- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-424-300-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Zigmas Kavaliauskas
- Nuteistasis
- R. K., I. K.
- Advokatai
- Henrikas Oseckis
- Kategorijos
- 1.1.4.4.3Organizatorius (BK 24 str. 4 d.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. K. ir I. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. K.:
pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „Mazda 6“ įgijimo ir realizavimo) ir skirta 2 m. (dviejų metų) laisvės atėmimo bausmė;
pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Mazda 6“ identifikavimo numerių klastojimo) – išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;
pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „Mitsubishi Pajero“ įgijimo) ir paskirta 2 m. (dviejų metų) laisvės atėmimo bausmė;
pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Mitsubishi Pajero“ identifikavimo numerio klastojimo) – išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;
pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Saab“ įgijimo) ir paskirta 1 m. (vienerių metų) laisvės atėmimo bausmė;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Saab“ identifikavimo numerio klastojimo) – išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;
pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „Mazda 3“ įgijimo) ir paskirta 2 m. (dviejų metų) laisvės atėmimo bausmė;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Mazda 3“ identifikavimo numerio klastojimo) – išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;
pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „Audi A4“ įgijimo ir naudojimosi) ir paskirta 2 m. (dviejų metų) laisvės atėmimo bausmė;
pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Škoda Fabia“ įgijimo ir realizavimo) ir paskirta 1 m. (vienerių metų) laisvės atėmimo bausmė;
pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Škoda Fabia“ identifikavimo numerio suklastojimo)- išteisintas.
pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „Honda Accord“ įgijimo) ir paskirta 2 m. (dviejų metų) laisvės atėmimo bausmė;
pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „Mercedes Benz S400“ įgijimo) ir paskirta 2 m. (dviejų metų) laisvės atėmimo bausmė;
pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „Mercedes Benz CLS“ įgijimo) ir paskirta 2 m. (dviejų metų) laisvės atėmimo bausmė;
pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį ir paskirta 2 m. 6 mėn. (dviejų metų ir šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė bausmė R. K. skirta 5 m. 6 mėn. (penki metai ir šeši mėnesiai) terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
I. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 60 MGL dydžio (septynių tūkstančių ir aštuonių šimtų litų) bauda.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį – išteisinta, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
R. K. nuteistas už tai, kad nenustatytu tiksliu laiku, nuo 2006 m. gegužės mėnesio pradžios iki 2006-10-17, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo didelės vertės turtą, t. y. (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžioje pagrobtą automobilį „Mazda 6“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 14 466,28 latų (pagal 2006-05-05 kursą 71 768 litų), po ko, tęsdamas nusikaltimą, 2006-08-11 iš UAB (duomenys neskelbtini) įgydamas iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau-JAV) importuotą apgadintą automobilį „Mazda 6“, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), automobilio pirkimo metu paprašęs, kad pardavėjas-vadybininkas A. B. į pažymą-sąskaitą įrašytų tikrovės neatitinkančius duomenis, tai yra, kad jo perkamo automobilio „Mazda 6“, variklio numeris yra (duomenys neskelbtini), 2006-10-17 šį automobilį „Mazda 6“ su pakeistu identifikavimo numeriu, panaudodamas įsigyto iš JAV importuoto automobilio „Mazda 6“ dokumentus, įregistravo A. P. N. vardu ir tęsdamas nusikaltimą bei veikdamas vieninga tyčia, žinodamas, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu, 2007-03-31 (duomenys neskelbtini), prie VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo šį automobilį pardavė V. Š. už 36 000 litų, tai yra realizavo didelės vertės turtą, žinodamas, kad jis yra gautas nusikalstamu būdu.
Be to, R. K. nuteistas už tai, kad nenustatytu tiksliu laiku, nuo 2006-08-28 iki 2007-02-13, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo didelės vertės turtą, t. y. (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėn. naktį iš 28 į 29 d. pagrobtą automobilį „Mitsubishi Pajero“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 27901, 32 Latvijos latų (pagal 2006-08-28 kursą 138418,45 litų), po ko 2007-02-12 UAB (duomenys neskelbtini) automobilių detalių pardavimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), įgijo eismo įvykio metu apgadintą automobilį „Mitsubishi Pajero“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), bei tęsdamas nusikaltimą 2007-02-13 šį automobilį „Mitsubishi Pajero“ su pakeistu identifikavimo numeriu, panaudodamas įsigyto iš UAB (duomenys neskelbtini) automobilių detalių pardavimo aikštelės įgyto automobilio „Mitsubishi Pajero“ dokumentus, įregistravo A. P. N. vardu, ketindamas jį realizuoti, tačiau automobilis 2007-04-17 iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos, (duomenys neskelbtini), buvo paimtas VSAT Šiaulių rinktinės pareigūnų.
