Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2011 m. rugsėjo mėn. 7 d.

nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams J. M., K. M., nukentėjusiosios-civilinės ieškovės Modestos A. M. atstovei E. Š., nukentėjusiųjų-civilinių ieškovų atstovei advokatei Vilijai Jurčikonienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.R., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 5 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Iš daiktų pateikimo protokolo seka, kad nukentėjusioji J. M. pateikė eismo įvykio metu apgadinto automobilio „Peugeot 407“ 6 nuotraukas ( t 2., b.l. 102-106) .

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-11-09 ekspertizės akte Nr. 11-1645 ( 09), pateikta išvada, kad šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia: vilkiko DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Van Hool“, valstybinis numeris MH 080, vairuotojui kelio Suvalkai- Budziskas posūkyje į dešinę važiuojant greičiu, artimu kritiniam važiavimo greičiui, kada automobilis praranda stabilų judesį, priešpriešinio prasilenkimo metu puspriekabė pradėjo slysti į kairę kelio pusę, dėl ko galinės dalies kaire puse pirma slystamai kontaktavo į priešpriešais važiavusiu automobiliu „VW Passat“, po šio susidūrimo puspriekabė toliau slinkdama link kelio kairio krašto galiniu kairiuoju ratu trenkė į paskui automobilį „VW Passat“ važiavusį automobilį „Peugeot 407‘, ir nubloškė šį automobilį su priekaba į kairįjį kelkraštį. Vilkikas prieš eismo įvykį važiavo apie 94 km/val. greičiu ir paskui buvo stabdomas iki visiško automobilio sustojimo. Tikėtina, kad V. R. veiksmai, - kelio Suvalkai - Budziskas vingyje į dešinę, važiuodamas apie 94 km/h greičiu, tai yra artimu ribiniam važiavimo greičiui, dėl ko tikėtina priešpriešinio prasilenkimo metu puspriekabė prarado stabilų judesį ir išslydo į priešpriešinę eismo juostą, techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Kelio vingyje į dešinę vilkiko vairuotojo pasirinktas 94 km/val. greitis buvo artimas maksimaliam ribiniam, kada automobilis praranda stabilų judesį ir todėl jo vairuojama transporto priemonė galėjo prarasti važiavimo stabilumą. Nustatyti, kurioje kelio vietoje automobilis „VW Passat“ susidūrė su vilkiko „DAF“ puspriekabės kairiuoju šonu negalima, nes eismo įvykio vietos plane nėra užfiksuotų šių automobilių judėjimo, susidūrimo pėdsakų. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog vilkiko tachografo registracijos lape, ties laiko skale 2 val. 15 min. yra užfiksuota, kad vilkikas tuo metu judėjo apie 94 km/val., po to buvo stabdomas iki visiško sustojimo. Tachografo registracijos lape nesimato jokių rašiklio virpesių vilkiko greičio kreivėje, kurie būdingi esant susidūrimams. Sprendžiant iš automobilio „Peugeot 407“ ir vilkiko „DAF“ puspriekabės sugadinimų, susidūrimo metu tarp šių transporto priemonių buvo apie 15 laipsnių kampas, atlikus skaičiavimus nustatyta, kad prasilenkimo metu transporto priemonėms važiuojant ir neprarandant stabilaus judesio toks tarpusavio kampas negalimas, todėl viena iš transporto priemonių betarpiškai prieš susidūrimą judėjo nestabiliu judesiu. Nustatyti automobilio „Peugeot 407“ apgadinimai padaryti jėgai veikiant iš kairės į dešinę. Jeigu šis automobilis būtų pasisukęs 15 laipsnių kampu, kelio ašinės linijos atžvilgiu, tai šiuo atveju pagrindiniai sugadinimai turėtų būti padaryti kryptimi iš priekio link galo, o po to automobiliui sukantis prieš laikrodžio rodyklę jo kairysis šonas toltų nuo kontakto vietos ir negalėjo būti padaryti intensyvūs sugadinimai iš išorės link vidaus. Kategoriška išvada dėl eismo įvykio eigos, transporto priemonių susidūrimo vietos kelio skersinių ir išilginių matmenų atžvilgiu, automobilių greičių ir trajektorijų prieš susidūrimą neduodama, kadangi neužfiksuoti pėdsakai, apibūdinantys susidūrimo vietą ir transporto priemonių trajektorijas pos susidūrimo, nors tokie pėdsakai turėjo būti, apie jų buvimą nurodo ir liudininkai ( t. 3, b. l. 2-8 ).

