Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-322-493/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-06
Bylos Nr.
1S-322-493/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
G. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-322-493/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35416-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Giedraičio ir Jurgos Vasiliauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 93-57 taikyti nuteistajam G. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. M. bausmę atlieka pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, dalimis, 2 dalies 5 - 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartimi panaikintas 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. birželio 27 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 26 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 11 mėnesių 28 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienai, t. y. 2019 m. vasario 28 d.).

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2019 m. kovo 4 d. priimtu nutarimu Nr. 93-57 nutarta taikyti nuteistajam G. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, per bausmės atlikimą baustas nebuvo, už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą Valstybės įmonėje vieną kartą skatintas. Atvykęs į pataisos įstaigą, nuteistasis sutiko dirbti ir šiuo metu dirba, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, prisideda prie būrio visuomeninės veiklos, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Komisija konstatavo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistasis G. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti G. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą tai nereikštų absoliutaus atleidimo nuo bausmės, nuteistasis ir toliau patirtų suvaržymus, tačiau atliktų bausmę kitomis sąlygomis. Mano, kad lygtinio paleidimo taikymas jam padėtų greičiau integruotis į visuomenę, tapti visaverčių piliečiu. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju teismas nesilaikė Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl Lygtinio paleidimo“, kurios, nuteistojo teigimu, rekomenduoja taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenimis, kurie atitinka paleidimas sąlygas. Apeliaciniame skunde G. M. taip pat nurodo, kad BVK įvirtintas teisinis reguliavimas paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas išimtinai sieja su nuteistojo bausmės dalies atlikimu, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Mano, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai iš naujo ėmėsi vertinti paleidimo sąlygas, nors tai jau buvo padariusi kompetentinga Komisija, kurios išvadomis teismas neturėjo pagrindo abejoti.

4.2. Apelianto teigimu, teismas, atsisakydamas tenkinti Komisijos nutarimą, pažeidė dvigubo baudimo principą, kadangi dar kartą įvertino nusikaltimo sunkumą. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamojoje nutartyje teismas nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals, todėl toks sprendimas yra visiškai ne argumentuotas ir turėtų būti panaikintas.

4.3. Skunde nuteistasis nurodo, kad įsipareigoja ateityje elgtis tinkamai, nenusikalsti ir tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Pažymėjo, kad išėjęs į laisvę G. M. yra pasiryžęs dirbti, puoselėti socialinius ryšius, laikytis visų teismo jam paskirtų įpareigojimų ir tapti pareigingu piliečius.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo G. M. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Pažymėtina, jog bet koks sprendimas, taigi ir Komisijos nutarimas, yra laikomas teisėtu, kai jis yra priimtas ir surašytas laikantis teisės normų reikalavimų. Tuo tarpu pagrįstu sprendimas laikomas tuomet, kai jame padarytos išvados yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai bei teisingai įvertintais objektyviais duomenimis.

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nutarties turinį bei nuteistojo skundo argumentus aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai nutartimi pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam G. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

8. Priešingai nei nurodyta nuteistojo apeliaciniame skunde, vien ta aplinkybė, kad Komisija nutarė G. M. prašymą dėl lygtinio paleidimo tenkinti, teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą – į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuomonę gali būti atsižvelgiama, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui. Tai, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, padarė priešingą išvadą nei Komisija, taip pat nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuriuo atsisakė tvirtinti G. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog Komisija nutarime iš esmės tik perrašė G. M. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, akcentuodamas tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias, jo elgesį bausmės atlikimo metu, asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, visiškai nepasisakydama dėl tų socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi Komisija selektyviai atrinko tik teigiamus veiksnius, objektyviai nevertindama visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu nutartį priėmęs teismas įvertino tiek teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tiek neigiamai jo pataisos procesą įkalinimo įstaigoje charakterizuojančius duomenis, nurodė aiškius motyvus, kurie neleidžia sutikti su Komisijos nuomone, jog nuteistajam jau šiuo metu gali būti sėkmingai taikomas lygtinio paleidimo institutas. Taigi, teigti, jog žemesnės instancijos teismas nesilaikė BPK ir BVK nuostatų, aktualių klausimo dėl G. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nagrinėjimui, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnis). Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti G. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir tai, jog nuteistajam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, anksčiau nuteistasis buvo teistas už smurto naudojimą, tačiau anksčiau skirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, konstatavo apylinkės teismas. Išvadą, jog nuteistasis dar nedaro pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo tuo, jog nuteistojo atžvilgiu išlieka kriminogeniniai veiksniai, be to, nuteistasis nepasimoko iš savo klaidų, yra save linkęs pateikti tik iš teigiamos pusės, nesugeba atskirti sričių, kurios yra probleminės.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, į šias aplinkybes žemesnės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, svarstydamas galimybę G. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bei pagrįstai laikė jas pakankamomis manyti, jog nuteistajam lygtinis paleidimas šioje bausmės vykdymo stadijoje dar negali būti taikomas. Nors padarytų nusikaltimų sunkumas, ankstesni teistumai ar teismo skirtų įpareigojimų nevykdymas bausmės vykdymo atidėjimo atveju nėra savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, pakartotinių nusikalstamų veikų darymas, valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam ne vieną kartą buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, apygardos teismo manymu, sudaro realų pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis vėl darys naujas nusikalstamas veikas.

11. Nors G. M. už vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų pažeidimus baustas nebuvo, tačiau kaip matyti iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, jis skatintas buvo tik vieną kartą, o tai leidžia daryti išvadą, kad jis pastaruoju metu maksimalių pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam, net ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar nustatomi keturi kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys bei nuostatos, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Pažymėtina, jog kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys, G. M. buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad pastarasis nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Paviršutiniška padarytų nusikalstamų veikų analizė, pasireiškianti nesugebėjimu identifikuoti nusikalsti skatinančių priežasčių, neabejotinai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. M. dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, kadangi tik suvokdamas priežastis dėl kurių praeityje jis nusikalto nuteistasis galės sėkmingai išvengti tų pačių klaidų ateityje.

12. Abejonių tinkamu G. M. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Kaip matyti iš apygardos teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis pagal vykdomuosius raštus privalo išmokėti 8 065,34 Eur, išmokėta suma sudaro tik 158,43 Eur, kas neabejotinai yra papildoma finansinė našta nuteistajam. Tuo tarpu skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis laisvėje turėtų užtikrintą darbo vietą ar bent būtų domėjęsis galimybėmis įsidarbinti už pataisos įstaigos ribų, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo jo darbinės motyvacijos, išėjus į laisvę, stoką. Vien tai, kad nuteistasis deklaratyviai žada tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, šios išvados nepaneigia.

13. Visos šios aplinkybės, šiuo metu dar neleidžia pagrįstai manyti, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje, ypač turint omenyje, jog nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taip pat pažymėtina, jog iš 58 nusikalstamo elgesio rizikos balų net 23 balus sudaro kintantys, dinaminiai svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis dar gali koreguoti. Esant šioms aplinkybėms, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas G. M. iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių.

14. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Arūnas PaštuolisAlgirdas GiedraitisJurga Vasiliauskienė