Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo ECAA Europe UAB atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-3611-841/2013, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas ECAA Europe UAB prašymu (1–6 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas vykdomojoje byloje, aprašant pareiškėjo ECAA Europe UAB turtą, esantį muitinės sandėlyje Žemaitės g. 96C, Šiauliai, taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

– uždrausti antstoliui A. L. gadinti prekių pakuotes, prekių pajuostes atidaryti, atplėšti, atklijuoti, atkirpti ar kitaip pažeisti tiek priekių komplekto, tiek atskirų prekių pakuočių gamyklinius originalius įpakavimus,

– uždrausti antstoliui A. L. ant prekių pakuočių klijuoti bet kokius žymenis, pakuotes žymėti antspaudu ar kitaip žymėti prekes, kai žymėjimas ar jo nuėmimas ateityje bent minimaliai sugadins ar pažeis pakuotės paviršių arba tokio žymens nuėmimas nepažeidus pakuotės paviršiaus net neįmanomas,

– uždrausti aprašyti ar žymėti prekes bei jų pakuotes, neįsitikinus kas yra jų savininkas. Teismo nutartį prašė vykdyti skubiai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi (28–29 b. l.) pareiškėjo prašymo netenkino, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir leidžiančių daryti išvadą, jog jų nesiėmus pasunkės ar pasidarys negalimas pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

Teismas nurodė, kad antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, veikla yra griežtai reglamentuota. Antstolis savo veikloje vadovaujasi CPK, Antstolių įstatymu, teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Tai reiškia, kad antstolis, turi laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o juos pažeidus, jam gali kilti civilinė atsakomybė. Antstolis turi teisę vykdyti antstolio veiklą tik būdamas apdraustas profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Antstolių įstatymo 8 str. 1 d.), kas garantuoja, jog jei dėl antstolio neatliktų (netinkamai atliktų) vykdymo veiksmų būtų padaryta žala, ji būtų atlyginta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas ECAA Europe UAB atskiruoju skundu (35–39 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį, priimti naują nutartį – pareiškėjų ECAA Europe UAB ir UAB „Tikroji vaivorykštė“ prašymą tenkinti visiškai, nutartį vykdyti skubiai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 2013-03-27 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 98-07, dėl ydingą turto žymėjimą ir aprašymą patvirtinančių nuotraukų, dėl pateiktos vaizdo medžiagos ir pareiškėjo paaiškinimų, kurie leidžia konstatuoti bent jau tikimybę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

2. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė ne tik pareiškėjas, tačiau ir UAB „Tikroji vaivorykštė“, kuri yra muitinės sandėlio, kuriame antstolis A. L. atliko vykdymo veiksmus, savininkas. Prašymas privalėjo būti nagrinėjamas atsižvelgiant ir į muitinės sandėlio savininko interesus. Šiuo klausimu pirmos instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nenagrinėjo.

3. Teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pakankami, yra deklaratyvaus ir formalaus pobūdžio bei akivaizdžiai prieštaraujantys byloje esančiai medžiagai, rašytiniams įrodymams, kurie prieštarauja pirmos instancijos teismo padarytai išvadai.

4. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, joje neatsakyta į ginčo išsprendimui teisiškai reikšmingus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus, o tai reiškia, kad ECAA Europe UAB prašymas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, kas padarytina apeliacinės instancijos teismui užtikrinant teisingą bylos išsprendimą.

5. Nutartyje nebuvo nurodyta, dėl ko atmetami pareiškėjo argumentai, jie net nebuvo teismo vertinti, todėl tai turi padaryti apeliacinės instancijos teismas.

6. Iš esmės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo reikštas ne dėl pačių antstolio vykdymo veiksmų atlikimo uždraudimo, tačiau dėl specialiai detalizuoto ir konkretaus tokių vykdymo veiksmų (turto aprašymo) atlikimo būdo uždraudimo. Iš nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas šio vieno iš esminių klausimų neišskyrė ir neakcentavo.

7. UAB „Universal auto“ ir „Ferose Systems LP LTD“ reiškia pretenzijas muitinės sandėlio savininkui - UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir pareiškėjui ECAA Europe UAB reikalauja, kad pareiškėjas ECAA Europe UAB atlygintų kitiems asmenims antstolio padarytus nuostolius. Todėl ši aplinkybė bei rašytiniai įrodymai leidžia teigti, kad vykdomojoje byloje turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Tikroji vaivorykštė“ (64–65 b. l.) palaiko apelianto atskirajame skunde nurodytus argumentus, sutinka su atskirojo skundo reikalavimais ir prašo juos tenkinti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. L. (66–69 b. l.) prašo atskirojo skundo netenkinti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodė, kad teismo nutartis yra motyvuota, teismas išanalizavo esminius nagrinėjamos bylos aspektus ir į juos argumentuotai atsakė, nešališkai ir visapusiškai ištyrė surinktus įrodymus. Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ir juridiniams asmenims padarytą žalą yra draudžiama privalomuoju draudimu. Antstolio padėjėjas prekes aprašinėjo pagal pareiškėjo pateiktą Turimų atsargų lentelę. Pareiškėjų argumentai, kad vykdymo veiksmai buvo atliekami neproporcingai, neadekvačiai ir neekonomišku būdu yra deklaratyvaus pobūdžio ir teisiškai nepagrįsti. Pritaikius pareiškėjų prašomas laikinąsias pasaugos priemones, antstolis negalėtų įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2013-03-12 nutarties. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad yra padaryta žala tretiesiems asmenims, nes buvo areštuotas pareiškėjui priklausantis turtas pagal jo paties pateiktą 2013-03-25 Turimų atsargų lentelę Nr. 11.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Atskirasis skundas atmestinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijus yra teismo abejonė, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo (galimai palankaus ieškovui) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.).

