- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 2-531-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00025-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, civilinėje byloje Nr . 2-2129-614/2020pagalieškovo J. G. ieškinį atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieškovo J. G. ieškinys atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl žalos priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą iki 2020 m. sausio 24 d. ieškinio trūkumams pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
4. Pirmosios instancijos teismassprendė, kad ieškovas nepašalino 2020 m. sausio 10 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų (nepagrindė reikalaujamos priteisti žalos dydžio, nenurodė, kaip ji susidarė, neaiškus negautų pajamų skaičiavimas, nenurodė, kokie atsakovės darbuotojų veiksmai pakenkė jo sveikatai).
5. Pateiktame pataisytame ieškinyje ieškovas vis tiek nenurodė konkrečių paskaičiavimų, kaip susidarė turtinė žala, t. y. nebuvo nurodytas tikslus atsakovės įsiskolinimas ieškovui. Ieškovas taip pat nenurodė, kokie atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos darbuotojų veiksmai jam sukėlė neturinę žalą, nes iš ieškinio teksto galima suprasti, kad ieškovas neturtinę žalą prašo priteisti už pablogėjusią sveikatą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tačiau atsakovėnebuvo ieškovo darbdavys. Ieškovas neįvykdė teismo reikalavimo tinkamai suformuoti ieškinio dalyką ir pagrindą.
Šalies argumentai
6. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės žalą jam ir senelių namams, tačiau neįvykdė teismo reikalavimo ir paisytame ieškinyje vis tiek nenurodė senelių namų duomenų, joks kitas asmuo nėra į bylą įtrauktas nei ieškovu, nei trečiuoju asmeniu. Tai, kad ieškovas nurodė, kad pats žada steigti senelių namus, nėra pagrindas laikyti, jog ieškovas pašalino ieškinio trūkumą. Byloje atsakovais, trečiaisiais asmenimis traukiami jau egzistuojantys juridiniai asmenys, o ne tie, kurie, galbūt, bus įsteigti ateityje.
Žemesnės instancijos teismas
7. Taigi, teismas konstatavo, kad nurodyti trūkumai per nustatytą terminą nebuvo pašalinti, todėl teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.
III. Atskirojo skundoargumentai
8. Ieškovasatskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir priimti jo ieškinį.Taip pat prašo nušalinti teisėją Eglė Surgailienę nuo ieškinio nagrinėjimo.
9. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas nepagrindė jam atsiradusios materialinės žalos ir sveikatos sutrikdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo J. G. ieškinys atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl žalos priteisimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymai numato, kad procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti specialūs ieškinio formai ir turiniui keliami reikalavimai. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti tiek bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui, įtvirtintus CPK 111 straipsnio 2 dalyje, tiek CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus specialiuosius ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus.
13. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Todėl teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).
14. Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo patikslintą ieškinį, nustatė, kad ieškovas vis tiek nenurodė konkrečių paskaičiavimų, kaip susidarė turtinė žala, taip pat kokie atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos darbuotojų veiksmai jam sukėlė neturinę žalą, nenurodė senelių namų duomenų. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateikto patikslinto ieškinio turinį, sprendžia, kad apeliantas, prašydamas priteisti jam ir senelių namams 220 000 Eur žalos atlyginimą nenurodė, kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius jau patirtus realius turtinius ar neturtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti, nenurodė, kokiais įrodymais grindžiamas žalos dydis, kaip ji apskaičiuojama, neįvardyti konkretūs neteisėti veiksmai, iš kurių būtų kildinama žala, priežastinis ryšys ir kt. Šiuo atveju nėra galimybės identifikuoti faktinį ieškinio pagrindą, nuosekliai ir aiškiai (suprantamai) nėra išdėstytos bylos faktinės aplinkybės (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). Apeliantas fragmentiškai dėsto asmeniniais vertinimais grindžiamą poziciją. Neaiškūs, padriki sakiniai bei tinkamai nesuformuluoti reikalavimai, net jeigu juos teismas priimtų ir civilinę bylą iškeltų, neabejotinai apribotų kitų asmenų (atsakovės) procesines teises pareikšti atsikirtimus bei išdėstyti savo argumentus dėl apelianto siekiamo inicijuoti teisminio ginčo. Teismui priėmus tokį apelianto paduotą ieškinį, kurio pagrindas ir dalykas nėra aiškiai suformuluoti, atsakovei būtų neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui būtų neaišku, kokias tikslias aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 2, 12, 142, 185 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai, kurių apeliantas nešalino, laikytini esminiais ir trukdančiais iškelti bylą bei ją nagrinėti iš esmės.
16. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantas tinkamai nesuformulavo nei faktinio ieškinio pagrindo, nei ieškinio dalyko, o tai reiškia, kad ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Be to, ir savo atskirajame skunde apeliantas taip pat apsiribojo vien deklaratyviais teiginiais, nenurodydamas jokių konkrečių skundžiamos nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo argumentų.
17. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nepašalino teismo teisingai identifikuotų ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai jo ieškinį, kaip ir numato tokiu atveju CPK, laikė nepaduotu ir grąžino jį apeliantui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto atskirajame skunde pareikšto prašymo dėl bylą pirmosios instancijos teisme ieškovo ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjusios teisėjos nušalinimo, kadangi ieškinys nėra priimtas, taigi, nėra nagrinėjamas, todėl nėra pagrindo spręsti teisėjos nušalinimo klausimą. Be to, pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo galėtų būti pareikštas pagal CPK 64-69 straipsniuose nustatytas taisykles ir jo nagrinėjimas nepriskirtas apeliacinės instancijos teismo kompetencijai.
19. Ieškovui išaiškintina, kad jis turi teisę, pašalinęs procesinio dokumento trūkumus, pakartotinai pateikti teismui procesinį dokumentą, taip pat pareiškėjui išaiškintina, kad jis turi teisę pasinaudoti advokato paslaugomis, siekiant operatyvaus ir tinkamo ieškovo teisių gynimo, o tuo atveju, jeigu jo turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, jis turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso337straipsnio 1 dalies 1punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020m. sausio 30d. nutartį palikti nepakeistą.