Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2011-03-24 · Civilinė byla Nr. 2-2356-845/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-24
Bylos Nr.
2-2356-845/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Visokavičienė
Pareiškėjas
E. M.
Suinteresuotas asmuo
UAB „Swedbank lizingas“, V. M.
Civilinė byla Nr. 2-2356-845/11Procesinio sprendimo kategorija: (S) 129.1
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos E. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys UAB „Swedbank lizingas“, V. M.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja E. M. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/00811, kuriuo prašo antstolio veiksmą – turto areštą pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2011-02-15 turto arešto aktą vykdomojoje byloje. Nurodė, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-12-10 priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino išieškotojo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį ir priteisė solidariai iš UAB „Vilmastata“ ir V. M. 94.693,30 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 2011-01-24 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo, kurį antstolis vykdydamas areštavo bendrosios junginės nuosavybės teise pareiškėjai ir V. M. priklausantį turtą – žemės sklypą ir sodo namą. Pareiškėjos manymu, nurodyti antstolio veiksmai yra neteisėti, nes sutartys, kurių pagrindu buvo priteista skola iš V. M., nebuvo susijusios su šeimos poreikių tenkinimu. Todėl pareiškėja neturi pareigos atsakyti išieškotojui. Be to, vykdomajame rašte nėra nurodyta, kad pareiškėja yra skolininkė. Taip pat pažymėjo, kad sudarant laidavimo sutartis, ji sutikimo nedavė. Taigi V. M. prievolė nėra bendra sutuoktinių prievolė, todėl išieškojimas negali būti vykdomas iš jų bendro turto. Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolis pažeidė CPK 666 str. 1 d. ir neteisėtai areštavo visą žemės sklypą bei sodo namą. Taip pat pareiškėja nurodė, jog antstolis pažeidė CPK 658 str. 2 d., 662 str. 3 d., 664 str. reikalavimus.

Atsiliepimas

Antstolis Vytautas Mitkus pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad vykdo 2011-01-24 vykdomąjį raštą dėl solidarios 96.113,80 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš V. M.. Atkreipė dėmesį į tai, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas buvo įgytas iki santuokos sudarymo, todėl jis yra asmeninė V. M. nuosavybė. Skolininkui priklausantis sodo namas buvo pradėtas statyti 2000 m., o pripažintas tinkamu naudoti - 2006 m. Pažymėjo, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas jungtine nuosavybe, tačiau pareiškėja turėtų dėl to kreiptis į teismą. Nurodė, kad areštuodamas turtą, antstolis vadovavosi VĮ „Registrų centras“ duomenimis, iš kurių matyti, kad pareiškėjai nepriklauso joks turtas. Be to, patvarkyme dėl informacijos antstolis išaiškino, kad tuo atveju, jei areštuotas skolininkui priklausantis turtas yra bendras su kitais asmenimis, pagal CPK 667 str. 1 d., pasiūlė kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Taip pat nurodė, kad, areštuodamas turtą, vadovavosi CPK 658 str. 2 d., nes 10 dienų laikotarpyje (raginimo termino metu) galima sudaryti turto perleidimo sandorius, dėl ko kiltų grėsmė išieškojimo galimybei. Pažymėjo, jog kol kas yra areštuotas skolininko turtas, tačiau nepradėtas jo realizavimas. Šiai dienai antstolis priverstinio vykdymo priemonių nesiėmė, todėl CPK 664 str. pažeistas nebuvo.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo V. M. sutiko su pareiškėjos skundu ir prašė jį tenkinti.

Pareiškėjos skundas atmestinas. Pažymėtina, kad antstolis yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų. CPK 643 str. įpareigoja antstolį veikti vykdymo procese taip, kad būtų užtikrintas atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumas.

Bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0240/11/00811 duomenimis nustatyta, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu už akių ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį patenkino ir priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Vilmastata“ ir V. M. ieškovo naudai 94.693,30 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

Įsiteisėjus 2010-12-10 teismo sprendimui už akių, Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2011 m. sausio 24 d. išdavė vykdomąjį raštą išieškotojui UAB „Swedbank lizingas“ dėl skolos išieškojimo iš skolininkų UAB „Vilmastata“ ir V. M.. Antstolis V.Mitkus vykdo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-12-10 sprendimą už akių, kurio pagrindu 2011-01-24 buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-12344-852/2010 dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų išieškojimo iš UAB „Vilmastata“ ir V. M. išieškotojo UAB „Swedbank lizingas“ naudai.

