- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-18
- Bylos Nr.
- 2-4325-178/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00769-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „SEB bankas“
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Liturimex kelionių tarnyba“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „SEB bankas“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Liturimex“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu ieškovo ir atsakovų sudarytą nekilnojamojo turto įkeitimo sandorį (2007 m. lapkričio 9 d. įkeitimo sutartį, įformintą hipotekos lakštu 01/1/2007/0032167), kuriuo atsakovui AB „SEB bankas“ buvo įkeistos ieškovo administracinės patalpos, esančios A. Tumėno g. 4, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-0903-2933:9350; taikyti restituciją - panaikinti hipoteką, kuria įkeistos ieškovo administracinės patalpos.
Nurodė, kad atsakovai 2007 m. spalio 31 d. pasirašė kreditavimo sutartį Nr. 1450716010416-D8, kuria BUAB „Liturimex“ buvo suteiktas 1 881 120 Lt kreditas. Šios sutarties užtikrinimui 2007 m. lapkričio 9 d. hipotekos lakštu 01/1/2007/00322167 ieškovas pirminiu įkeitimu neatlygintinai įkeitė jam priklausančias administracines patalpas. Šis įkeitimo sandoris pažeidžia ieškovo kreditorių teises. Įkeitus ieškovui priklausantį didelės vertės turtą, iškilo reali grėsmė, jog įsipareigojimai ieškovo kreditoriams nebus įvykdyti. Ieškovas jau 2006 m. pabaigoje buvo nemokus - jo įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, 2007 m. ieškovas generavo daugiau nei 2,7 mln. Lt nuostolį. Taigi, ieškovas, būdamas nemokus, sudarė dar labiau kreditorių interesus pažeidžiantį sandorį. Ieškovo įstatų 2 dalies 2.1 punkte yra nustatyta, kad vienas iš pagrindinių ieškovo tikslų yra racionalus jo turto panaudojimas. Ieškovas iš ginčijamo sandorio negavo jokios ekonominės naudos, bet dar ir suvaržė savo teises į jam priklausantį turtą, taigi, jis veikė priešingai savo veiklos tikslams ir interesams. Kadangi įkeisto turto vertė, kuri sandorio sudarymo metu buvo 3 400 000 Lt, gerokai viršijo pagal kreditavimo sutartį gauto kredito sumą (1 881 120 Lt), ieškovas ginčijamu sandoriu pažeidė savo bei kreditorių interesus. Ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nes tokia pareiga jam nebuvo nustatyta nei sutartimi, nei įstatymu, nei teismo sprendimu. Sandorio šalys buvo nesąžiningos. BUAB „Liturimex“ vienintelis akcininkas buvo tas pats asmuo, kuris ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo BUAB „Liturimex kelionių tarnyba“ generalinis direktorius - R. A.. Iš ginčijamo sandorio ieškovas jokios naudos negavo, jis buvo naudingas tik BUAB „Liturimex“. Taigi, preziumuojama, kad ieškovas ir atsakovas BUAB „Liturimex“ buvo nesąžiningi (CK 6.67 str. 2 p.). Atsakovas AB „SEB bankas“ taip pat buvo nesąžiningas, nes jis, kaip savo srities specialistas, turėjo suprasti, kad ginčijamas sandoris, sudaromas tarp to paties asmens kontroliuojamų įmonių, yra nesąžiningas ir gali pažeisti ieškovo kreditorių interesus. Kadangi, yra visos actio Pauliana sąlygos, remiantis CK 6.66 straipsniu ir 67 straipsnio 7 punktu, ginčijamas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu ab initio ir taikoma restitucija, t.y. panaikinama nekilnojamojo turto hipoteka (CK 6.145 str.). Ieškovas taip pat nurodė, kad nors hipoteka suvaržytas turtas ir yra apskaitomas įmonės balanse, tačiau pirmenybės teisė į turtą priklauso hipotekos turėtojui- AB SEB bankas, kas riboja kitų kreditorių galimybes atgauti skolas.