Be to, R. K. nuteistas už tai, kad nenustatytu tiksliu laiku, nuo 2006-11-20 iki 2007-04-17, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėn. naktį iš 20 į 21 d. pagrobtą automobilį „Saab“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6000 eurų (pagal 2006-11-20 kursą 20716,80 litų), po ko automobilis 2007-04-16 iš remonto dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini) priklausančių R. J. buvo paimtas VSAT Šiaulių rinktinės pareigūnų.
Be to, R. K. nuteistas už tai, kad nenustatytu tiksliu laiku, nuo 2006-11-20 iki 2007-01-03, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo didelės vertės turtą, t. y. (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėn. naktį iš 20 į 21 d. pagrobtą automobilį „Mazda 3“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 12927,51 eurų (pagal 2006-11-20 kursą 44636,10 litų), po ko tęsdamas nusikaltimą ir bendrininkaudamas su I. K. 2007-01-03 šį automobilį „Mazda 3“ su pakeistu identifikavimo numeriu I. K. panaudodama įsigyto iš JAV importuoto automobilio „Mazda 3“ dokumentus, įregistravo savo vardu ir tęsdama nusikaltimą, juo naudojosi žinodama, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, tačiau automobilis 2007-04-17 iš (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), buvo paimtas VSAT Šiaulių rinktinės pareigūnų.
Be to, R. K. nuteistas už tai, kad nenustatytu tiksliu laiku, nuo 2007-01-15 iki 2007-04-13, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo didelės vertės turtą, t. y. (duomenys neskelbtini) m. sausio mėn. naktį iš 15 į 16 d. pagrobtą automobilį „Audi A4“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 17500 latų (86591,75 litų pagal 2007-01-15 kursą) vertės, bei tęsdamas nusikaltimą žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, šiuo automobiliu naudojosi nuo įgijimo momento - juo važinėjo, važiavo iš (duomenys neskelbtini), tačiau 2007-04-13 apie 20.30 val. vairuojantis šį automobilį buvo sulaikytas VSAT Šiaulių rinktinės pareigūnų (duomenys neskelbtini).
Be to, R. K. nuteistas už tai, kad nenustatytu tiksliu laiku, nuo 2007-01-15 iki 2007-04-13, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo (duomenys neskelbtini) m. sausio mėn. naktį iš 15 į 16 d. pagrobtą automobilį „Škoda Fabia“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6000 latų (29688,6 litų pagal 2007-01-15 kursą), po ko tęsdamas nusikaltimą bei veikdamas vieninga tyčia žinodamas, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu, 2007-04-02 apie 13 val. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), šį automobilį su suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini) perdavė nenustatytam asmeniui, tai yra realizavo didelės vertės turtą, žinodamas, kad jis yra gautas nusikalstamu būdu.
Be to, R. K. nuteistas už tai, kad nenustatytu tiksliu laiku, nuo 2007 metų sausio mėnesio pradžios iki 2007-04-16, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo didelės vertės turtą, t. y. (duomenys neskelbtini) metų sausio mėnesio pirmoje pusėje pagrobtą automobilį „Honda Accord“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 9860 latų (48 788,27 litų pagal 2007-01-15 kursą), kurį iki 2007-04-16 15.00 val. laikė R. J. priklausančiose remonto dirbtuvėse (duomenys neskelbtini), kol automobilis poėmio metu 2007-04-16 15 val. buvo paimtas VSAT Šiaulių rinktinės pareigūnų.
Be to, R. K. nuteistas už tai, kad nenustatytu tiksliu laiku, nuo 2007-04-04 iki 2007-04-12, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo didelės vertės turtą, t. y. (duomenys neskelbtini) m. balandžio mėn. naktį iš 4 į 5 d. pagrobtą automobilį „Mercedes Benz S400“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 18200 latų (88714,08 litų pagal 2007-04-04 kursą), kurį iki 2007-04-14 14.00 val. laikė A. Š. priklausančiame garaže (duomenys neskelbtini), kol 2007-04-14 14.00 val. automobilis buvo paimtas VSAT Šiaulių rinktinės pareigūnų.
Be to, R. K. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo A. T. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikė jį su savimi nuo įsigijimo momento iki 2008 m. balandžio mėn. 15 d. 14.00 val., bei tęsdamas nusikaltimą, neturėdamas teisėto pagrindo, jį panaudojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, pateikdamas A. T. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), jo vairuojamą automobilį sustabdžiusiems Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnams.
