Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui J. R. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. R. 78,25 € žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinio suma neviršija 2000 €, šalys neprašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka ( CPK 441 straipsnis ).

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2018-02-19 atsakovui J. R. buvo suteiktos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo ( toliau - PSDF ) biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 78,25 €. Atsakovas privalomuoju sveikatos draudimu buvo draustas iki 2018-01-31, atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu 2018 m. vasario mėn. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2018 m. vasario mėn. nebuvo sumokėta. LR Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą; 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai nustato, kad privalomąjį sveikatos draudimą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos; 8 straipsnio 5 dalis, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ( išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas ), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, šio Įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. Už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, suteiktas nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, nelaikomiems apdraustaisiais, mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skirtų valstybės biudžeto lėšų. Pagal LR Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 1–7 ir 9 dalyse, šio Įstatymo 9–12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. LR Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 4–7 ir 9 dalyse, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti arba jie patys pradėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, ir galioja iki mėnesio, buvusio prieš tą mėnesį, kurį už juos privalomojo sveikatos draudimo įmokos nebuvo sumokėtos ( arba jie patys šių įmokų nesumokėjo ), paskutinės dienos. Atsakovui 2018-02-19 buvo suteiktos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansuojamos sveikatos priežiūros paslaugos. Atsakovas buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu iki 2018-01-31. Atsakovas turėjo teisę po 2018-01-31 dar vieną mėnesį gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau tai jo neatleido nuo pareigos mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Atsakovas nesumokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokos už 2018 m. vasario mėnesį, todėl nors ir turėjo teisę gauti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau jos nebuvo kompensuojamos, todėl atsakovas turi pareigą apmokėti už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinei ligonių kasai, nes sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu jis nebuvo laikomas apdraustuoju. Vilniaus teritorinė ligonių kasa atlygino atsakovui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kainą apmokėdama VšĮ „Švenčionių rajono ligoninė“ patirtas 78,25 € dydžio atsakovo gydymo išlaidas, todėl ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į 78,25 € dydžio gydymo išlaidų atlyginimą iš atsakovo. LR CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatytas visiško turtinės žalos atlyginimo principas. Pagal LR CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso ( atgręžtinio reikalavimo ) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Atsakovas į ieškovės pranešimus nereagavo, sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų ieškovei neapmokėjo, atsiliepimo į ieškinį bei prieštaravimų dėl prašomos priteisti sumos dydžio nepateikė, todėl laikytina, jog su ieškiniu sutinka visiškai. Esant tokioms aplinkybėms iš atsakovo ieškovei priteistina 78,25 € žalos atlyginimo.

LR CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas laiku žalos neapmokėjo, todėl iš jo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme ( 2020-12-08 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo pateikiant ieškinį atleista ( LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas ), todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas minimalus 15 € dydžio žyminis mokestis ( LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis ).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 € sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., 286 str., LR CK 6.210 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.280 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš J. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 78,25 € ( septyniasdešimt aštuonis € 25 ct ) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ( 78,25 € ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2020-12-08 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš J. R. 15 € ( penkiolika € ) žyminį mokestį valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.