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad neabejotinai įrodyta, jog kaltinamasis V. R. vairuodamas automobilį pažeidė KET dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas ir mirė A. M.. Teismas sprendžia, kad A. M. mirtis yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo V. R. neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais KET pažeidimu. Nors kaltinamasis parodė, kad eismo įvykio metu, posūkyje, kai jis išgirdo du atsitrenkimus, jis greitį mažino ir važiavo apie 70 km/val. greičiu, tačiau kaip seka iš jo vairuoto automobilio tachografo duomenų, yra užfiksuotas 94 km/val. greitis ir nuo šios ribos jis mažėja iki visiško sustojimo. Tiek ekspertizės akte, tiek teisiamojo posėdžio metu ekspertas apklausos metu parodė, kad tachografe jokių virpesių, žyminčių greičio pasikeitimą bei transporto priemonės susidūrimą neužfiksuota. Pats kaltinamasis parodė, kad jis po smūgių į jo transporto priemonę pajutimo greičio nedidino. Visa tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis V. R. posūkyje eismo įvykio metu –susidūrimo su transporto priemonėmis metu ) važiavo būtent tachografe užfiksuotu 94 km/val., greičiu. Kaip seka iš įvykio vietos apžiūros protokolo, greitis toje vietoje ribojamas iki 90 km/val. Įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos schemos duomenimis, paties kaltinamojo parodymais, liudytojų parodymais nustatyta, kad eismo įvykis įvyko kelio posūkyje. Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad kelio danga- šlapias asfaltas. Ekspertizės akte nurodyta, kad kelio vingyje į dešinę vilkiko vairuotojo pasirinktas 94 km/val. greitis buvo artimas maksimaliam ribiniam, kada automobilis praranda stabilų judesį ir todėl jo vairuojama transporto priemonė galėjo prarasti važiavimo stabilumą, galėjo išslysti į priešpriešinę eismo juostą. Analogišką išvadą pateikusi ir tyrimą atlikusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto automobilių transporto katedros prof. O.Lukoševičienė. Liudytojas Z. V. parodė, kad jis į priešpriešinę eismo juostą nebuvo išvažiavęs, jis taip pat nurodęs tokią pačią eismo įvykio kilimo priežastį kaip ir ekspertai apklaustas dar iki šių tyrimų atlikimo. Kaip seka iš ekspertizės akto, A. M. vairuojamas automobilis taip pat negalėjo būti pasisukęs 15 laipsnių kampu išilginės kelio ašies atžvilgiu( tai nustatyta pagal automobilio apgadinimo požymius), kaltinamasis V. R. parodė, kad jis tik pajuto du smūgius į savo automobilio galą, jų neišskirdamas. Apklaustų liudytojų parodymai apie eismo įvykio vietoje buvusius pėdsakus yra skirtingi-liudytojai S., S. žuvusiojo A. M. giminaičiai- nurodė matę juodos spalvos pėdsaką A. M. važiuojamojoje dalyje, liudytojai A. D. ir J. J.- kaltinamojo bendradarbiai- tokio pėdsako nematė, o kelio viduryje, ant ašinės linijos teigia matę nuolaužų ir kitokių šiukšlių. Kadangi liudytojų parodymai skirtingi, šie liudytojai susiję žuvusiuoju ar kaltinamuoju, teismas spręsdamas V. R. kaltės klausimą jais nesivadovauja, o remiasi bešališkai duomenimis. Nors eismo įvykio schemoje jokių pėdsakų, išskyrus automobilių išsidėstymą ir automobilio-cisternos nukritusias dalis neužfiksuota, tačiau eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu aplink automobilį „Peugeot“ buvo išmėtytos nedidelės plastikinės ir metalinės automobilio kėbulo nuolaužos, taip pat automobilio stiklų skeveldros, kurios išsibarstę aplink šį automobilį ir lafetą griovyje, kelkraštyje ir dešiniojoje eismo juostoje, skirtoje važiuoti transporto priemonėms iš Budzisko pasienio kontrolės punkto į Suvalkus. Taip pat toje pačioje eismo juostoje, važiuojamojoje kelio dalyje, maždaug 25 metrų ilgio atkarpoje, matosi plonas išvažinėto purvo, susimaišiusio su nedideliu kiekiu tepalų , sluoksnis. Kitų pėdsakų, galinčių turėti ryšį su eismo įvykiu, nenustatyta. Tai reiškia, kad buvo nustatyti pėdsakai tik automobilių VW Passat ir Peugeot važiavimo juostoje. Šių pėdsakų neužfiksavimas schemoje, kaip seka iš ekspertizės akto ir eksperto apklausos teisme, trukdo atlikti skaičiavimus ir duoti kategorišką išvadą dėl susidūrimo vietos. Tačiau teismas spręsdamas dėl kaltinamojo kaltės remiasi ne tik atliktais skaičiavimais, bet vertina įrodymų visumą byloje Įvertinus neteisingus kaltinamojo parodymus dėl važiavimo greičio, eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus pėdsakus tik automobilių VW Passat ir Peugeot judėjimo juostoje, ekspertų išvadas dėl eismo įvykio mechanizmo ir pagrindinės techninės sąlygos, o taip pat liudytojo Z. V. parodymus sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai. Jis vairuodamas specifinę transporto priemonę- krovininį automobilį su tuščia didelių matmenų cisterna, neatsižvelgė į transporto priemonės ir kelio ypatumus, viršijo leistiną greitį, važiavo artimam ribiniam greičiui, kai transporto priemonė praranda sukibimą su kelio danga ir stabilumą, dėl ko posūkyje jo vairuojama transporto priemonė išslydo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė automobiliais VW Passat ir Peugeot, dėl ko sužalojimus patyręs automobilio „Peugeot“ vairuotojas mirė. Kadangi nustatyta, kad kaltinamasis vairavo blaivus, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 5 d. požymius. ( Lietuvos Respublikos BK 5 str., 8 str.)

BPK 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. V. R. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas krovininį automobilį „DAF“ FT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su nepakrauta puspriekabe Van Hool, valstybinis numeris MH 080. Šios transporto priemonės eismo įvykio metu savininkas buvo A. D. paslaugų įmonė, V. R. buvo šios įmonės darbuotojas ir eismo įvykis įvyko jam atliekant darbo funkcijas. Šiuo metu A. D. įmonė pertvarkyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri perėmė visus A. D. paslaugų įmonės įsipareigojimus. Kaip seka iš nustatytų faktinių aplinkybių, žala buvo padaryta velkama transporto priemone- puspriekabe VAN HOOL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuri nebuvo eismo įvykio metu atsikabinusi nuo velkančios transporto priemonės vilkiko DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Velkančios transporto priemonės- vilkiko DAF valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Kadangi V. R. nusikalstamą veika padarė naudodamas darbdaviui priklausančią transporto priemonę, darbdavys už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas pagal LR CK 6.270 str. Todėl nukentėjusiesiems -civiliniams ieškovams padarytą žalą privalo atlyginti draudikas- AB „Lietuvos draudimas“ ir tik nepakankant draudimo atlyginimo- didesnio pavojaus šaltinio valdytojas- UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Civiliniai ieškovai prašo priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini) ir AB „Lietuvos draudimas“ civilinei ieškovei Modestai A. M. 50000 litų neturtinei žalai atlyginti, J. M. ir K. M. naudai- po 25000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. R. ir AB „Lietuvos draudimas“ solidariai išlaikymą Modestai A. M. periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 300 litų nuo jos gimimo iki pilnametystės, nustatant, kad gautas pinigines lėšas jos motina E. Š. naudos uzufrukto teise.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ J. M. naudai 9872,72 Lt turtinei žalai atlyginti pagal žalą pagrindžiančius dokumentus, pateiktus į bylą. Priteisti iš kaltinamojo V. R. J. M. naudai 2755,53 Lt išlaidų, susijusių su bylos vedimu.

Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jeigu V. R. būtų pripažintas kaltu, AB „Lietuvos draudimas“ yra pasiruošęs ne ginčo tvarka išmokėti 500 eurų ekvivalentą ( 1726,40 lt ) nukentėjusiesiems dėl neturtinės žalos ( LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1d. redakcija , galiojusi įvykio metu) ir įrodymais pagrįstą turinę žalą ( laidojimo, kapo sutvarkymo išlaidas ir pan. ), atsiliepimo į reikalavimą dėl periodinių išmokų, pateikus ieškinį ir draudikui ( ieškinys draudiko atstovui įteiktas 2011-04-18 , t. 4, b. l. 112 ) bei reikalavimą patvirtinančius įrodymus, nepateikė.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, jeigu V. R. bus pripažintas kaltu, prašė ieškinį mažinti.

Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino, nurodydamas, kad jis nekaltas dėl eismo įvykio ir pasekmių.

Nukentėjusiosios J. M. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, įrodytas pateiktais rašytiniais įrodymais: - išlaidos susijusios su mirusiojo šarvojimu ir laidojimo ceremonija-408 Lt ir 1332 Lt ( sąskaitos faktūros Nr. 00166, 000083, kasos čekiai ), 848,30 Lt gedulingi pietūs ( PVM sąskaita-faktūra serija VKV Nr.0121 ir kasos pajamų orderio kvitas ), nealkoholiniai gėrimai- 24,42 Lt (pirkimo čekis ), kapavietės sutvarkymo išlaidos-7260 Lt ( kasos pajamų orderio kvitas Nr. 0094578) ( t. 3, b. l. 38, 39-40, 45-47, t. 4, b. l. 42 ). Tačiau nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo išmokėta 750 litų laidojimo pašalpa, todėl ji įskaitytina į laidojimo išlaidų atlyginimą, ir atlygintina laidojimo išlaidų suma mažintina 750 litų ( CK 6.291 str. 2d. ). Likusioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas ir įrodytas nukentėjusios paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas ir priteistinas iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ( CK 6.254 str., 6.263 str.).

Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovė prašo priteisti išlaikymą nepilnametei M.A. M. solidariai iš atsakovų V. R. bei AB „Lietuvos draudimas“. Tačiau vieno iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybės ribas apibrėžia įstatymas. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 str.1d. nustato, kad suma dėl vieno eismo įvykio šalies teritorijoje yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Be to, CK 6.254 str. 2d. nustato, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Todėl nukentėjusiajai-civilinei ieškovei padarytą žalą privalo atlyginti ne atsakovai solidariai, o draudikas-AB „Lietuvos draudimas“ ir tik nepakankant draudimo atlyginimo-kaltas asmuo. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovė prašo priteisti dėl V. R. sukelto autoįvykio turtinę žalą, kuri atsirado dėl išlaikymo netekimo periodinėmis išmokomis po 300 litų kas mėnesį nuo M.A. M. gimimo dienos iki jos pilnametystės. Reikalavimo faktą šioje dalyje teismas pripažįsta pagrįstu ir teisėtu. Įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 str.5d. nustato, kad žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra ir išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Teisė gauti iš mirusio asmens išlaikymą jo mirties dieną yra siejama su teisine išlaikymo pareiga, sistemiškai aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymą, gali būti taikomos išlaikymo dydį reglamentuojančios teisės normos, ir svarstant dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį, jeigu teisė į žalos atlyginimą ar jo dalį siejama su teise gauti iš žuvusiojo išlaikymą (ar jo dalį).Kaip seka iš gimimo liudijimo, Modestos A. M., gim. 2007-06-23, t. y. po A. M. mirties, tėvu įrašytas A. M.. Vadovaujantis LR CK 3.192 str. tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. A. M. miręs 2006-12-12. Iš ieškovės atstovės teismui pateiktų duomenų seka, kad A. M. nuo 2006-03-16 iki 2006-12-12 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ vairuotoju ( t.4, b. l. 80-82 ), per šį laikotarpį jam buvo išmokėta 6437,73 Lt ( t. 4, b. l. 149), t. y. vidutinis mėnesio pajamų dydis 643,77 Lt. A. M. mirties dieną jo tėvas K. M. jau buvo sulaukęs pensinio amžiaus, todėl jis civilinių įstatymų prasme laikomas nedarbingu ir jis taip pat turėjo teisę gauti iš A. M. išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą ( nuo 2007-07-01 iki 2008-01-01 700 litų, nuo 2008-01-01 800 Lt.). Kaip seka iš atstovės pateiktų duomenų, ji taip pat dirba, gauna pastovias pajamas. Įrodymų, kad mažametei M.A. M. būtų nustatyti kokie nors specialūs poreikiai, nėra. Esant šioms aplinkybėms teismas nustatydamas išlaikymo dydį, vadovaujasi Lietuvos aukščiausiojo teismo suformuota praktika. Išlaikymą privalo teikti abu tėvai, ieškovės atstovė yra darbinga ir gauna pastovias pajamas, todėl spręstina, kad M.A. M. iki 2008-01-01 turėjo teisę iš kiekvieno iš tėvų gauti po 350 litų, o nuo 2008-01-01 po 400 litų išlaikymo. Ieškovės tėvas miręs, todėl ji netekusi tos išlaikymo dalies, kurią galėjo iš jo gauti jam esant gyvam. Kaip seka iš pateiktų įrodymų, A. M. iki mirties dirbo, charakterizuojamas gerai, tačiau jo pajamos buvo artimos minimalioms ir skaičiuojant netekto išlaikymo faktinį dydį, jos būtų nepakankamos užtikrinti bent minimalų poreikių tenkinimą, nuo A. M. žūties jau praėjo ilgas laiko tarpas, keitėsi ir valstybės nustatytas minimalios algos dydis. Esant šioms aplinkybėms, teismas netekto išlaikymo suma nuo M.A. M. gimimo iki 2008-01-01 laiko 350 litų, o nuo 2008-01-01- 400 litų per mėnesį ir ši suma turėtų būti atlyginama. Kaip seka iš ieškovės atstovės paaiškinimo ir pateiktų įrodymų, M.A. M. paskirta ir valstybės mokama kas mėnesį 277,91 Lt našlaitės pašalpa, kuri bus mokama iki jos pilnametystės, todėl ši suma įskaičiuotina į jau gaunamą žalos atlyginimą bei minusuojama iš reikalaujamos priteisti sumos. Žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, šiuo atveju nuo M.A. M. gimimo dienos-2007-06-23, ieškinys ikiteisminio tyrimo metu pareikštas nepraėjus trijų metų laikotarpiui, todėl priteistinas įsiskolinimas nuo M.A. M. gimimo dienos iki nuosprendžio paskelbimo dienos bei periodinės išmokos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki jos pilnametystės ( LR CK 6.288 str. ). Kadangi galiojantys įstatymai numato ieškovo dispoziciją šią žalą gauti periodinėmis išmokomis arba vienkartine išmoka, ieškovė prašo priteisti žalą periodinėmis išmokomis, šis reikalavimas tenkintinas ir priteistinas periodinėmis išmokomis. (LR CK CK 6. 288 str. 3 d.). Kadangi šis žalos dydis neviršija maksimalaus galimai atlygintino turtinės žalos dydžio pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 str.1d., vadovaujantis šia norma bei LR CK 6.254 str. 2d., nusikaltimu padarytos turtinės žalos dėl išlaikymo netekimo atlyginimas ieškovės naudai priteistini iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, reikalavimas šioje dalyje kaltinamajam V. R. atmestinas.

Nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad būtų išieškotos turėtos proceso išlaidos. Šios išlaidos nepriskiriamos nusikaltimu padarytos turtinės žalos, kilusios iš draudiminio įvykio, kategorijai, jų atlyginimą reglamentuoja LR BPK 104 str. 2d., 106 str. 2 d., kur nurodoma, kad tokios išlaidos išieškomos iš kaltinamojo. Nukentėjusiosios prašomos priteisti advokato atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos ( t.3, b. l.41- 44 –teisinių paslaugų sutartis, sąskaita, pinigų priėmimo kvitai – 1200 Lt, b. l. 192- pinigų priėmimo kvitas- 1000 litų ).Taip pat pagrįstos ir įrodytos išlaidos, susijusios su įrodymų rinkimu nukentėjusiųjų iniciatyva (t. 3 , b. l. 51-528- hidrometeorologijos pažymos gavimo išlaidos -55,53 Lt, b. l. 49-50- už Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialisto išvadą- 500 Lt, b. l. 38- kopijavimo ir pašto išlaidos- 3,02 Lt, 4,60 Lt ), šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis proceso išlaidomis, kadangi nukentėjusieji realizavo savo teisę teikti įrodymus ( LR BPK 28 str. 2 d. ), toje ikiteisminio tyrimo stadijoje nusikalstamos veikos aplinkybės nebuvo aiškios, į jų pateiktus įrodymus- specialisto tyrimą- atsižvelgta jau vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje sprendžiant dėl eismo įvykio ekspertizės skyrimo, todėl ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo V. R.. Šios proceso išlaidos, kurios išvardintos ieškinyje ir pagrįstos rašytiniais įrodymais, sudaro 2763,15 Lt, o ne kaip nurodyta bendra suma ieškinyje 2755,53 Lt, ieškinyje nurodytos galutinės sumos netikslumas vertintinas kaip aritmetinė klaida ir priteistina bendra suma 2763,15 Lt.

Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovai J. M. ir K. M. grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų, patyrė didžiulį stresą ir dvasinius išgyvenimus dėl sūnaus mirties, prarasta sveikata ir dvasinė ramybė, atsirado nerimas, nemiga, didelius išgyvenimus patyrė dėl gana ilgo ikiteisminio tyrimo. Su sūnumi buvo labai artimi, jis daug pagelbėdavo atliekant ūkio darbus, sūnaus A. M. dukra liko be tėvo, neįvyko suplanuota santuoka. Civilinės ieškovės M.A. M. atstovė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad dukra gimė po tėvo mirties su traukuliniu sindromu, yra gydyta, mergaitė labai jautri, serga. Jos tėvai ilgai draugavo, planavo dukros gimimą ir vestuves, todėl vaiko motina būdama nėščia patyrė didžiulį stresą, kuris persidavė dar negimusiam vaikui ir tai turėjo įtakos vaiko sveikatai. Be to mergaitė visam gyvenimui neteko tėvo meilės, rūpesčio ir paramos.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, tokią teisę turi ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties, todėl nukentėjusiųjų-civilinių ieškovų ieškiniai tenkintini (LR CK 6.250 str.2d., 6.284 str. 1d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 2d.. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, kurio pasekmė- nukentėjusiųjų ypatingai artimo žmogaus –sūnaus ir tėvo – netikėta mirtis. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusieji J. M. ir K. M. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, įvertinant ir tai, kad A. M. žuvo ne iš karto, o sunkios būklės dar buvo gydomas ir nukentėjusieji šiuo laikotarpiu patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą dėl jiems artimo žmogaus pasveikimo galimybių. Žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui ypač artimo asmens mirties yra ypač dideli ir jie turi įtakos tolimesniam gyvenimui, todėl įvertinus nukentėjusiųjų amžių, pagrįstai galima daryti išvadą, kad tai turėjo neigiamos įtakos jų sveikatai, tačiau įrodymų, kad būtų ypatingai neigiami padariniai nėra. Nustatant patirtų išgyvenimų, o tuo pačiu ir neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusieji neteko jauno sūnaus, su kuriuo santykiai buvo gana artimi. Tačiau taip pat atsižvelgtina į tai, kad žuvusysis nebuvo vienintelis vaikas nukentėjusiųjų šeimoje, abu nukentėjusieji nebuvo materialiai ar kitaip priklausomi nuo žuvusiojo sūnaus. Kaip seka iš gimimo liudijimo, A. M. buvo po jo mirties gimusios M.A. M. tėvas. Kaip seka iš atstovės paaiškinimų bei pateiktų duomenų, šis vaikas buvo planuotas ir laukiamas, buvo planuojama gyventi šeimoje, nustatyta santuokos data. Gimęs po tėvo mirties vaikas praradęs galimybę pažinti tėvą, gauti jo paramą, rūpestį, palaikymą. Ir dvasinio pobūdžio pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. todėl neabejotinai aišku, kad tėvo netekimas būtent neigiamai atsilieps nukentėjusiajai A.M. M.. Nors po gimimo buvo nustatyta sveikatos problemų ir tam galėjo turėti įtakos motinos patirtas stresas po A. M. mirties jai esant nėščiai, tačiau šiuo metu jokių liekamųjų reiškinių nekonstatuota. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. Neabejotinai nustatyta, kad V. R. padarė neatsargų nusikaltimą, civiliniams ieškovams žala atsirado dėl kaltinamojo V. R. neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, tačiau tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui ar asmenims, V. R. KET pažeidė būdamas blaivus. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau jis negali būti lemiamu, kai žala padaryta sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi, sužalojus sveikatą arba atėmus gyvybę, yra dėl to atsiradusios pasekmės ir patirti arba patiriami dvasiniai išgyvenimai.

