- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- eI2-1250-281/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03756-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. (R. A.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. A. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2020-08-20 sprendimą Nr. 20-IL-10-03255-e; 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2020-10-26 sprendimą; 3) įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Paaiškina, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Ginčijamu sprendimu atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, motyvuojant, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, o nepriekaištingos reputacijos asmeniui nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. LAGK pareiškėjo skundą taip pat atmetė kaip nepagrįstą, motyvavusi, kad asmens nuteisimo faktas lieka visam gyvenimui ir negali būti panaikintas, nepaisant aplinkybės, kad pareiškėjo teistumas jau yra pasibaigęs.
Ginčijamais sprendimais nepagrįstai atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1994-10-06 nuosprendžiu nuteistas pagal tuo metu galiojusio BK 150 straipsnio 2 dalį (turto prievartavimas) bei 214 straipsnį (savavaldžiavimas). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartimi pareiškėjas atleistas nuo paskirtos bausmės (1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams) vykdymo. Iki šiol pareiškėjas jokių nusikalstamų veikų nepadarė ir baustas nebuvo. Nusikaltimai, už kuriuos pareiškėjas buvo nuteistas, nėra priskiriami prie sunkių, nusikalstamos veikos padarytos nenaudojant šaunamųjų ar kitokio pobūdžio ginklų. Nepaisant nurodytų aplinkybių, atsakovas atima galimybę iš pareiškėjo įsigyti ginklą, pareiškėjas toliau patiria teisines pasekmes dėl nusikaltimo, padaryto prieš 27 metus.
Pareiškėjas nėra linkęs pažeisti įstatymus, yra šeimos žmogus, kuriam ginklas reikalingas esant būtinybei apginti savo šeimą ar turtą. Pareiškėjas yra įkūręs savo verslą, turi registruotų patentų, gyvena su žmona bei trimis vaikais. Pareiškėjas gyvena toliau nuo miesto, miško apsuptyje, todėl ginklo turėjimas yra būtinybė.
Konstitucinis Teismas šiuo metu nagrinėja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatytą draudimą teistam asmeniui įsigyti ginklą, net kai yra pasibaigęs asmens teistumas. Konstitucinis Teismas vertins nuostatą, įtvirtinančią, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniui nelaikomas už tyčinį smurtinį nusikaltimą daugiau kaip 3 metų laisvės atėmimo bausme teistas asmuo, ir draudimą tokiam asmeniui įsigyti B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad ginčijamu sprendimu atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, atsižvelgus į aplinkybę, kad pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos, nes Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1994-10-06 nuteistas pagal tuo metu galiojusio BK 150 straipsnio 2 dalį (prievartavimas) bei 214 straipsnį (savavaldžiavimas). Asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Vienas iš kriterijų, kai asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra atvejis, kai asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pareiškėjo padaryti nusikaltimai atitinka smurtinių nusikaltimų sampratą. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintos nuostatos įpareigoja įstatymo vykdytoją vadovautis valstybėje nustatytu teisiniu reglamentavimu ir nesudaro galimybės jo interpretuoti kitaip.
Vilniaus apskrities VPK, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai įvertino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Nors Konstitucinis Teismas 2020-06-05 nutarimu Nr. KT103-N7/2020 pripažino, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, įstatymų leidėjui būtinas tam tikras laikas, jeigu jis nuspręstų, nustatyti kitokį, Konstituciją atitinkantį, teisinį reguliavimą, įtvirtintą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities VPK, LAGK sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti Vilniaus apskrities VPK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 1994-10-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 2 dalį (prievartavimas, padarytas pakartotinai, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų arba susijęs su smurtu, nepavojingu gyvybei ar sveikatai, arba su turto sužalojimu ar sunaikinimu, BK numatyta sankcija – laisvės atėmimas iki septynerių metų su turto konfiskavimu, BK galiojo iki 2003-05-01), 214 straipsnį (savavaldžiavimas, BK galiojo iki 2003-05-01) dėl to, kad laikotarpyje nuo 1993 m. birželio mėn. iki 1994 m. birželio mėn. veikdamas grupėje, prievartavimo tikslu, panaudodami smurtą nepavojingą gyvybei ar sveikatai iš nukentėjusiųjų reikalavo pinigų. Pareiškėjui paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1995-05-06 nutartimi pareiškėjas atleistas nuo 1994-10-06 nuosprendžiu paskirtos 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmės.
Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (LAGK byla, b. l. 25). Atsakovas ginčijamu 2020-08-20 sprendimu Nr. 20-IL-10-03255-e atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, motyvuodamas, kad pareiškėjas 1994-10-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnį, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn., todėl jis nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu (LAGK byla, b. l. 3).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apskrities VPK 2020-08-20 sprendimu Nr. 20-IL-10-03255-e, pateikė skundą LAGK, prašydamas panaikinti minėtą sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir tokį leidimą išduoti (LAGK byla, b. l. 1–2). LAGK ginčijamu 2020-10-26 sprendimu Nr. 21R-842 (AG-762/03-2020) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodama, kad pareiškėjui buvo paskirta bausmė už padarytus nusikaltimus, o Vilniaus apskrities VPK pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus (LAGK b. l. 28–30).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas; aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-07-01).
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad šio Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos.
Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020-06-05 nutarime Nr. KT103 N7-2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas 2020-12-31), pripažino, kad: 1) Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010-11-18 redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019-06-27 redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6 10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
Iš Teisės aktų registro matyti, kad šis nutarimas buvo paskelbtas Teisės aktų registre 2020-12-31 (TAR, 2020-12-31, Nr. 29221). Tai reiškia, kad minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas būtent šią dieną, t. y. 2020-12-31, ir įsigaliojo. Pažymėtina, kad iki 2020-12-31 įstatymų leidėjas nepriėmė ir nepakeitė teisinio reguliavimo, įtvirtinto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose.
Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalį, teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
Kadangi minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu nustatyta, jog šioje administracinėje byloje taikytinos teisės akto nuostatos (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas) prieštarauja Konstitucijai, ir šiomis nuostatomis yra grindžiamas pareiškėjo ginčijamas sprendimas, nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti šių Įstatymo nuostatų, prieštaraujančių Konstitucijai.
Nurodytų aplinkybių kontekste daro išvadą, kad atsakovo sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kurie Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinti prieštaraujantys konstituciniam teisinės valstybės principui, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Tokia pozicija atitinka ir tokios kategorijos bylose formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (žr. pvz., LVAT 2021-02-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-673-968/2021; LVAT 2021-03-03 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-675-438/2021).
Atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, ginčo santykiui taikytiną teisinį reglamentavimą, Konstitucinio Teismo 2020-06-05 nutarimą Nr. KT103 N7-2020 ir nurodytą LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijami Vilniaus apskrities VPK 2020-08-20 sprendimas Nr. 20-IL-10-03255-e ir LAGK 2020-10-26 sprendimas Nr. 21R-842 (AG-762/03-2020) naikintini, o atsakovas Vilniaus apskrities VPK įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Taigi pareiškėjo skundas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. A. (R. A.) skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2020-08-20 sprendimą Nr. 20-IL-10-03255-e.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020-10-26 sprendimą 21R-842 (AG-762/03-2020).
Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo R. A. (R. A.) prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.