- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-07
- Bylos Nr.
- 2YT-281-805/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00041-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- L. P., Birštono savivaldybės administracijai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant pareiškėjai R. P., suinteresuotiems asmenims L. P., Birštono savivaldybės administracijos atstovui A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. P., Birštono savivaldybės administracijai dėl pripažinimo šeimos nariu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. P., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 13 dalies pagrindu, patikslintu pareiškimu prašo pripažinti L. P. šeimos nariu (b.l. 2-3, 58).
Pareiškime nurodė, kad kartu su sūnumi L. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), gyvena socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). 2001 m. spalio 1 d. sudarė gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinę sutartį, ji yra šio buto nuomininkė. Bute deklaruota pareiškėjos ir jos sūnaus gyvenamoji vieta, ji, pasinaudodama teise į 20 procentų dydžio subsidiją iš valstybės, nusprendė įsigyti šį butą. Kreipėsi į Birštono savivaldybės administraciją, prašydama patvirtinti jos šeimai teisę gauti 20 procentų dydžio subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti. 2015 m. gruodžio 18 d. raštu Birštono savivaldybės administracija informavo, kad ji privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pilnametis sūnus L. P. yra jos šeimos narys. Sūnui L. P. yra sukakę 24 metai, jis yra neįgalus, tačiau dėl fizinių sveikatos sutrikimų nėra pripažintas neveiksniu. Socialiniame būste kartu su sūnumi gyvena nuo 2001 metų, veda bendrą ūkį. Sūnus L. P. nedirba, jo darbingumas tėra 15 procentų, gaunamas pajamas sudaro 224,00 Eur šalpos pensija ir 280,00 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, dalį gaunamų išmokų sūnus skiria komunaliniams mokesčiams sumokėti, maistui, buičiai.
Šeimos nariais gali būti laikomi sutuoktinių ar asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai ar kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų, išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus su jais bendrai tvarkę namų ūkį.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdžio metu patikslintą pareiškimą prašo tenkinti. Paaiškino, kad 2001 spalio 1 d. su ja buvo sudaryta trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos tipinė sutartis, tuo metu bute ji apsigyveno su dviem nepilnamečiais vaikais, sutuoktinis kartu negyveno, nes jiedu (duomenys neskelbtini) metais išsituokė. Sūnus L. P., gimęs (duomenys neskelbtini), dėl prieš dvejus metus įvykusios traumos tapo neįgaliu, jam diagnozuota daugybė ligų. Ji su sūnumi iki šiol gyvena savivaldybės socialiniame būste Birštone. Šį butą turi galimybę išsipirkti, nes prieš metus buvo priimtas įstatymas, suteikiantis galimybę išsipirkti iš savivaldybės nuomojamus būstus. Butą pageidauja išsipirkti, kadangi nuo praeito rudens savivaldybei kas mėnesį moka 67,33 eurų nuomos mokestį. Kadangi turi galimybę pasinaudoti teise į subsidiją būstui įsigyti, kreipiasi į teismą. Paaiškino, jog anksčiau, kol vaikai buvo nepilnamečiai, rašė prašymus išsipirkti būstą, bet gaudavo atsakymus, kad nėra galimybės. Kreipėsi į Birštono savivaldybę, kurie ją ir sūnų, kaip būsto nuomininkus, laiko šeimos nariais, bet, kad gauti valstybės subsidiją, savivaldybė turi parengti atsakymą, jog atitinka bendros šeimos kriterijus. Pagal jos ir sūnaus L. bendras pajamas galėtų gauti kreditą iš banko. Jos gaunamos pajamas nepastovaus dydžio, dirba Ukmergėje burnos higieniste tada, kada priskiria pacientų. Paaiškino, jog kuomet vyksta į Ukmergę, sūnų L. vežasi kartu, nes vieno palikti namuose negali arba samdo socialinius darbuotojus pasirūpinti jo priežiūra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. P. pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad pasinaudojant valstybės subsidija kartu su mama nori išsipirkti socialinį būstą. Nurodė, kad butas yra trečiame aukšte, jį išsipirkus atsirastų galimybė jį susiremontuoti, jį pritaikyti specialiems poreikiams tenkinti. Paaiškino, kad šiame bute jis gyvena pastoviai, niekur iš jo išsikėlęs nebuvo, buvo išvykęs laikinai, kuomet studijavo kitame mieste.
