- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- N-756-1363-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Stasys Gudynas, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno, Vaidos Urmonaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nutarties L. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2007 m. liepos 31 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad L. D. 2007 m. liepos 28 d., 13.54 val., Kaune, Pramonės pr. 16, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį Toyota Yarina, sukdamasi į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido greta ta pačia kryptimi važiavusio automobilio VW Passat ir su juo susidūrė. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais L. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 145 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu L. D. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubausta teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
II.
L. D. kreipėsi į teismą, prašydama Institucijos nutarimą panaikinti ir įpareigoti Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybą bylą išnagrinėti nešališkai, tinkamai kvalifikuojant padarytą administracinį teisės pažeidimą, pripažįstant ją nukentėjusiąja, o L. B. trauktinu administracinėn atsakomybėn asmeniu, pripažinti jai Institucijos padarytą žalą ir priteisti jos atlyginimą. Nurodė, kad ,,Urmo“ prekybos miestelio uždaroje teritorijoje, kur leistinas važiavimo greitis yra 20 km/h, važiuodama tiesiai, dešiniąja važiuojamosios dalies eismo juosta ir matydama kairėje pusėje kelias laisvas automobilių stovėjimo vietas, įjungė kairį posūkio signalą ir persirikiavo prie kairiojo savo įvažiuojamosios dalies krašto. Pastebėjusi pro galinio vaizdo veidrodėlį iš paskos ta pačia kryptimi dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, savo transporto priemonę sustabdė. VW Passat vairuotojas, nepaisydamas jos rodomo posūkio signalo ir pažeisdamas kelio ženklinimo reikalavimus, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkdamas kliudė jos automobilį. Nurodytoje situacijoje Kelių eismo taisyklių reikalavimų ji nepažeidė ir pagrindine eismo įvykio priežastimi buvo ne jos, bet nukentėjusiuoju pripažinto L. B. neatsargūs veiksmai. Pastarasis viršijo leistiną greitį ir kelyje pavojingai manevravo. Skundžiamas nutarimas priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pažeidžiant Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos reikalavimus. Byloje nebuvo nustatytos esminę reikšmę turinčios aplinkybės, t.y. įvykio vietos schemoje neatsispindi informacija apie kelio ženklinimą prekybos miestelio teritorijoje, įvykio vieta nebuvo fotografuojama, schemoje matyti akivaizdūs jos taisymai, kurie neaptarti ir su jais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesupažindintas.
Nukentėjusysis L. B. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą prašė atmesti, Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad L. D. nurodytos eismo įvykio aplinkybės neatitinka tikrovės. Važiuodamas jai iš paskos matė, kaip jos automobilis sustojo. Kairiojo posūkio signalo L. D. nebuvo įjungusi, todėl jis norėjo apvažiuoti sustojusį automobilį iš kairės. Pradėjus lenkimo manevrą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis pajudėjo, dėl ko jis buvo priverstas staigiai stabdyti, tačiau transporto priemonių susidūrimo išvengti nepavyko.
Institucijos atstovas bylą prašė skundą patenkinti iš dalies iš grąžinti bylą policijos komisariatui nagrinėti iš naujo.
III.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 27 d. nutartimi panaikino Institucijos nutarimą ir grąžino bylą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai nagrinėti iš naujo. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismas išskyrė į atskirą bylą.
Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nukentėjusiojo asmens paaiškinimai grindžiami skirtingu eismo įvykio aplinkybių aiškinimu. Iš skundžiamo nutarimo turinio neaišku, kokių leistinų įrodymų, nurodytų ATPK 256 straipsnio 2 dalyje, pagrindu buvo konstatuota L. D. kaltė. ATPK 286 straipsnio 2 dalis įpareigoja bylą nagrinėjantį organą (pareigūną) motyvuotai įvertinti byloje nustatytas aplinkybes, t.y. nurodyti, kokių įrodymų pagrindu konstatuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė. Į bylą pateikta eismo įvykio schema nėra pakankama, sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą. Nagrinėjamo ginčo atveju aktualūs yra teritorijos, kurioje įvyko eismo įvykis, kelio žymėjimų ir leistino važiavimo greičio klausimai. Esant eismo įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimų prieštaravimams ir nesant kitų objektyvių įrodymų, leidžiančių nustatyti kaltą asmenį, būtina buvo spręsti klausimą dėl ekspertizės paskyrimo arba gauti atitinkamos srities specialisto išvadą (ATPK 256 str. 3 d.). Į bylą pateikta specialisto išvada, kur eismo įvykio tyrimas atliktas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens užsakymu. Šioje išvadoje nurodyta, kad automobilio VW Passat vairuotojas (L. B. ) pažeidė KET 2 priedo 1.16, 172. ir 219.1 punktų reikalavimus ir jo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir sąlygojo jo kilimą (b. l. 27-33). Tačiau vadovautis šia išvada, nesant administracinio teisės pažeidimo byloje duomenų apie kelio ženklinimą ir nustatytą leidžiamą važiavimo greitį nurodytoje teritorijoje („Urmas“ prekybos miestelio teritorijoje), teismas negali (ATPK 257 str.).
Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir skundžiamas nutarimas priimtas nepilnai išaiškinus eismo įvykio aplinkybes, dėl ko galėjo būti netinkamai kvalifikuotas pažeidimas ar nustatytas kaltas asmuo. Byla grąžintina policijos komisariatui nagrinėti iš naujo (ATPK 297 str., ABTĮ 124 str. l d. 4 p.). Nagrinėjant bylą iš naujo būtina pašalinti aptartus eismo įvykio tyrimo trūkumus, patikrinti, ar nukentėjusysis nepažeidė Kelių eismo taisyklių XVI skyriaus reikalavimų, leistino greičio ir kelio ženklinimo reikalavimų. Nustačius šias aplinkybes privalu spręsti, kurio iš vairuotojų veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Prireikus – skirti eismo įvykio ekspertizę.
Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas nagrinėjamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 skirsnio tvarka ir žalos atlyginimo klausimai į nurodytą teiseną nepatenka, dėl ko išskirtini į atskirą bylą.
IV.
Apeliaciniu skundu L. D. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d nutartį administracinėje byloje Nr. 11-1436-413/2007 ir iš naujo nagrinėti bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, patenkinant reikalavimus pilnai, panaikinant nutarimą ir grąžinant bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą administracinį teisės pažeidimą, atsižvelgiant į 2007 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvadą MV 2007-26, ir pripažįstant L. D. nukentėjusiąja, o VW Passat vairuotoją L. B. traukiamu administracinėn atsakomybėn asmeniu, prireikus skirti reikiamas ekspertizes. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai neįvertino visų pateiktų įrodymų.
2. Apeliantės teigimu, ji netikinti, kad Institucija gali bylą tinkamai išnagrinėti, nes ji tiksliai neišsiaiškinusi visų įvykio aplinkybių, savo veikla prieštaravo tikslams ir uždaviniams, dėl kurių buvo įsteigta.
3. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl Institucijos neteisėtų veiksmų, nurodydamas, kad tokių bylų nesprendžia.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo L. D. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą. ATPK 260 straipsnyje įtvirtinti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, tarp kurių ir: žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Galima daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas – tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Kitaip tariant, administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Apeliantės įvardinti kaip neteisėti Institucijos (jos pareigūnų) veiksmai nėra šios bylos (sprendžiamos ATPK ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) aštuonioliktojo skirsnio nustatyta tvarka) nagrinėjimo dalykas, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nenagrinėjo.
ATPK 284 straipsnio 1 dalis įpareigoja organą (pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Taigi, įstatymas įpareigoja pirmiausia teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą turinčią instituciją, taip pat ir instituciją (pareigūną), nagrinėjančią administracinio teisės pažeidimo bylą, vykdyti ATPK 256 ir 257 straipsnių reikalavimus ir surinkti visumą įrodymų, kurių pagrindu konstatuojamos arba paneigiamos neteisėtos veikos aplinkybės. Nutarimas pripažįstamas pagrįstu tik tuomet, jei išvados padarytos visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas bylai svarbias faktines aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba nesurinko visų galimų įrodymų, reikšmingų faktinių bylos aplinkybių nustatymui, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, o neatlikus byloje papildomo aplinkybių tyrimo, tai padaryti neįmanoma, visiškai pagrįstai priėmė nutartį panaikinti Institucijos nutarimą ir grąžinti bylą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai tirti iš naujo (ATPK 124 str. 1 d. 4 p.). Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu L. D. taip pat prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, ką iš esmės ir padarė pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismo nutartyje išsamiai nurodytos priežastys (nebuvimas byloje pakankamai objektyvių duomenų pagrįstai išvadai duoti), dėl kurių besąlygiškai vadovautis apeliantės pateikta specialisto išvada, negalima. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo motyvais sutinka, nes priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą galima tik surinkus visus reikšmingus įrodymus ir išsamiai bei visapusiškai juos ištyrus. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Kaip jau buvo minėta, įvertinti visas bylai svarbias faktines aplinkybes, patraukti administracinėn atsakomybėn kaltą asmenį, tinkamai kvalifikuoti padarytą administracinį teisės pažeidimą administracinę bylą nagrinėjantį organą (pareigūną) įpareigoja įstatymas.
ATPK dvidešimt trečiojo skirsnio bei ABTĮ aštuonioliktojo skirsnio nuostatos suteikia ATPK 291 straipsnyje ir ABTĮ 122 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims apskųsti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą, šia teise apeliantė turės galimybę pasinaudoti Institucijai iš naujo ištyrus bylą ir priėmus atitinkamą nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. D. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.