Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-17927-800/2016

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-12-09
Bylos Nr.: 2-17927-800/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-13227-2016-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Živilė Janavičienė
Ieškovas: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Trečiasis asmuo: L. V.
Atsakovas: D. N., M. N.

Civilinė byla Nr. 2-17927-800/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13227-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.4.6; 2.6.4.7; 2.6.5.2.1; 2.6.9.2.2.; 3.1.7.5; 3.2.6.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Ramunei Vonžodaitei,

dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. J.,

trečiajam asmeniui L. V.,

išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaivai Žagarienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. N., M. N., trečiajam asmeniui L. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, lėšų vaiko išlaikymui priteisimo, išvadą duodanti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo: 1) neterminuotai apriboti atsakovei D. N. motinos valdžią dukters K. N. gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti atsakovui M. N. tėvo valdžią dukters K. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 3) panaikinti 2014-04-08 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-427, K. N. nustatytą laikinąją globą; 4) nustatyti K. N. nuolatinę globą; 5) paskirti nuolatine K. N., gim. (duomenys neskelbtini), globėja L. V.; 6) nustatyti K. N. gyvenamąją vietą nuolatinės globėjos L. V. gyvenamojoje vietoje; 7) priteisti iš D. N. išlaikymą dukrai K. N., po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 8) priteisti iš M. N. išlaikymą dukrai K. N., po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 9) K. N., išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti L. V..

