Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis, sekretoriaujant Astai Railaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Ignalinos rajono apy­linkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-12-05 nutarties, kuria panaikintas parokuroro nutarimas,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Panevėžio apygardos prokuratūros Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis pro­kuroras 2012-06-26 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 59-1-00352-10 pagal BPK 212 str. 1 p., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, nu­matyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. , požymių. Šį nutarimą pareškėja Z. A. ap­skundė aukštesniajam prokurorui.

Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras 2012-08-13 nutarimu pareiškėjos Z. A. skundą atmetė.

Z. A. šiuos prokurorų nutarimus apskundė Ignalinos rajono apylinkės teismui. Pareiškėja teismo prašė atnaujinti terminą skundui paduoti; panaikinti skundžiamus prokurorų nutarimus; atnaujinus ikiteisminį tyrimą, jį perduoti kontroliuoti kitam prokurorui; išsamiai ištyrus skunde nurodytas aplinkybes, įpareigoti bylą kontroliuojantį prokurorą kuo skubiau atlikti su ikiteisminio tyrimo užbaigimu susijusius procesinius veiksmus.

Ignalinos rajono apy­linkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012-12-05 nutartimi pareiškėjos Z. A. skundą tenkino ir Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo pro­kuroro 2012-06-26 nutarimą panaikino.

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia minėtą Ignalinos rajono apy­linkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-12-05 nutartį, prašo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - palikti galioti prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Prokuroras skundą motyvuoja tuo, jog teismas padarė klaidingą išvadą, kad tyrimas nepilnas ir neišsamus. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, ikiteisminio tyrimo metu yra nustatyta, jog įvykio vietos apžiūros metu rasta automobilio plastmasinė detalė (grotelės) priklauso automobiliui VW Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tai patvirtino BPK 82 str. 3 d. tvarka liudytoju apklaustas automobilio VW Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas A. G. , kuris paaiškino, kad eismo įvykio metu be kitų automobilio sugadinimų taip pat iškrito priekinio bamperio dešinės pusės grotelės, kurios gulėjo dešiniajame kelkraštyje. Liudytojas nurodė, kad grotelės lengvai išsiima, kadangi po jomis įsisuka metalinė buksyravimo kilpa. Šias groteles jis pasiėmė po to, kai policijos pareigūnai nubraižė eismo įvykio schemą ir jas užfiksavo fotoaparatu. Grotelių įstatyti atgal į vieta nepavyko dėl apgadintų tvirtinimo elementų (b.l. 90). Tokius liudytojo parodymus taip pat patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad dešiniajame kelkraštyje, vieno metro atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies krašto guli plastmasinė automobilio detalė - grotelės (b.l. 10); eismo įvykio vietos planas (b.l. 16); eismo įvykio schema (b.l. 18); fotolentelės, pridėtos prie automobilio apžiūros protokolo (b.l. 22). Prokuroro skunde taip pat teigiama, jog teismas nenurodė, kuo remdamasis darė išvadą, jog ekspertas rėmėsi tik eismo įvykio planu bei schema (kuriose nenurodyta stiklo šukių buvimo vieta) bei nevertino aplinkybės, kad aplink moters lavoną ant kelio dangos gulėjo stiklo šukės. Ekspertizės akto Nr. 11-1256(12) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad ekspertas vertino automobilio techninės būklės pakitimus, tame tarpe ir išdužusį dešinės pusės priekinį žibintą, nuotraukas, kuriose matoma automobilio ir nuketėjusiosios padėtis po eismo įvykio. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje daroma išvada „sprendžiant iš 2 pav. matomų priekinio dešinio žibinto stiklo šukių, matomų dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje...." tik patvirtina, kad ekspertas be kita ko vertino ir tą aplinkybę, kad ant kelio važiuojamosios dalies gulėjo automobilio VW Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinio dešinio žibinto stiklo šukės (b.l. 124, 125). Skunde teigiama, jog Panevėžio apygardos prokuratūros Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2012 m. birželio 26 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 59-1-00352-10 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas.

Prokuroro skundas tenkinamas.

Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas prokuroro skundą, pasisako, jog Panevėžio apygardos prokuratūros Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo pro­kuroro 2012-06-26 nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 59-1-00352-10 pagal BPK 212 str. 1 p. nutrauktas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti šį nutarimą nebuvo pagrindo.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos bylos aplinkybės bei tyrimo nutraukimo motyvai yra pakankamai išsamiai išdėstyti Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo pro­kuroro 2012-06-26 nutarime. Aukštesnysis teismas su šiais motyvais sutinka ir plačiau jų nekartoja.

Pažymėtina, jog pareiškėja Z. A. , nesutikdama su prokurorų išvadomis, skunde ikiteisminio tyrimo teisėjui akcentavo tai, kad, jos nuomone, vairuotojas A. G. pažeidė KET 133 p. bei 134 p. reikalavimus, nes vairuotojas buvusiomis kelio ir meteorologinėmis ( prasto matomumo) sąlygomis turėjo pasirinkti tokį greitį, kad būtų galėjęs savalaikiai pamatyti kelyje pėsčiąją J. T. ir laiku sustoti; jog bandė ją apvažiuoti ir nebandė stabdyti. Pareiškėjos skunde taip pat nesutinkama su KET 48 p. reikalavimų pažeidimo konstavimu J. T. veiksmuose. Pareiškėjos skunde būtinumas atnaujinti ikiteisminį tyrimą iš esmės grindžiamas teiginiais, jog nebuvo siekiama nustatyti priežastinio ryšio tarp A. G. veikos ir pasekmių. Pareškėja taip pat pateikia savo byloje surinktų duomenų įvertinimą.

Byloje nustatyta, jog A. G. vairuojamas automobilis partrenkė pėsčiąją J. T. , kuri šio autoįvykio metu žuvo. Tačiau pagal BK 281 str. 5 d. atskomybė kyla tik tuo atveju, jei eismo įvykio metu žuvo žmogus dėl to, jog asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles.

Pareiškėjos skunde A. G. atsakomybė siejama su KET 133 p. bei 134 p. reikalavimų pažeidimu.

Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) p. numato, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

(duomenys neskelbtini) p. numato, jog jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Tačiau KET kelia reikalavimus ir pėstiesiems. Pagal KET 43 p. pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. Leidžiama eiti važiuojamosios dalies pakraščiu tik tuomet, jei šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima. Be to, KET 48 p. numato, jog pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. KET 49 p. numato, jog į kitą važiuojamosios dalies pusę, kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.

Byloje buvo paskirta ir atlikta teismo kompleksinė medicininė - eismo įvykio ekspertizė, kurios išvados patvirtina, jog pėsčioji J. T. buvo partrenkta kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, žiūrint automobilio važiavimo kryptimi. Vadovaujantis kompleksinės ekspertizės išvadomis tikėtina, kad pirminio kontakto metu ji buvo vertikalioje padėtyje, nugara atsisukusi į ją partrenkusį automobilį. Iš bylos matyti, jog įvykio vietoje nėra pėsčiųjų perėjos, yra tinkamas juo eiti kelkraštis. Ekspertų išvados patvirtina, jog pėsčiosios J. T. veiksmai - tamsiu paros metu būdama kelio Vilnius - Švenčionys - Zarasai važiuojamoje dalyje, ji sudarė sunkiai pastebimą kliūtį automobilio vairuotojui - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Automobilio „VW Golf, valst. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. G. turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo laiku stabdydamas vairuojamą automobilį, tik tuo atveju, jeigu važiuodamas nurodytu 80 km/h greičiu turėjo objektyvią galimybę pastebėti kelio važiuojamojoje dalyje esančią pėsčiąją, nemažesniu kaip 67,7 m atstumu nuo partrenkimo vietos.

