Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja D.Zeniauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos G. R. atstovės advokatės Irenos Maksimovos prašymą suinteresuotiems asmenims V. (V.) K., R. B., V. V., T. V. dėl proceso atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovės V. K. teisių peremėjo V. K. ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, V. V., T. V. ieškinį atsakovei G. R. dėl žalos atlyginimo ir ieškinius patenkino iš dalies. Ieškovės V. K. teisių peremėjo V. K. naudai priteisė 40 000 Lt žalos atlyginimui ir trečiųjų asmenų V. V., T. V. naudai priteisė 27 000 Lt žalos atlyginimui. Teismo sprendimas buvo apskųstas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos kasacinį skundą paliko galioti 2011-10-05 Vilniaus apygardos teismo nutartį dalyje dėl V. V., T. V. naudai priteisto 51 391 Lt žalos atlyginimo, žalos atlyginimo klausimą pagal Ieškovės V. K. ieškinį teismas grąžinoVilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2013-06-11 nutartimi priteisė V. K. naudai 34 199,54 Lt žalos atlyginimo. Taigi, išnagrinėjęs bylą, teismas priteisė ieškovui ir tretiesiems asmenims žalos atlyginimą pinigais.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme, 2013-03-05 pareiškėja pateikė teismui papildomus dokumentus, t.y. UAB „Tavastis‘ išvadą apie atstatomojo remonto kaštus, joje nurodoma, jog stogo atstatymas galimas tik natūra, kadangi stogo įrengimas dalimis (nes ieškovas ir tretieji asmenys prašė stogo atstatymo darbus atlyginti ne natūra, o pinigais) neįmanomas. Vilniaus apygardos teismas 2013-06-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A- 630-258/2013 atmetė pareiškėjos argumentus dėl stogo įrengimo natūra, nurodydamas, kad namo dalies atstatymo ir remonto išlaidų nustatymas bei atlyginimas ieškovui kaip dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui nepaneigia galimybės susistarti visiems namo savininkams ir kartu atlikti viso stogo atstatymą. Taigi, priteisdamas ieškovei žalos atlyginimą už stogo atstatymo darbus, teismas vadovavosi galimybe susitarti ir kartu atlikti stogo atstatymo darbus. Akivaizdu, jeigu bylos nagrinėjimo metu būtų žinoma, jog susitarti šalys negali, teismas priimtų kitą sprendima, kadangi įstatymų leidėjas numatė galimybę atlyginti padarytą žalą dviems būdais, t.y. pagal CK 6.281 str. 1 d. – priteisdamas žalos atlyginimą, teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pačios rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius; pagal CK 6.281 str. 2 d., jeigu teismo sprendimas atlyginti žalą natūra neįvykdomas per protingą laiką, tai kreditoriud turi teisę reikalauti atlyginti žalą pinigais.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad gaisras kilo 2006-11-30, t.y. prieš 7 metus, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad iki šiol stogas nėra atstatytas. Kadangi stogo nebuvimas kelia pavojų visoms namo konstrukcijoms, 2007 metais pareiškėja paruošė projektinius pasiūlymus dėl stogo atstatymo ir 2008 metais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl projektinių sąlygų sąvado išdavimo. Projektinių sąlygų sąvadas nebuvo išduotas, kadangi nebuvo visų bendraturčių sutikimo. Sutikimų pareiškėja negavo 2008 metais, nes vyko bylos nagrinėjimas ir kiekvienas tikėjosi gauti sau palankų sprendimą. Kadangi 2012-05-11 įsitikino, jog galioja teismo sprendimas pagal V. V., T. V. ieškinį, pareiškėja tikėjosi greito bylos išnagrinėjimo pagal V. K. reikalavimus ir kreipėsi dėl namo rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų, tame tarpe stogo atstatymo darbų. Paruoštą projektą pareiškėja pateikė derinimui visiems bendraturčiams, t.y. V. K., V. V., T. V.. V. V. ir T. V. 2013-08-27 raštu informavo, kad projektui nėra pritariama, reikalaujama rekonstrukciją atlikti pagal 2009 m. architektės R. N. projektą bei perdangą virš pirmo aukšto patalpų 2-1, 2-2, 2-8, 2-11 įrengti pareiškėjos lėšomis, V. K. pagal projektą suprojektuoti jam 8,9 kv. m patalpą arba sumokėti kompensaciją už pareiškėjos lėšomis įrenginėjamą patalpą. 2013-08-27 raštai patvirtina, kad keliami nauji turtiniai reikalavimai, dėl kurių susitarimas dėl stogo atstatymo negalimas, kas patvirtina, jog nežiūrint į įsiteisėjusį teismo sprendimą byloje dėl žalos atlyginimo stogas negali būti atstatytas, nors žalos atlyginimo klausimas yra išspręstas.