Be to, R. K. nuteistas už tai, kad nenustatytu tiksliu laiku, nuo 2008-05-12 iki 2008 m. spalio mėnesio vidurio, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo didelės vertės turtą, t. y. (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėn. naktį iš 12 į 13 d. pagrobtą automobilį „Mercedes Benz CLS“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 38500 latų (190524,95 litų pagal 2008-05-12 kursą), kurį nuo 2008 m. spalio mėnesio vidurio iki 2008-11-03 laikė R. J. priklausančiame garaže (duomenys neskelbtini), kol 2008-11-03 automobilis kratos metu buvo paimtas VSAT Šiaulių rinktinės pareigūnų.
Be to, R. K. buvo kaltinamas tuo, kad įgijęs automobilį „Mazda 6“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), bei žinodamas, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu, parengė nusikalstamą veiką - automobilio identifikacinių numerių neteisėtą pakeitimą, tai yra surado tyrimo metu nenustatytą asmenį, su kuriuo bendrininkaudamas nuo 2006-08-11 iki 2006-10-17, tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, bei vietoje, neteisėtai suvirinimo būdu pakeisdamas automobilio „Mazda 6“, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo dalį su identifikavimo numeriu į 2006-08-11 įsigyto importuoto iš JAV apgadinto automobilio „Mazda 6“, kėbulo dalį su identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pakeitė automobilio „Mazda 6“, identifikavimo numerį.
Be to, R. K. buvo kaltinamas tuo, kad įgijęs automobilį „Mitsubishi Pajero“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), bei žinodamas, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu, parengė nusikalstamą veiką - automobilio identifikacinių numerių neteisėtą pakeitimą, tai yra surado tyrimo metu nenustatytą asmenį, su kurio bendrininkaudamas nuo 2006-08-28 iki 2007-02-13 tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, bei vietoje, suvirinimo būdu neteisėtai pakeisdamas automobilio „Mitsubishi Pajero“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pertvaros dalį su identifikavimo numeriu į 2007-02-12 įsigyto iš UAB (duomenys neskelbtini) automobilių detalių pardavimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), automobilio „Mitsubishi Pajero“ pertvaros dalį su identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pakeitė automobilio Mitsubishi Pajero, identifikavimo numerį.
Be to, R. K. buvo kaltinamas tuo, kad įgijęs automobilį „Saab“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu, parengė nusikalstamą veiką - automobilio identifikacinių numerių suklastojimą, tai yra, bendrininkaudamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, nuo 2006-11-20 iki 2007-04-17, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo automobilio „Saab“, identifikavimo numerį (duomenys neskelbtini), šlifavimo būdu pakeisdamas jį į automobilio identifikacinį numerį (duomenys neskelbtini).
Be to, R. K. buvo kaltinamas tuo, kad įgijęs automobilį „Mazda 3, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu, parengė nusikalstamą veiką - automobilio identifikacinių numerių neteisėtą pakeitimą, tai yra surado tyrimo metu nenustatytą asmenį, su kuriuo bendrininkaudamas, nuo 2006-11-20 iki 2007-01-03 tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku bei vietoje, suvirinimo būdu pakeisdamas automobilio „Mazda 3“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo dalį su identifikavimo numeriu į 2006-12-06 įsigyto iš A. M. įmonės iš JAV importuoto, automobilio „Mazda 3“ kėbulo dalį su identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), neteisėtai pakeitė automobilio „Mazda 3“, identifikavimo numerį.
Be to, R. K. buvo kaltinamas tuo, kad įgijęs automobilį „Škoda Fabia“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu, parengė nusikalstamą veiką - automobilio identifikacinių numerių suklastojimą, tai yra surado tyrimo metu nenustatytą asmenį, su kuriuo bendrininkaudamas nuo 2007-01-15 iki 2007-04-13 tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, bei vietoje, perkaldami dalį identifikavimo numerį sudarančių simbolių, suklastojo automobilio „Škoda Fabia“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numerį, pakeisdami jį į (duomenys neskelbtini).
I. K. nuteista už tai, kad veikdama su R. K. bendrais tyčiniais veiksmais įgijo didelės vertės turtą, žinodama, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra R. K. nenustatytu tiksliu laiku, nuo 2006-11-20 iki 2007-01-03, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, įgijus žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą - (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėn. naktį iš 20 d. į 21 d. pagrobtą 12927, 51 eurų (pagal 2006-11-20 kursą - 44636,10 litų) vertės automobilį „Mazda 3“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), surado bei 2006-12-06 iš A. M. įmonės įsigijo iš JAV importuotą automobilį „Mazda 3“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), po ko ji 2007-01-03 automobilį „Mazda 3“ su pakeistu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), panaudodama įsigyto iš JAV importuoto automobilio „Mazda 3“ dokumentus, įregistravo savo, tai yra I. K. vardu, bei tęsdama nusikaltimą šiuo 12927,51 eurų (pagal 2006-11-20 kursą - 44636,10 litų) vertės automobiliu „Mazda 3“ su pakeistu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), žinodama, kad šis didelės vertės turtas - automobilis gautas nusikalstamu būdu, naudojosi iki 2007-04-17, bei R. K. nurodymu, siekdama jį paslėpti nuo teisėsaugos pareigūnų nuo 2009-04-13, 22.00 val., laikė jį (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), kol jis buvo rastas bei paimtas VSAT Šiaulių rinktinės pareigūnų.
