Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-03-26 · Administracinė byla Nr. I3-2022-815/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-26
Bylos Nr.
I3-2022-815/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00188-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Ernestas Spruogis (pirm.)
Pareiškėjas
D. M.
Atsakovas
valstybės įmonei Registrų centrui, VĮ Registrų centras
Administracinė byla Nr. I3-2022-815/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00188-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja D. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. 21R-863(AG-764/03-2019) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą (toliau – ir Registrų centras) iš naujo perskaičiuoti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę (b. l. 12-14).

2. Pareiškėja paaiškino, jog kreipėsi į Komisiją, kadangi Registrų centras 2019 m. spalio 10 d. sprendime netinkamai apskaičiavo nekilnojamų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę. Skundžiamu Sprendimu Komisija atmetė pareiškėjos skundą. Pareiškėja su Sprendimu nesutinka ir pažymi, kad nekilnojamas turtas vertinamas lyginamosios vertės metodu atliekant masinį turto vertinimą, tačiau tai neatitinka realios situacijos, kadangi labai seni pastatai turėtų būti vertinami juos apžiūrint. Pareiškėjos namas statytas 1914 m., yra nusidėvėjęs, avarinės būklės. Mano, jog namo vertė buvo apskaičiuota netinkamai (konvertuojant į eurus).

II

Atsakovas Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 35–38).

1. Paaiškina, jog nekilnojamojo turto (statinių) vidutinės rinkos vertės turi būti nustatomos vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu. Informuoja, kad nekilnojamojo turto (statinių) vidutinės rinkos vertės yra nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu (toliau – ir Įstatymas), Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1049 „Dėl Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ ir kitais teisės aktais. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė apibrėžiama kaip nekilnojamojo turto vertė, nustatyta Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytais turto vertinimo metodais ir būdais. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, jog gyvenamosios, sodų, garažų ir pagalbinio ūkio (namų ūkio pastatų, esančių privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirtų ten gyvenančių žmonių būtiniausioms nuolatinėms reikmėms) paskirties nekilnojamasis turtas vertinamas lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) metodu atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą.

Atliekant nekilnojamojo turto masinį vertinimą vertinamų objektų apžiūra vietoje neatliekama ir objekto individualios savybės negali būti vertinamos.

2. Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės negalėjo būti nustatytos kitaip negu nustato galiojantis teisinis reguliavimas, nepriklausomai nuo to, jog, pareiškėjos vertinimu, senesni nei 100 metų pastatai turėtų būti vertinami juos apžiūrint, t. y. iš esmės atliekant individualų vertinimą ir vertinant individualias jų savybes. Registrų centras apskaičiuoti (perskaičiuoti) vidutines rinkos vertes kitaip negu reglamentuoja teisės aktai neturi jokio teisinio pagrindo.

3. Skunde pareiškėja iš esmės kartoja savo teiginius, susijusius su gyvenamojo namo nusidėvėjimu, kuriuos dėstė Komisijai teiktame skunde. Atsakovas nesutinka su minėtais teiginiais ir akcentuoja, kad Registrų centro 2019 m. spalio 10 d. rašte pareiškėjai buvo paaiškinta, jog nekilnojamųjų daiktų, vertinamų masiniu būdu, vidutinės rinkos vertės apskaičiuojamos taikant vertinimo modelius, kuriuose nustatyti veiksniai, turintys įtakos nekilnojamojo turto vidutinei rinkos vertei yra: buvimo vieta, naudojimo paskirtis, statybos metai (būtent šio veiksnio įtaka dalinai atspindi ir fizinį objekto nusidėvėjimą, nors fizinis objekto nusidėvėjimas kaip atskiras veiksnys įtakos neturi), fizinės savybės (pagal kadastro rodiklius), inžinerinė įranga, pastato sienų medžiaga ir kt. Tai reiškia, kad pareiškėjai aiškiai ir nedviprasmiškai buvo paaiškinta, kad masinio vertinimo būdu vertinamų nekilnojamųjų daiktų vidutinės rinkos vertės nustatymui statinio fizinio nusidėvėjimo procentas įtakos neturi. Tai matyti ir iš patvirtintoje bei galiojančioje (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės masinio vertinimo ataskaitoje nurodytų nekilnojamojo turto vertinimo modelių, kuriais nustatyti veiksniai, turintys įtakos nekilnojamojo turto vidutinei rinkos vertei.

4. Pareiškėja taip pat kelia klausimą dėl namo vidutinės rinkos vertės konvertavimo iš litų į eurus. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėja 2019 m. liepos 18 d. Registrų centrui pateikė prašymą parengti Nekilnojamojo turto registro išrašą apie nurodytą asmens turtą ir perskaičiuoti pastatų bei inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), vidutines rinkos vertes. Registrų centras atliko pareiškėjos prašyme nurodytus veiksmus. Iš Komisijai pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad pareiškėjos minimo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Eur vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2019 m. liepos 26 d. Ši vertė nustatyta vadovaujantis Registrų centro direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. v-495 patvirtintais (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės masinio vertinimo dokumentais, o minėto įsakymo 2 punkte nurodyta, jog šiuo įsakymu tvirtinami 2018 m. nekilnojamojo turto (statinių) masinio vertinimo duomenys ir jų pagrindu apskaičiuotos nekilnojamojo turto (statinių) vidutinės rinkos vertės, vietovės pataisos koeficientai pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir vietovę bei Vietovės pataisos koeficientų taikymo, nustatant nekilnojamojo turto vidutines rinkos vertes, tvarkos aprašas pradedami taikyti nuo 2019 m. sausio 1 d. Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvesta bendra Europos valiuta euras, todėl akivaizdu, kad 2019 m. liepos 26 d. vidutinė rinkos vertė buvo iš karto nustatyta eurais, o ne litais, ir klausimai, susiję su litų į eurus konvertavimu šiuo atveju net nėra aktualūs. Atsižvelgiant į pareiškėjos skundo argumentus dėl besikeičiančių vidutinės rinkos verčių, atsakovas pabrėžia, kad nekilnojamojo turto rinka yra organiškas ir dinamiškas reiškinys, turintis savo aktyvumo ir kainų svyravimo ciklus, susiformuojančius paklausos proveržius ir arealus (teritorijas). Dėl šios priežasties nekilnojamojo turto masinio vertinimo sistema negali būti statiška, ji reaguoja į rinkos pokyčius ir dinamiką, statistiniais metodais apdorodama informaciją ir duomenis, turimus Registrų centro sandorių duomenų bazėje. Įvertinus tai, duomenys, kurių reikia nekilnojamajam turtui vertinti, atliekant masinį vertinimą, kaupiami ir atnaujinami kiekvienais metais.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, bylos duomenis, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

III

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėja 2019 m. liepos 18 d. Registrų centrui pateikė prašymą Nr. 21353300 parengti Nekilnojamojo turto registro išrašą apie nurodytą asmens turtą ir perskaičiuoti pastatų bei inžinerinių statinių (Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypų (Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), vidutines rinkos vertes (Komisijos byla, b. l. 27).

2. Registrų centras 2019 m. liepos 26 d. atliko vidutinės rinkos vertės nustatymą bei nustatė, kad pareiškėjos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – (duomenys neskelbtini) Eur (Komisijos byla, b. l. 18–21). Nesutikdama su tokiu įvertinimu, pareiškėja pateikė skundą Registrų centrui (Komisijos byla, b. l. 22–25).

3. Atsakovas 2019 m. spalio 10 d. raštu Nr. S-67709 (14.1E) „Dėl prašymo“ (Komisijos byla, b. l. 32-33) pareiškėjai paaiškino teisės aktus, kuriais vadovaujantis atliekamas turto vertinimas ir nurodė, jog vidutinės rinkos vertės apskaičiuotos teisingai, be klaidų, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, naudojant nekilnojamųjų daiktų Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, įrašytus pagal nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų byloje užfiksuotus duomenis (kadastro duomenų nustatymo data – 1996 m. spalio 22 d.). Registrų centras apskaičiuoti (perskaičiuoti) vidutinės rinkos vertės kitaip, negu reglamentuoja teisės aktai, neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjai paaiškinta, kad nekilnojamųjų daiktų, vertinamų masiniu būdu, vidutinės rinkos vertės apskaičiuojamos taikant vertinimo modelius, kuriuose nustatyti veiksniai, turintys įtakos nekilnojamojo turto vidutinei rinkos vertei: buvimo vieta, naudojimo paskirtis, statybos metai (šio veiksnio įtaka dalinai atspindi ir fizinį objekto nusidėvėjimą, kuris kaip atskiras veiksnys įtakos neturi), fizinės savybės (pagal kadastro rodiklius), inžinierinė įranga, pastato sienų medžiagą ir kt. Nesutikdama su šiuo raštu, pareiškėja jį apskundė Komisijai.

4. 2019 m. gruodžio 19 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas (Komisijos bylos b. l. 50–51). Sprendime nurodoma, jog pareiškėjos statiniai buvo įvertinti lyginamosios vertės metodu atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas – nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama. Lyginamosios vertės metodu naudojami Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys. Turto vertintojas, atsižvelgdamas į nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį nekilnojamojo turto verčių zonoje suskirsto į nekilnojamojo turto grupes ir šioms nekilnojamojo turto grupėms parengia vertinimo modelius nekilnojamojo turto vidutinei rinkos vertei apskaičiuoti. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės masinio vertinimo duomenys ir jų pagrindu apskaičiuotos nekilnojamo turto (statinių) vidutinės rinkos vertės, vietovės pataisos koeficientas pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir vietovę buvo patvirtinti Registrų centro direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. v-495. Sprendime nurodyta, jog iš Registrų centro 2019 m. (duomenys neskelbtini) sav. Atlikto masinio vertinimo matyti, jog nekilnojamųjų daiktų vidutinės rinkos vertės nustatymui statinio nusidėvėjimo procentas įtakos neturėjo. Tai pareiškėjai buvo paaiškinta Registrų centro 2019 m. spalio 10 d. raštu.

Komisija nurodė, jog pareiškėjos skundo argumentas, jog, vertinant jos statinius buvo taikytas neteisingas statinių fizinio nusidėvėjimo procentas, yra nepagrįstas ir atmestinas. Be to, statinio nusidėvėjimo procentas yra nekilnojamojo daikto kadastro duomuo. Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2019 m. gruodžio 2 d. išrašo duomenimis ginčo gyvenamojo namo fizinio nusidėvėjimo procentas (67 proc.) buvo nustatytas 1996 m. spalio 22 d. Šis duomuo yra įrašytas Nekilnojamojo turto registre. Duomenys, įrašyti į minėta registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėja, manydama, jog gyvenamojo namo fizinio nusidėvėjimo procentas yra 90 ir siekdama, kad Nekilnojamojo turto kadastre būtų pakeistas šis duomuo, turėtų kreiptis į matininkus.

Sprendimu konstatuota, jog tenkinti pareiškėjos skundo, įpareigojant atsakovą iš naujo perskaičiuoti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę, nėra teisinio pagrindo.

IV

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Sprendimą (žr. šio teismo sprendimo III skyriaus 4 punktą), taip pat įpareigoti Registrų centrą iš naujo perskaičiuoti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę.

2. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjos skundas nėra grįstas argumentais, o grindžiamas norais bei prielaidomis, kad, pasak pareiškėjos, 90 proc. nusidėvėję pastatai turėtų būti įvertinti kitaip negu tai atliko Registrų centras. Akcentuotina, kad Registrų centras privalo vadovautis teisės aktais, o tai jis ir atliko, nes Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog gyvenamosios, sodų, garažų ir pagalbinio ūkio (namų ūkio pastatų, esančių privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirtų ten gyvenančių žmonių būtiniausioms nuolatinėms reikmėms) paskirties nekilnojamasis turtas vertinamas lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) metodu atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą; taigi, atliekant nekilnojamojo turto masinį vertinimą vertinamų objektų apžiūra vietoje neatliekama ir objekto individualios savybės negali būti vertinamos. Vadinasi, pareiškėjos prielaidos, kad pastatai yra nusidėvėję 90 proc., yra niekuo nepagrįstos, nes Nekilnojamojo turto registre (Komisijos byla, b. l. 18-21) nurodoma, kad gyvenamasis namas nusidėvėjęs 67 proc. Taigi, teismas ypač sutinka su Komisijos sprendime pateiktais argumentais, jog statinio nusidėvėjimo procentas yra nekilnojamojo daikto kadastro duomuo, kuris, kaip minėta, yra įrašytas Nekilnojamojo turto registre, jog duomenys, įrašyti į minėta registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas taip pat akcentuoja, kad pareiškėja, manydama, jog gyvenamojo namo fizinio nusidėvėjimo procentas yra 90proc. ir siekdama, kad Nekilnojamojo turto kadastre būtų pakeistas šis duomuo, turėtų kreiptis į matininkus.

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Komisija priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra jokio teisinio pagrindo naikinti. Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos išvestinį reikalavimą įpareigoti Registrų centrą iš naujo perskaičiuoti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas E. S.