Byloje nenustatyta, jog pėsčioji įvykio metu būtų turėjusi KET 48 p. reikalaujamus atšvaitus ar žibintą. Byloje atliktas eksperimentas pamatyti pėsčiajam, esančiam važiuojamoje kelio dalyje, patvirtino, jog pėstįjį eksperimente dalyvavę asmenys pamatė iš 40-55 m atstumo (b.l. 99), o tai yra mažesnis atstumas, nei tas, kuris buvo būtinas, kad vairuotojas galėtų išvengti eismo įvykio. Be to, byloje yra duomenų, jog matomumas nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo dar prastesnis, nei atliekant eksperimentą, o iš to seka, jog vairuotojo galimybės pamatyti kelyje pėsčiąją buvo dar mažesnės.

Iš bylos matyti, jog taip pat buvo tirtos, tačiau ekspertizės išvadomis paneigtos prielaidos dėl J. T. partrenkimo kitoje vietoje, nei ekspertų nustatytoji.

Pažymėtina, jog kiekvienas eismo dalyvis turi laikytis KET reikalavimų ir to paties tikėtis iš kito eismo dalyvio. Kelio važiuojamoji dalis ne pėsčiųjų perėjoje visų pirma skirta transporto priemonėms. Pėstiesiems, tokioje vietoje išeinantiems į važiuojamąją kelio dalį, draudžiama sudaryti kliūtį transporto priemonėms. Todėl nagrinėjamo eismo įvykio situacijoje iš tolo gerai nepastebimos pėsčiosios buvimas važiuojamojoje kelio dalyje KET 133 p. prasme negalėjo būti laikomas vairuotojui iš anksto numanoma kliūtimi, į kurią vairuotojas turėtų iš anksto atsižvelgti, rinkdamasis važiavimo greitį. Akcentuojamas dėl meteorologinių sąlygų įvykio metu buvęs prastesnis matomumas, o taip pat atsiliepime į skundą nurodomas kelio ženklas Nr. 136 "Daug eismo įvykių" nevertintina kaip aplinkybės, kurios įpareigotų vairuotoją iš anksto numanyti, jog po kelio važiuojamąją dalį tam specialiai neskirtoje vietoje ir pažeisdamas KET reikalavimus vaikščios pėstytis. Eksperimentas ir ekspertų išvados šioje byloje patvirtina, jog vairuotojas A. G. , važiuodamas leistinu ir priimtinu greičiu, savalaikiai neturėjo galimybės pastebėti pėsčiosios bei sustabdyti automobilio ir išvengti eismo įvykio. Esant aptartoms aplinkybėms akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog vairuotojas A. G. pažeidė (duomenys neskelbtini) p. ir 134 p. reikalavimus ir todėl tolimesnis ikiteisminis tyrimas aiškiai netikslingas.

Nesutiktina su skundžiamos teismo nutarties teiginiais, jog ekspertų išvada dėl pėsčiosios partrenkimo vietos grindžiama tik plastamasinės detalės suradimo vieta, bei, kad tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, jog ši detalė priklausė A. G. automobiliui VW Golf. Sutiktina su prokuroro skundo teiginiais, jog aplinkybė dėl šios detalės priklausymo minėtam automobiliui byloje tirta. Be to, iš ekspertizės akto matyti, jog ekspertai, nustatydami J. T. partrenkimo vietą vadovavosi ne tik plastamasinės detalė suradimo vieta, bet ir kitais duomenimis, nurodytais išvados aprašomojoje dalyje, taip pat ir stiklo šukių lokalizacija: "sprendžiant iš 2 pav. matomų priekinio dešinio žibinto stiklo šukių, matomų dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, automobilio sugadinimų lokalizacijos, jo ir pėsčiosios kūno padėties po įvykio <...> seka, kad pėsčioji buvo partrenkta kelio Vilnius-Švenčionys-Zarasai važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, prieš eismo įvykio vietoje užfiksuotą automobilio detalę, žiūrint pirmine automobilio važiavimo kryptimi." ( b.l. 124)

Įvertinus bylos medžiagos visumą konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, kad ikiteisminis tyrimas buvo nepilnas ir neišsamus bei, kad tyrimas turi būti atnaujintas, yra nepagrįsta. Todėl skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis panaikintina ir priimtinas naujas sprendimas - pareiškėjos skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ignalinos rajono apy­linkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-12-05 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: Z. A. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.