Nurodytos aplinkybės, kurios išaiškėjo 2013-08-27 raštų pagrindu, laikytinos naujomis aplinkybėmis pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p., kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje ir spręsti esminį klausimą dėl stogo atstatymo darbų atlikimo natūra, o ne pinigais. Mano, kad stogo atstatymas yra esminė aplinkybė išnagrinėtoje byloje, nes vidinių patalpų atstatomasis remontas tiesiogiai priklauso nuo stogo įrengimo, o tai reiškia, kad teismo sprendimu, pagal kurį pareiškėja privalo atlyginti bendraturčiams padarytą žalą pinigais, pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, nes ginčas dėl gaisro padarinių pašalinimo neišspręstas iš esmės. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą ar vilkinti teismų sprendimų vykdymą, bet gautas bendraturčių atsisakymas pritarti namo rekonstrukcijos darbams, sudaro pagrindą teigti, jog teismo sprendimu pasirinktas netinkamas būdas žalos atlyginimui. Atlyginus piniginius nuostolius, žala realiai nėra atlyginta, nes tik sudegusių pagrindinių konstrukcijų atstatymas, t.y. stogo įrengimas reikštų realų žalos atlyginimą. V. K. ir V. V., T. V. atsisakymas suderinti projektinius pasiūlymus yra ne naujai atsiradusi, bet naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri egzistavo bylos nagrinėjimo metu, bet nori pabrėžti, kad pareiškėja negalėjo žinoti koks galutinis sprendimas bus priimtas byloje. Pareiškėja negalėjo žinoti ir apie tai, kad galutinai pripažinus pareiškėjos kaltę dėl žalos atlyginimo, bendraturčiai nepritars pareiškėjos lėšomis paruoštas namo rekonstrukcijos projektui, o iškels naujus turtinius reikalavimus, susijusius su namo konstrukcijų atstatymu. Pateikiami teismui projektinių pasiūlymų derinimo įrodymai patvirtina, jog stogo įrengimo (kaip žalos atlyginimo dalis) klausimai buvo sprendžiami nuo 2007 metų. Išnagrinėtoje byloje galutinai priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo kai nuostoliai atlyginti pinigais, neišsprendė žalos atlyginimo klausimo, o sudarė pagrindą naujiems ginčams bei pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimui, todėl įsiteisėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas (su Vilniaus apygardos teismo nutartimi padarytu pakeitimu) turi būti peržiūrėtas CPK nustatytais pagrindais. Terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2013-08-27, todėl pareiškėja 3 mėnesių termino, nustatyto pagal CPK 368 str. 1 d. nepraleido.