Ieškinyje nurodė, kad D. N. ir M. N. yra nepilnametės K. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovai gyvena atskirai, tačiau neišsituokę. Atsakovų šeima į socialinės rizikos šeimų apskaitą, dėl girtavimo ir dukters nepriežiūros, įrašyta 2007 metais, kuomet gyveno Kauno rajone, Lapių miestelyje, Lapių seniūnijoje. Su šeima socialinį darbą dirbo Kauno rajono socialinių paslaugų centras. D. N. palikus girtaujantį vyrą ir persikėlus gyventi pas savo motiną į Kauno miestą, socialinių paslaugų teikimas buvo tęsiamas Kauno miesto socialinių paslaugų centro. Atsakovė su dukra apsigyveno jos motinai, L. V. ir motinos sutuoktiniui J. V. priklausančiame name su visais patogumais. 2008-10-10 Kauno miesto socialinių paslaugų centro rašte teigiama, kad pasak atsakovės D. N., girtaudavo jos vyras, M. N., ji priklausomybės nuo alkoholio neturinti, pas psichologą kreiptis neketinanti. Pasak moters socialinės darbuotojos pagalbos jai nereikia, nes auginti dukrą ir ja tinkamai pasirūpinti padeda jos mama. Atsižvelgus į D. N. motyvaciją ir gebėjimą rūpintis dukra, šeimos poreikius nuspręsta tenkinti bendrosiomis socialinėmis paslaugomis. 2008-11-12 Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams ir policijos pareigūnams apsilankius adresu (duomenys neskelbtini), dėl D. N. ir M. N. girtavimo, jų nepilnametė dukra K. N. buvo nuvežta į Kauno apskrities ligoninę. 2008-11-27 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4319 K. N. nustatyta laikinoji globa, mergaitė apgyvendinta Vaikų gerovės centre „Pastogė“. 2009-01-07 laikinosios globos plano sudarymo metu nuspręsta tęsti mergaitės laikinąją globą VGC „Pastogė“, dirbti socialinį darbą su mergaitės tėvais. 2009-03-09 K. N. globos planų peržiūros metu nepilnametės globą nuspręsta tęsti globėjos I. A. šeimoje. Paminėtos peržiūros metu taip pat nuspręsta tęsti socialinį darbą su globoje esančios dukters tėvais, dėl sudėtingos situacijos atsakovų šeimoje, dėl M. N. smurto naudojimo prieš D. N., abiejų sutuoktinių alkoholio vartojimo, pastovių pajamų nebuvimo. 2009-06-05 K. N. globos plano peržiūros metu nuspręsta mergaitę grąžinti motinai (2009-06-16 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-2564), kadangi ji bendradarbiavo su „Pastogės“ socialine darbuotoja, lankė dukrą pas globėją ir pasiimdavo ją savaitgaliais į namus, rodė iniciatyvą ieškantis darbo, lankė tėvystės įgūdžių grupę „Pastogėje“, suvokė vaiko emocinius poreikius. D. N. šeimai socialinės priežiūros paslaugas nuspręsta teikti namuose. 2010-04-15 VGC „Pastogė“ žiniomis, nuo 2009-06-05 globos plano peržiūros, iš 10 numatytų susitikimų D. N. buvo atvykusi į „Pastogę“ tris kartus. Nuo 2010 metų spalio mėn. D. N. „Pastogėje“ nesilankė, su socialine darbuotoja bendraudavo telefonu. M. N. buvo sudaręs sutartį su Lapių seniūnijos socialine darbuotoja (pagal gyvenamąją vietą), tačiau dėl įsipareigojimų nevykdymo socialinės priežiūros paslaugos jam buvo nutrauktos. Socialinei darbuotojai po Karolinos grąžinimo į šeimą nuo 2009-06-05 neteko užfiksuoti motinos girtavimo atvejų. Pasak Lapių šen. Socialinės darbuotojos, Karolinos tėvas M. N. savo gyvenimo būdo nepakeitė: jis nuolat girtauja su kartu gyvenančia motina J. N., jų namuose lankosi įvairūs asmenys su kuriais taip pat girtaujama. M. N. girtavimo problemos nepripažįsta, smurtauja prieš savo žmoną. 2012-03-15 Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro raštu Nr. 11-1 pateiktame šeimos įvertinime teigiama, kad M. N. ryšių su nei su dukra, nei su žmona nepalaiko, neskiria lėšų dukros išlaikymui, nekeičia gyvenimo būdo, nesprendžia girtavimo problemos, nesiregistruoja darbo biržoje, su socialine darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis nebendradarbiauja. Socialinio darbuotojo požiūriu didžiausia šeimos problema įvardinamas smurtas ir nesaikingas alkoholio vartojimas. Šeima susitarimų nevykdo, susitikimų metu pastebėti neblaivūs. M. N. i darbo biržą nevyksta. Į priklausomybių ligų centrą šeima nenuvyko, priklausomybę alkoholiui neigia. 2012-03-05 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas L. V., (atsakovės D. N. motinos) paaiškinimas apie D. N. netinkamą rūpinimąsi savo nepilnamete dukra, paliekant ją namuose dešimt ir daugiau dienų, moteris prašė paskirti ją anūkės K. N. globėja. D. N. šeima nuo 2012-06-05, dėl girtavimo ir vaiko nepriežiūros, įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą Kauno mieste. 2013-02-18 Kauno miesto socialinių paslaugų centro raštu Nr. 2-9-1/150 pranešta, kad D. N. neturi pastovios gyvenamosios vietos, dažnai jas keičia, neužtikrina dukters visapusiško vystymosi ir ugdymo, negali aiškiai apibrėžti šeimos tikslios pastovios gyvenamosios vietos, neturi pastovių pajamų. Moters motyvacija keisti situaciją šeimoje yra žema. D. N. yra bedarbė, nuo 2012-09-24 pašalinta iš Kauno teritorinės darbo biržos be teisės registruotis puse metų. Nuo 2012-01-28 D. N. su dukra apsigyveno pas motiną L. V.. Nuo 2013-02-08 moteris su dukra iš motinos namų išvyko. 2013-07-25 Kauno miesto socialinių paslaugų centro raštu pranešta, kad D. N. girtauja, dažnai išeina iš namų ilgesniam laikui, dažnai keičia gyvenamąsias vietas, neužtikrina dukters visapusiško vystymosi ir ugdymo, neturi pastovių pajamų, finansiškai yra priklausoma nuo savo motinos L. V.. D. N. nuo 2013-07-03 iki 2013-07-25 buvo išėjusi iš namų. Šiuo laikotarpiu su ja telefonu susisiekti nepavyko. Tuo metu jos nepilnametę dukrą K. prižiūrėjo L. V.. 2013-10-07 Kauno miesto socialinių paslaugų centras informavo, kad socialinės paslaugos D. N. atnaujinamos ketvirtą kartą. D. N. dažnai keičia gyvenamąsias vietas, negali aiškiai nurodyti šeimos tikslios pastovios gyvenamosios vietos, neužtikrina dukters visapusiško vystymosi ir ugdymo, neturi pastovių pajamų. Nuo 2013 metų liepos mėnesio nėra žinoma moters gyvenamoji vieta. L. V. geranoriškai rūpinasi anūke Karolina. Atsižvelgus į tai, kad nėra žinoma D. N. gyvenamoji vieta, socialinis darbas su šeima nutraukiamas. 2014-04-09 Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija, kad atsakovas M. N. niekur nedirba, Darbo biržoje neužsiregistravęs, duomenų, kad būtų išsprendęs nesaikingo alkoholio vartojimo problemą nėra. Skyriaus nuomone, atsakovas neturi galimybių pats auginti ir tinkamai prižiūrėti savo dukrą K. N., bei užtikrinti jai tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas. 2014-04-03 Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialiniams darbuotojams prevencinio reido metu lankantis pas D. N. namuose, ji rasta neblaivi. Namuose taip pat buvo pašalinių asmenų. K. N. Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu buvo paimta iš nesaugios aplinkos ir apgyvendinta Vaikų gerovės centre „Pastogė“, dėl netinkamo atsakovės gyvenimo būdo ir dukters nepriežiūros. Atsakovas, kuris gyveno atskirai, mergaitės auklėjimu nesirūpino, minimaliai prisidėjo prie dukters išlaikymo. K. N. į globą pateko antrą kartą (2014-04-08 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-427). 2014-04-10 įvyko laikinosios globos plano sudarymas, kuriame nuspręsta nustatyti K. N. laikinąją globą Vaikų gerovės centre „Pastogė“, nes vaiko motina buvo dingusi, neturėjo darbo, pastovios gyvenamosios vietos, piktnaudžiavo alkoholiu, nebuvo motyvuota spręsti alkoholizmo problemos. D. N. nedalyvavo 2014-04-10 vykusiame laikinosios globos plano sudaryme ir pradėjo bendradarbiauti su „Pastogės“ socialine darbuotoja tik nuo 2014-06-03. Susitikimo su socialine darbuotoja metu moteris buvo gynybiška, neigė turinti alkoholizmo problemą, sakė, kad pati galinti nustoti vartoti alkoholį, kada ji nori. Taip pat D. N. buvo nemotyvuota dirbti oficialaus darbo. Tuo tarpu mergaitės tėvas M. N. taip pat buvo priklausomas nuo alkoholio, nepripažino, kad turi šią problemą, neturėjo darbo, pastovių pajamų. Socialinio darbo metu M. N. nesprendė priklausomybės nuo alkoholio problemos, buvo užfiksuota jo alkoholio vartojimo faktų, nors laikinai buvo įsidarbinęs, tačiau darbą prarado. Į VGC „Pastogę“ atsakovas buvo atvykęs aplankyti mergaitės 8 kartus, tačiau beveik visada būdavo neblaivus. 2014-07-23 Vaikų gerovės centro „Pastogė“ pranešime nurodyta, kad iš specialistų paaiškinimų galima teigti, kad mergaitės motina nepakankamai suvokė ir tenkino pagrindinius dukters poreikius. Kadangi motina neturėjo pastovios gyvenamosios vietos ir vedė netinkamą gyvenimo būdą, vaikui gyventi su motina buvo nesaugu. D. N. neteista, tačiau 12 kartų bausta už administracinius teisės pažeidimus, tame tarpe pagal ATPK 181 str. (motinos valdžios naudojimas priešingai vaiko interesams). M. N. yra 7 kartus teistas, 21 kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus. 2014-11-03 VGC „Pastogė“ globos peržiūros pranešime pateikta informacija, kad D. N. dukrą, esančią globoje pas jos motiną L. V., nustojo lankyti nuo 2014-09-02. M. N. mergaitės laikinosios globos pas močiutę