Be to, I. K. buvo kaltinama tuo, kad vykdydama R. K. nurodymą, kuris 2007-04-13 apie 21.30 val. sulaikymo metu slapta jai paskambino ir liepė skubiai iš namų išvaryti visus automobilius - „Džipą“, „Mazdą“, ji saugodama R. K., siekdama, kad teisėsaugos pareigūnai nerastų automobilio „Mitsubishi Pajero“, su pakeistu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), kurį R. K. įgijo žinodamas kad jis gautas nusikalstamu būdu, bei laikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, bei tokiu būdu R. K. išvengtų tyrimo dėl šio automobilio įgijimo aplinkybių, 2007-04-13, apie 22.00 val., ji paprašė pažįstamo S. B., kad jis iš namo, esančio(duomenys neskelbtini) kiemo į UAB (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), perstatytų automobilį „Mitsubishi Pajero“, su pakeistu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), tai yra tokiu būdu ji bendrininkaudama su R. K. saugodama bei pridengdama jį, bei iš anksto pažadėjusi paslėpdama nusikalstamu būdu įgytus daiktus, padėjo jam daryti nusikaltimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį ir sušvelninti jam skirtas bausmes bei galutinę bausmę, taip pat taikyti BK 75 str. ir atidėti bausmės vykdymą.
Skunde nurodo, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-09-17 nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl neteisingai paskirtos bausmės, t. y. jam skirtos per griežtos bausmės. Nurodo, kad jis teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs 10 nusikaltimų, iš kurių 7 nusikaltimai kvalifikuoti pagal BK 189 str. 2 d., 2 nusikaltimai kvalifikuoti pagal BK 189 str. 1 d. ir 1 vienas nusikaltimas pagal BK 302 str. 1 d. Iš jo padarytų nusikaltimų du nusikaltimai (BK 189 str. l d.) priskiriami nesunkiems tyčiniams ir 8 nusikaltimai (BK 189 str. 2 d., 302 str. 1 d.) - apysunkiams tyčiniams nusikaltimams. Taip pat nurodo, kad teismas nuosprendyje nurodė, kad nenustatė jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme jis neprisipažino padaręs jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, šiuo metu jis pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas už kurias yra teismo nuteistas ir nuoširdžiai gailisi tai padaręs. Mano, kad teismas tai gali pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. Taipogi nurodo, kad jo ankstesnis teistumas išnykęs, todėl mano, kad ankstesnis teistumas negali turėti pasekmių skiriant bausmę. Taip pat nurodo, kad jis dokumento nesuklastojo, o tik pateikė svetimą dokumentą, o po šios nusikalstamos veikos padarymo nepadarė daugiau jokių nusikaltimų. Apeliantas mano, kad teismas skirdamas bausmę neįvertino to fakto, kad jo veiksmais nebuvo padaryta žala, kadangi byloje nėra pateikta civilinių ieškinių, taip pat liudytojui V. Š., kuris buvo įsigijęs automobilį „Mazda 6", buvo sugražinti sumokėti pinigai. Taigi mano, kad jo padaryti nusikaltimai pagal savo pavojingumo laipsnį yra mažiau pavojingi nei smurtiniai nusikaltimai. Nurodo, kad iki nuteisimo dirbo M. B. N. individualioje įmonėje vadybininku, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, šeimos šiuo metu neturi, išsiskyręs, dukra pilnametė išvykusį į užsienį, 2010-08-09 mirė jo brolis K. K., kuris rūpinosi motina M. K., o po brolio mirties liko jis vienintelis, kuris gali pasirūpinti senyvo amžiaus mama, kuriai reikalinga pastovi pagalba, tėvas A. K., miręs 1998-06-26, iki nuteisimo sprendė klausimą parsivežti mamą gyventi pas save, nes motinai M. K., gim. 1941-04-30 d. nustatytas neįgalumas neterminuotai, specialiųjų poreikių lygis vidutinis, nuo 2003 metų nustatyta invalidumo grupė II, mama serga sunkia depresijos forma, sunkiai juda, pastoviai vartoja vaistus, jai reikalinga pagalba apsirūpinant maistu, susitvarkant buitį, sutrikus širdies ritmui pastovi priežiūra, o mama nėra kam pasirūpinti, nes jis vienintelis likęs artimas. Taipogi nurodo, kad jo sveikata taip pat nėra gera, jau iki suėmimo gydėsi VĮ Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centre, diagnozuoti susirgimai - pirminė arterinė hipertenzija II0, hipertenzinė kardiomiopatija, mazginė struma, metabolinis sindromas, lėtinis tulžies pūslės uždegimas, šiuo metu tardymo izoliatoriuje taip pat gydosi vartoja vaistus. Mano, jog teismas jam skyrė nepagrįstai griežtesnę nei trijų metų laisvės atėmimo bausmę, bei nesvarstė galimybės taikyti BK 75 str. bausmės vykdymo atidėjimo. Apelianto nuomone, sąlygos taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. yra ir bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Teigia, kad teismas skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, neįvertintino to, kad jis nusikaltimų padarymo dienai buvo neteistas, dirbo, turi pragyvenimo šaltinį, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, žala nusikaltimais nepadaryta, nes automobiliai sugražinti savininkams, taip pat gražinti sumokėti pinigai asmeniui įsigijusiam automobilį, šiuo metu jam skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nėra kam prižiūrėti jo neįgalią motiną, kuriai būtina priežiūra ir pagalba.
