Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-11-24 · Administracinė byla Nr. eI3-4680-484/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-24
Bylos Nr.
eI3-4680-484/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02725-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Pareiškėjas
UAB „Rodoteka“
Atsakovas
Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-4680-484/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02725-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Rodoteka“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Rodoteka“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – Agentūra ar LVPA) 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą ,,Dėl paraiškos Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0085 atmetimo”; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – Ministerija) 2020 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (40.1-12)-3-2728 ,,Dėl UAB ,,Rodoteka” skundo”; 3) įpareigoti Agentūrą atlikti pakartotinį paraiškos Nr. 01.2.1- LVPA-K-856-01-0085 vertinimą; 4) priteisti iš atsakovių pareiškėjos UAB „Rodoteka“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (23,00 Eur žyminis mokestis) pagal bylos eigoje pateiktus jas pagrindžiančius dokumentus.

Skunde paaiškina, kad Bendrovė Agentūrai pateikė paraišką Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0085 dėl projekto ,,UAB „Rodoteka“ MTEP vykdymas siekiant padidinti įmonės inovacinį bei ekonominį potencialą“ finansavimo (toliau – Paraiška). Agentūra 2020 m. kovo 27 d. pareiškėjai pateikė paklausimą (toliau – 2020 m. kovo 27 d. Paklausimas), kuriuo buvo prašoma pateikti papildomą informaciją (bendrą informaciją apie pareiškėjos statusą, finansinės atskaitomybės dokumentus, vadovo turimas kitų įmonių akcijas ir pan.) apie pateiktą Paraišką. Taip pat buvo prašoma pagrįsti, kad: projekto veiklomis siekiama įgyti naujų arba papildomų žinių; jog suplanuotais tyrimais siekiama sukurti naujų ar papildomų žinių, kurias pritaikius galėtų būti gaunami nauji produktai arba procesai ar jie būtų iš esmės patobulinti arba būtų siekiama specifinių praktinių tikslų. Pareiškėja 2020 m. balandžio 3 d. pateikė Agentūrai atsakymą (toliau — 2020 m. balandžio 3 d. Atsakymas), kuriame išsamiai atsakė į 2020 m. kovo 27 d. Paklausime nurodytus klausimus bei pagrindė Agentūros prašomus aspektus. Nesulaukusi jokio atsakymo, pareiškėja 2020 m. gegužės 13 d. pateikė raštą, kuriame išdėstė papildomus argumentus apie Paraišką (toliau – 2020 m. gegužės 13 d. Raštas). Agentūra Pareiškėjai 2020 m. gegužės 19 d. pateikė pranešimą apie Paraiškos atmetimą (toliau – 2020 m. gegužės 19 d. Sprendimas), kuriame nurodė, jog Paraiška neatitinka Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 4-563 patvirtinto 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.2.1-LVPA-K-856 „Eksperimentas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 (toliau – Aprašas) nustatytų reikalavimų. Pareiškėja, nesutikusi su Agentūros 2020 m. gegužės 19 d. Sprendimu, 2020 m. gegužės 21 d. Agentūrai ir Ministerijai pateikė skundą „Dėl paraiškos Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0085 atmetimo“ (toliau – 2020 m. gegužės 21 d. Skundas), jame nurodė argumentus, kuriais nesutinka su Agentūros priimtu sprendimu ir prašė iš naujo įvertinti pateiktą Paraišką, kadangi mano, jog Agentūrai pateikė pakankamai informacijos, kuri patvirtina, kad Paraiška atitinka nustatytus reikalavimus. Ministerija 2020 m. liepos 8 d. sprendimu nutarė 2020 m. gegužės 21 d. skundo netenkinti ir Paraiškos negrąžinti pakartotiniam projekto tinkamumui finansuoti vertinimui.

Nesutikdama su ginčijamais sprendimais, pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Agentūra jai pateikė tik vieną paklausimą, kuriame Agentūros eksperto komentarai yra bendro pobūdžio, jame prašoma pateikti identišką informaciją, kuri jau buvo pateikta verslo plane ir Paraiškoje. 2020 m. kovo 27 d. Paklausime nėra dalykiškų, t. y. konkrečių klausimų dėl būsimos mokslinių tyrimų ir ekspertinės plėtros veiklos (toliau – MTEP). Teigia, kad Bendrovei nebuvo suteikta galimybė plačiau paaiškinti bei apginti Paraiškoje bei verslo plane nurodytų veiklų naujumo, problematikos, kurių išsprendimui šiai dienai nėra tiesioginių atsakymų. Pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė atsakyti į eksperto vertinime nurodytus teiginius bei pateiktas nuorodas.

Nurodo, kad Agentūra pateikė eksperto išvadas „Dėl paraiškos atitikties taikomiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai keliamiems reikalavimams“, kuriose konstatuota, jog Paraiška neatitinka numatytų reikalavimų, t. y.: nurodytomis veiklomis nėra siekiama įgyti naujų žinių; suplanuotais tyrimais nėra siekiama sukurti tokių naujų žinių, kurias pritaikius galėtų būti gaunami nauji produktai arba procesai. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad eksperto vertinimas buvo atliktas 2020 m. kovo 3 d., todėl daro išvadą, jog ekspertas nevertino nei jos pateikto 2020 m. balandžio 3 d. Atsakymo į Agentūros 2020 m. kovo 27 d. Paklausimą, nei jos 2020 m. gegužės 13 d. Raštu pateiktos papildomos informacijos. Dėl šių aplinkybių mano, kad būtina atlikti pakartotinį Paraiškos vertinimą, išsamiai išnagrinėti Paraiškoje ir jos prieduose pateiktą informaciją, suteikiant jai galimybę apginti pateiktą Paraišką bei įrodyti, jog joje nurodyta problematika nėra lengvai išsprendžiama bei nėra šiai dienai šios problematikos sprendimo būdų, kurie būtų jau išanalizuoti mokslinėje literatūroje.

Pareiškėja, remdamasi skunde cituojamomis Aprašo 10 punkto bei 2015 metų Frascati vadovo („Standartinė praktika, siūloma mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros statistiniams tyrimams“, Frascati vadovas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, 2015; toliau – Frascati vadovas) nuostatomis, nesutinka su Agentūros pozicija, jog Paraiškoje nurodyta veikla nelaikytina MTEP, nes nėra pagrindinio MTEP veiklas apibrėžiančio kriterijaus – naujumo. Paaiškina, kad pateiktoje Paraiškoje siūlomo projekto esmė – inovatyvių įvairiose viešosiose erdvėse žmonių srautų judėjimo, identifikavimo, atpažinimo procesų, objektų ir taisyklių modeliavimas bei algoritmų, programinių modulių ir maketų kūrimas, siekiant šiuos srautus tinkamai įvertinti bei apie juos surinkti kuo didesnę statistinę informaciją. Pažymi, kad projekto metu planuoja sukurti du inovatyvius produktų / technologijų prototipus: a) multifunkcinį žmonių srautų analizės prototipą; b) DAAM (duomenų apsikeitimo tarp kamerų ir gautų duomenų analizės modulio) prototipą. Atkreipia dėmesį, kad tiek Paraiškoje, tiek verslo plane ji nurodė, jog produktai, kurie bus kuriami pagal šio projekto pagamintus prototipus, bus komerciškai sėkmingi vien dėl to, jog visi jie yra inovatyvūs pasaulio lygmenyje.

Paaiškina, kad vienas iš svarbiausių šio projekto pasiekimų yra planuojama sukurti ne tik veikiantį multifunkcinį žmonių srautų analizės prototipą, bet ir sukurti programinį algoritmą, kuris apjungtų į bendrą analizės bei apdorojimo sistemą visus žmonių srauto stebėjimo ir skaičiavimo daviklius, kurie skirti apimti ir kompleksiškai analizuoti didelį patalpų plotą. Pasak pareiškėjos, pagrindinis šios idėjos pamatas bei kartu ir iššūkis, kuris ir rodo šios veiklos naujumą ir moksliškumą – šiuo metu pasaulyje nėra žmonių srautų, identifikavimo, atpažinimo ir analizės sistemos, kuri sugebėtų ne mažesniu nei 99,5–99,8 proc. tikslumu užtikrinti per užduotas ribas įeinančių ir išeinančių žmonių srauto, jų ūgio matavimo, judėjimo greičio bei trajektorijos sekimo esant bet kokioms, net ir besikeičiančioms aplinkos apšvietimo sąlygomis, kokybę ir tuo pačiu, realiu laiku analizuojant ir „aplink esantį, ne pro skaičiavimo zoną praeinantį“ žmonių srautą. Neegzistuoja sistemos, kuri atlikdama didelio tikslumo skaičiavimus dar papildomai sugebėtų analizuoti ir stovinčių eilėse žmonių praleidžiamą laiką, įvertinti eilių ilgius bei pateikti laukimo prognozes. Taip pat nėra užbaigtos sistemos, kuri be anksčiau išvardintų galimybių dar papildomai sugebėtų sudaryti stebimos zonos „heatmap“, bei turėtų galimybę sinchronizuojant su kitomis kameromis sudarinėti bendrą visų toje erdvėje esančių kamerų užregistruotų duomenų statistinę analizę (žmonių kiekis, eilių sekimas, „heatmap“ sudarymas ir kt.).

Pažymi, kad norint išspręsti aukščiau nurodytą problemą Paraiškoje bei verslo plane yra numatytos keturios veiklos, kuriomis bus siekiama įgyti naujų žinių ir būtent tokiu būdu bus bandoma išsiaiškinti ir sužinoti, t. y. gauti naujų ir papildomų žinių. Pareiškėja skunde išsamiai aprašo nurodytas veiklas, kokias problemas ketinama spręsti ir kokiais būdais, priemonėmis tai siekiama padaryti. Teigia, kad išsprendus iškeltas problemas bus parengtas 3D technologijų, apšvietimo bei kitų technologinių įrankių analizės aprašas, kuris susideda iš minėtų septynių įvairių sprendimų ir įrankių analizės ataskaitų. Bus ištestuotos bei parengtos 3D skanavimo technologijos, atliktas šviesos šaltinių tyrimas bei parinkimas, atlikta dirbtinio intelekto „frameworkų“ – įrankių, debesų kompiuterijos sprendimų, DVBS ir kitų duomenų formatų, skirtų tarpmodulinių informacijos mainams, analizė. Po visų šių veiklų bus parengti tolimesniam naudojimui reikiami technologiniai įrankiai bei technologijos.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka ir su Agentūros 2020 m. gegužės 19 d. Sprendimo argumentu, jog nurodyti neapibrėžtumai yra išsprendžiami surinkus informaciją apie esamas technologijas literatūroje, pasitelkus programinę įrangą ar atlikus testavimą. Tvirtina, kad Paraišką vertinusio eksperto vertinimo ataskaitose pateiktos nuorodos į literatūrą visiškai neatitinka Paraiškoje nurodytų tikslų bei nėra pritaikomos Paraiškoje nurodytų produktų gamybai. Pažymi, kad eksperimentas ir testavimas yra neatsiejama MTEP 6-8 TPL etapų dalis.

Pabrėžia, kad vienas iš svarbių šio Projekto aspektų yra produktų naujumas. Paaiškina, kad pagrindinis reikalavimas inovacijai yra faktas, jog inovacija turi būti susijusi su produktais ar verslo procesais, kurie iš esmės yra nauji, tai yra iki šiol nebuvo pristatyti rinkai. Sąvoka „iš esmės nauji produktai ar procesai“ yra subjektyvi ir gali priklausyti nuo įmonės techninių galimybių, konteksto, interpretacijų, statistinės analizės, kuri turi atsakyti į klausimus kiek ši inovacija yra nauja lyginant su panašiais produktais ar procesais ir kokį ekonominį poveikį gali turėti. Dažniausiai produkto ar proceso „inovatyvumas“ ir „ekonominis poveikis“ matuojamas per kelis parametrus: ar inovacija yra nauja tiktai įmonės lygmenyje, nauja rinkos lygmenyje arba pasaulio lygmenyje. Kitas inovatyvumo parametras priklauso nuo įmonės lūkesčių dėl savo potencialo transformuoti rinką, kurioje ji veikia ir galiausiai nuo įmonės lūkesčių dėl savo potencialo pagerinti savo konkurencingumą. Pirmasis ir labiausiai paplitęs inovatyvumo ir naujumo nustatymo metodas yra tiesioginis palyginimas su konkurentų produktais ar procesais, esančiais rinkoje arba industrijoje, kurioje veikia įmonė. Įmonė gali veikti vienoje rinkoje (jei siūlo tik vieną produkto tipą) arba keliose rinkose (jei siūlo keletą produktų tipų). Rinka gali būti geografiškai apribota arba gali būti globali (Oslo Manual 2018).

Teigia, kad pagal pareiškėjos Projektą kuriami produktai bus pristatyti ir parduodami globalioje rinkoje, ir neapsiribos jokia geografine teritorija. Taigi, naujai kuriamų produktų konkurencinis spaudimas yra globalus, kas savo ruožtu verčia tarpusavyje lyginti produktus (jų technines ir kitas charakteristikas) pasauliniame lygmenyje. Pirmasis kuriamas produktas – Multifunkcinis žmonių srautų analizės prototipas – turi kompleksiškai apimti visas pagrindines pasaulio rinkoje esančių analogų technines bei funkcines savybes – tai yra integraliai arba visumoje pagal savo funkcijas būti naujas pasaulio lygmenyje bei galiausiai iš visų išsiskirti savo patikimumu (ko negali pasiūlyti nei vienas rinkos dalyvis) – veikti su patikimumu nuo 99 iki 100 proc. (planuojama didžiausia sistemos paklaida – žmonių atpažinimas 996 iš 1000). Tam, kad pasiekti šį tikslą, būtina atlikti eilę MTEP tyrimų bei eksperimentų pagal kiekvieną numatytą produkto funkciją – ir pagal galimybę tapti šios funkcijos atžvilgiu geriausiu. Tik tokiu būdu galima pasiekti užsibrėžtą galutinį visos sistemos patikimumo tikslą. Be to, planuojami šio produkto pardavimo mastai parodo jo ekonominį poveikį, kuris yra palyginamas su šios rinkos pasaulio lyderiais ir netiesiogiai įrodo jo naujumą pasaulio lygmenyje. Su naujai siūlomu produktu pareiškėja planuoja įsitvirtinti žmonių srautų atpažinimo bei skaičiavimo rinkoje ir tapti vienu iš didesnių šios globalios rinkos žaidėju. Taigi, pasak pareiškėjos, tokiu formatu sukurti maketas, prototipas, o vėliau ir produktas savo savybėmis bus naujas pasauliniu lygmeniu. Tvirtina, kad tik vienas iš pagrindinių įmonės konkurentų turi panašią sistemą, tačiau nėra aiškus šios sistemos komunikacijos sklandumas bei funkcionalumas.

Pareiškėja nesutinka su Agentūros 2020 m. gegužės 19 d. Sprendime nurodyta nuomone, jog Projekte nurodomos veiklos nėra pagrįstos originaliomis, neakivaizdžiomis idėjomis ir hipotezėmis. Pareiškėja nurodo, jog Projekto esmė yra visiškai kita, nei mano Agentūra ir ekspertas. Didžioji projekto veiklų dalis (lygiagrečiai vykdomos dvi MTEP veiklos, kurių trukmė yra 27 mėnesiai) susijusi su matematinių algoritmų (bei fizinių maketų), kurie galės atpažinti ir suskaičiuoti žmones (pagal įvairius parametrus) įvairiose viešosiose vietose, kūrimu.

Pareiškėja dėl komandos kompetencijų paaiškina, kad D. V. turi patirties ne tik naudojant dirbtinį intelektą, bet ir geba per labai trumpą laiką efektyviai integruoti/apmokyti naujus žmones į dirbtinio intelekto naudojimą. Nurodo, kad jau dabar atsakingi asmenys yra supažindinti su pagrindiniais dirbtinio intelekto veikimo principais, pagrindiniais įrankiais ir taikomomis metodikomis. Vadovas/lyderis tam ir yra, kad nukreiptų žmones reikiama kryptimi ir stebėtų, ar jie eina teisinga kryptimi. Akcentuoja ir tai, kad Kvietimo reikalavimuose nėra nurodyta, jog asmuo, užimantis vadovaujančias pareigas įmonėje, negali vykdyti projekto, jam vadovauti, atlikti tyrimų ir pan. Tvirtina, kad vykdant Paraiškoje nurodytas veiklas, siekiant sukurti naujus produktus, tiek pareiškėja, tiek jos vadovas visu pajėgumu dirbs šiame projekte. Atitinkamų žmonių priskyrimas prie projekto veiklų reiškia, jog jie atliks tam tikrus tyrimo darbus, o tai atitinkamai apsprendžia jų darbo pobūdį. Taigi, visi prie Projekto priskirti specialistai yra tyrėjai, nes užsiims tiriamojo darbo pobūdžiu. Tvirtina, kad dauguma specialistų turi magistro, tai yra mokslinį laipsnį (todėl turi reikiamus tyrimo darbų įgūdžius) bei visi turi reikiamas kompetencijas. Taip pat prie Projekto galima priskirti tyrėjo asistentus, kurie taip pat tinkami pagal Kvietimo reikalavimus.

Pareiškėja tvirtina, kad Projekto veiklos yra sistemingos, remiasi MTEP TPL apibrėžimais bei eiliškumu. Veiklos prasideda nuo koncepcijų patvirtinimo ir baigiasi ties bandomosios partijos gamyba. Taip pat dvi pagrindinės veiklos bus lygiagrečiai vykdomos per keturias iteracijas (etapus), kurio kiekvieno rezultatai bus tikrinami ir lyginami su praėjusiu. Visų šių veiklų itin detalus aprašymas yra pateiktas Verslo plano atitinkamose dalyse.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, pareiškėja akcentuoja, kad Projektu yra siekiama sukurti tokių naujų ar papildomų žinių, kurias pritaikius, galėtų būti gaunami nauji produktai arba procesai ar jie būtų iš esmės patobulinti, arba būtų siekiama specifinių praktinių tikslų. Pareiškėjos nuomone, Agentūra, vertindama jos Paraišką, netinkamai interpretavo veiklų priskyrimą MTEP sričiai, dėl ko yra būtina atlikti pakartotinę Paraiškos vertinimo procedūrą.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka ir su Ministerijos 2020 m. liepos 8 d. Sprendimu. Teigia, kad Ministerija šį sprendimą priėmė vienašališkai, atsižvelgdama tik į Agentūros pateiktus argumentus bei eksperto išvadą. Sprendime nėra analizuojami jos skunde pateikti argumentai bei nėra apskritai pasisakoma apie jos išdėstytą nesutikimą su Agentūros atliktu įvertinimu. Pareiškėjos nuomone, Ministerija, nagrinėdama jos 2020 m. gegužės 21 d. skundą ir jame išreikštas abejones dėl eksperto, kurio išvadomis remiantis buvo priimtas Agentūros 2020 m. gegužės 19 d. Sprendimas atmesti Paraišką, turėjo vertinti minėtą išvadą, kadangi tik įvertinus pastarojo dokumento pagrįstumą, galima vertinti, ar Agentūra pagrįstai atmetė Paraišką. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, pareiškėja mano, jog Ministerijos 2020 m. liepos 8 d. Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių ir todėl yra naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovė VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėjos Paraišką įvertino, vadovaudamasi Taisyklėmis, Aprašu, vidaus teisės aktais, detalizuojančiais paraiškų vertinimo procesą, bei įsigilindama į Paraišką ir vėliau pateiktus dokumentus (buvo vertinta Paraiška, jos priedai, pareiškėjo atsakymas į Agentūros užduotus klausimus). Agentūra priėmė motyvuotą sprendimą atmesti Paraišką, kaip neatitinkančią Aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nustatytų reikalavimų. Pabrėžia, kad Agentūros 2020 m. gegužės 19 d. Sprendime, taip pat 2020 m. birželio 5 d. Rašte Ministerijai išsamiai išdėstyti argumentai, motyvai ir paaiškinimai dėl Paraiškos neatitikimo Aprašo reikalavimams.

Teigia, kad suformuluotos problemos Projekto veikloje Nr. 1.1 yra išsprendžiamos surinkus informaciją apie jau esamas technologijas, pvz. apie 3D technologijas, apie dirbtinio intelekto „frameworkus“, apie debesų kompiuterijos sprendimus. Ši informacija buvo nurodyta 2020 m. gegužės 19 d. Sprendime. Atkreipia dėmesį, kad skunde nurodyti teiginiai įrodo pareiškėjos bazinių žinių trūkumą dirbtinio intelekto srityje, nes ne taip svarbu, kurį dirbtinio intelekto paketą / „frameworką“ naudoti, o kokią, pvz., dirbtinio neuroninio tinklo architektūrą, reiktų naudoti. Pasirinkimas, kurį naudoti paketą, priklauso nuo žmonių asmeninių pageidavimų ar įpročių, o ne nulemtas šių paketų techninių galimybių. Pažymi, kad vadovaujantis Frascati vadovo 2.13 punktu, palyginamoji analizė nėra laikoma MTEP veikla.

Teigia, kad Pareiškėjos nurodytos problemos projekto veikloje Nr. 1.2 nėra naujos ir jau yra išnagrinėtos bei išspręstos mokslinėje literatūroje. Pažymi, kad pati Agentūra Paraiškos vertinimo metu nustatė, jog projektu nėra siekiama sukurti tokių naujų ar papildomų žinių, kurias pritaikius, galėtų būti gaunami nauji produktai arba procesai ar jie būtų iš esmės patobulinti, arba būtų siekiama specifinių praktinių tikslų. Tuo tarpu, vadovaujantis Frascati vadovo 2.72 punktu, įprastinė veikla, kurią vykdant naudojama programinė įranga, nelaikoma MTEP. Pažymi, kad, jei pareiškėjai nepriimtina nustatyti konkretų amžių, tai projekte sprendžiamas uždavinys tik dar labiau supaprastėja – pareiškėjai nebereikia nustatyti konkretaus amžiaus, o tik dvi amžiaus grupes: suaugęs, vaikas.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos nurodytos problemos projekto veikloje Nr. 1.3 gali iš esmės labai keistis, priklausomai nuo to, kokia egzistuojanti 3D technologija bus pasirinkta. Teigia, kad pareiškėjos nurodytos problemos yra sprendžiamos įprastiniais projektavimo / konstravimo darbais, kuriais naujos žinios nėra kuriamos, kas pagal Frascati vadovą nėra laikoma MTEP. Pareiškėjos skunde minimas ketinamas sukurti „specialus kalibravimo algoritmas“ aiškiai neapibrėžtas, taip pat nepateikia jokių detalių, kuo remiantis Agentūra bent preliminariai būtų galėjusi įvertinti, ar tokio algoritmo sukūrimas galėtų būti priskirtas MTEP veiklai.

Pažymi, kad įvertinusi visą turimą informaciją nusprendė, kad pareiškėjos nurodytos problemos nėra naujos, daugelis jų jau yra išspręstos mokslinėje literatūroje, taip pat, įgyvendinant projektą nebus sukuriami nauji problemų sprendimo metodai, atrandamos naujos turimų mokslinių žinių taikymo galimybės bei nauji priemonių ar technologijų panaudojimo būdai. Atsižvelgdama į tai, vertino, kad Paraiška neatitinka Frascati vadovo 2.13 punkto. Pažymi, kad ir pati pareiškėja skunde sutinka, jog Agentūros įvardinti neapibrėžtumai yra išsprendžiami surinkus informaciją apie jau esamas technologijas. Vertinimo metu buvo nagrinėta pareiškėjos ketinimas sukurti hibridinį skenavimo metodą, tačiau išnagrinėjus visą turimą informaciją, nustatyta, kad daugelis numatytų neapibrėžtumų jau yra išspręsti, atitinkamai nebus sukuriamas naujas produktas.

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškina, kad įvertinusi Paraišką sprendė, jog vykdant projektą nedalyvaus atitinkamos kompetencijos tyrėjai, potencialiai gebėsiantys vykdyti numatytas projekto veiklas ir pasiekti planuojamus rezultatus. Pažymi, kad Paraiškoje nurodytoje projekto komandoje nėra nei vieno tyrėjo, turinčio kvalifikaciją ir patirtį giliojo mokymosi modelių taikyme atpažįstant vaizdus. Kaip vienintelis darbuotojas, turintis tinkamą kvalifikaciją darbams atlikti, yra D. V., tačiau jis yra įmonės direktorius, todėl jo skiriamo laiko ir kompetencijos nepakaks projekte numatytoms užduotims, susijusioms su dirbtiniu intelektu, atlikti. Verslo plane visos projekto pareigybės įvardinamos kaip „tyrėjas“, tačiau pagal pareigybės aprašymą buvo akivaizdu, kad tos pareigybės atsakomybės nesusijusios su tyrėjo veikla. Todėl 2020 m. gegužės 19 d. Sprendime padarytos išvados, kad pareiškėja neturi tinkamos kvalifikacijos komandos, kadangi norint pasiekti jos užsibrėžto žmonių atpažinimo tikslumo (virš 99 proc.), reikia labai gilių ir daug praktinės patirties žinių dirbtinio intelekto taikymo vaizdų atpažinime. Informacijos, kad Agentūra netinkamai vertino projekto komandos kvalifikaciją, pareiškėja nepateikė nei skunde Ministerijai, nei šiame skunde.

Pažymi, kad pareiškėja Paraiškoje nebuvo numačiusi, kaip planuoja pamatuoti savo projekto rezultatus. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja pateikia kelis naujus skaičius (pvz. ūgio matavimo tikslumas), kurių nebuvo pateikusi anksčiau, tačiau nepagrindžia, kodėl ji pasirinko būtent tokius nurodytus skaičius, pavyzdžiui ūgio matavimo tikslumas 5 cm.

Nurodo, kad Paraiškos atitiktį Aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytiems reikalavimams vertino ekspertas. Pareiškėjai išsiųstas 2020 m. kovo 27 d. Paklausimas, kuriame užduoti klausimai, susiję su įmonės dydžiu, projekto finansavimo šaltinių užtikrinimu, projekto veiklų tinkamumu finansuoti, taip pat užduoti kiti klausimai bei paprašyta pateikti trūkstamus dokumentus. Gavus Pareiškėjos 2020 m. balandžio 3 d. Atsakymą, visa turima informacija buvo aiški, tiksli ir pakankama, siekiant tinkamai įvertinti projektą, todėl jokios papildomos informacijos iš pareiškėjos Agentūra neprašė ir Paraiškos vertinimą atliko turimos informacijos pagrindu.

Teigia, kad pareiškėja klaidina teismą, teigdama, jog Paraiška ir 2020 m. balandžio 3 d. Atsakymas nebuvo vertinti, o eksperto išvada suformuota dar 2020 m. kovo 3 d. Paaiškina, kad 2020 m. kovo 3 d. yra eksperto išvados užsakymo data. Eksperto išvada buvo galutinai užbaigta tik gavus ir įvertinus viešai prieinamą informaciją, pateiktą kartu su Paraiška ir vėliau gautus dokumentus bei kurią teikė pareiškėja. Eksperto išvada Agentūrai pateikta tik 2020 m. balandžio 24 d.

Pažymi, kad kiekvienos paraiškos atmetimas, siekiant užtikrinti Projektų taisyklių 123 punkto reikalavimus, buvo svarstomas bendruose Agentūros susirinkimuose su kiekvienos paraiškos vertintoju, vertinimo organizatoriais, Mokslo ir inovacijų skyriaus vedėju, Investicijų valdymo tarnybos direktoriumi, teisininkais bei pagal poreikį ekspertais. Pareiškėjos projekto aptarimas įvyko 2020 m. balandžio 30 d., pareiškėjos Paraiškos atmetimui buvo pritarta vienbalsiai, tai patvirtinant protokole Nr. PVD1-050.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ekonomikos ir inovacijų ministerija nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ministerija paaiškina, kad nagrinėdama pareiškėjos skundą, vertino, ar Agentūra, atlikdama Paraiškos vertinimą ir priimdama sprendimą atmesti Paraišką, visus veiksmus, susijusius su projekto atitiktimi Apraše nustatytiems reikalavimams, vertinimu atliko pagal jai Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“ (toliau – Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklės) priskirtą atsakomybę ir funkcijas ir vadovaudamasi Taisyklėmis bei Aprašu. Siekdama tinkamai išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. gegužės 21 d. skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, 2020 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (40.1-12-E)-3-2035 ,,Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Agentūrą, kuri 2020 m. birželio 5 d. raštu Nr. R4-2697 ,,Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Raštas) pateikė paaiškinimus dėl paraiškos atmetimo, taip pat eksperto, vertinusio Paraišką, vertinimo išvadą bei jo gyvenimo aprašymą. Teigia, kad Ministerija, įvertinusi Agentūros Raštu pateiktą eksperto išvadą ir susipažinusi su eksperto gyvenimo aprašymu, neturi pagrindo abejoti eksperto išvados teisėtumu ir pagrįstumu bei eksperto kvalifikacija ir patirtimi.

Ministerija nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, kad jai nebuvo suteikta proga apginti savo nuomonę ir buvo pateiktas tik pirminis užklausimas apie bendrą MTEP informaciją, neatsižvelgta į 2020 m. gegužės 12 d. Agentūros siųstą raštą ,,Dėl papildomų argumentų pateikimo“. Pažymi, kad Agentūros 2020 m. gegužės 19 d. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjai per DMS buvo išsiųstas 2020 m. kovo 27 d. Paklausimas, kuriame buvo paprašyta pagrįsti, kad Projekto veiklomis siekiama įgyti naujų ar papildomų žinių, kurias pritaikius galėtų būti gaunami nauji produktai arba procesai ar jie būtų iš esmės patobulinti arba būtų siekiama specifinių, praktinių tikslų. Pareiškėja pateikė 2020 m. balandžio 3 d. atsakymą, tačiau nepagrindė, kad nurodytos problemos nėra išspręstos ir kad siūlomi sprendimai reikalauja naujų žinių. Po gauto Atsakymo į Paklausimą Agentūra daugiau neprašė pateikti papildomos informacijos, nes pateikta informacija Paraiškoje ir Atsakyme buvo aiški, tiksli ir pakankama. Kadangi Agentūrai užteko pareiškėjos 2020 m. balandžio 3 d. pateiktame atsakyme esančios informacijos, ji neprašė iš pareiškėjos papildomos informacijos, kurią ji savo iniciatyva pateikė LVPA 2020 m. gegužės 12 d. raštu „Dėl papildomų argumentų pateikimo“. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktais nėra nustatytos prievolės Agentūrai imtis atitinkamų veiksmų, kad Paraiška atitiktų Apraše nustatytus reikalavimus ir ji taptų tinkama finansuoti, kadangi už Paraiškos tinkamą parengimą ir pateikimą Agentūrai yra atsakingas pats pareiškėjas. Todėl Agentūra, priimdama 2020 m. gegužės 19 d. Sprendimą, neturėjo pareigos vertinti pareiškėjos iniciatyva 2020 m. gegužės 12 d. Rašte pateiktos medžiagos.

Pažymi, kad remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – Taisyklės), 123 punktu, prieš priimdama sprendimą atmesti paraišką, įgyvendinančioji institucija turi išnagrinėti nustatytus neatitikimus, papildomos informacijos, duomenų ir dokumentų nepateikimo aplinkybes ir įsitikinti, kad atmetimas yra pagrįstas ir paraiškos vertinimą atlikę vertintojai nepažeidė įgyvendinančiosios institucijos vidaus procedūrų, jei tai turėjo ar galėjo turėti įtakos vertinimo rezultatams. Agentūra, atlikusi pareiškėjos Paraiškos vertinimą priėmė sprendimą atmesti Paraišką, kaip neatitinkančią Aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nustatytų reikalavimų. Ministerijos manymu, Agentūros sprendimas, išdėstytas pranešime apie paraiškos atmetimą, atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus, tiek ir teismų suformuotą praktiką – pranešime apie paraiškos atmetimą išdėstytas sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į Paraišką, kartu su Paraiška pateiktuose dokumentuose esančią bei papildomai pateiktą informaciją, taip pat vadovaujantis Taisyklių ir Aprašo nuostatomis, kas rodo, jog tiek teisinis, tiek ir faktinis pagrindas buvo nurodyti. Sprendime nurodyti Paraiškos atmetimo argumentai, susiję su Aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nustatytais reikalavimais, yra pagrįsti ir motyvuoti, su kuriais Ministerija sutinka.

Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą ir atsižvelgdama į Paraiškos vertinimo dokumentaciją bei Agentūrai pateiktus rašytinius paaiškinimus dėl skunde išdėstytų argumentų, pažymi, kad Paraiškos vertinimas buvo atliktas įvertinus Paraiškoje ir kartu su ja pateiktuose dokumentuose esančią bei papildomai pateiktą informaciją, laikantis tiek Apraše, tiek Taisyklėse nustatytų reikalavimų. Ministerija nenustatė, kad Agentūra viršijo savo kompetenciją ar pažeidė paraiškų vertinimo procedūras. Mano, kad Agentūra tinkamai įgyvendino diskrecijos teisę vertinti Paraišką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2020 m. gegužės 19 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjos Paraiška atmesta, kadangi ji neatitiko Aprašo pirmo priedo 1.1 ir 1.2 bendrųjų reikalavimų projektams, ir Ministerijos 2020 m. liepos 8 d. Sprendimo, kuris priimtas išnagrinėjus Pareiškėjos skundą dėl Agentūros 2020 m. gegužės 19 d. sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Agentūra 2020 m. vasario 17 d. registravo pareiškėjos Paraišką dėl projekto „UAB „Rodoteka“ MTEP vykdymas siekiant padidinti įmonės inovacinį bei ekonominį potencialą“ finansavimo ir suteikė jai unikalų Nr. 01.2.1- LVPA-K-856-01-0085.

Agentūra 2020 m. kovo 27 d. per Duomenų mainų svetainę (toliau – DMS) išsiuntė paklausimą „Pradinė informacija dėl paraiškos Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0085 trūkumų ištaisymo“, kuriame pareiškėjai uždavė klausimus, susijusius su įmonės dydžiu, projekto finansavimo šaltinių užtikrinimu, paprašė pateikti trūkstamus dokumentus ir paaiškinimus dėl Projekto veiklų. Pareiškėjai buvo nustatytas 7 kalendorinių dienų terminas prašomos informacijos ir dokumentų pateikimui, išaiškinta, kad, jei pareiškėja per nustatytą terminą nepatikslins duomenų ir nepateiks visų prašomų dokumentų, paraiška bus vertinama pagal pateiktą informaciją.

Pareiškėja 2020 m. balandžio 3 d. per DMS pateikė Atsakymą, kuriame nurodė prašomus duomenis bei pateikė juos patvirtinančius įrodymus. Taip pat pareiškėja pateikė paaiškinimus dėl Projekto veiklų tinkamumo finansuoti.

Pareiškėja 2020 m. gegužės 12 d. raštu „Dėl papildomų argumentų pateikimo“ Agentūrai pateikė papildomus paaiškinimus dėl Projekto veiklų.

Agentūra, atlikusi kompleksinį paraiškos tinkamumo finansuoti vertinimą, įskaitant projekto veiklų atitikimą MTEP veikloms, 2020 m. gegužės 19 d. pranešimu Nr. 2020-R4-2463 informavo pareiškėją, kad buvo priimtas sprendimas atmesti Paraišką, kaip neatitinkančią Aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 bendrųjų reikalavimų projektams.

Pareiškėja 2020 m. gegužės 21 d. šį Agentūros sprendimą apskundė Ministerijai.

Ministerija 2020 m. gegužės 25 d. Agentūros paprašė pateikti paaiškinimus dėl Paraiškos atmetimo. Agentūra Ministerijai pateikė paaiškinimus dėl UAB „Rodotekos“ Paraiškos Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0085 atmetimo, eksperto vertinimo išvados kopiją ir eksperto gyvenimo aprašymą.

Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą bei Agentūros paaiškinimus, Ministerija 2020 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (40.1-12)-3-2728 skundo netenkino ir negrąžino Paraiškos Agentūrai atlikti pakartotinį vertinimą.

Pareiškėja nesutiko su Agentūros ir Ministerijos sprendimais, todėl skundu kreipėsi į teismą.

Dėl Agentūros 2020 m. gegužės 19 d. sprendimo

Reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami paraiškas finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamus projektus pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397, 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-K-856 „Eksperimentas“ nustato 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.2.1-LVPA-K-856 „Eksperimentas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1, patvirtintas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 4-563. Ginčo teisinius santykius taip pat reglamentuoja Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Projektų taisyklės). Projektų taisyklių 136 punktas nustato, jeigu projektas neatitinka bent vieno projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyto reikalavimo, bendrojo reikalavimo arba specialiojo projektų atrankos kriterijaus, įgyvendinančioji institucija turi priimti sprendimą atmesti paraišką, išskyrus šių Taisyklių 121 punkte numatytus atvejus.

Pagal Aprašo 1 priedo 1.1 punktą, projekto tikslai ir uždaviniai turi atitikti 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 1.2.1 konkretų uždavinį „Padidinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklų aktyvumą privačiame sektoriuje“ ir siekiamą rezultatą. Pagal Aprašo 1 priedo 1.2 punktą, projekto tikslai, uždaviniai ir veiklos turi atitikti Aprašo 10 punkte nurodytas veiklas. Aprašo 10.1 papunktyje įtvirtinta, kad pagal Aprašą remiamos MTEP veiklos.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant paraiškos tinkamumo finansuoti klausimą būtina nustatyti, ar projekte nurodoma veikla atitinka mokslinių tyrimų ar eksperimentinės plėtros sampratą (toliau – ir MTEP).

Aprašo 4.6 papunktyje nurodyta, kad mokslinių tyrimų sąvoka atitinka pramoninių tyrimų sąvoką, kuri apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 85 punkte. Aprašo 4.2 papunktyje nurodyta, kad eksperimentinės plėtros sąvoka atitinka bandomosios taikomosios veiklos sąvoką, kuri apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 86 punkte. Bendrojo bendrosios išimties reglamento (2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 16 d. reglamentu (ES) Nr. 2017/1084 (OL 2017 L 153, p. 1) 2 straipsnio 85 punkte nurodyta, kad pramoniniai tyrimai – suplanuoti moksliniai tyrimai arba labai svarbūs tyrimai, kuriais siekiama įgyti naujų žinių ir gebėjimų, reikalingų naujiems produktams, procesams ar paslaugoms kurti arba esamiems produktams, procesams ar paslaugoms labai patobulinti. Jie apima sudėtinių sistemų dalių kūrimą ir gali apimti prototipų kūrimą laboratorijos aplinkoje arba aplinkoje, kurioje modeliuojamos sąsajos su esama sistema, taip pat bandomųjų linijų kūrimą, kai to reikia pramoniniams tyrimams ir visų pirma bendram technologiniam patvirtinimui. Reglamento 2 straipsnio 86 punkte nurodyta, kad bandomoji taikomoji veikla – mokslinių, technologinių, verslo ir kitų atitinkamų žinių bei gebėjimų įgijimas, sujungimas, formavimas ir taikymas siekiant sukurti naujus arba patobulintus produktus, procesus arba paslaugas. Į šią sąvoką taip pat gali būti įtraukta veikla, kurios tikslas yra, pavyzdžiui, naujų produktų, procesų arba paslaugų koncepcinis formulavimas, planavimas ir dokumentavimas.

Remiantis Aprašo 4.7 papunkčiu, mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūra (toliau – MTEP ir inovacijų infrastruktūra) – moksliniams tyrimams ir (arba) eksperimentinei plėtrai vykdyti reikalinga infrastruktūra, įskaitant gerosios gamybos praktikos reikalavimus atitinkančias patalpas, kaip nurodyta atitinkamos srities gerosios gamybos praktikos vadove (toks vadovas turi būti viešai prieinamas, pvz., paskelbtas interneto svetainėse), ir gerosios laboratorijos praktikos reikalavimus atitinkančias patalpas, būtinas MTEP veikloms vykdyti. Jei nėra nusistovėjusios gerosios gamybos praktikos ar gerosios laboratorijos praktikos, gali būti atsižvelgta į projektu kuriamos infrastruktūros specifiškumą, pvz., labai aukšti patalpų švaros, vibracijos ar panašūs reikalavimai paprastai būdingi tik aukštųjų technologijų įmonėms. Vien nešiojamųjų kompiuterių įsigijimas nelaikomas MTEP veikloms vykdyti reikalinga infrastruktūra.

Aprašo 50 punkte numatyta, kad nustatant, ar projekte numatyta veikla yra MTEP veikla, vadovaujamasi 2015 metų Frascati vadovu („Standartinė praktika, siūloma mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros statistiniams tyrimams“, Frascati vadovas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, 2015).

Vadovaujantis Frascati vadovo 2.12 punktu, MTEP veikla – tai veiksmų, kuriuos MTEP vykdytojai sąmoningai atlieka naujoms žinioms įgyti, visuma. Pagal Frascati vadovo 2.13 punktą, kad veikla būtų priskirta MTEP veiklai, ji turi atitikti penkis kriterijus: 1) nauja (originali) – laikoma, jog veikla siekiama naujų sprendinių (naujumo), jei egzistuoja mokslinė ir (arba) technologinė problema (kurios sprendimui reikalingas projektas), kuriai spręsti žinios nėra viešai prieinamos, ir (arba) egzistuojančios žinios dar nebuvo taikytos atitinkamame verslo sektoriuje. Projekte numatoma vykdyti veikla turi būti siekiama įgyti naujų ar papildomų žinių ir ši veikla turi būti nukreipta į specifinių praktinių tikslų pasiekimą. MTEP veikla turi būti nukreipta į naujų žinių kūrimą, siekiant sukurti naujus ar iš esmės patobulintus produktus. MTEP veikla nelaikoma kopijavimo, imitavimo ar analizės būdu įgytos žinios, kadangi jos nėra laikomos naujomis; 2) kūrybiška ­– projekto veiklos turi būti pagrįstos neakivaizdžiomis idėjomis ir (arba) hipotezėmis, t. y. įgyvendinant projektą sukuriami nauji problemų sprendimo metodai, atrandamos naujos turimų mokslinių žinių taikymo galimybės bei nauji priemonių ar technologijų panaudojimo būdai ir neapsiribojama tik įprastų techninio pobūdžio problemų sprendimu. Vykdant projektą turi dalyvauti atitinkamos kompetencijos tyrėjai, potencialiai gebėsiantys vykdyti numatytas veiklas ir pasiekti planuojamus rezultatus; 3) neapibrėžta – egzistuoja tikimybė, jog nepavyks gauti naujų žinių, reikalingų įvardintai problemai spręsti arba gauti pakankamos kokybės (kiekybės) naujų žinių, reikalingų sukurti naujus produktus ar iš esmės juos patobulinti; 4) sisteminga – MTEP turėtų būti vykdoma pagal nustatytą planą, dokumentuojant informaciją apie proceso eigą ir tarpinius bei galutinius rezultatus, t. y. Projekto dokumentacija turi atitikti MTEP projektinę veiklą, kuri nukreipta į specifinių poreikių tenkinimą ir kuriai skirti atskiri žmogiškieji ir finansiniai ištekliai; 5) perduodama ir (arba) atkartojama – projekto metu planuojamos gauti naujos žinios turi būti kodifikuojamos (dokumentuojamos), t. y. naujų žinių kodifikacija sudaro galimybes jas perduoti, užtikrinant jų panaudojimą ir galimybę kitiems tyrėjams atkartoti rezultatus savo MTEP veikloje.

Vadovaujantis Frascati vadovo 2.72 punktu, įprastinė veikla, kurią vykdant naudojama programinė įranga, nelaikoma MTEP.

Kaip matyti iš ginčijamo Agentūros sprendimo, Paraiška atmesta, kadangi Projekte nurodyta veikla nėra siekiama naujų sprendinių (naujumo), ji nėra pagrįsta originaliomis, neakivaizdžiomis idėjomis ir hipotezėmis (kūrybiška), ji nėra neapibrėžta ir sisteminga. Detalus šio sprendimo pagrindimas išdėstytas prie pranešimo apie paraiškos atmetimą pateiktoje lentelėje.

Pareiškėja nesutikimą su skundžiamu Agentūros sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė netinkamai interpretavo veiklų priskyrimą MTEP sričiai. Tvirtina, kad Paraišką vertinusio eksperto vertinimo ataskaitose pateiktos nuorodos į literatūrą visiškai neatitinka Paraiškoje nurodytų tikslų bei nėra pritaikomos Paraiškoje nurodytų produktų gamybai. Be to, pareiškėja mano, kad ekspertas, remiantis kurio išvada buvo priimtas sprendimas, atlikdamas Paraiškos vertinimą, nevertino nei jos pateikto 2020 m. balandžio 3 d. Atsakymo į Agentūros 2020 m. kovo 27 d. Paklausimą, nei jos 2020 m. gegužės 13 d. raštu pateiktos papildomos informacijos. Todėl pareiškėja siekia, kad būtų atliktas pakartotinis Paraiškos vertinimas, išsamiai išnagrinėta Paraiškoje ir jos prieduose pateikta informacija, suteikiant jai galimybę apginti pateiktą Paraišką.

Projektų taisyklių 79 punkte nustatyta, kad projektai atrenkami ir vertinami vadovaujantis atitinkamos veiksmų programos priemonės projektų finansavimo sąlygų apraše, kurį tvirtina ministerija, nurodytais reikalavimais.

Projektų taisyklių 5.3.1 punkte nustatyta, jog tarpinės institucijos, planuodamos priemonių ir projektų įgyvendinimą, vertindamos paraiškas finansuoti projektą ir vykdydamos projektų įgyvendinimo priežiūrą, turi užtikrinti, jog bus laikomasi profesionalumo ir efektyvumo principų, kurie reiškia, kad vertinimui ar tikrinimui atlikti, sprendimams priimti turi būti pasitelkiami tinkamos kompetencijos specialistai. Paraiškas vertina vertintojai, kurie yra įgyvendinančiosios institucijos darbuotojai ir (ar) šios institucijos pasitelkti ekspertai (116 punktas).

Taisyklių 118 punkte nustatyta, jeigu vertinant paraišką nustatoma, kad vertinimui atlikti pateikti ne visi reikiami dokumentai ir (ar) informacija, arba jei dėl paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos, trūkstamų dokumentų įgyvendinančioji institucija negali tinkamai įvertinti projekto, ji turi per DMS paprašyti pareiškėjo per nustatytą terminą pateikti papildomus duomenis ir dokumentus, papildyti ar patikslinti paraiškoje pateiktą informaciją.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Agentūra, konstatavusi dokumentų ir informacijos trūkumą, 2020 m. kovo 27 d. per DMS išsiuntė pareiškėjai paklausimą. Pareiškėja teise tikslinti Paraiškos duomenis ir informaciją pasinaudojo, juos Agentūrai pateikė 2020 m. balandžio 3 d.

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. kovo 3 d. Agentūra kreipėsi eksperto išvados, kuri, remiantis Agentūros paaiškinimais atsiliepime, pateikta 2020 m. balandžio 24 d.

Pagal Ekspertinio vertinimo organizavimo vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. R1-052(15.1.8) (2016 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. R1-050(15.1.8) redakcija), 20 punktą, ekspertais turi būti kompetentingi, nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys reikiamos srities išsilavinimą bei ne mažesnę nei 3 metų (Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje – 5 metų) praktinio darbo patirtį ir (arba) daktaro laipsnį toje srityje, reikalingus atestatus ir (arba) licencijas (kai taikoma).

Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad projekto veiklą vertinęs ekspertas yra nepriekaištingos reputacijos, įgijęs atitinkamą išsilavinimą ir kompetencijas. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Agentūros pasitelktas ekspertas atitiko jam keliamus reikalavimus ir galėjo tinkamai įvertinti pareiškėjos projekto atitiktį MTEP kontekste.

Eksperto išvados lape nurodyta, kad: „Projekto metu planuojama sukurti du produktus (tiksliau vieną modulinį produktą, kurį galima tarpusavyje įjungti ir taip apimti didesnį plotą) žmonių srautų matavimui. Projekte yra labai daug neapibrėžtumų – net 24. Tačiau dauguma jų kyla todėl, kad pareiškėjas neturi viešai prieinamų žinių, kadangi nė vienas iš jų nėra mokslinis ar technologinis, tai projekte nebus sukurta naujų žinių, todėl pagal Frascati vadovo 2.5, 2.9 punktus tokia veikla neatitinka MTEP apibrėžimo. Projektas nefinansuotinas“.

Projektų taisyklių 123 punkte nustatyta, kad prieš priimdama sprendimą atmesti paraišką, įgyvendinančioji institucija turi išnagrinėti nustatytus neatitikimus, papildomos informacijos, duomenų ir dokumentų nepateikimo aplinkybes ir įsitikinti, kad atmetimas yra pagrįstas ir paraiškos vertinimą atlikę vertintojai nepažeidė įgyvendinančiosios institucijos vidaus procedūrų, jei tai turėjo ar galėjo turėti įtakos vertinimo rezultatams.

Bylos duomenys rodo, kad nagrinėjamu atveju Agentūra laikėsi Projektų taisyklių 123 punkto reikalavimų, prieš priimdama sprendimą atmesti paraišką, vertino pareiškėjos pateiktą Paraišką, su ja pateiktus dokumentus, papildomus pareiškėjos paaiškinimus ir eksperto išvadą.

Nustatyta, kad kartu su Paraiška pateiktame Projekto verslo plane pareiškėja nurodo, jog šio projekto esmė – inovatyvių įvairiose viešosiose erdvėse žmonių srautų judėjimo, identifikavimo, atpažinimo procesų, objektų ir taisyklių modeliavimas bei algoritmų, programinių modulių ir maketų kūrimas, siekiant šiuos srautus tinkamai įvertinti. Šių MTEP veiklų rezultatas – įvairaus tipų pavienių žmonių, jų srautų bei eilių įvertinimui ir skaičiavimui viešosiose erdvėse skirtų programinių bei fizinių prototipų sukūrimas. Verslo plano 3 skyriuje „Produktai, kurių kūrimui (tobulinimui) prašoma finansavimo“ nurodoma, kad Projekto metu planuojama sukurti du inovatyvius produktų / technologijų prototipus: 1. multifunkcinis žmonių srautų analizės prototipas; 2. DAAM (duomenų apsikeitimo tarp kamerų ir gautų duomenų analizės modulio) prototipas. Kiekvienas iš įvardintų produktų prototipų turės savo unikalias savybes, kurios leis jam išsiskirti iš rinkoje esančių analogų (šios savybės priklauso nuo sprendžiamų kiekvienam produktui būdingų technologinių problemų, kurios yra įvardintos su techninėmis charakteristikomis šio verslo plano 4.3 skyriuje). Visi kuriami pagal projektą produktų prototipai savo kompleksiškumu neturi analogų ne tik rinkos, bet ir pasaulio lygmenyje.

Verslo plano 4.3 papunktyje nurodant produkto kūrimui (tobulinimui) reikalingų MTEP veiklų pagrindimą, paaiškinta, kad: „Šiuo metu pasaulyje nėra žmonių srautų analizės sistemos, kuri sugebėtų ne mažesniu nei 99% tikslumu užtikrinti per užduotas ribas įeinančių ir išeinančių žmonių srauto, jų ūgio matavimo, judėjimo greičio bei trajektorijos sekimo esant bet kokioms, net ir besikeičiančioms aplinkos apšvietimo sąlygomis, kokybę, tuo pačiu, realiu laiku analizuojant ir „aplink esantį, ne pro skaičiavimo zoną praeinantį“ žmonių srautą. Taip pat neegzistuoja sistemos, kuri atlikdama didelio tikslumo skaičiavimus dar papildomai sugebėtų analizuoti ir stovinčių eilėse žmonių praleidžiamą laiką, įvertinti eilių ilgius bei pateikti laukimo prognozes.

Taip pat neegzistuoja sistema, kuri be anksčiau išvardintų galimybių, dar papildomai sugebėtų sudarinėti stebimos zonos „heatmap“, bei turėtų galimybę sinchronizuojant su kitomis kameromis sudarinėti bendrą visų toje erdvėje esančių kamerų užregistruotų duomenų statistinę analizę (žmonių kiekis, eilių sekimas, „heatmap“ sudarymas ir kt.).

Pareiškėja verslo plane formuluoja problemas, kurioms išspręsti išskiria 4 veiklas: 1.1. Vykdant mokslinę tiriamąją veiklą atliekama prieinamų 3D erdvės nuskaitymo technologijų vaizdų apdorojimo, dirbtinio intelekto bei kitų įrankių analizė; 1.2. Vykdant mokslinę tiriamąją veiklą, atliekamas algoritmų matematinis modeliavimas bei kūrimas; 1.3. Vykdant mokslinę tiriamąją veiklą, kuriami ir išbandomi programiniai maketo moduliai-bibliotekos, kuriami galutiniai maketai; 1.4. Vykdant mokslinę eksperimentinę veiklą, kuriami ir išbandomi žmonių srautų analizės sistemos bei DAAM prototipai. Verslo plano 4.3 punkto lentelėje yra įvardinti 24 neapibrėžtumai.

Nustatyta, kad Agentūra, įvertinusi Paraiškos, verslo plano turinį, pareiškėjos 2020 m. balandžio 3 d. papildomai pateiktus paaiškinimus ir dokumentus, bei atsižvelgdama į eksperto išvadą, gautą 2020 m. balandžio 24 d., sprendimą pripažinti Paraišką netinkama finansuoti priėmė atsižvelgdama į tai, kad: Verslo plano 4.3 punkto lentelėje nurodyti 1-6 neapibrėžtumai yra išsprendžiami surinkus informaciją apie esamas technologijas, pvz. apie 3D technologijas, apie dirbtinio intelekto „frameworkus“, apie debesų kompiuterijos sprendimus; Verslo plano 4.3 punkto lentelėje nurodyti 7-8 neapibrėžtumai nėra nauji ir jau yra išspręsti mokslinėje literatūroje; Verslo plano 4.3 punkto lentelėje 9-10 neapibrėžtumai nėra laikomi technologiniais neapibrėžtumais, nes gali būti sprendžiami identifikavus kiekvieną žmogų ir turint sukalibruotas kameras, kiekvieną žmogų galima atvaizduoti erdvėje kaip tašką, o tada taikant žinomus metodus išspręsti šiuos neapibrėžtumus; Verslo plano 4.3 punkto lentelėje nurodytas 11 neapibrėžtumas, Agentūros vertinimu, yra išsprendžiamas tam skirta programine įranga; Verslo plano 4.3 punkto lentelėje nurodytas 12 neapibrėžtumas yra išspręstas mokslinėje literatūroje identifikuojant žmones: Li, P.; Zhang, J.; Zhu, Z.; Li, Y.; Jiang, L.; Huang, G. State-Aware Re-Identification Feature for Multi-Target Multi-Camera Tracking; Verslo plano 4.3 punkto lentelėje nurodyti 13-19 neapibrėžtumai, Agentūros vertinimu, gali iš esmės labai keistis, priklausomai nuo to, kokia egzistuojanti 3D technologija bus pasirinkta. Tačiau Agentūros vertinimu, tai yra įprastiniai projektavimo/konstravimo darbai; Verslo plano 4.3 punkto lentelėje nurodyti 20-22 neapibrėžtumai, Agentūros vertinimu, išspendžiami įprastiniu testavimu. Norint išsiaiškinti, ar DAAM prototipai funkcionuos tinkamai, galima: sudaryti metrikų sąrašą; kiekvienai metrikai nurodoma ribinė vertė pagal kurias bus matuojama ar sistema veikia tinkamai. Tuomet sudarius įvairius naudojimosi atvejus jie įgyvendinami kartu matuojant pasirinktas metrikas. Jei visiems naudojimo atvejams metrikų vertės aukštesnės už ribines, tai sistema funkcionuoja tinkamai, jei ne – netinkamai. Šios sprendimo išvados, be kita ko, grindžiamos įvardinant literatūros šaltinius, kuriais buvo remtasi.

Agentūra sprendime taip pat konstatavo, kad Projekto MTEP veiklos nenumato tikrinti ir originalios, neakivaizdinės hipotezės, nes yra sudarytas produktų norimų savybių sąrašas ir bus ieškoma technologijų, su kuriomis tas savybes būtų galima pasiekti. Įgyvendinant projektą nebus sukuriami nauji problemų sprendimo metodai, atrandamos naujos turimų mokslinių žinių taikymo galimybės bei nauji priemonių ar technologijų panaudojimo būdai. Vykdant projektą nedalyvaus atitinkamos kompetencijos tyrėjai, potencialiai gebėsiantys vykdyti numatytas projekto veiklas ir pasiekti planuojamus rezultatus. Paraiškoje pristatytoje komandoje nėra nei vieno tyrėjo su giliojo mokymosi modelių taikymų vaizdų atpažinime. Vienintelis darbuotojas, turintis atitinkamą kvalifikaciją darbams atlikti, yra D. V, tačiau nurodytas darbuotojas kartu yra ir įmonės direktorius, todėl jo skiriamo laiko ir kompetencijos tikrai nepakaks projekte numatytoms užduotims susijusioms su dirbtiniu intelektu atlikti. Taip pat, verslo plane visos projekto pareigybės įvardinamos kaip „tyrėjas“, tačiau pagal pareigybės aprašymą matyti, kad tos pareigybės atsakomybės nesusijusios su tyrėjo veikla. Pavyzdžiui, Verslo plano 4.2.1 punkto lentelėje programuotojo-tyrėjo atsakomybės sritys yra algoritmų, grafinių ir duomenų sąsajų programavimas, maketų ir prototipų testavimas, kas vertinama kaip įprastinės programavimo veiklos.

Atsižvelgiant į tai, kad projekte naujų žinių nebus kuriama (kaip išdėstyta aukščiau) ir nebus sprendžiamos mokslinės – technologinės problemos, Agentūra taip pat padarė išvadą, kad vykdant veiklas nepasireikš nei vienas iš neapibrėžtumų: nepavyks gauti pakankamos kokybės arba kiekybės naujų ar papildomų žinių, pasiekti planuotų rezultatų su planuojamomis sąnaudomis per numatytą laikotarpį. Pareiškėjo galutiniai veiklos rezultatai, Agentūros vertinimu, nepasižymi neapibrėžtumu, kadangi planuojamam sukurti produktui pakanka įprastinės programavimo veiklos, kurią įvertinti ir suplanuoti galima pakankamai tiksliai.

Agentūra taip pat sprendė, kad Paraiškoje nėra pagrįsta, kad projekto veiklos yra sistemingos, pvz., planuojama atpažinti 996 žmones iš 1000. Tai yra tik vienintelė nurodoma metrika. Nėra tikslumo metrikų kitoms kuriamų produktų savybėms tokioms kaip: filtras pagal ūgį, personalo atpažinimas, išorės žmonių srauto įvertinimas, „heatmap“, eilių atpažinimas, objektų filtras, U-formos trajektorija ir t.t. Projekto veiklos nesusijusios su eksperimentinės plėtros ir taikomųjų mokslinių tyrimų etapais, nes projekte nebus sprendžiami moksliniai ar technologiniai neapibrėžtumai ir jos nėra priskiriamos MTEP.

Teismo vertinimu, Agentūros išvados, kad: Paraiškoje pateiktos problemos neatitinka naujumo kriterijaus, nes yra išsprendžiamos pasitelkus technologijas bei išnagrinėjus jau esamą literatūrą, Projektu nėra siekiama sukurti tokių naujų ar papildomų žinių, kurias pritaikius, galėtų būti gaunami nauji produktai arba procesai ar jie būtų iš esmės patobulinti, arba būtų siekiama specifinių praktinių tikslų, yra paremtos išsamia Paraiškos, pareiškėjos papildomų dokumentų ir eksperto išvados analize. Pareiškėja nesutikimo su sprendimo išvadomis argumentų nepaneigė specialiomis žiniomis pagrįstais įrodymais, o išreiškė tik savo subjektyvią poziciją. Abejoti Agentūros išvadomis, paremtomis kvalifikuoto eksperto vertinimu, teismas neturi pagrindo.

Iš pareiškėjos paaiškinimų skunde, teismas daro išvadą, kad vykdant pareiškėjos Verslo plane numatytas veiklas pagal iškeltus klausimus bus susipažįstama su egzistuojančiomis technologijomis, bus atliekama jų palyginamoji analizė, kas tik parodo, kad projekto metu nėra siekiama įgyti naujų žinių, kurias pritaikius galėtų būti gaunami nauji produktai.

Pareiškėja įrodymais nepaneigė Agentūros išvadų, kad ji neturi pakankamai kompetencijos ir įgūdžių dirbtinio intelekto srityje. Kaip matyti iš bylos duomenų, vienintelis darbuotojas, turintis tinkamą kvalifikaciją darbams atlikti, yra įmonės direktorius. Įvertinus Projekto veiklų apimtis, teismas sutinka su Agentūros pozicija, kad jo skiriamo laiko ir kompetencijos nepakaks projekte numatytoms užduotims, susijusioms su dirbtiniu intelektu atlikti. Pareiškėjo skundo argumentas, kad įmonės direktorius geba per labai trumpą laiką efektyviai integruoti/apmokyti naujus žmones į dirbtinio intelekto naudojimą, leidžia daryti prielaidą, kad pareiškėja neturi kompetentingų tyrėjų, turinčių kvalifikaciją ir patirtį giliojo mokymosi modelių taikyme atpažįstant vaizdus vaizdų.

