatas dėl trūkumų šalinimo.
Vadovaujantis LR CPK 135 straipsnio 1 dalimi, teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, t. y. atitikti LR CPK 111 straipsnio reikalavimus, taip pat jame turi būti LR CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys. LR CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. LR CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra LR CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinių formos ir turinio reikalavimų (LR CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (LR CPK 2 straipsnis).
Iš apelianto atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia tuo, kad teismo nutartis išsiųsta pažeidžiant LR CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas, t.y. teismas nutartį priėmė 2013 m. rugpjūčio 28 d., o išsiuntė tik 2013 m. rugsėjo 11 d., apeliantas ją gavo 2013 m. rugsėjo 17 d. Apelianto manymu, teismas skundžiamą nutartį, kurios nei forma, nei turinys neatitinka LR CPK keliamų reikalavimų tokio pobūdžio teismo nutartims, surašė atbuline data. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Iš bylos duomenų matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. priimtą nutartį apeliantui išsiuntė 2013 m. rugpjūčio 28 d., adresu (duomenys neskelbtini) (7-8 b.l.). Registruota pašto siunta su atžyma, kad nurodytu adresu gavėjas negyvena, teismui grąžinta 2013 m. rugsėjo 6 d. Skundžiama teismo nutartis apeliantui persiųstą 2013 m. rugsėjo 9 d. adresu (duomenys neskelbtini) (23 b.l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo vertinti, jog skundžiama teismo nutartis priimta atgaline data bei, kad nutartis apeliantui išsiųsta pažeidžiant LR CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad ieškovui ieškinio trūkumams pašalinti nustatytas 14 dienų terminas nuo nutarties įteikimo (6 b.l.), o ne išsiuntimo dienos. Taigi, nors apeliantas teismo nutartį dėl klaidingai nurodyto apelianto adreso gavo tik 2013 m. rugsėjo 14 d. (35 b.l.), (apelianto teigimu 2013 m. rugsėjo 17 d.), tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo vertinti, kad dėl šių aplinkybių apelianto teisės ar interesai buvo pažeisti, kadangi trūkumų šalinimo terminą pirmosios instancijos teismas nustatė ne nuo nutarties išsiuntimo, bet nuo nutarties gavimo dienos.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovas nepateikė teismui nurodytas faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nesumokėjo žyminio mokesčio už ieškinį, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą ar atidėjimo būtinumą, duomenų apie byloje dalyvaujantį advokatą, neišreiškė nuomones dėl taikos sutarties sudarymo bei įpareigojo ieškovą šiuos trūkumus pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiga ieškovui prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, yra nustatyta įstatymu, bei pažymėjo, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, visi teisiškai reikšmingi įrodymai turi būti pateikiami su ieškiniu, o įrodymų pateikimas negali sąmoningai būti paliekamas vėlesnėms proceso stadijoms. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytais reikalavimais pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus, mano, kad teismas nutartį priėmė nepagrįstai (17-19 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei ieškovo pateiktus argumentus, su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka iš dalies.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas - ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (LR CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo. Paminėtina, kad teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas LR CPK 160 straipsnyje - teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (LR CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis LR CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus LR CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (LR CPK 376 straipsnio 1 dalis), darbo bylose (LR CPK 414 straipsnio 1 dalis), viešųjų pirkimų bylose (LRCPK 423⁸ straipsnio 1 dalis), ypatingosios teisenos bylose (LR CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir kt. Tačiau dėl teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų, susijusių su įrodymų pateikimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių procesinio lygiateisiškumo principo neatitinka tokia praktika, kai teismas nutartimi pašalinti ieškinio trūkumus, susijusius su įrodymų pateikimu, perima atsakovo funkciją bei netiesiogiai jam padeda suformuluoti savo gynybos poziciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, Nr. 36, p. 347-393). Nagrinėjamu atveju ieškovui nurodžius faktinio pobūdžio aplinkybes, su kuriomis jis sieja galimybę patenkinti pareikštus reikalavimus atsakovams, tačiau nepateikus šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantą pašalinti šį trūkumą. Kaip jau minėta, ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Vadovaudamasis išdėstytu bei kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nutarties dalis dėl ieškovo įpareigojimo pateikti ieškinio aplinkybes patvirtinančius dokumentus ar kitus įrodymus, neatitinka šalių lygiateisiškumo principo, neproporcingai apriboja ieškovo teisę kreiptis į teismą, prieštarauja ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirčiai, todėl yra naikintina.
Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė dokumento, patvirtinančio, jog už ieškinį yra sumokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis bei nenurodė dėl kokių priežasčių žyminio mokesčio mokėjimas turėtų būti atidedamas, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių ieškovo gaunamas pajamas, iš kurių teismas galėtų spręsti apie ieškovo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, teismas įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį už ieškinį ar pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Iš apelianto atskirojo skundo turinio matyti, kad argumentų ir motyvų dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą ar šio mokesčio atidėjimo būtinumą, apeliantas nenurodė (19 b.l.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinio trūkumus susijusius su žyminio mokesčio sumokėjimu, pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstai. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK nuostatomis, kartu su ieškiniu turi būti pateikti duomenys, kad už jį yra sumokėtas žyminis mokestis arba kad nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovas yra atleistas, arba motyvuotas prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti (LR CPK 135 straipsnio 2 dalis, LR CPK 83 straipsnio 3 dalis, LR CPK 84 straipsnis). Kaip nurodoma teismų praktikoje, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, Nr. 36, p. 347-393). LR CPK 84 straipsnyje yra įtvirtinta teismo teisė gavus asmens motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, iki sprendimo priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Pagal LR CPK 83 straipsnio 3 dalį, teismas asmens prašymu, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovas prašė teismo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas (3 b.l.), tačiau įrodymų, patvirtinančių turtinę padėtį (pajamų deklaracijos, duomenų apie gaunamą darbo užmokestį ar kitas pajamas, šeimos narių sudėtį, išlaikytinių skaičių, nekilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei jo vertę ir kita), teismui nepateikė. Remiantis išdėstytomis įstatyto nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrįstumą, tenka to prašančiam asmeniui, todėl ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, turėjo pateikti įrodymus, įrodančius jo sunkią materialinę padėtį (LR CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad civilinio proceso įstatymas neįpareigoja teismo sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo, išreikalauti iš asmenų ar įstaigų papildomų įrodymų, patvirtinančių ieškovo teisę prašyti atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas prie ieškinio nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, t.y., kad jis nedirba, negauna pajamų, neturi lėšų banko ar kredito įstaigose, neturi nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, turi išlaikytinių ir pan., todėl teismas pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, ir nustatęs 14 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus, įpareigojo ieškovą sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus arba pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį tikslu, yra pagrįstas bei nelaikytinas formaliu šio instituto taikymu.
Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pateikti duomenis apie byloje dalyvaujantį advokatą bei išreikšti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytinas pagrindu taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kadangi šie teismo nurodyti ieškinio trūkumai yra formalūs ir gali būti patikslinti bylos nagrinėjimo eigoje. LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad ieškinyje turi būti nurodyta informacija, ar byla bus vedama per advokatą ir, jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas. Kaip teisingai pažymėjo apeliantas, šie ieškinio reikalavimai yra susiję su LR CPK 118 straipsnio nuostata, kad jei byla vedama per atstovą, procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, ir su LR CPK 119 straipsnio nuostata, kuri numato, jog kai abiem šalims byloje atstovauja advokatai, procesinius dokumentus vienos šalies advokatas tiesiogiai siunčia kitos šalies advokatui, tai pažymint teismui siunčiamame dokumento egzemplioriuje. Taigi, jeigu byla vedama per advokatą, ieškinyje turi būti nurodomas tikslus advokato darbo vietos adresas, tačiau jeigu šie duomenys nenurodomi, teismas ieškinio trūkumų šalinimo institutą gali taikyti tik įsitikinęs, kad duomenų apie advokatą nenurodymas konkrečioje byloje bus esminė kliūtis tolesnei bylos eigai. Be to, reikėtų atsižvelgti, kad galimi atvejai, kai advokatas ieškinio teismui nerengė ir byloje bus pasitelktas vėliau. Tokiais atvejais LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimo ieškovas objektyviai negali įvykdyti, nes dar gali nebūti susiradęs konkretaus ieškovui atstovausiančio advokato. Jeigu ieškinį rengia pats ieškovas arba ieškinio rengimo metu ieškovas nėra sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutarties su advokatu, teismui pateikiamame ieškinyje turėtų būti nurodyta, kad byla nebus vedama per advokatą arba kad advokatas, per kurį bus vedama byla, teismui bus nurodytas, kai bus sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, Nr. 36, p. 347-393). Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad byla bus vedama per advokatą, sudaręs su advokatu atstovavimo sutartį ieškovas arba ieškovo atstovas apie tai informuos teismą (4 b.l.). Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę bei minėtas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis teismo nurodytas trūkumas yra neesminis ir ieškinio trūkumų šalinimo institutas šiuo aspektu taikytas nepagrįstai. Taip pat paminėtina, kad teismo įpareigojimas išreikšti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 7 punktas), nevertintinas, kaip esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio tolesnis procesas neįmanomas. Tik išimtiniais atvejais, kai šių duomenų nenurodymas ieškinyje, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, turi esminę reikšmę civilinės bylos iškėlimui, ieškinio trūkumų šalinimo institutas galėtų būti taikomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinio trūkumai dėl duomenų apie byloje dalyvaujantį advokatą nepateikimo bei dėl nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo neišreiškimo, pripažintini neesminiais, nesudarančiais pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikintina.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, teismas vertina, kad jie neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.
Remdamasis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo bei trūkumų nustatymo klausimus, todėl priimta teismo nutartis keistina. Dalyje dėl ieškovo įpareigojimo pašalinti trūkumus – pateikti ieškinio aplinkybes patvirtinančius dokumentus ar įrodymus, pateikti duomenis apie byloje dalyvaujantį advokatą bei išreikšti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo – naikintina, kitoje dalyje nutartis dėl teismo įpareigojimo pašalinti ieškinio trūkumus, susijusius su žyminio mokesčio sumokėjimo, paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog 2013 m. rugpjūčio 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nustatytas 14 dienų terminas trūkumams pašalinti, iki ieškovui bus įteikta apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis, gali būti pasibaigęs, pirmosios instancijos teismo nustatytas terminą trūkumams pašalinti pratęstinas (LR CPK 77 straipsnis). Ieškovui išaiškinta, kad pašalinti ieškinio trūkumus - sumokėti žyminį mokestį už ieškinį ar pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą, nustatytas 14 dienų terminas nuo Šiaulių apygardos teismo priimtos nutarties įteikimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 77 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį pakeisti.
Ieškovui V. B. nustatyti keturiolikos dienų terminą, nuo Šiaulių apygardos teismo nutarties įteikimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti: sumokėti žyminį mokestį už ieškinį ar pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
Išaiškinti ieškovui, kad pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui.