Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-10-13 · Administracinė byla Nr. I-5305-331/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-13Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-13
Bylos Nr.
I-5305-331/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08222-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
S. A.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Administracinė byla Nr. I-5305-331/2014Proceso Nr. 3-61-3-08222-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 9.1, 9.3, 9.5, 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjui S. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Panevėžio AVMI) 2013-06-27 sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (36.9-64)-SA-15 (b. l. 13-16) nusprendė patvirtinti 2013-04-25 patikrinimo akte Nr. PAR-17 apskaičiuotus gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM) - 7 754, 11 Lt (įmokos kodas 1441), valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokas pensijų socialiniam draudimui pagrindinei pensijos daliai – 2 703,99 Lt (įmokos kodas 261), VSD įmokas pensijų socialiniam draudimui papildomai pensijos daliai – 293,55 Lt (įmokos kodas 264), privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokas 3 035 Lt (įmokos kodas 1781); papildomai apskaičiuotus delspinigius - GPM delspinigius 3131,24 Lt (įmokos kodas 1441), PSD įmokų delspinigius 1036,58 Lt (įmokos kodas 1781) ir skirti baudas - GPM baudą - 775 Lt (įmokos kodas 1441), VSD įmokas pensijų socialiniam draudimui pagrindinei pensijos daliai baudą -1 352 Lt (įmokos kodas 263), VSD įmokas pensijų socialiniam draudimui papildomai pensijos daliai baudą - 147 Lt (įmokos kodas 266), PSD baudą - 304 Lt (įmokos kodas 1 781). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2013-08-21 sprendimu Nr. 68-142 (b. l. 10-12) patvirtino Panevėžio AVMI 2013-06-27 sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“' Nr. (36.9-64)-SA-15 ir atleido pareiškėją nuo 3131,24 Lt GPM delspinigių ir 1036,58 Lt PSD delspinigių. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2013-11-19 sprendimu „Dėl S. A. 2013-09-12 skundo“ Nr. S-179 (7-183/2013) (b. l. 4-7) patvirtino VMI 2013-08-21 sprendimą Nr. 68-142.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiais sprendimais, skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Komisija) 2013-11-19 sprendimą „Dėl S. A. 2013-09-12 skundo“ Nr. S-179 (7-183/2013), VMI 2013-08-21 sprendimą Nr. 68-142 ir 2013-06-27 Panevėžio AVMI sprendimą Nr. (36.9-64)-SA-l5 dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Paaiškino, kad skundžiamais sprendimais patvirtinti papildomai apskaičiuoti mokesčiai ir paskirtos baudos už tai, kad vykdydamas individualią veiklą pagal verslo liudijimą, pagamintą produkciją pardavė bendrovei „LITA Intertrading“. Anot skundžiamų sprendimų, pareiškėjo veikla atitiko Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą individualios veiklos sampratą, tik įsigyti verslo liudijimai su žyma (x) nurodytoms veiklos rūšims nesuteikė teisės parduoti savo gamybos prekių ir teikti paslaugų bendrovei, kurios faktiškai vykdyta veikla (malkų ir kito biokuro gamyba) sutapo su verslo liudijimuose nurodyta veikla.

Pareiškėjas teigia, kad užsiėmė individualia veikla, kuria galima verstis, turint verslo liudijimą. Pagal verslo liudijimą pagamintas malkas 2008-06-06 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 61 pagrindu pardavė bendrovei „LITA Intertrading“, kuri tik supirkinėjo malkas iš jos gamintojų ir jas perparduodavo didmenine kaina. Tai yra komercinė, bet ne gamybinė veikla. Bendrovė „LITA Intertrading“ gamybai vykdyti net darbuotojų neturėjo. Su šia įmone buvo sudaręs pirkimo-pardavimo sandorį, pagal kurią pardavė savo pagamintą produkciją bendrovei. Pirkimo-pardavimo sutartis nėra pripažinta negaliojančia, nėra nuginčyta, todėl šalims turi įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.189 str.).

Skundžiamuose sprendimuose neteisingai įvertinti įrodymai, neįrodytas pareiškėjo nesąžiningumas, todėl skundžiami sprendimai yra visiškai nepagrįsti. Už gautas pajamas sumokėjo visus privalomus mokesčius, todėl skundžiamais sprendimais visiškai nepagrįstai patvirtinti papildomai priskaičiuoti mokesčiai ir paskirtos baudos.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė bylą nagrinėti, palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundžiamus sprendimus panaikinti.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 26-28) paaiškino, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2008 - 2009 m. laikotarpiu, vykdydamas individualią veiklą pagal verslo liudijimą su žyma (x), teikė malkų gamybos paslaugas bendrovei „LITA Intertrading“, kurios deklaruota veikla - medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba, bet faktiškai vykdyta ir malkų ir kito biokuro gamyba. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1797 patvirtintų Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių nuostatas veiklos rūšims su žyma (x) verslo liudijimas nesuteikia teisės parduoti savo gamybos prekių ir teikti paslaugų įmonei ar kitam juridiniam asmeniui, jeigu veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšis yra viena iš veiklos, kuria verčiasi įmonė ar kitas juridinis asmuo, rūšių.

Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas iš bendrovės „LITA Intertrading“ laikotarpiu nuo 2008- 06-06 iki 2008-08-19 už malkų gamybą gavo 18 463,20 Lt pajamų, laikotarpiu nuo 2009-08-20 iki 2009-12-15 už malkų ir kito biokuro gamybos paslaugas gavo 36 021,40 Lt pajamų.

Pareiškėjas 2008 - 2009 m. laikotarpiu vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimus „Statybinių dailidžių ir stalių dirbinių, medinės taros, kitų medienos gaminių, čiužinių gamyba, remontas“ (x) (ST) (EVRK klasės 16.22-16.24; 31.03; įeina į EVRK klases 16.29; 32.99; 33.19) ir „Medienos ruoša, malkų gamyba, medienos ruošos paslaugų veikla, įskaitant rąstų vežimą miške (x) (įeina į EVRK klases 02.20; 02.40). Iš šios veiklos pareiškėjas gavo pajamų iš bendrovės „Medienos padėklų ruošiniai“ už parduotą skaldytą kurui skirtą medieną, iš bendrovės „LITA Intertrading“ už malkų ir kito biokuro gamybos paslaugas, iš UAB „Sanaja“ už teiktas medinių padėklų gamybos paslaugas, iš UAB „Rovada“ už parduotas pjuvenas ir kitų įmonių.

Iš pareiškėjo 2012-11-28 paaiškinimo turinio matyti, kad jis 2008-2010 metais teikė malkų skaldymo paslaugas bendrovei „LITA Intertrading“. Mokesčių administratorius, atlikęs bendrovės „LITA Intertrading“ kontrolės veiksmus, nustatė, kad įmonės deklaruota veikla - medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba, tačiau faktiškai vykdyta ir malkų bei kito biokuro gamyba. Taigi pareiškėjas, įsigijęs verslo liudijimus, neturėjo teisės teikti paslaugų įmonei, kurios faktiškai vykdoma veikla sutapo su verslo liudijimuose nurodyta veikla.

Pareiškėjas malkų gamybos paslaugų veiklą vykdė savarankiškai, veikė savo valia ir nuožiūra, pats dengė su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, nebuvo pavaldus jo paslaugas perkančios bendrovės „LITA Intertrading“ vidinei tvarkai, jam nebuvo suteikiamos darbo priemonės, patalpos, t.y. nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių. Siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį reiškia, kad gyventojas tam tikrą laikotarpį pasikartojančiais sandoriais savo pajamas investuoja į veiklą, iš kurios nuolat uždirba pajamas, tikėdamasis gauti pelno. Pareiškėjas gavo pajamas už teiktas malkų gamybos paslaugas, be to, tiek pagal verslo liudijimą, tiek už teiktas paslaugas bendrovei „LITA Intertrading“ sudarė didžiąją dalį jo gautų pajamų. Taigi, pareiškėjo veikla atitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme apibrėžtą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškintą individualios veiklos sampratą.

Pareiškėjas mokesčių įstatymus pažeidė ne dėl savo kaltės, t.y. galėjo ir nežinoti realaus bendrovės „LITA Intertrading“ vykdomos veiklos pobūdžio, kuris faktiškai konstatuotas mokesčių administratoriui įmonės atžvilgiu atliekant kontrolės procedūras 2011 metais. Todėl pareiškėjas atleistas nuo apskaičiuotų 3131,24 Lt GPM delspinigių ir 1036,58 Lt PSD įmokų delspinigių dėl kaltės nebuvimo pagal Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą

Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Šioje byloje ginčas kilęs dėl to, ar pareiškėjas vykdydamas individualią veiklą pagal verslo liudijimą su žyma (x), turėjo teisę teikti paslaugas bendrovei, kurios faktiškai vykdoma veikla sutapo su verslo liudijime nurodyta veikla.

Nustatyta, kad pareiškėjas buvo įsigijęs verslo liudijimą su žyma (x) „Medienos ruoša, malkų gamyba, medienos ruošos paslaugų veikla, įskaitant rąstų vežimą miške“, 2008-2010 metais teikė malkų skaldymo paslaugas bendrovei „LITA Intertrading“. Iš šios bendrovės laikotarpiu nuo 2008-06-06 iki 2008-08-19 už malkų gamybą gavo 18 463,20 Lt pajamų, laikotarpiu nuo 2009-08-20 iki 2009-12-15 už malkų ir kito biokuro gamybos paslaugas gavo 36 021,40 Lt pajamų. Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.

Taigi teismui svarbu nustatyti, ar pareiškėjas turėjo teisę teikti paslaugas bendrovei „LITA Intertrading“, kurios vykdoma veikla sutapo su verslo liudijime nurodyta veikla.

Iš bylos aiškiai matyti, to neneigia ir pats pareiškėjas, kad jis vykdė individualią veiklą (malkų ir kito biokuro gamyba), numatytą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 7 dalyje sąvoka „individuali veikla“. Ši veikla apibrėžiama kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis), dėl GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies taikymo ne kartą yra pažymėjęs, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims (nagrinėjamu atveju – savarankiškai bet kokio pobūdžio komercinei arba gamybinei veiklai) (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-06-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-902/2006, publikuotą leidinyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 9, p. 44–56; LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-10-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-916/2006, publikuotą leidinyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 10, p. 99–116).

Nagrinėjamo mokestinio ginčo atveju yra reikšmingas individualios veiklos požymis – savarankiškumas, kuris laikytinas esminiu požymiu, pagal kurį galima nustatyti, ar asmuo užsiima individualia veikla, ar veikia kaip atitinkamų teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja darbo ar civilinės teisės normos, subjektas. Ar atitinkama GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta veikla yra vykdoma savarankiškai, turi būti sprendžiama įvertinus visumą reikšmingų faktorių: veiklos teisinį įforminimą; gyventojo galimybes pačiam visiškai nepriklausomai nuo kitų asmenų spręsti visus su vykdoma veikla susijusius klausimus (tarp jų – gauti veiklos pajamas, dengti veiklos išlaidas); ar gyventojas aprūpinamas atitinkamai veiklai reikalingomis priemonėmis; ar gyventojas nėra pavaldus jo paslaugas perkančios įmonės bendrai vidaus tvarkai; ar jo veiklos sąlygos nėra nustatomos atitinkamu susitarimu; ar gyventojo paslaugas perkanti įmonė vykdo asmens veiklos kokybės, efektyvumo bei finansinę kontrolę ir kt. (žr. LVAT 2009-03-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-124/2009). LVAT 2006-10-20 sprendime administracinėje byloje Nr. A14-916/2006, be kita ko, pažymėjo, kad GPMĮ prasme, savarankiška laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarime Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės), nurodyta, kad rūšims, pažymėtoms (x), verslo liudijimas nesuteikia teisės parduoti savo gamybos prekių ir teikti paslaugų įmonei ar kitam juridiniam asmeniui, jeigu veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšis yra viena iš veiklos, kuria verčiasi įmonė ar kitas juridinis asmuo, rūšių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, veikęs pagal verslo liudijimą, vykdė veiklą, įvardytą kaip „Medienos ruoša, malkų gamyba, medienos ruošos paslaugų veikla, įskaitant rąstų vežimą miške“ (x). Mokesčių administratoriaus teigimu, pareiškėjas 2008 - 2009 m. laikotarpiu, vykdydamas individualią veiklą pagal verslo liudijimą su žyma (x), teikė malkų gamybos paslaugas bendrovei „LITA Intertrading“, kurios deklaruota veikla - medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba, tačiau faktiškai vykdyta ir malkų ir kito biokuro gamyba. Todėl Taisyklių nuostatos imperatyviai nustato, kad veiklos rūšims su žyma (x) verslo liudijimas nesuteikia teisės parduoti savo gamybos prekių ir teikti paslaugų įmonei ar kitam juridiniam asmeniui, jeigu veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšis yra viena iš veiklos, kuria verčiasi įmonė ar kitas juridinis asmuo, rūšių. Bylos įrodymai (bendrovės mokestinis patikrinimas) patvirtina, kad bendrovės „LITA Intertrading“ deklaruota veikla - medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba, tačiau bendrovė faktiškai vykdė ir malkų bei kito biokuro gamybos veiklą, įmonei priklausė visos pagrindinės žaliavos, jos veikla atitiko pareiškėjo vykdytai individualiai veiklai. Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus padaryta išvada, kad pareiškėjas per 2008 - 2009 metus vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimą „Statybinių dailidžių ir stalių dirbinių, medinės taros, kitų medienos gaminių, čiužinių gamyba, remontas“ (x) (ST) (EVRK klasės 16.22-16.24; 31.03; įeina į EVRK klases 16.29; 32.99; 33.19) ir „Medienos ruoša, malkų gamyba, medienos ruošos paslaugų veikla, įskaitant rąstų vežimą miške (x) (įeina į EVRK klases 02.20; 02.40). Iš šios veiklos pareiškėjas gavo pajamų iš bendrovės „Medienos padėklų ruošiniai“ už parduodavo skaldytą kurui skirtą medieną, iš bendrovės „LITA Intertrading“ už malkų ir kito biokuro gamybos paslaugas. Vadinasi pareiškėjas pažeidė Taisyklių nuostatas, draudžiančias teikti paslaugas bendrovei, kurios faktiškai vykdoma veikla sutapo su pareiškėjo verslo liudijime nurodyta veikla, mokesčių administratorius pagrįstai priskaičiavo nurodytus mokesčius į valstybės biudžetą.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 57 str.).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo S. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Henrikas Sadauskas