Iš pareiškėjų pareikšto reikalavimo matyti, kad pareiškėjai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui A. L. gadinti prekių pakuotes, jas atidaryti, atplėšti, atklijuoti ar kitaip pažeisti prekių pakuotes, uždrausti ant prekių pakuočių klijuoti žymenis, ar kitaip žymėti, uždrausti aprašyti ar žymėti prekes bei jų pakuotes, neįsitikinus kas yra jų savininkas ir kt. (6 b. l.).

Laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ir jų taikymą reglamentuoja LR CPK 145 straipsnis, kuris numato tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, kaip: kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių areštą, daiktų sulaikymą, atsakovo turto administravimą, nuosavybės teisių perleidimo draudimą ir kt. Laikinųjų apsaugos priemonių, kurias prašo taikyti pareiškėjas (uždrausti antstoliui atlikti tam tikrus veiksmus, areštuojant pareiškėjo turtą) CPK 145 straipsnis nenumato.

Iš bylos duomenų matyti, kad antstolis A. L., 2013-03-27 areštavo pareiškėjui ECAA Europe UAB priklausantį turtą, esantį UAB „Tikroji vaivorykštė“ priklausančiame muitinės sandėlyje Žemaitės g. 96 C, Šiauliai, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2013-03-12 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagal CPK 584 straipsnį, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdytinas dokumentas. Pagal CPK 152 straipsnio 6 dalį, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Pagal CPK 675 straipsnio 3 dalį, antstolis, vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, sudaro areštuojamo turto aprašą. CPK 676 straipsnis numato, kad kiekvieną areštuotą daiktą antstolis, jeigu yra galimybė, iš išorės pažymi areštą rodančiu ženklu. Iš pareiškėjų prašymo matyti, kad pareiškėjai be visų kitų prašymų siekia uždrausti antstoliui ant prekių pakuočių klijuoti bet kokius žymenis, uždrausti aprašyti ar žymėti prekes bei jų pakuotes, t. y. siekia uždrausti atlikti tuos veiksmus, kuriuos jam yra numatęs civilinio proceso kodeksas ir Sprendimų vykdymo instrukcija, ir kuriuos jis privalo atlikti, vykdydamas antstolio funkcijas. Patenkinus pareiškėjų prašymą, antstolis neturėtų galimybės areštuoti pareiškėjo turto, t. y. tinkamai įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2013-03-12 nutarties.

Kaip jau minėta, pareiškėjai prašo uždrausti antstoliui A. L. atidaryti prekių pakuotes, atklijuoti, atkirpti, klijuoti žymenis, informuojančius apie areštuotą turtą, tačiau patys pareiškėjai nurodo, kad šiuos veiksmus antstolis A. L. 2013-03-27 jau yra atlikęs, aprašydamas pareiškėjo ECAA Europe UAB turtą, todėl nepagrįstu laikytinas pareiškėjų prašymas šiuos veiksmus uždrausti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tokių pareiškėjų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, sprendžiant pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų, civilinio proceso kodeksas nenumato, į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimai palankaus pareiškėjams teismo sprendimo įvykdymui turi būti sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3731-565/2013, konstatuoja, kad prašymas yra pagrįstai atmestas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnyje, sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų.

Teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90). Pirmosios instancijos išnagrinėjo ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir juos glausta forma išdėstė 2013-04-10 nutartyje.

Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, kad nutartyje nebuvo nurodyta, dėl ko atmetami pareiškėjo argumentai, todėl tai turi padaryti apeliacinės instancijos teismas. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsakė į prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus, ir tai turi padaryti apeliacinės instancijos teismas.

LR CPK 185 straipsnis numato, kad visus byloje esančius įrodymus išnagrinėja ir įvertina pirmosios instancijos teismas, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).

Pareiškėjų argumentai, kad teismas nepasisakė dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nuotraukų, dėl vaizdo medžiagos ir pareiškėjo paaiškinimų, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė ir muitinės sandėlio savininkas UAB „Tikroji vaivorykštė“, kad UAB „Universal auto“ ir „Ferose Systems LP LTD“ reikalauja ECAA Europe UAB atlyginti antstolio padarytus nuostolius, susiję su antstolio veiksmų nagrinėjimu ir bus sprendžiami nagrinėjant skundą iš esmės, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas dėl jų nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.