Panevėžio apygardos teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė V. L. (V. L. dalyvavimas užtikrintas naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis) ir jos gynėjui advokatui Vytautui Sketeriui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė V. L. gynėjo advokato Vytauto Sketerio (toliau – ir Pareiškėjas), skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. vasario 20 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi V. L., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. vasario 20 d. nutartimi (toliau – Skundžiama nutartis), vadovaujantis Lietuvos Baudžiamojo Proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pratęsimo V. L..

3. Panevėžio apygardos teisme gautas V. L. gynėjo advokato V. Sketerio skundas (toliau – Skundas), kuriuo prašoma panaikinti Skundžiamą nutartį ir V. L. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skunde nurodoma, kad V. L. ligoninės skyriuje elgiasi teisingai, jos elgesys tvarkingas, režimo pažeidimų, agresijos nestebėta, jos psichinė būklė yra gerėjanti. Nors medicininės apžiūros išvadoje nurodoma, kad V. L. nekritiška nusikaltimo, savo būsenos atžvilgiu, tačiau teismo posėdyje ji tai paneigė ir tvirtino, jog supranta ką padarė, dėl to apgailestauja, yra kritiška. V. L. dėl senyvo amžiaus, turi įvairių somatinių ligų, o jas gydyti geriausia būnant namuose, ambulatoriškai. Kai kuriuos vaistus jai parūpino vyras, kai kada ji kreipiasi į slaugytoją. Namuose V. L. vaistus vartoja; turi kur gyventi, lėšų pragyvenimui, jai namuose esant reikalui padėtų sutuoktinis.

4. Teismo posėdžio metu V. L., jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjęs Skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei Skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsta V. L. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Apylinkės teismas byloje esančius duomenis vertino tinkamai, atsižvelgdamas į sąlyginai trumpą V. L. sveikatos pagerėjimo laikotarpį, kritikos stoką dėl ligos ir savo buvusio elgesio, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pagrindo nėra.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

8. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2, 3 dalys).

9. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs V. L. psichinę sveikatą bei su ja susijusį jos socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai pratęsė jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Apygardos teismui nėra pateikta jokių medicininių ar kitokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros (toliau – Komisija) 2023 m. sausio 27 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumą, todėl nėra pagrindo abejoti ne tik šia išvada, Komisijos kompetentingumu ir objektyvumu, tačiau kartu ir skundžiamu apylinkės teismo sprendimu.

10. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės tolesnio taikymo V. L., pagrįstai atsižvelgė į Komisijos 2023 m. sausio 27 d. medicininės apžiūros išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad per stebimą laikotarpį V. L. būklė yra gerėjanti, tačiau nepakankamai, ji išlieka nekritiška padaryto nusikaltimo ir savo būsenos atžvilgiu, tačiau skyriuje elgiasi tvarkingai. Režimo pažeidimų, pykčio agresijos nestebėta. Noriai bendrauja su komisija, save pateikia iš gerosios pusės, tačiau ilgiau klausinėjama supyksta ir sudirgsta bei pradeda kalbėti pakeltu tonu, ginčijasi. Mąstymas klampus, emocijos neišraiškingos, dėmesio koncentracija apsunkinta, atmintis susilpnėjusi.

11. Skundu prašoma taikyti V. L. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nurodant, kad jos psichinė būklė yra gerėjanti, jog ji supranta ir yra kritiška padarytai nusikalstamai veikai, o jos gydymą ambulatorinėmis sąlygomis padės užtikrinti jos sutuoktinis, tačiau šios aplinkybės nėra pagrindas skundą tenkinti. Kaip ir teisingai nurodoma Skundžiamoje nutartyje V. L. priverčiamoji medicinos priemonė yra taikoma per trumpą laikotarpį, todėl daryti patikimas išvadas dėl jos psichinės būklės stabilumo nėra galimybės. Ši pirmosios instancijos teismo išvada neprieštarauja ir Komisijos 2023 m. sausio 27 d. išvadai Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nors per stebimą laikotarpį V. L. būklė yra gerėjanti, tačiau nepakankamai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Komisijos išvadą palaikė ir VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė, patvirtinusi, jog stebimu laikotarpiu V. L. psichinė būklė yra gerėjanti, bet nepakankamai stabili, pacientė išlieka nekritiška padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai ir savo psichinei būsenai; V. L. šiuo metu taikomas gydymas dar nėra galutinai parinktas ir gali būti koreguojamas (b. l. 20). Nustatyta, jog V. L. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje stebima nuo 2022 m. kovo 10 d. Nuo šioje byloje pateiktos Komisijos išvados priėmimo, kurioje nurodomas stebimas pacientės psichinės būklės pagerėjimas praėjo vos keli mėnesiai, todėl apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl stebimo per trumpo V. L. būklės pagerėjimo laikotarpio, kuris šios nutarties priėmimo momentu nėra pakankamas daryti išvadai, jog V. L. sveikatos būklė pagerėjo, o jos socialinis pavojingumas sumažėjo tiek, kad jai būtų galima toliau taikyti švelnesnes priverčiamąsias medicinos priemones.

12. Skundo argumentai, jog V. L. gali laikytis gydymo režimo ambulatorinėmis sąlygomis, iš esmės prieštarauja Komisijos išvadoje nurodomoms aplinkybėms, jog V. L. stacionare gydyta 43 kartus, jog jai diagnozuota liga paūmėja keletą kartų per metus. Be to, Komisijos išvadoje nurodyta, jog po ambulatorinio gydymo V. L. pas gydytojus savarankiškai beveik nesilankė, o savo psichinei būklei yra nekritiška, laiko save sveika. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog šios nutarties priėmimo momentu V. L. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę sušvelninti, t. y. skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pagrindo nėra.

13. Aptartų aplinkybių visuma šiuo metu patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti V. L. yra reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, ką pagrįstai Skundžiama nutartimi konstatavo ir apylinkės teismas. Tokio gydymo pakeitimas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis šiuo metu neturėtų teigiamos įtakos V. L. sveikatai. Dėstomos aplinkybės, jog V. L. yra kritiška savo elgesiui, pasižada vartoti vaistus nepaneigia Komisijos bei tuo pačiu ir apylinkės teismo išvados bei sprendimo.

14. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi V. L. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl Pareiškėjo Skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. vasario 20 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė V. L. gynėjo advokato Vytauto Sketerio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. vasario 20 d. nutartį.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.