laikotarpiu nuo 2014-07-29 iki 2014-10-29 nebuvo aplankęs nei vieno karto. Iš specialistų paaiškinimų galima teigti, kad mergaitės motina nepakankamai suvokė ir tenkino pagrindinius dukters poreikius. Motina taip pat nelankė Tėvystės įgūdžių grupės siekiant pagerinti savo santykius su vaiku. Laikinosios globos laikotarpiu nei vaiko tėvas, nei motina neprisidėjo prie vaiko išlaikymo ir jos poreikių tenkinimo. Jie veikė labiau priešingai vaiko interesams, sukeldami mergaitei emocinį skausmą dėl dažno nelankymo ir nesidomėjimo ja. 2015-10-20 ir 2015-10-28 L. V. pareiškime vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, kad savo dukters D. N. tikslaus adreso nežinanti, kadangi dukra gyvena pas svetimus žmones ir savo adreso sakyti nenori. Pareiškimuose L. V. nurodo, kad jos dukra dažnai keičia savo gyvenamąsias vietas, K. N. aplanko kelis kartus per mėnesį, oficialaus darbo neturi. D. N. ir M. N., nevykdo konstitucinės pareigos tinkamai rūpintis savo dukra. Atsakovams teikiamos socialinės paslaugos teigiamų rezultatų nedavė, jie niekur nedirba, girtauja, dažnai keičia gyvenamąsias vietas bei sugyventinius, atsakovai nevykdo įsipareigojimų, neužtikrina dukters tinkamos priežiūros, nekeičia gyvenimo būdo, tėvų valdžią naudoja priešingai vaiko interesams, pasirinktas gyvenimo būdas rodo, kad jie nėra motyvuoti pokyčiams, nekeičia požiūrio į dukters auklėjimą ir jos poreikius. Nesant tikimybės, kad padėtis galėtų pasikeisti, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipiasi į teismą dėl atsakovų D. N. ir M. N. tėvų valdžios apribojimo K. N., gim. 2004-12-24 atžvilgiu. Dėl atsakovų D. N. ir M. N. elgesio ir gyvenimo būdo, galima teigti, kad jų dukters saugumas nėra ir nebuvo pakankamai užtikrinamas. Iš surinktos medžiagos akivaizdu, kad atsakovai savo mažametės dukters atžvilgiu neatsakingai atlieka savo pareigas, ja tinkamai nesirūpina, neteikia jai išlaikymo, nesupranta dukters poreikių, atsisako bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais ir kitais specialistais, nesinaudoja jų teikiamomis paslaugomis, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Globėja L. V., nepilnametę K. N., gim. (duomenys neskelbtini), globoja nuo 2014 metų liepos mėnesio. Ji yra atsakovės D. N. motina. 2014-12-05 Vaikų gerovės centro „Pastogė“ vertinimu, globėja užtikrina vaiko sveikatos, ugdymo poreikius. Tarp L. V. ir K. N. susiformavęs ryšys, vaiko globos išmoka panaudojama globotinės poreikiams tenkinti. Globėja yra teigiamai nusiteikusi biologinių K. N. tėvų atžvilgiu, leidžia mergaitei su jais bendrauti telefonu, sutinka užtikrinti jų pasimatymus. L. V. supranta anūkės poreikį išlaikyti turimus ryšius, palaiko naujų ryšių atsiradimą. Globėja linkusi bendradarbiauti su socialinėmis tarnybomis. K. N. su globėja L. V. bendrauja nuo pat jos gimimo, oficialiai senelė anūkę globoja nuo 2014-07-29. L. V. prašymu išreiškusi norą tapti nuolatine mergaitės globėja. 2014-12-05 VGC „Pastogė“ vertinimu, L. V. supranta anūkės poreikius, tinkamai juos tenkina. K. N. šeimoje jaučiasi mylima, su senele jas sieja artimas emocinis ryšys. L. V. yra apsisprendusi auginti anūkę nuolatinėje globoje iki pilnametystės ir vėliau jai padėti, kol ji taps savarankiška. Moters sutuoktinis J. V. ir jų sūnus M. V., sutinka, kad jų žmona ir mama taptų nuolatine nepilnametės K. N. globėja. Galutinėje 2014-12-05 VGC „Pastogė“ išvadoje teigiama, kad L. V. yra tinkamas asmuo nuolatinai globoti K. N.. Vaiko teisių apsaugos skyrius kitų artimųjų, kurie norėtų globoti nepilnametę K. N., prašymų nėra gavęs. Nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems būtų reikalinga priežiūra, K. N. neturi, todėl jos turto administratoriaus skirti nereikia. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka, todėl iš atsakovų Donatos ir M. N., priteistinas išlaikymas, mokėti nepilnametės K. N., išlaikymui po 100 Eur dydžio išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kadangi K. N. yra nepilnametė, jos lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina globėja L. V., išimtinai mažametės poreikių tenkinimui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsakovė D. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2016-10-04 vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, jog sutinka, kad mergaitės globėja taptų jos mama, kadangi pas mamą gali matytis su dukra. Pati sąlygų auginti dukrą neturi, nes neturi gyvenamosios vietos ir darbo.