Suinteresuotų asmenų V. K. ir V. V., T. V. atstovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo (b.l. 138-142), kuriuo prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad dar iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-1993-855/2010 (t.y. byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą), Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta kita civilinė byla Nr. 2-1823-661/2013 pagal V. K. ir V. V., T. V. ieškinį atsakovėms G. R., R. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (Actio Pauliana ieškinys). Ieškinys buvo pareikštas dėl tos aplinkybės, kad G. R. visą savo nekilnojamąjį turtą padovanojo savo dukrai R. B., taip siekdama išvengti priteistos žalos išieškojimo. Byla Nr. 2-1823-661/2013 atsakovės prašymu buvo net tris kartus stabdoma, motyvuojant tuo, jog dar nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas žalos atlyginimo byloje ir neaišku ar yra pagrindas Actio Pauliana ieškiniui. Sprendimui žalos atlyginimo byloje įsiteisėjus, atsakovei neliko kitų būdų kaip vilkinti bylą, todėl buvo pareikštas šis prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo iš esmės siekiama ne savo teisių gynimo, o užvilkinti civilinės bylos Nr. 2-1823-661/2013 nagrinėjimą, kad kreditoriai (ieškovas ir tretieji asmenys) nepripažintų turto perleidimo negaliojančiu ir nenukreiptų į jį priteistos žalos išieškojimo.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo reiškiamas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu (procesas gali būti atnaujinamas jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Suinteresuotų asmenų įsitikinimu jokie pagrindai proceso atnaujinimui neegzistuoja. Pažymi, jog civilinės bylos Nr. 2-1993-855/2010 nagrinėjimo dalykas buvo dėl atsakovės kaltės namui padarytos žalos atlyginimas priteisiant konkrečią pinigų sumą. Visos bylos eigoje atsakovė apskritai neigė savo pareigą atlyginti žalą, motyvuodama tuo, jog nėra jos kaltės ir neteisėtų veiksmų, kad ieškovai neturi reikalavimo teisės, o ieškovo skaičiavimai netikslūs. Jokio alternatyvaus pasiūlymo dėl alternatyvaus žalos atlyginimo būdo (pvz. prašyme minimo stogo atstatymo natūra) iš atsakovės pusės bylos nagrinėjimo metu pareikšta nebuvo. Tuo tarpu iš prašymo dėl proceso atnaujinimo susidaro įspūdis, kad atsakovė siekė atlyginti žalą natūra, tačiau teismas nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą pinigais. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo pasikeitusi atsakovės pozicija ir kilęs noras atlyginti žalą natūra, negali būti pagrindu peržiūrėti teismo sprendimą, kuriuo priteistas žalos atlyginimas pinigais. Tarp šalių esantis ginčas dėl stogo atstatymo būdo nebuvo ir nėra šios bylos dalykas. Tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys, kaip nukentėję nuo ieškovės veiksmų turi galimybę pasirinkti kaip panaudoti iš atsakovės priteistas lėšas – investuoti į stogo atstatymą, parduoti savo turto dalį jos nesuremontavus ir pan. Jei atsakovė mano, kad ieškovas ir tretieji asmenys nepagrįstai atsisako duoti sutikimą stogo atstatymui, tai turėtų savo teises ginti teisės aktų nustatyta tvarka pareikšdama ieškinį dėl leidimo vykdyti stogo atstatymo darbus be bendraturčių sutikimo, o ne prašyti atnaujinti procesą byyloje, kurioje buvo sprendžiami visai kiti klausimai. Atsakovė pati nurodė, kad trečiųjų asmenų naudai buvo priteista 51391 Lt žalos atlyginimo, o ieškovo naudai – 34199,54 Lt, viso 85590,54 Lt, o dėl nežinomų priežasčių ieškovė nurodo, jog ginčijama suma yra 33992 Lt.

Suinteresuotas asmuo R. Š. atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.

Pareiškėjos G. R. atstovės prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1993-855/2013 netenkintinas, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 str. str., 370 str. 3 d.).

Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-1993-855/2010 medžiagos, 2010-12-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu (b.l. 19-31, t.4) civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei G. R., tretiesiems asmenims V. V., T. V., R. Š. dėl žalos atlyginimo ir pagal trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus V. V., T. V. ieškinį atsakovei G. R., tretiesiems asmenims V. K., R. Š. dėl žalos atlyginimo ieškinius patenkino iš dalies. Ieškovei V. K. iš atsakovės G. R. priteisė 40 000 Lt žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas. Tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, V. V., T. V. iš atsakovės G. R. priteisė 27 000 Lt žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas.

2011-10-05 Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės G. R. ir trečiųjų asmenų V. V., T. V. apeliacinius skundus, nutartimi (b.l.108-119, t.4, civ. byla Nr. 2-1993-855/2010), 2010-12-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą pakeitė iš dalies, ieškovės V. K. ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei V. K. iš atsakovės G. R. 39581 Lt žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas; trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, V. V. ir T. V. ieškinį tenkino visiškai ir priteisė V. V., T. V. lygiomis dalimis iš atsakovės G. R. 51391 Lt žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas.

2012-05-11 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi (b.l.182-196, t.4, civ. byla Nr. 2-1993-855/2010), išnagrinėjęs atsakovės G. R. kasacinį skundą nusprendė 2011-10-05 Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį, kuria ieškovei V. K. priteista iš atsakovės G. R. 39581 Lt turtinės žalos atlyginimo ir likusi dalis ieškinio atmesta, atsakovei G. R. priteista iš ieškovės V. K. 3495 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš ieškovės V. K. priteista 20 Lt, o iš atsakovės G. R. – 50 Lt procesinių dokumenrų įteikimo išlaidų, panaikinti ir šią bylos dalį grąžino apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo; kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-05 nutarties dalį paliko nepakeistą.

2013-06-11 Vilniaus apygardos teismas nutartimi (b.l.26-36, t.6, civ. byla Nr. 2-1993-855/2010), 2010-12-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą pakeitė, ieškovės V. K. teisių perėmėjo V. K. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui V. K. iš atsakovės G. R. 34199,54 Lt turtinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Proceso atnaujinimo instituto tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmenų teisių ir interesų. Procesas byloje atnaujinamas tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti neteisėtas ar nepagrįstas.

Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.

Teismas, nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t.y. patikrina, ar prašymas yra paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais.

LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodyta proceso atnaujinimo pagrindas – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis, tokia aplinkybė (aplinkybės) turėjo egzistuoti bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo. Kaip išaiškinta Teismų praktikoje Nr. 26 “Dėl Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai,” naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, pareiškėjos G. R. atstovės prašyme nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodytas pagrindas, yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 185 str. str.). Dalyvaujantys byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (LR CPK 37 str. 1 d.). Civilinio proceso šalių teisės ir pareigos nurodytos LR CPK 42 str. 1 d., tame tarpe teisė susipažinti su bylos medžiaga, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti įrodymus, argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, dalyvauti įrodymų tyrime, apskųsti teismo sprendimus ir nutartis. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-1993-855/2010 medžiagos, tiek ieškovės V. K., tiek trečiųjų asmenų, reiškiančių savarankiškus reikalavimus byloje, V. V., T. V. ieškinio pagrindas ir dalykas buvo dėl atsakovės kaltės namui padarytos turtinės žalos atlyginimas, o ne dėl kitų reikalavimų. Bylos nagrinėjime dalyvavo pareiškėja (atsakovė) G. R., jos atstovai, jokių savarankiškų reikalavimų byloje nekėlė, savo nesutikimą su jai reiškiamais reikalavimais bei teismų priimtais sprendimais grindė neigdama savo pareigą atlyginti turtinę žalą. Todėl, sutiktina su suinteresuotų asmenų atstovo nurodytom aplinkybėm, jog bylos nagrinėjimo eigoje jokio alternatyvaus pasiūlymo dėl alternatyvaus žalos atlyginimo būdo (pvz.: prašyme minimo stogo atstatymo natūra) iš pareiškėjos (atsakovės) pusės bylos nagrinėjimo metu pareikšta nebuvo, jog iš prašymo dėl proceso atnaujinimo susidaro įspūdis, kad pareiškėja (atsakovė) siekė tuomet, nagrinėjant bylą, atlyginti žalą natūra, tačiau teismas nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą pinigais. Atkreiptinas dėmesys jog 2013-06-11 Vilniaus apygardos teismas savo nutartyje pažymėjo, kad “ UAB „Tavastis“ apžiūros akte pateikta išvada, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo atstatymas dalimis kategoriškai neįmanomas (t.5, b.l. 119-122). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši išvada nepaneigia galimybės įvertinti ieškovo patirtos žalos dydžio, ypač, kai toks žalos dydis individualiai yra jau nustatytas tretiesiems asmenims. Be to, namo dalies atstatymo ir remonto išlaidų nustatymas bei atlyginimas ieškovui kaip dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui nepaneigia galimybės susitarti visiems namo savininkams ir kartu atlikti viso stogo atstatymą. Taigi aukščiau minėta išvada UAB „Tavastis“ apžiūros akte nepašalina galimybės teismui įvertinti ir priteisti ieškovui jo patirtos dėl gaisro žalos atlyginimą“. 2013-06-11 Vilniaus apygardos teismo nutarties pareiškėja neskundė.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja manydama, kad suinteresuoti asmenys (namo bendraturčiai) nepagrįstai atsisako duoti sutikimą dėl namo rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų (tame tarpe dėl stogo atstatymo darbų), turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl leidimo vykdyti stogo atstatymo darbus be bendraturčių sutikimo. Naujai paaiškėjusių aplinkybių negalima tapatinti su naujai atsiradusiomis aplinkybėmis, t.y. tokiomis, kurios, nagrinėjant bylą neegzistavo. Atsiradus naujoms esminėms aplinkybėms vėliau (sprendimui įsiteisėjus), tarp šalių susidaro nauji teisiniai santykiai, o tai gali būti pagrindas naujam ieškiniui pareikšti, o ne bylai peržiūrėti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

CPK 368 str. 1 d. nustato, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Net ir darant išvadą, kad, anot pareiškėjos atstovės, pareiškėja apie savo pažeistas teises sužinojo gavę 2013-08-27 iš V. K. ir V. V., T. V. raštus dėl jų nesutikimo su pareiškėjos pateiktu projektu (b.l.111-113, civilinė byla Nr A2-315-494/2014), o į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2013-10-21 (nepraleidus trijų mėnesių termino), esant aukščiau išdėstytom aplinkybėm, konstatuotina, jog pareiškėjos atstovės prašymas dėl proceso atnaujinimo, jame nurodytais pagrindais, yra nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 str. str.), todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 290, 370 str. 3 d., teismas

nutarė:

Atmesti pareiškėjos G. R. atstovės advokatės Irenos Maksimovos prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 2-1993-855/2010.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.