2011-02-14 antstolis patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą (vykd. byla, b.l. 20). 2011-02-14 antstolis priėmė raginimą dėl sprendimo vykdymo (b.l. 19), o 2011-02-15 – patvarkymą dėl arešto (b.l. 17). 2011-02-15 turto arešto aktu buvo areštuotas V. M. priklausantis žemės sklypas, esantis R. S. g., Vilniuje ir sodo namas, esantis R. S. g., Vilniuje (b.l. 14-15). 2011-02-15 pranešime dėl turto arešto antstolis išaiškino skolininkui ir išieškotojui, kad tuo atveju, jei areštuotas skolininkui priklausantis turtas yra bendras su kitais asmenimis ir skolininko dalis nenustatyta, remiantis CPK 667 str. 1 d., pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (b.l. 16). 2011-03-04 antstolis kreipėsi į skolininką su pakartotiniu raginimu įvykdyti sprendimą (b.l. 33).

2011-02-02 Vilniaus teritorinės darbo biržos pažyma patvirtina, kad skolininkas nuo 2010-04-20 yra bedarbis (b.l. 23). 2006-07-04 pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad name, esančiame R. S. g., Vilniuje, yra deklaruotos nepilnamečių G. M. ir N. M. gyvenamosios vietos (b.l. 16). Pareiškėja santuoką su skolininku V. M. sudarė 2000 m. balandžio 21 d. (b.l. 17).

VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-02-14 išrašo (vykd. byla, b.l. 8-9) duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, esantis R. S. g., Vilniuje, nuosavybės teise priklauso V. M.. Šį sklypą skolininkas įgijo 2000-02-02 Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, t.y. iki santuokos su pareiškėja sudarymo. Tuo tarpu sodo namo, esančio R. S. g., Vilniuje, nuosavybės teisė buvo įregistruota 2006-06-15, t.y. jau pareiškėjai ir skolininkui gyvenant santuokoje. Tačiau nuosavybės teisė į pastatą buvo įregistruota V. M. vardu. Pagal CK 3.88 str. 3 d., turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tuo tarpu iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad nuosavybės teisė yra įregistruota tik V. M. vardu, tuo tarpu įrašo, jog pastatas priklauso junginės nuosavybės teise padaryta nebuvo. Tokiu būdu darytina išvada, kad tiek žemės sklypas, tiek sodo namas, kurį areštavo antstolis 2011-02-15 turto arešto aktu yra asmeninė skolininko V. M. nuosavybė. Nurodytas turtas nėra bendras sutuoktinių turtas. Todėl antstolio veiksmai, surašant 2011-02-15 turto arešto aktą, vertintini kaip teisėti ir pagrįsti.

Pagal CK 3.90 str. 1 d., turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, remiantis šiomis įstatymo nuostatomis, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą dėl areštuoto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir turto padalijimo.

Pareiškėja skundą grindė aplinkybe, jog antstolis pažeidė CPK 658 str. 2 d. Tačiau teismas su nurodytu argumentu nesutinka, nes pakankamai didelė priteista suma iš skolininko antstoliui pagrįstai sudarė pagrindą manyti, jog pastarasis gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti prievolės įvykdymo. Juolab, kad skolininkas yra fizinis asmuo, kurio veiksmai neprognozuojami ir kurio turtinė padėtis priklauso nuo jo valios bei gali bet kada keistis. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 658 str. 2 d. negali būti aiškinama siaurinamai ir tik suteikiant šiai normai lingvistinę jos reikšmę. Pažymėtina, kad teisės normos turi būti aiškinamos, remiantis ir sisteminiu bei loginiu jų aiškinimu. Todėl negalima apsiriboti tik tokiu aiškinimu, kad antstolis gali areštuoti turtą tik kai yra pavojus, kad skolininkas jį gali paslėpti. Teismo manymu, sąvoka „paslėpti turtą“ apima galimus nesąžiningus skolininko veiksmus, tame tarpe ir siekį turtą sumažinti, perleisti ir pan.

Pažymėtina, jog antstolis, priėmęs 2011-02-15 Turto arešto aktą, išieškojimo veiksmų iš skolininko nėra pradėjęs, o yra areštavęs tik pastarojo asmeninį turtą. Todėl pareiškėjos teiginiai dėl CPK 662 str. ir 664 str. pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai areštavo skolininkui V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą ir sodo namą, esančius R. S. g., Vilniuje. Todėl nėra pagrindo naikinti 2011-02-15 turto arešto akto ir 2011-02-15 patvarkymo dėl arešto vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/00811.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 513 str., 290 ir 291 str., teisėja

nutarė:

pareiškėjos E. M. skundą dėl antstolių veiksmų pripažinimo neteisėtais atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Visokavičienė