Atsakovas M. N. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareiga išlaikyti nepilnametę dukrą sutinka, sutinka mokėti jai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 90,00 Eur per mėnesį. Į teismo posėdžius atsakovas neatvyko, apie teismo posėdžių vietą, datą ir laiką buvo informuotas civilinio proceso kodekso numatyta tvarka.

Trečiasis asmuo L. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Mergaitę globoja jau du metus, atsakovei leidžia matytis su mergaite visuomet, kai to nori pati atsakovė.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su ieškiniu sutiko, palaikė byloje pateiktą vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 straipsnis).

Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nagrinėdamas byla, nustatė, kad nepilnametės K. N., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė D. N., tėvas – atsakovas M. N. (b. l. 14, 15).

Byloje nustatyta, jog nepilnametei K. N. likus be tėvų globos 2008-11-27 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskiriant Vaikų gerovės centrą „Pastogė“ (b. l. 43), vėliau 2009-03-23 įsakymu laikinoji globa buvo tęsiama globėja paskiriant I. A. (b. l. 42), 2009-06-16 laikinoji globa buvo panaikinta (b. l. 41). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-04-08 įsakymu K. N. iš naujo nustatyta laikinoji globa, globėju paskiriant Vaikų gerovės centrą „Pastogė“ (b. l. 40), 2014-07-30 įsakymu K. N. globėja paskirta L. V. (b. l. 39). Nepilnametės K. N. motinos D. N. šeima Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo 2012-06-05 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir vaiko nepriežiūros (b. l. 38). Byloje pateikti socialinės priežiūros įstaigų dokumentai, susiję su atsakovams teiktomis socialinėmis paslaugomis (t. 1, b. l. 94-163, t. 2 b. l. 3-31) patvirtina, jog dėl pasikartojančių neblaivumo, smurto šeimoje, vaiko nepriežiūros atvejų atsakovams socialinės paslaugos buvo teikiamos su tam tikromis pertraukomis nuo 2007 metų. Vaikų gerovės centras „Pastogė“ 2014-11-03 pateikė išvadą ir pasiūlymus tęsti K. N. laikinąją globą močiutės L. V. šeimoje, kreiptis į teismą dėl atsakovų neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, kadangi atsakovai yra nemotyvuoti spręsti priklausomybės nuo alkoholio problemų, neturi darbo ir pastovių pajamų, neužtikrina vaiko poreikių tenkinimo, retai lankydavo mergaitę, jai esant globojamai pas globėjus, atsakovas M. N. lankydavo dukrą būdamas neblaivus (t. 1 b. l. 90-93). Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Domeikavos policijos nuovados rašto (t. 1 b. l. 48), administracinių teisės pažeidimų registro duomenų (1 t. b. l. 69-80), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų (t. 1 b. l. 81-89), nustatyta, kad M. N. nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, susijusius su viešosios tvarkos pažeidimais ir pan., jam nuolat keliami ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje ar fizinio skausmo sukėlimo, šiuo metu yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 89). Iš Administracinių teisės pažeidimų registro duomenų (t. 1, b. l. 59-66) nustatyta jog atsakovė D. N. nuo 2004 m. iki 2014 m. periodiškai daro administracinius teisės pažeidimus susijusius su vaikų nepriežiūra, girtavimu viešose vietose. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis (t. 1, b. l. 67, 68) atsakovė D. N. neteista, ikiteisminių tyrimų nėra iškelta. Iš Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro 2014-10-31 rašto (t. 1, b. l. 58) nustatyta, jog D. N. atsisakė bendrauti su socialine darbuotoja, nerodė jokios iniciatyvos susigrąžinti dukrą į šeimą, todėl teikti socialinių paslaugų nėra galimybės, iš 2015-10-30 rašto (t. 1, b. l. 52) nustatyta, jog M. N. šeimai teikti socialinių paslaugų nėra galimybių, nes jis nenurodo tikslios gyvenamosios vietos, telefonu neatsiliepia, su socialine darbuotoja nebendradarbiauja. Iš Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro 2016-06-13 rašto (1 t., b. l. 16) nustatyta, jog M. N. linkęs elgtis agresyviai, nuolat konfliktuojantis ir naudojantis psichologinį bei fizinį smurtą, dėl ko ne kartą buvo baustas, su socialine darbuotoja bendrauti ir bendradarbiauti atsisako.

Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje (t. 2, b. l. 47-48), kurioje nurodė, jog M. N., šeima Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-08-20 įsakymu Nr. ĮS-1606 įrašyta į Kauno rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nes jo dukrai K. N. nustatyta laikinoji globa. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui šeima žinoma nuo 2006 m. dėl girtavimo, smurtavimo prieš artimuosius. Įtraukus šeimą į apskaitą, SBĮ Kauno rajono Socialinių paslaugų centras bandė nustatyti socialinių paslaugų poreikį M. N. šeimai ir teikti paslaugas, siekiant sugrąžinti K. N. tėvui. SBĮ Kauno rajono Socialinių paslaugų centro 2014-10-31 rašte Nr. SD-2072, 10-30 rašte Nr. SD-2057, 2016-06-13 rašte Nr. SD-1082 nurodyta, kad M. N. nustatyti socialinių paslaugų poreikį ir teikti soc. paslaugas galimybių nebuvo, nes vyriškis dažnai keičia gyvenamąsias vietas, nenurodo tikslios buvimo vietos, į telefono skambučius neatsiliepia, su soc. darbuotoja nebendrauja ir nebendradarbiauja, nerodo iniciatyvos susigrąžinti dukrą. 06-13 rašte Nr. SD-1082 pateikta informacija, kad soc. darbuotojai susisiekus telefonu su M. N., jis atsisakė bendradarbiauti, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino susidorojimu, jei soc. darbuotoja lankysis jo namuose. M. N. yra ne kartą baustas administracine tvarka, kad būdamas neblaivus triukšmavo, įžeidinėjo pareigūnų garbę ir orumą. Atsakovas yra kelis kartus teistas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar žmogaus sveikatos sutrikdymo. Skyriaus žiniomis M. N. šiuo metu yra sulaikytas (skirtas areštas 9 mėn.) dėl smurto naudojimo. M. N. vaiko laikinosios globos peržiūros metu duotų įsipareigojimų nevykdo, nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia susigrąžinti dukros K. N., neskiria lėšų jos išlaikymui, teigiamų pokyčių šeimoje nėra. Atsakovas alkoholizmo ir agresyvaus elgesio, pykčio nevaldymo problemų nepripažįsta, gyvenimo būdo keisti neketina, nepriima siūlomos pagalbos, atsisako socialinių paslaugų, nėra motyvuotas spręsti savo problemas ir susigrąžinti vaiką į šeimą. M. N. negali užtikrinti dukrai K. N. saugią aplinką, tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas, tinkamai ją prižiūrėti ir auklėti. M. N., nesirūpina savo nepilnamete dukra K. N., jos sveikata, ugdymu, nedalyvauja vaiko auklėjime, nesilaiko pareigos jos išlaikyti ir nėra aplinkybių, įrodančių, kad padėtis gali pasikeisti ateityje, todėl tikslinga neterminuotai apriboti tėvo M. N. valdžią dukros K. N. atžvilgiu. LR Civilinio kodekso 3.195 str. nustato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, todėl atsakovas M. N. privalo teikti lėšas nepilnametės dukros išlaikymui. Ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma tenkins būtiniausius nepilnametės poreikius ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Palaiko ieškovo reikalavimus dėl globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir globėjo paskyrimo K. N..

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo nepilnametės dukters K. N. auginimo ir priežiūros, neatliko ir neatlieka tėvų pareigų, numatytų Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, tėvų ryšys su vaiku yra nutrūkęs, nes atsakovai su vaiku nebendrauja jam esant laikinoje globoje. Atsakovei D. N. teiktos socialinės paslaugos nedavė teigiamo rezultato, atsakovui M. N. teikti socialinių paslaugų nėra galimybių. Atsakovai savo dukra nesirūpina, jos neišlaiko, nesidomi jos gyvenimu, ugdymu, pasiekimais.

