Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Kęstučiui Chrapičiui,

suinteresuotiems asmenims Juozapui B. K., B. S., Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Juozapui B. K., B. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimti,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Juozapas B. K. pateikė atsiliepimus, kad neprieštarauja juridinio fakto nustatymui. Byla prašo nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad klausimą dėl bylos galimumo nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka, palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmęs patikslintą pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, 2013-03-25 nutartimi nutarė išreikalauti iš Panevėžio rajono 1- ojo notaro biuro S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1994-02-20, paveldėjimo bylos kopiją (36, 55-56 b. l.). Išreikalavus iš Panevėžio rajono 1- ojo notaro biuro S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1994-02-20, paveldėjimo bylos kopiją, nustatyta, kad pareiškėjas A. K. 1994-08-25 pateikė Panevėžio rajono notarų biurui pareiškimą, dėl jam priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies mirus 1994-02-20 jo motinai S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymo (76 b. l.)

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teismo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Bendrąja prasme įpėdiniui palikimo priėmimo nustatymo faktas sukelia teisines pasekmes – jis, nustačius palikimo priėmimo faktą, gali realizuoti visas įpėdiniui suteiktas teises paveldimo turto atžvilgiu, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kita vertus, jam taip pat gali kilti ir atitinkamos pareigos. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Asmenys, turintys iš įstatymo ar testamento kilusią teisę paveldėti, ja disponuoja laisvai savo nuožiūra (civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas), ši jų laisvė gali būti ribojama tik įstatymo pagrindu. Turintis teisę paveldėti asmuo gali šią teisę įgyvendinti priimdamas palikimą; tam, kad įgytų palikimą įstatymo nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnis). Turintis teisę paveldėti asmuo gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (1964 m. CK 591 straipsnis, CK 5.60 straipsnis). Atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (1964 m. CK 40 straipsnis), todėl gali būti pripažįstamas negaliojančiu arba ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo ar nuginčijimo pagrindais.

Šiuo konkrečiu atveju priėmus pareiškėjo A. K. patikslintą pareiškimą ir nagrinėjant civilinę bylą, nustatyta, kad A. K. buvo pateikęs atsisakymą nuo savo motinos S. K. palikimo. Kol jis nenuginčytas, palikimo priėmimo ar palikimo atsiradimo vietos faktas ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatytas, kadangi pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių, kaip yra šiuo atveju (pirma turi būti nuginčytas minėtas atsisakymas nuo palikimo). Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimas dėl atsisakymo priimti palikimą panaikinimo yra nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK XIV skyrius), ir negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta civilinė byla nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjui grąžintinas 2013-02-05 sumokėtas 144 Lt žyminis mokestis (21 b. l.) (CPK 87 str. 1 d. 4 p.). Iš pareiškėjo taip pat priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (1 b. l.) (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290 - 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Bylą pagal pareiškėjo A. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Juozapui B. K., B. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžintini pareiškėjui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2013-02-05 sumokėtą 144 Lt (vieno šimto keturiasdešimt keturių litų) žyminį mokestį.

Priteisti iš pareiškėjo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 40 Lt (keturiasdešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.