Visų šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes, teismas sprendžia, ieškinys tenkintinas, teismo nuomone, nukentėjusiųjų civilinių ieškovų prašomos priteisti pinigų sumos šiuo konkrečiu atveju realiai atitinka padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes. Pagal transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudžiančios sutarties sudarymo metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str., draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nepriklausomai kiek nukentėjusiųjų neturtinės žalos atlygimui sudarė 500 eurų, kas atitinka 1726,40 Lt, todėl ši suma dalintina visiems trims nukentėjusiesiems atsižvelgiant į padarytos neturtinės žalos dydį, iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteistina nukentėjusiesiems J. M. ir K. M. po 100 eurų, o nukentėjusiajai A.M. M. 300 eurų, nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, o likusioji neturtinės žalos suma priteistina iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo UAB „(duomenys neskelbtini) “ ( CK 6.254 str., 6.270 str. ).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. R. neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, gyvenamosios vietos- Pilviškių seniūnijos charakterizuojamas gerai

Tačiau V. R. padarė neatsargų nusikaltimą, kurio pasekmės ypatingai sunkios. Sprendžiant apie jo padarytos veikos pavojingumą, atsižvelgtina ir į tai, kad jo nusikalstami veiksmai nebuvo šiurkštūs, pasireiškė neatidumu ir nerūpestingumu. Įvertinus padarytos veikos pavojingumą, pobūdį, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kadangi nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skirtina artima sankcijos vidurkiui bausmė. Tačiau atsižvelgiant į tai kad jis neteistas, charakterizuojamas gerai, nors nusikalstamos veikos pasekmės sunkios, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant. Kadangi kaltinamasis V. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise- vairuodamas transporto priemonę-, įvertinus veikos pobūdį ir pasekmes skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones (LR BK 68 str. )

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-305 str., 307 str., 308 str., teismas

NUSPRENDĖ:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5 d. ir paskirti laisvės atėmimą 4 ( ketveriems) metams. Taikyti LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 3d., 68 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 ( dvejiems) metams, skirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 ( dvejiems ) metams bei įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei per 1 ( vieną ) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), civilinei ieškovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 24654,72 Lt ( dvidešimt keturis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt keturis litus ir 72 centus ), civiliniam ieškovui K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini) , 24654,72 ( dvidešimt keturis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt keturis litus ir 72 centus ), civilinei ieškovei M.i A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 48964,16 Lt ( keturiasdešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt keturis litus ir 16 centų ) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), civilinei ieškovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) , 345,28 Lt ( tris šimtus keturiasdešimt penkis litus ir 28 centus ), civiliniam ieškovui K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) 345,28 Lt ( tris šimtus keturiasdešimt penkis litus ir 28 centus ), civilinei ieškovei M. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 1035,84 Lt ( vieną tūkstantį trisdešimt penkis litus ir 84 centus ) padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini) “, į.k. (duomenys neskelbtini) , buveinė (duomenys neskelbtini), civilinei ieškovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 9122,72 Lt ( devynis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt du litus ir 72 centus) litus nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini) “, į.k. (duomenys neskelbtini) , buveinė (duomenys neskelbtini) ,civilinei ieškovei M. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) , išlaikymo įsiskolinimą nuo 2007-06-23 iki 2008-01-01 po 72 (septyniasdešimt du ) litus per mėnesį, nuo 2008-01-01 iki 2011-09-07 po 122 ( vieną šimtą dvidešimt du ) litus per mėnesį ir išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 122 ( vieną šimtą dvidešimt du ) litus nuo 2011-09-07 iki Modestos A. M. pilnametystės, nustatant E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas. Ieškinio reikalavimą šioje dalyje kaltinamajam V. R. atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), civilinei ieškovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2763,15 Lt ( du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt tris litus ir 15 centų) proceso išlaidų atlyginimo.

Procesinės prievartos priemonės-2010-06-17 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu Nr. 15-916 taikytos kaltinamojo V. R. laikino nuosavybės teisų apribojimo nepanaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.