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, jog atsakovų gyvenimo būdas iš esmės pasikeis, atsakovai ims domėtis dukra, todėl nei atskyrimas nuo tėvų, nei laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti taikomi. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvų valdžios apribojimas atsakovams. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią (Civilinio kodekso 3.180 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovams neterminuotai apribojus tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuolatinės vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo.

Nepilnamečio vaiko K. N. tėvams neterminuotai apribojus valdžią šio vaiko atžvilgiu, nepilnametė mergaitė į šeimą negali grįžti. Be tėvų globos likusiam vaikui, kuris esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (Civilinio kodekso 3.256 straipsnis). Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą.

Trečiasis asmuo L. V. yra K. N. senelė, globoja mergaitę nuo 2014 m. liepos mėnesio (t. 1, b. l. 39). L. V. pateikė rašytinį sutikimą globoti nepilnametę anūkę K. N. (t. 1, b. l. 17). K. N. pateikė rašytinį sutikimą, kad ją globotų močiutė (t. 1, b .l. 18). L. V. sutuoktinis J. V. ir sūnus M. V. sutiko, kad K. N. būtų globojama jų šeimoje (t. 1, b. l. 22, 23). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis nei L. V., nei jos sutuoktinis ar sūnus nėra įregistruoti šiame registre (t. 1, b. l. 26, 28, 30). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis Policijos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie šių asmenų administracinius teisės pažeidimus (t. 1, b. l. 31, 32, 33). Pateiktos medicininės pažymos (t. 1, b. l. 16, 20), patvirtina, jog K. N. yra sveika, L. V. sveikatos būklė yra tinkama globoti kitą asmenį. Vaikų gerovės centras „Pastogė“ pateikė išvadą dėl L. V. tinkamumo tapti anūkės K. N. nuolatine globėja (t. 1, b. l. 35-37), iš kurios nustatyta, jog ši įstaiga, įvertinusi visą situaciją priėmė išvadą, jog L. V. yra tinkamas asmuo nuolatinai globoti K. N..

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, nesant kitų asmenų, išreiškusių norą globoti K. N., nepilnametei K. N. nustatytina nuolatinė globa, nuolatiniu globėju skirtina jos giminaitė (senelė) L. V. (Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis, Civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.257 straipsnio 3 punktas, 3.259 straipsnis), L. V. gyvenamojoje vietoje nustatytina vaiko globos ir gyvenamoji vieta (CK 3.265 straipsnis).

Nepilnametei K. N. nustačius nuolatinę globą, panaikintinas 2014-04-08 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-427 dėl K. N. laikinosios globos nustatymo.

Globėjai išaiškintinos globėjos teisės ir pareigos, numatytos Civilinio kodekso 3.240, 3.243 - 3.246 straipsniuose. Globėjui išaiškintina, kad jis privalo: užtikrinti globojamo (rūpinamo) vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (Civilinio kodekso 3.271, 3.272 straipsniai). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.275, 3.185 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas ieškiniu prašo iš kiekvieno atsakovo priteisti po 90,00 Eur išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Atsakovas M. N. sutiko su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu, kurį ketina teikti.

Atsakovė D. N. sutiko su prašomu priteisti išlaikymu.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai iki šiol neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovai neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui, į minimalius vaiko poreikius, bei atsakovų amžių, galimybes ieškoti darbo ir gauti pajamas, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai iš kiekvieno po 90,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2016 m. birželio 29 d.) iki nepilnametės dukters pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant globėją L. V., priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: iš kiekvieno po 20,50 Eur žyminio mokesčio už neturtinius ieškinio reikalavimus, po 32,40 Eur žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo, po 3,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 80 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti D. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnametį vaiką K. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti M. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į nepilnametį vaiką K. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini)

Panaikinti 2014-04-08 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-427 nustatytą laikinąją nepilnametės K. N. globą.

Nustatyti nepilnametei K. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti L. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nepilnametės K. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nuolatine globėja.

K. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) globos ir gyvenamąją vietą nustatyti L. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš D. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) po 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą mokant nuo 2016-06-27 iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš M. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) po 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą mokant nuo 2016-06-27 iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti L. V., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) nepilnametės K. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš D. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir M. N., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 56,24 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas bei žyminį mokestį valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Janavičienė