Šalies argumentai
Birštono savivaldybės administracija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti pilnametį sūnų šeimos nariu CK 6.588 straipsnio 2 dalies pagrindu. Sutinka, kad šio straipsnio pagrindu pareiškėjos pilnametis sūnus L. P. yra nuomininkės R. P. šeimos narys, tačiau tai tėra tik būsto nuomos santykiuose, tuo tarpu asmens teisė į paramą būstui įsigyti yra reglamentuota specialiomis normomis. Kadangi pareiškėja siekia pasinaudoti parama būstui įsigyti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, teikiant prašymą dėl teisės į paramą būstui įsigyti patvirtinimo, be kitų įstatymo reikalavimų pareiškėjos šeima turi atitikti įstatyme apibrėžtos šeimos sudėties sąvoką (b.l. 33-34). Teismo posėdyje atstovas A. G. išvadą palaikė, paaiškino, kad pareiškėjai patikslinus pareiškimą, kuriuo prašoma pareiškimą patenkinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 13 dalies pagrindu, pareiškėjos pareiškimui neprieštarauja. Savivaldybė pareiškėjai leis būstą įsigyti, pareiškėjos išnuomotas būstas įtrauktas į savivaldybės būsto sąrašą, šiame sąraše nurodyti asmenys turi teisę privatizuoti butus. Nurodė, kad pareiškėjos šeima iš šio būsto nebuvo išsikėlusi, pastoviai mokami mokesčiai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2001 m. spalio 1 d. UAB „Birštono butų ūkis“ ir R. P. sudarė buto (duomenys neskelbtini), gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį (b.l. 7). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Birštono savivaldybei (b.l. 36). L. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos sūnus (b.l. 11). Šiame bute deklaruota pareiškėjos R. P. ir suinteresuoto asmens L. P. gyvenamoji vieta (b.l. 9, 13, 14). Pareiškėjos pilnamečiui sūnui L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. sausio 13 d. nustatytas 10 procentų darbingumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b.l. 15, 56). L. P., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. sausio mėnesio 1 d. paskirta šalpos pensija neįgaliajam ir slaugos išlaidų tikslinė kompensacija (b.l. 18). Pareiškėja R. P. dirba UAB „Viodenta“ (b.l. 19). Pareiškėja kreipėsi į Birštono savivaldybę su prašymu dėl teisės į paramą būstui įsigyti patvirtinimo, kuriuo prašė dviejų asmenų šeimai patvirtinti teisę gauti 20 procentų dydžio subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, nurodydama teisinį pagrindą – neįgalų sūnų. Birštono savivaldybė informavo, kad prie prašymo turi pridėtas dokumentas, įrodantis, kad pareiškėjos pilnametis sūnus L. P. pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą priskiriamas pareiškėjos šeimai (b.l. 8).
Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 325, nustato valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo iš bankų ar kitų kredito įstaigų ir subsidijų šių kreditų daliai apmokėti teikimo asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į paramą būstui įsigyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, tvarką. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 13 punkte apibrėžta, kad šeima – sutuoktiniai ir, jeigu turi, jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikiai), taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likęs (likę) gyventi jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ir kitose formaliojo švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas (studentai), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas baigę pilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, taip pat asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, arba asmenys, teismo pripažinti neveiksniais ir likę gyventi su savo tėvais, jeigu jiems nustatyta globa. Šeimos nariais gali būti laikomi sutuoktinių ar asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).
Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (CK 2.12 straipsnis).
Pareiškėjos sūnus, t.y. suinteresuotas asmuo L. P., yra sukakęs 24 metų amžiaus, yra neįgalus, jam nustatytas 10 procentų darbingumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad L. P. dėl fizinės sveikatos būklės pasirūpinti higiena, asmeniniais kasdieniais poreikiais būtina kitų asmenų pagalba. Pareiškėja R. P. eilę metų kartu su sūnumi L. gyvena savivaldybei priklausančiame socialiniame būste, pareiškėja rūpinasi neįgalaus sūnaus sveikata ir priežiūra, jos ir sūnaus gaunamomis lėšomis mokami buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčiai, perkami maisto produktai, vaistai, kiti būtini asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, t.y. kartu vedamas bendras ūkis. Pareiškėja R. P. ir suinteresuotas asmuo L. P. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventi kitur nebuvo išsikėlę, suinteresuotas asmuo L. P. tik studijuodamas laikinai gyveno Vilniuje, tačiau savaitgaliais sugrįždavo į namus, tapęs neįgaliu šiame bute gyvena nuolatinai.
Pareiškėja kreipėsi į Birštono savivaldybę prašydama patvirtinti jos šeimai teisę gauti 20 procentų dydžio valstybės subsidiją iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti. Suinteresuoto asmens Birštono savivaldybės administracijos atstovas patvirtino, kad pareiškėjos išnuomotas būstas įtrauktas į savivaldybės būsto sąrašą ir į jį įtraukti asmenys turi teisę privatizuoti gyvenamą būstą. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visetui, L. P. pripažinimas pareiškėjos šeimos nariu neprieštarauja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatoms, suinteresuoto asmens faktinio gyvenimo pareiškėjos nuomojamame būste trukmė atitinka šeimos nario kriterijus, ginčo dėl to byloje nėra, todėl, esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas pareiškėjos prašymą tenkinti.
Iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – CPK 92 straipsnis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsniu, 259 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 446 straipsniu, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi,
nutaria:
Pripažinti L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimos nariu.
Iš pareiškėjos R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti 10,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.