Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-08-23 · Administracinė byla Nr. eAS-444-502/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-23
Bylos Nr.
eAS-444-502/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06950-2023-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė, Gintaras Kryževičius
Pareiškėjas
A. D.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos P18
Kategorijos
  • 43.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eAS-444-502/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06950-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) raštus: Nr. 17.2-1713 (teisingas Nr. 17.2.-1733), 17.2-1836, 17.2-852, taip pat Nr. AP-11610, AP-11611, AP-12546, AP-12684, AP-13602 (nurodyti pareiškėjo prašymų registracijos numeriai). Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.).

Iš skundo turinio bei pateiktų skundžiamų raštų turinio teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 1 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjos atžvilgiu. Generalinės prokurorės pavaduotojas G. Ivanauskas 2023 m. kovo 8 d. raštu Nr. 17.2.-852 A. D. pateikė atsakymą į jo pareiškimą, nurodydamas, kad toks pareiškimas nenagrinėtinas. Skundžiamame rašte Nr. 17.2-852 nurodyta, jog vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 (2022 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. I-313 redakcija), 56.1 punkto nuostatomis, šis informacinio-aiškinamojo pobūdžio atsakymas yra neskundžiamas. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 26 d. pateikė Generalinei prokuratūrai pareiškimą dėl sunkių generalinio prokuroro pavaduotojo G. Ivanausko nusikaltimų – tarnybos pareigų neatlikimo, piktnaudžiavimo, dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos dokumento klastojimo ir piktnaudžiavimo. Generalinės prokuratūros prokuroro pavaduotojas M. Jovaiša 2023 m. birželio 2 d. rašte Nr. 17.2.-1733 pareiškėjui nurodė, jog jo 2023 m. kovo 1 d. pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu teisėtai, o pareiškėjo 2023 m. gegužės 26 d. pareiškėjo pareiškimą taip pat paliko nenagrinėtą. Pareiškėjas 2023 m. birželio 5 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminius tyrimus dėl prokurorų, teisėjos veiksmų. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 2023 m. birželio 13 d. raštu Nr. 17.2.-1836 pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame nurodė, kad Generalinės prokuratūros prokuroro pavaduotojo M. Jovaišos 2023 m. birželio 2 d. raštas Nr. 17.2.-1733, kuriuo pareiškėjo pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu, yra teisėtas.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, jog pareiškėjas iš esmės siekia, jog Generalinė prokuratūra pradėtų ikiteisminį tyrimą prašymuose nurodytos teisėjos ir prokurorų atžvilgiu, kreipimosi į Generalinę prokuratūrą tikslas – dėl aplinkybių (pareiškėjo vertinimu), kurios prokuratūrai priskirtinos kaip pagrindinės pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalį ir šios aplinkybės nėra siejamos su viešojo administravimo sritimi, o siejamos išskirtinai su ikiteisminio, baudžiamojo tyrimo metu atliekamais ir/ar atsisakomais atlikti veiksmais.

Įvertinęs pareiškėjo skundo ir ginčijamų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros raštų turinį ir siekiamus tikslus, teismas pažymėjo, kad nors skundžiami Generalinės prokuratūros raštai priimti vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo nuostatomis, tokia Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sprendimo forma savaime teisinio santykio turinio nepakeičia. Pareiškėjas, prašydamas teismo pripažinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros raštus neteisėtais ir juos panaikinti, siekia iš esmės, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl minimų prokurorų ir teisėjos veiksmų. Taigi, teismo vertinimu, keliamo ginčo pobūdis pagal savo esmę – tikrąjį tikslą, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teismas pažymėjo, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-367-662/2022, 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-87-821/2023).

Žemesnės instancijos teismas

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį.

Pareiškėjas teigia, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjų nusikaltimų. Skunde buvo nuosekliai išdėstyta visa nusikaltimų, kuriuos padarė teisėjai ir prokurorai, chronologija. Generalinės prokuratūros prokurorai atsisako vykdyti savo tiesiogines pareigas tirti nusikaltimus ir tai daro ne priimdami nutarimą, kaip yra numatyta Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK), o raštus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, prašydamas teismo pripažinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros raštus neteisėtais ir juos panaikinti, siekia iš esmės, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl teismas vertino, kad keliamo ginčo pobūdis pagal savo esmę – tikrąjį tikslą, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjas su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad BPK nenumato galimybės prokuratūrai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą parašant „raštelį“, o tokių „raštelių“ rašymas yra neteisėtas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) atsižvelgti į administracinio teismo kompetencijos ribas. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį.

Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Viešasis administravimas – tai teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.).

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018).

Įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo bei raštų turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl prokuroro (-ų) veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu. Pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, pareiškėjas ir skunde teismui ir savo pareiškimuose, dėl kurių yra surašyti pareiškėjo ginčijami Generalinės prokuratūros raštai nurodo aplinkybes, susijusias galimai neteisėtais teisėjų ir prokuroro veiksmais. Iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio darytina išvada, kad pareiškėjas siekia, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų teisėjų ir prokurorų veiksmų, todėl su pareiškimais kreipėsi į prokuratūrą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administracinio teismo patikra šiuo atveju neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėjas siekia, reikšdamas skundą, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose. Teisinio santykio turinio savaime nepakeičia ir aplinkybė, kad ginčijami raštai buvo priimti vadovaujantis Aprašu. Nepaisant to, kad pareiškėjui raštuose buvo pateikta informacija pagal Aprašą, tačiau šiuo atveju pareiškėjo skundas yra susijęs su ikiteisminio tyrimo klausimais, todėl konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai susiklostė ne viešojo administravimo srityje.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasGintaras KryževičiusDalia Višinskienė