Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant R. M., dalyvaujant ieškovės J. S. M. atstovėms R. Z., advokatei J. B., atsakovės R. M. atstovei advokatei L. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir lėšų priteisimo, trečiasis asmuo Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinio pareiškimą tenkinti, atsakovės atstovė – prašė ieškinio pareiškimą atmesti. Tretysis asmuo notarė R. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jai pranešta. Notarė R. S. apklausta 2014 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio pareiškimas atmestinas.

Ieškovė J. S. M. ginčija sudarytą dovanojimo sandorį CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip sudarytą fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Sandoris taip pat ginčijamas kaip sudarytas dėl apgaulės, pasinaudojant ieškovės bejėgiškumu (CK 1.91 straipsnis).

Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.).

Ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 str.). Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis ir kitomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau pažymėtina, kad šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną (o ne tikėtiną) išvadą, kad asmuo, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Iš 2014 m. rugsėjo 29-lapkričio 17 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-285/2014 (t.3, b.l. 25-27 ) matosi, kad joje nurodyta, kad tiriamoji psichiatrų žinioje nuo 1998 m. kai buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Tiriamoji nuo 2003 m. pas psichiatrus nesilankė. 2013 m. tiriamajai atlikta kairės krūties pašalinimo operacija, kuri komplikavosi sepsiu, taip pat būkle po išeminio galvos smegenų insulto. Gydymosi metu tiriamoji keletą kartų buvo konsultuota psichiatro, pirmą kartą konsultuota 2013-03-28. Įrašuose atžymima, kad tiriamoji buvo orientuota savyje, laike, vietoje dalinai, pokalbio metu daug kalbėjo apie nesutarimus su dukromis, reiškė nepasitenkinimą med. personalu, buvo diskonfortiškos nuotaikos, smulkmeniška, klampi, buvo sumažėjusi dėmesio koncentracija. Buvo konstatuotas psichikos sutrikimas: (F06.8). Nepatikslintas sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos. Ekspertizės metu – orientuota teisingai, skundžiasi atminties sutrikimais, labinių emocijų, kaltina dukras dėl situacijos. Atliktame psichologiniame tyrime – dabartiniu metu tiriamosios protinės būklės mini tyrimo duomenys yra: MMSE-19 balų. Ženklūs dėmesio koncentracijos, perkėlimo, paskirstymo sunkumai, pablogėjusi tiriamosios orientacija laike, apsunkintas naujos informacijos įsiminimas, lengvai vystosi astenizacija. Ekspertizės akte nurodoma, kad J. S. M. nuo 2013-04-15 konstatuotas psichikos sutrikimas – (F06.8) Nepatikslintas sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos. Šis psichikos sutrikimas konstatuojamas ir 2013-04-29. J. S. M. 2013-04-29 pasirašydama dovanojimo sutartį galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

2014 m. rugsėjo 29-lapkričio 17 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad pateikta ligos istorija Nr. A-2871232 (2013 m.), kurioje nurodoma, kad tiriamoji gydėsi LSMUL VšĮ Kauno klinikų krūties chirurgijos skyriuje 2013-02-25 – 04 -15. Psichiatro buvo konsultuota 2013-03-28, 2013-04-08. 2013-04-15 konsultuota psichiatro –„ nemato tikslo čia gulėti, gydytis, o dukra neima. Objektyviai – „tiriamoji sąmoninga, psichinė būklė be žymesnės dinamikos, negatyvoka, atsisako bendrauti, reikalauja išleidžiama į namus, aktyvios psichopatologijos šiuo metu nėra, šiuo metu išreikštas nerimo lygis, disforija“, diagnozė: (F06.8) Nepatikslintas sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos. Psichiatro rekomenduota gydytis pagal gyvenamąją vietą. 13.00 val. tiriamoji atsisakė nuo gydymo ir gulėjimo paletyviosios onkologijos stacionare ir išvyko.

Iš asmens sveikatos istorijos LSMUL Kauno klinikų: po išrašymo iš ligoninės tiriamoji 2013-04-16 apžiūrėta namuose šeimos gydytojo, diagnozė: I11.0 Hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu (staziniu), C50.4 Viršutinis ir išorinis krūties kvadrantas. Sekantis įrašas 2013-05-03, kai pas gydytoją atvyko dukra, išrašyti medikamentai. (t.3, b.l. 25-27).

Byloje nėra duomenų, kad ekspertizės akto turinys yra prieštaringas ar tyrimas buvo atliktas neišsamiai. Byloje nėra objektyvių duomenų dėl ekspertų išvados nepagrįstumo. Ekspertai ištyrė visus jiems pateiktus J. S. M. medicininius dokumentus ir atsakė į teismo suformuluotus klausimus, ekspertų išvada yra aiški, dėl to teismas atmetė ieškovės atstovė prašymą skirti pakartotinę ekspertizę dėl ekspertizės išvadų neaiškumo.

Atsakovė R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji motiną prižiūrėjo jai būnant ligoninėje ir grįžus iš ligoninės. Motinai grįžus iš ligoninės abi tarėsi kaip geriau tvarkytis mamos ligos atveju ir abi nusprendė, kad ieškovė persikels gyventi į jos dviejų kambarių butą Plechavičiaus gatvėje Kauno mieste, o ieškovė atsakovei padovanos butą ir du žemės sklypus. Taip pat tarėsi dėl motinos buto pardavimo, kad turėtų pinigų motinos priežiūrai dėl jos ligos. Ieškovė tam pritarė. Nuvykus pas notarę sudaryti dovanojimo sutartį, notarė ieškovei viską paaiškino ir ieškovė pati pasirašė dovanojimo sutartį, viską suprato. Ieškovė pakeitė nuomonę dėl padovanoto turto tuomet, kai apie dovanojimo sandorį sužinojo kita ieškovės dukra R. Z.. Ieškovė atsisakė keltis į jos butą Plechavičiaus gatvėje, nes kita dukra ją perkalbėjo, pati ieškovė moka mokesčius už jai padovanotą butą. Dovanojimo sandorio sudarymo metu ieškovė pasirašė ir įgaliojimą atsakovei tvarkyti jos pinigus bei testamentą, kuriuos vėliau nuvykus pas notarę su dukra R. Z. panaikino.

Liudytoja R. Z., kuri yra ieškovės dukra parodė, kad po ieškovei atliktos onkologinės operacijos jai buvo skirta psichiatro konsultacija, kuris jai paskyrė vaistus. Mano, kad paskirti vaistai galėjo turėti įtakos jos psichikai. Grįžus ieškovei iš ligoninės iš motinos sužinojo, kad ji su atsakove buvo pas notarę, pasirašė įgaliojimą ir dar kažkokius dokumentus. Su motina nuvykus pas notarę, tik tuomet motina sužinojo, kad ji yra pasirašiusi, ne tik įgaliojimą, bet ir dovanojimo sutartį.

Liudytoja O. V., šeimos gydytoja parodė, kad lankė ieškovę jos namuose 2013 m. balandžio 16 d po jos išrašymo iš ligoninės. Jos būklė buvo vidutinio sunkumo arba sunki, ligonė buvo intoksikuota, vangoka. Su J.S. M. bendravo, ji buvo neobjektyvi savo būklei.

Liudytoja D.Skorupskienė, Onkologijos ligoninės paliatyvios onkologijos skyriaus vadovė parodė, kad gydant ieškovę buvo skirta psichiatro konsultacija, nes ieškovė buvo pikta, dirgli, konfliktavo su personalu. Taip pat ją konsultavo neurologas.

Trečiasis asmuo notarė R. S. paaiškino, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė J. S. M. viską suprato ir žinojo ir ginčo sandorį sudarė savo valia. Į notarinę kontorą ieškovė S. J. M. atvyko su dukra R. M.. Notarė R. S. parodė, kad ieškovė buvo jai seniai pažįstama, su ja seniai bendravo, jai nebuvo jokio tikslo ką nors padaryti kitaip. Prieš pasirašant dovanojimo sandorį notarė R. S. ieškovei garsiai perskaitė sandorio tekstą, bendravo su ieškove, su ja pasikalbėjo. Nurodė, kad dovanojimo sandorį pasirašė pati ieškovė trijuose egzemplioriuose.

Iš aukščiau aptartų duomenų darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog ji 2013-04-29 dovanojimo sutartį sudarė būdama tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.

Ieškovė prašo dovanojimo sandorį pripažinti negaliojančiu ir CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip sudarytą dėl apgaulės.

Lietuvos Respublikos CK 1.91 straipsnyje, kuriuo savo reikalavimą grindžia ieškovė, reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Ieškovė sudarytą sandorį ginčija kaip sudarytą dėl apgaulės, nes atsakovė pasinaudodama jos bejėgiškumu, privertė jai sudaryti dovanojimo sandorį.

Byloje nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, kad atsakovė būtų atlikusi kokius nors tyčinius, nesąžiningus veiksmus, paskatinusius ieškovę sudaryti ne tokį sandorį. Nors atsakovės paaiškinimus apie ieškovės apsisprendimą padovanoti jai ginčo turtą ieškovė paneigė teismo posėdžio metu, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė klaidintų ieškovę, darytų jai poveikį ar būtų atlikusi kitokius tyčinius, nesąžiningus veiksmus, kurie būtų nulėmę ieškovės valią padovanoti turtą. Priešingai, byloje nustatyta, kad ieškovė savo valia nusprendė sudaryti dovanojimo sandorį, ką patvirtino ir sandorį tvirtinusi byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujanti notarė. Dovanojimas yra neatlygintinis turto perleidimas, dėl ko nėra pagrindo net samprotauti apie tokio sandorio šalies – dovanotojo – gaunamą sudarant dovanojimo sutartį naudą. Byloje neįrodyta, kad atsakovės veiksmuose yra CK 1. 91 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatyti sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindai.

Byloje nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybę, kad ji neturėjo noro dovanoti visą savo turtą dukrai R. M.. Iki operacijos buvo minčių dėl vieno žemės sklypo dovanojimo, tačiau jai padovanoti du žemės sklypus ir butą, kuriame gyvena neketino. Nurodė, kad sandorio sudarymo metu nesuprato, ką darė, neturėjo galimybės kontroliuoti situacijos, nes dėl savo sveikatos būklės jautėsi silpna ir pažeidžiama, nesuvokė kokius dokumentus pasirašė ir kokias teisines pasekme tai sukels. Nors jau aukščiau teismo sprendime pasisakyta, kad ieškinys netenkinamas nes ieškovė neįrodė, jog ji 2013-04-29 dovanojimo sutartį sudarė būdama tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, tačiau teismas sprendžia, kad yra pagrindas byloje svarstyti, ar sandoris nebuvo sudarytas iš esmės suklydus (CK 1.90 str.).

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį; tam, kad teismas galėtų konstatuoti, buvo esmingai suklysta ar ne, reikia nustatyti, kokia buvo sandorį sudariusios, o dabar jį ginčijančios šalies valia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008 ir kt.). Ieškovės valia dėl dovanojimo sandorio sudarymo buvo vienareikšmiška, kaip paaiškino trečiasis asmuo – notarė, tvirtinusi sutartį. Ieškovės valia buvo sudaryti dovanojimo sandorį, pasirašydama dovanojimo sandorį ieškovė viską suprato, jai buvo išaiškinta ir perskaityta sutartis, ji pati sutartį pasirašė.

Iš bylos duomenų seka, kad ieškovės valia dėl dovanoto turto atsakovei pasikeitė jau po sandorio sudarymo, kai apie dovanojimo sandorį sužinojo jos kita dukra. 2014 m. rugsėjo 29-lapkričio 17 d. teismo psichiatrijos ekspertizė duomenys (t.3, b.l. 25-27) patvirtina, kad ieškovė kaltina dukras dėl situacijos. Kadangi byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieškovė sudarydama ginčo sandorį esmingai suklydo, todėl sandoris nenaikintinas ir CK 1.90 straipsnio pagrindu.

Ieškovė iki šiol gyvena padovanotame bute, sau įprastos gyvenamosios vietos ieškovė nėra praradusi, jos gyvenimo sąlygos nepablogėjo. Atsakovė su ieškove bendrauja, ją lanko, perka maistą, kartu šventė šventes. Atsakovė sutinka su ieškovės noru gyventi padovanotame bute, jeigu ieškovė nesutiks ir toliau persikelti į jos butą, kur ieškovei būtų sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos ir neketina elgtis prieš motinos valią. Be to, ieškovei dar priklauso asmeninės nuosavybės teise žemės sklypas, sodo pastatas, kiemo statiniai, esantys Kalvos g. Jadagonių k., Zapyškio sen., Kauno rajono savivaldybėje (t.1, b.l. 45-48). Teismas sprendžia, kad ieškovės valios pasikeitimas po sandorio sudarymo, nesudaro pagrindo naikinti ginčijamo sandorio.

Ieškovė taip pat reikalauja priteiti iš atsakovės R. M. 2 846,15 Lt laikotarpyje nuo 2013-03-13 iki 2013-06-17 nuo ieškovės banko sąskaitos paimtas ir jos interesais nepanaudotas lėšas.

Atsakovė R. M. parodė, kad pati ieškovė 2013-03-29 būdama krūties chirurgijos skyriuje padavė jai banko kortelę ir pasakė PIN kodą, nes buvo mėnesio pabaiga ir reikėjo mokėti mokesčius. Atsakovė nurodė, kad anksčiau ieškovės kortele nedisponavo ir banko kortelės PIN kodo nežinojo. Atsakovė nurodė, kad nuo ieškovės banko sąskaitos nuimti pinigai laikotarpiu nuo 2013-03-29 iki 2013-06-17 buvo išleisti ieškovės poreikiams: vaistams, slaugos priemonėms, maistui, iš banko sąskaitoje esančių lėšų atsakovė apmokėdavo mokesčius: už ieškovės mobilųjį telefoną, televiziją, komunalinius mokesčius.

Į bylą atsakovė pateikė čekius, pagrindžiančius išlaidas ir nurodė, kad per nurodytą laikotarpį ieškovės poreikiams išleido 3013,41 Lt. Atsakovė pateikė J.S. M. priežiūros išlaidų, išlaidų maistui suvestinę ir čekius už laikotarpį 2013-03-27 – 2013-06-15, iš kurių matosi, kad buvo išleista 1091 lt (t.1, b.l. 49-62). Priežiūros išlaidos vaistams už laikotarpį nuo 2013-04-16 iki 2013-06-03 sudarė 245,31 Lt (t.1, b.l. 63-67), Higienos, ligonio priežiūros, slaugos, ūkinės prekės nuo 2013-03-07 iki 2013-05-31 sudarė 152,58 Lt (t.1, b.l. 68-69). Buto adresu Ukmergės g. 12-7, Kaune komunalinių ir kitų paslaugų išlaidos laikotarpiu nuo 2013-02-28 - 2013-07-31 sudarė 1528,27 Lt (t.1, b.l. 70-107). Iš šių duomenų darytina išvada, kad ieškovės nurodyti pinigai buvo išleisti jos interesais. Be to, į bylą yra pateiktas J. S. M. 2013 m. birželio 17 d. pareiškimas notarei R. S., kuriame ji nurodo, kad naikina 2013-04-29 Kauno r. 1-ojo NB notarės patvirtintą įgaliojimą, reg. Nr. 2-4214, kuriuo ji įgaliojo R. M. atstovauti ieškovę bankuose, valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, savo nuožiūra naudotis ir valdyti visomis ieškovės vardu atidarytomis sąskaitomis, esančiomis Swedbank“, AB, taip pat savo nuožiūra disponuoti šiose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis ir ją atstovauti visose kitose reikiamose įstaigose ir organizacijose, sudaryti įvairias sutartis ieškovės vardu (t.1, b.l. 19). Iš to darytina išvada, kad nurodytu laikotarpiu atsakovė turėjo įgaliojimą disponuoti ieškovės piniginėmis lėšomis.

Kadangi atsakovė įrodė, jog iš banko sąskaitos paimtos piniginės lėšos buvo panaudotos ieškovės interesais, todėl ir reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 846,15 Lt atmestinas.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo ginčijamą sandorį naikinti kaip sudarytą asmens, kuris buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti ar buvo apgautas, todėl ieškinys atmestinas.

Kadangi ieškinio pareiškimas atmestas iš ieškovės atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93). Į bylą pateikta ataskaita sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. DEP15153 už advokato suteiktas paslaugas ir AB DNB banko išrašas, iš kurios matosi, kad atsakovė R. M. yra sumokėjusi 169,14 Eur. Iš suteiktų paslaugų ataskaitos matosi, kad pasirengimas ir dalyvavimas 2015-03-09 teismo posėdyje įvertintas 280,36 Eur. Kadangi 2015-03-09 teismo posėdis vyko nuo 13.38 val. iki 15.25 val., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 p. už dalyvavimą teismo posėdyje yra pagrindas priteisti 89 eurus 93 euro centus turėtų išlaidų. Automobilio parkavimo išlaidos nepriteistinos, kadangi advokatės, atstovavusios ieškovę darbo vieta yra Kaune.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. S. M. a.k. (duomenys neskelbtini) R. M. a.k. (duomenys neskelbtini) 89 eurus 93 euro centus turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.