Apeliaciniu skundu nuteistoji R. K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį, pagal kurį ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir priimti jos atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, t. y. ją išteisinti, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Skunde nurodo, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 d. 3 p.), nes nuosprendis priimtas remiantis prieštaringais įrodymais, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 d. 1 p.), bei ji nepagrįstai pripažinta padariusi nusikaltimą numatytą BK 189 str. 2 d. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. redakcija, galiojusi jai inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpyje, nurodyta, kad pagal šį baudžiamąjį įstatymą baudžiamas „Tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu" (Redakcija 2003 04 10 įstatymu Nr. IX-1495). Tokiu būdu, pasak apeliantės, iš šio baudžiamojo įstatymo seka, kad jame nurodyto nusikaltimo sudėties subjektyvinė pusė yra būtent tiesioginė tyčia. Tokiu būdu, vertinant nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 189 str. ir tame tarpe šio straipsnio 2 dalyje, sudėtį, reiškia, kad kaltininkas supranta, kad įgyja (arba naudoja, realizuoja) nusikalstamu būdu įgytą turtą, ir to nori. Svarbu, kad kaltininkas tikrai žinotų, kokį turtą įgyja arba realizuoja. Baudžiamosios teisės specialistai yra ne kartą pabrėžę, kad vien dėl kylančių įtarimų ar abejonių negalima asmens patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi teigia, kad ji teisme nurodė, jog automobilį „Mazda 3" pirko kartu su vyru Kauno turguje, pati jį prisiregistravo ir juo važinėjo iki kol jo nepaėmė policijos pareigūnai iš jos darbovietės aikštelės. Nurodo, kad perkant automobilį jai buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, taip pat pateikti automobilio du rakteliai. Tą rytą, kai buvo sulaikytas jos vyras, ji automobilį išregistravo, nes reikėjo pinigų advokatui, automobilis nebuvo perdažytas, kai pirko automobilį, jis nebuvo daužtas, pirkimo - pardavimo sutartį pasirašė pati, automobilio pardavėjo ar jis buvo registruojant automobilį, ji neprisimena. Mano, jog byloje nėra surinkta, nustatyta duomenų ne tik apie tai, kad ji būtų žinojusi, jog jos įsigytas automobilis, kuris įregistruotas VĮ „Regitra" (duomenys neskelbtini) grupėje 2007-01-03, nenustatyta ir perleidėjų ar kokių nors kitų asmenų buvo pavogtas ar įgytas kitu nusikalstamu būdu. Taip pat, pasak apeliantės, byloje nėra net duomenų, kad ji galėjo įtarti, jog įgytas turtas buvo praeityje pavogtas iš jo teisėtų savininkų. Nurodo, jog šioje kaltinimo dalyje apkaltinamajame nuosprendyje iš esmės nepateikta jokia įrodymų analizė, apsiribota tik formaliu įrodymų išvardijimu ir konstatavimu, kad esą įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamosios veikoje, visiškai įrodyta. Taipogi nurodo, jog teismas byloje remiasi liudytojo A. M. parodymais, kad jis pardavė daužtą automobilį. Tačiau, tokios teismo padarytos išvados, apeliantės nuomone, prieštarauja liudytojo A. M. teisme duotiems parodymams, kur jis 2010-02-25 teismo posėdžio metu parodė: „Gali būti, kad mano įmonė pardavė automobilį „Mazda 3" I. K. už 3800 Lt. Aš mašiną pardaviau gruodžio 6 d. tokiame stovyje, kokią pirkau. Būna, kad mašinos pirkimo - pardavimo dokumentus sutvarkome vėliau, bet prieš tai žmogus gali tą automobilį pasiimti ir pats jį remontuotis. „Mazda 3" automobilis buvo išmuitintas 2005-04-27. Automobilius laikome įvairiose vietose. Gruodžio 6 d., kai buvo surašyta sąskaita - faktūra, koks tuo metu buvo automobilio „Mazda 3" stovis, aš neatsimenu. Gali būti, kad automobilį perka vienas asmuo, o sąskaita- faktūra išrašoma kito žmogaus vardu. Sąskaitą - faktūrą žmogus man gali atnešti vėliau su pirkėjo parašu, nes kartais vyrai perka mašinas savo žmonoms. Automobilis „Mazda 3" išmuitintas 2005 m. balandžio mėn. Iki pardavimo jis galėjo būti suremontuotas. Su žmogum mes sutariame daužtos mašinos kainą ir jis ją gali tvarkytis. Gali būti, kad automobilį tvarko vienas žmogus, o perka kitas. Sąskaitą faktūrą išrašau tam, kuris perka." Tokiu būdu nuteistoji teigia, kad teismo padarytos išvados prieštarauja liudytojo A. M. parodymams, kuris negali pasakyti koks buvo automobilio stovis jį parduodant. Be to, nuteistoji nurodo, jog šis automobilis galėjo būti suremontuotas tarpininko, kuris pats automobilio nepirko, o pardavė jai, pateikdamas dokumentus ir automobilį. Mano, kad liudytojo A. M. teisme duoti parodymai ne patvirtina, o paneigia nuosprendžio argumentą, kad jai automobilis buvo parduotas daužtas. Nurodo, jog teismas nuosprendyje remiasi išslaptintų telefoninių pokalbių suvestine (9 t. b. l. 54-55), kur R. K. skambino į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė „varykit džipą ir Mazda viską namo, viską į lauką viską" ir teigia, kad ryšys buvo blogas ir ji negirdėjo, kas buvo sakoma, bei negirdėjo šio pasakymo, po šio pasakymo jos žodžių nėra, kas, pasak nuteistosios, paneigia faktą, kad ji tą pasakymą girdėjo. Apeliantės nuomone, teismas nuosprendyje remiasi prieštaringais ir objektyviai nepatikrintais įrodymais, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kurias grindė prielaidomis. Teigia, kad byloje įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų jos kaltę inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme nenustatyta.
Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinių skundų ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai R. K. ir I. K. pripažino kaltais ir nuteisė pagal jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Dėl nuteistojo R. K. apeliacinio skundo.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. faktinių nusikaltimų padarymo aplinkybių ir kaltės klausimo neginčija, tačiau skundu prašo sušvelninti jam skirtas bausmes bei galutinę bausmę, taip pat taikyti BK 75 str. ir atidėti bausmės vykdymą.
Prašydamas sumažinti jam paskirtos bausmės dydį apeliantas nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme jis neprisipažino padaręs jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir prašo atsižvelgti į tai, kad šiuo metu jis pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas už kurias yra teismo nuteistas ir nuoširdžiai gailisi tai padaręs ir mano, kad teismas tai gali pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Norint konstatuoti minėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas visiško kaltės pripažinimo bei nuoširdaus gailėjimosi nesieja ir su tuo, ar asmuo savo veiką vertina kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą, t. y. nereikalauja savo padarytos veikos teisinio įvertinimo, svarbu, kad kaltininkas pripažintų esmines bylos aplinkybes. Teismų praktikoje kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįstamas nuoširdžiu ir laikomas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta esmines bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ar teisminio nagrinėjimo metu, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti tokios veikos padarinius; svarbu, kad kaltininko gailėjimasis įvyktų iki nuosprendžio priėmimo.
Šiuo konkrečiu atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. K. iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, ir tik po nuosprendžio priėmimo savo apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodė, kad kaltę pripažįsta ir, kad nuoširdžiai gailisi, tačiau iš apelianto skundo neaišku, ką jis pripažįsta ir dėl ko nuoširdžiai gailisi, kadangi nuteistasis apart deklaratyvaus pasisakymo apie kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi nenurodė kokias faktines aplinkybes jis pripažįsta, nes proceso eigoje ir pirmosios instancijos teisme jis neigė padaręs jam inkriminuotas veikas. Taigi, nenustačius nuteistojo nuoširdaus gailėjimosi ir prisipažinimo negalima pripažinti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad jis dokumento nesuklastojo, o tik pateikė svetimą dokumentą, o po šios nusikalstamos veikos padarymo nepadarė daugiau jokių nusikaltimų, atmestinas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apeliantas pripažintas kaltu ir nuteistas apylinkės teismo nuosprendžiu ne už dokumentų klastojimą, o už tai, kad jis be teisėto pagrindo įgijo A. T. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, kurį laikė su savimi ir neteisėtai jį panaudojo, pateikdamas policijos pareigūnams kaip savo. Paminėtina ir tai, kad kvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., pakanka to, kad asmuo neturėdamas teisėto pagrindo pateiktų kito asmens dokumentą.
Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad teismas skirdamas bausmę neįvertino to fakto, kad jo veiksmais nebuvo padaryta žala, kadangi byloje nėra pateikta civilinių ieškinių, taip pat liudytojui V. Š., kuris buvo įsigijęs automobilį „Mazda 6", buvo sugražinti sumokėti pinigai, atmestinas, kadangi minėta aplinkybė neduoda teisinio pagrindo švelninti apeliantui paskirtas bausmes.
Nuteistojo R. K. skunde nurodytas prašymas taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas, ir atidėti bausmės vykdymą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Viena iš esminių sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 75 str., kurios pagrindu gali būti taikoma minėta įstatymo norma yra – pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, paminėtina tai, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. teistas, tačiau teistumas išnykęs, charakterizuojamas teigiamai, dirba. Tačiau iš bylos medžiagos taipogi matyti tai, kad R. K. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs 10 nusikaltimų, iš kurių du nusikaltimai (BK 189 str. l d.) priskiriami nesunkių tyčinių ir aštuoni nusikaltimai (BK 189 str. 2 d., 302 str. 1 d.) priskiriami apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijoms, taip pat matyti tai, jog R. K. ne kartą baustas administracine tvarka. Be to, pažymėtina ir tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą R. K. atžvilgiu jis pateikė pareigūnams neteisėtai disponuotą svetimą vairuotojo pažymėjimą, t. y. padarė dar vieną nusikalstamą veiką, už ką apeliantas taipogi buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į paminėtą bei į R. K. padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų intensyvumą, pavojingumą ir pobūdį, jo pavojingumą visuomenei ir išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą konstatuoja, jog R. K. elgesys neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl ko taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo institutą nėra teisinio pagrindo.
Kiti nuteistojo R. K. skunde nurodyti teiginiai, kad jis vienintelis gali pasirūpinti senyvo amžiaus mama, kuriai reikalinga pastovi pagalba, priežiūra, jai nustatyta II invalidumo grupė, specialiųjų poreikių lygis vidutinis, kad ji serga sunkia depresijos forma, sunkiai juda, pastoviai vartoja vaistus bei tai, kad jo sveikata taip pat nėra gera, jam diagnozuoti susirgimai - pirminė arterinė hipertenzija II0, hipertenzinė kardiomiopatija, mazginė struma, metabolinis sindromas, lėtinis tulžies pūslės uždegimas, atmestini, kadangi minėtos aplinkybės neatsveria bausmės tikslų ir paskirties.
Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad jam skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nėra kam prižiūrėti jo neįgalią motiną, kuriai būtina priežiūra ir pagalba, nėra pakankama išvadai, kurios pagrindu būtų galima mažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. O tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu pablogina šeimos padėtį ir negali pakankamai pasirūpinti savo mama, priklauso nuo jo paties elgesio – nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.
Nors nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirtos bausmės yra per griežtos, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmės nuteistajam paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. K. už padarytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. (7 veikos), paskirtos bausmės – laisvės atėmimas 2 metams –savo dydžiu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos BK 189 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 2 metai 1 mėnuo 15 dienų), už padarytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. (2 veikos), paskirtos bausmės – laisvės atėmimas 1 metams – savo dydžiu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. (1 veika), paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams – savo dydžiu yra mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Iš paminėto seka, kad nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos.
Paskirdamas nuteistajam R. K. terminuotas laisvės atėmimo bausmes, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – tyčiniai apysunkiai ir nesunkūs nusikaltimai, apelianto asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.
Vertinant R. K. asmenybę – teistas, tačiau teistumas išnykęs, laikoma, jog nusikalstamas veikas įvykdė būdamas neteistas, padarė 10 tyčinių nusikaltimų, iš kurių aštuoni priskiriami apysunkių, du nesunkių nusikaltimų kategorijoms, visas šias veikas padarė tiesioginės tyčios forma, baustas administracine tvarka, išsituokęs, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai.
Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes bei į tai, kad R. K. padarytų nusikalstamų veikų skaičius ir intensyvumas, veikų pobūdis ir pavojingumas rodo R. K. pavojingumą visuomenei, teismas visiškai teisingai paskyrė R. K. laisvės atėmimo bausmes, tačiau mažesnes nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padarytų nusikaltimų tyčios turinį, bei tinkamai kvalifikavo jo veikas, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu ir rūšimi bausmes, todėl švelninti jas ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra, be to, kolegija daro išvadą, kad paskirtosios R. K. bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, todėl yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus.
Dėl nuteistosios I. K. apeliacinio skundo.
Nuteistoji I. K. apeliaciniame skunde ginčija faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, t. y. neigia padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymo ji buvo pripažinta kalta ir nuteista apylinkės teismo nuosprendžiu ir prašo ją išteisinti.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliantės teiginius, kuriais ji neigia kaltę laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad nuteistosios I. K. apeliaciniame skunde deklaruojamą nekaltumą paneigia liudytojo A. M., A. Ž. parodymai, apžiūros protokolai, išslaptintų telefoninių pokalbių suvestinės, specialisto išvados, daiktų pateikimo protokolai, papildomos automobilio apžiūros protokolas.
Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 str. 5 d. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šiuo konkrečiu atveju pirmos instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, sugretino liudytojų parodymus su kitomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ir taip pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. K. pripažino kalta ir nuteisė pagal jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Apeliantės skunde nurodyti teiginiai, kad automobilį „Mazda 3" pirko kartu su vyru (duomenys neskelbtini) turguje, pati jį prisiregistravo ir juo važinėjo, jog, kai pirko automobilį jis nebuvo daužtas, kad byloje nėra net duomenų, jog ji galėjo įtarti, kad įgytas turtas buvo praeityje pavogtas iš jo teisėtų savininkų, atmestini. Iš baudžiamosios bylos medžiagos, iš liudytojo A. M. parodymų duotų apylinkės teisme matyti, kad automobilį „Mazda 3“ jis pirko iš JAV ir pirko tokį, koks jis yra nuotraukose bei parodė tai, kad šį automobilį pardavė tokiame stovyje, kokiame pirko (12 t., b. l. 52). Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. M. pateikė JAV įsigyto automobilio „Mazda 3“ nuotraukas, kuriose matyti automobilio apgadinimai (4 t., b. l. 1-6). Tuo tarpu nuteistoji teigia, kad ji minėtą automobilį pirko nedaužtą, kas iš esmės prieštarauja aukščiau išvardintiems įrodymams, o būtent liudytojo A. M. parodymams ir daiktų pateikimo protokolui, iš kurio matyti, kad automobilis „Mazda 3“ yra daužtas. Ir nors liudytojas A. M. parodė ir tai, kad iki pardavimo automobilis galėjo būti suremontuotas, tačiau ši jo parodymų dalis atmestina, kadangi ji prieštarauja faktinėms aplinkybėms, o būtent papildomos automobilio apžiūros protokolui iš kurio turinio matyti, kad automobilio „Mazda 3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pavogtas (duomenys neskelbtini), naudotoja Z. L., apžiūros metu atpažino I. K. vardu priregistruotą ir jos naudotą automobilį kaip tą, kuris buvo pagrobtas (duomenys neskelbtini) . Z. L. automobilį atpažino iš įbrėžimų ant vairuotojo pusės skydelio, iš klijų žymių, taipogi automobilio apžiūros metu buvo rastas kuro čekis latvių kalba, baltų plaukų, kurie galėtų būti jos katino bei plastikinis langų valytuvas ant kurio užklijuotas Latvijoje esančios specializuotos parduotuvės (duomenys neskelbtini) lipdukas (4 t., b. l. 148-151). Taigi minėtos aplinkybės paneigia nuteistosios versiją, kad automobilį „Mazda 3“ ji pirko (duomenys neskelbtini) ir parodo, kad I. K. žinojo, kad jos vardu priregistruotas automobilis „Mazda 3“ yra gautas nusikalstamu būdu ir ji šiuo žinomai vogtu automobiliu naudojosi, t. y, ji tyčia įgijo vogtą automobilį.
Kitas nuteistosios skunde nurodytas teiginys, kad teismas nuosprendyje remiasi išslaptintų telefoninių pokalbių suvestine (9 t. b. l. 54-55) ir teigia, kad ryšys buvo blogas ir ji negirdėjo, kas buvo sakoma, atmestinas. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad teismas priimdamas nuosprendį nesirėmė vien šiuo įrodymu, ir kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas rėmėsi surinktų duomenų visuma, t. y. teismas įrodymus vertino neatsietai bet jungdamas juos į loginę grandinę, gretindamas liudytojų parodymus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais. O ta aplinkybė, jog nukentėjusioji negirdėjo, kas jai buvo sakoma, esant aukščiau paminėtiems įrodymams, jos kaltės nepaneigia.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. K. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – tyčinis apysunkis nusikaltimas, jos asmenybę – neteista, administracine tvarka nebausta, išsituokusi, dirba, darbo administracijos charakterizuojama teigiamai, į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes bei į Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatas, apylinkės teismas visiškai pagrįstai paskyrė I. K. baudą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
n utaria:
Nuteistųjų R. K. ir I. K. apeliacinius skundus atmesti.