Pareiškėja Paraiškoje nebuvo numačiusi, kaip planuoja pamatuoti savo projekto rezultatus. Atsižvelgiant į tai, nėra jokios galimybės pamatuoti, ar projektas būtų sėkmingas.

Atsižvelgus į ankščiau nurodytas aplinkybes, sutiktina su Agentūros pozicija, kad Paraiškoje deklaruojama pareiškėjos veikla nelaikytina MTEP, todėl Projektas neatitinka Projektų finansavimo sąlygų aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 punktuose nustatytų bendrųjų reikalavimų projektams, t. y. naujumo (originalumo), kūrybiško, sistemingo, neapibrėžtumo, Projektas neatitinka mokslinių tyrimų ar eksperimentinės plėtros sampratos.

Pareiškėjos skundo teiginiai, kad buvo ribojama jos teisė apginti Paraišką, atmestini, kaip nepagrįsti.

Kaip matyti iš aukščiau nurodytų Projekto taisyklių 118 punkto nuostatų, kilus abejonėms dėl Paraiškoje nurodytos informacijos apie numatomo vykdyti projekto veiklas, pareiškėjas gali pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu, t. y. patikslinti Paraišką, pateikti papildomus įrodymus.

Susipažinus su 2020 m. kovo 27 d. Paklausimo turiniu nustatyta, kad Agentūra jame aiškiai įvardijo trūkstamus dokumentus ir būtinos pateikti informacijos pobūdį. Paklausime, be kita ko, pagal Frascati vadovo nuostatas buvo prašoma pareiškėjos: pagrįsti, kad Projekto veiklomis siekiama įgyti naujų arba papildomų žinių; pagrįsti, jog suplanuotais tyrimais siekiama sukurti naujų ar papildomų žinių, kurias pritaikius galėtų būti gaunami nauji produktai arba procesai ar jie būtų iš esmės patobulinti arba būtų siekiama specifinių praktinių tikslų; aprašyti Projekte tikrinamas originalias, neakivaizdžias hipotezes, leidžiančias išspręsti mokslinę/technologinę problemą, siekiant sukurti naują produktą arba procesą, ar iš esmės patobulinti esamus, arba siekiant specifinių praktinių tikslų sprendimo; nurodyti projekte naudojamus naujų ar papildomų žinių paieškos metodus (literatūros analizė ir (arba) eksperimentas, ir (arba) stebėjimas, ir (arba) apklausa), kuriais sukuriama papildoma vertė; pagrįsti, kad projekto tyrėjų komanda turi reikiamas kompetencijas ir patirtį įgyvendinti projekto užduotis.

Pažymėtina, kad būtent paraišką teikiantis subjektas yra atsakingas už joje pateiktos informacijos teisingumą ir išsamumą. Tai reiškia, kad pareiškėja iki kvietimo teikti paraiškas termino pabaigos jau turėjo būti parengusi Paraišką pagal Aprašo, Frascati vadovo, Projektų taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus bei aiškiai identifikavusi, kokias mokslines ar technologines problemas spręs. Be to, kaip minėta, pareiškėja pasinaudojo trūkumų šalinimo institutu ir pateikė papildomus paaiškinimus. Projektų taisyklės nenumato, kad trūkumų šalinimo institutu pareiškėjas gali naudotis kelis kartus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Agentūra neturėjo pareigos vertinti pareiškėjo 2020 m. gegužės 13 d. papildomai pateiktų argumentų. Jau minėta, kad 2020 m. kovo 27 d. Paklausime buvo aiškiai nurodyti trūkstama informacija ir duomenys. Pareiškėja skunde nenurodo, kaip 2020 m. gegužės 13 d. papildomai pateikti paaiškinimai galėjo įtakoti Agentūros sprendimą ir kas šiuos paaiškinimus sutrukdė pateikti jai kartu su Paraiška, ar atsakant į Agentūros 2020 m. kovo 27 d. paklausimą.

Šiuo aspektu yra aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas analogiškose bylose, jog gero administravimo principas negali būti aiškinamas kaip įpareigojantis viešojo administravimo subjektą imtis visų priemonių, kad pateiktoji paraiška ir prie jos pateikiami dokumentai atitiktų programos keliamus reikalavimus. Taip pat visoms tam tikro kvietimo teikti paraiškas arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės ar regionų projektų sąrašo paraiškoms ir (ar) projektams turi būti taikomi vienodi planavimo, vertinimo ir įgyvendinimo priežiūros principai.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Agentūra iš esmės teisingai taikė teisės normas, nepažeisdama nustatytų procedūrų išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą, ir teisėtą sprendimą. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad jis yra priimtas vadovaujantis Aprašo ir Projektų taisyklių nuostatomis, vertintos ir kitos teisės aktų nuostatos, išdėstyti ekspertų vertinimai, Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), yra pakankamai motyvuotas, t. y. LVPA, priimdama ginčo sprendimą, nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Panaikinti šį sprendimą nėra teisinio pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismui konstatavus, kad ginčijamas Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Agentūrą vertinti pareiškėjos pateiktą Paraišką iš naujo.

Dėl Ministerijos 2020 m. liepos 8 d. sprendimo

Pareiškėja nesutikimą su Ministerijos 2020 m. liepos 8 d. sprendimu grindžia tuo, kad jis priimtas neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, atsižvelgiant tik į Agentūros pateiktus argumentus bei eksperto išvadą. Sprendime nėra analizuojami pareiškėjos skunde pateikti argumentai bei nėra apskritai pasisakoma apie jos išdėstytą nesutikimą su Agentūros atliktu įvertinimu.

Nustatyta, kad Ministerija ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasi Projektų taisyklių 495 punktu, kuris nustato, kad Ministerija, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu, nagrinėja pareiškėjų skundus, pateiktus vadovaujantis Taisyklių 494 punktu, taip pat nagrinėja pagal reglamento (ES) Nr. 1303/2013 74 straipsnio 3 dalį EK vadovaujančiajai institucijai arba tiesiogiai ministerijai perduotus pareiškėjų skundus, kuriuose skundžiami įgyvendinančiųjų institucijų sprendimai dėl paraiškų atmetimo. Jeigu ministerija nusprendžia, kad pareiškėjo skundas pagrįstas, ji įpareigoja įgyvendinančiąją instituciją pakartoti paraiškos vertinimo procedūrą. Jei įgyvendinančioji institucija po pakartotinio paraiškos vertinimo vėl atmeta paraišką, pareiškėjas šį įgyvendinančiosios institucijos sprendimą gali apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Bylos duomenys patvirtina, kad Ministerija, objektyviam ir visapusiškam pareiškėjos skundo ištyrimui 2020 m. gegužės 26 d. raštu iš Agentūros pareikalavo pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjos skunde dėl Paraiškos atmetimo nurodytų argumentų. Agentūra paaiškinimus pateikė 2020 m. birželio 6 d. raštu Nr. R4-2697. Kartu su paaiškinimais Ministerijai taip pat buvo pateikta eksperto, vertinusio Paraišką, vertinimo išvada ir eksperto gyvenimo aprašymas.

Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, konstatavo, kad Agentūros sprendimas, išdėstytas pranešime apie paraiškos atmetimą, atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus, jis yra argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, priimtas nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų. Ministerija padarė išvadą, kad Agentūros sprendime išdėstyti Paraiškos atmetimo argumentai, susiję su Aprašo 1 priedo 1.1. ir 1.2 papunkčiuose nustatytas reikalavimais, yra pagrįsti ir motyvuoti, todėl sprendė, kad pagrindo grąžinti Paraišką pakartotiniam vertinimui nėra.

Iš Ministerijos sprendimo turinio matyti, kad jis yra argumentuotas, priimtas įvertinus tiek Agentūros pateiktus paaiškinimus dėl pareiškėjos skunde Ministerijai nurodytų argumentų dėl Paraiškos atmetimo, tiek išanalizavus eksperto išvadą. Susipažinus su Agentūros paaiškinimų, teiktų Ministerijai, turiniu, nustatyta, kad jame atsakoma į kiekvieną pareiškėjos skunde išdėstytą nesutikimo su Paraiškos atmetimu argumentą. Ministerijos pozicija dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo sprendime išdėstyta pakankamai aiškiai. Ministerijai sutinkant su Agentūros pozicija dėl paraiškos atmetimo, tų pačių argumentų nurodymas sprendime dėl pareiškėjos skundo, teismo vertinimo, būtų perteklinis. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, Ministerija pasisakė ir dėl eksperto išvadų bei jo kompetencijos. Taigi, pagrindo konstatuoti, kad Ministerijos sprendimas yra nemotyvuotas, nėra. Panaikinti Ministerijos 2020 m. liepos 8 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas (duomenys neskelbtini) prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas (duomenys neskelbtini) prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo atlyginti šioje byloje jos turėtas išlaidas.

Teismui netenkinus pareiškėjos skundo, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį. Todėl jos prašymas priteisti šias išlaidas atmestinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Rodoteka“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolanta Vėgelienė