Atsiliepimas
Atsakovas AB SEB bankas ieškinio nepripažino. Nurodė, ginčijamas sandoris neturėjo jokios įtakos ieškovo mokumui, nes ieškovo turtinė padėtis liko gera. Pagal 2006 m. balansą ieškovo per vienerius metus mokėtinos sumos neviršijo pusės į balansą įrašyto ieškovo turto. Ieškovui bankroto byla buvo iškelta praėjus ilgam laiko tarpui nuo ginčijamo sandorio sudarymo. Hipotekos sandoris nėra turto perleidimo sandoris- juo teisės į tam tikrą turtą yra tik suvaržomos. Įkeistas turtas ir šiuo metu priklauso ieškovui ir atsispindi jo balanse. Ieškovo argumentai dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo ieškovo veiklos tikslams yra išvestiniai iš dabartinio ieškovo nemokumo, už kurį AB SEB bankas negali būti atsakingas. Ieškovas neįrodė, kad yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Ieškovas neįrodė, kad kreditorius turi galiojančią reikalavimo teisę į skolininką, nes nenurodė ir neįrodė, kokios konkrečiai kreditorių reikalavimo teisės galiojo ginčijamo sandorio sudarymo metu, kuo pasireiškė nesąžiningi AB SEB bankas veiksmai. Sprendimas dėl ieškovui priklausančio turto hipotekos buvo priimtas balsavus ieškovo valdybos nariams ir patvirtintas vienintelio akcininko UAB „Liturimex grupė“ sprendimu, o ne vien asmeniškai ieškovo vadovo. Minėtų ieškovo valdybos ir akcininkų sprendimų ieškovas neginčija. Vien tik tai, kad ieškovas ir atsakovas BUAB „Liturimex“ yra susijusios vienos įmonių grupės įmonės, neįrodo jų nesąžiningumo. Ieškovas ginčijamą sandorį sudarė teisėtai, todėl sąžiningo hipotekos turėtojo - AB SEB bankas teisės šiuo atveju turi būti ginamos, ieškovas privalo įrodyti AB SEB bankas nesąžiningumą. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats elgiasi nesąžiningai, ieškiniu siekia užkirsti AB SEB bankui pradėti išieškojimą iš įkeisto turto bei išvengti su bendra jo paties prisiimta verslo rizika susijusių neigiamų pasekmių. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jam iš ginčijamo sandorio nebuvo jokios naudos - ieškovas ir atsakovas BUAB „Liturimex“ priklauso taip pačiai įmonių grupei, sandorio sudarymu buvo siekiama pelno, t.y. siekiama bendrų visos įmonių grupės tikslų. Be to, sandorio naudingumą reikia vertinti atsižvelgus ne į pavienį sandorį, o į tarp ieškovo ir atsakovo BUAB „Liturimex“ susiklosčiusių santykių visumą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas iš atsakovo BUAB „Liturimex“ 2007-2008 metais yra gavęs nemažai piniginių lėšų. Taigi, sudaromi sandoriai buvo naudingi abejoms įmonių grupės narėms. Tarp ieškovo ir atsakovo BUAB „Liturimex“ nusistovėję santykiai paneigia atsakovų nesąžiningumo prezumpciją. Tai, kad įkeisto turto vertė yra gerokai didesnė už gautą paskolą, nėra pagrindas ginčyti sandorį. Skolininkui suteikta teisė pačiam spręsti, kokį hipotekos kreditoriui priimtiną turtą įkeisti. Be to, atsiskaičius su įkaito turėtoju, iš likusių lėšų galima atsiskaityti su kitais kreditoriais. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad AB SEB bankas laikytinas atsakingu dėl tariamai kilusios žalos, todėl ir ieškinio tenkinimo atveju sandorio negaliojimo pasekmės turi būti taikomos tik BUAB „Liturimex“, bet ne AB SEB bankas. Ieškinio reikalavimai negali įtakoti (pakeisti) AB SEB banko, kaip sąžiningo įkaito turėtojo, teisių į hipoteka apsunkintą turtą (CK 6.153 str., 6.222 str. 3 d.).
Atsakovas BUAB „Liturimex“ ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog yra visos sąlygos actio Pauliana taikymui, o ginčijamu sandoriu jam buvo padaryta kokia nors žala. Tam, jog būtų taikomas actio Pauliana, ginčijamas sandoris turi būti sutarytas jau po tam tikros prievolės kreditoriui atsiradimo, tačiau nepateikti įrodymai, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo pažeistos dabartinių ieškovo kreditorių teisės. Taip pat nėra pateikta įrodymų, kad dėl ginčijamo sandorio ieškovas tapo nemokus ar jo turtas gerokai sumažėjo. Iš ieškovo 2006 ir 2007 m. balansų nematyti, kad ieškovas jau tuo metu buvo nemokus, t.y. kad jo pradelsti įsipareigojimai ir skolos tuo metu būtų viršiję pusę į įmonės balansą įrašyto turto. Teismas, spręsdamas dėl trečiųjų asmenų sąžiningumo, pirmiausia turi įvertinti tai, ar ginčijami sandoriai yra atlygintiniai sandoriai. Tik tada galima spręsti dėl trečiųjų asmenų nesąžiningumo. Spręsti apie ieškovo ir atsakovo BUAB „Liturimex“ sąžiningumą galima tik išanalizavus visus jų tarpusavio santykius, iš kurių šiuo atveju matyti, kad ieškovas ir BUAB „Liturimex“ buvo saistomi įvairiais tarpusavio sutartiniais ir kt. santykiais, piniginėmis prievolėmis, jų užtikrinimu ir kt. Ieškovas iš atsakovo BUAB „Liturimex“ yra gavęs dideles sumas pinigų. Taigi, iš šių aplinkybių matyti, kad ieškovas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį bei iš to gavo naudos. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad sandorio metu atsakovai buvo sąžiningi, o ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes ginčija sandorį, nors pats iš atsakovo BUAB „Liturimex“ yra gavęs paskolą. Kadangi restitucijos būdas gali būti tik natūra arba ekvivalentas pinigais (CK 6.146 str.), o pagal ginčijamą sandorį restitucija šioje byloje iš viso negalima.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad atsakovai 2007 m. spalio 31 d. pasirašė kreditavimo sutartį Nr. 1450716010416-D8 su vėlesniais pakeitimais, kuria BUAB „Liturimex“ buvo suteiktas 1 881 120 Lt kreditas (b.l. 12-46). Šios sutarties užtikrinimui 2007 m. lapkričio 9 d. hipotekos lakštu 01/1/2007/00322167 ieškovas įkeitė jam priklausančias administracines patalpas Antano Tumėno g. 4, Vilniuje (b.l. 47-49).
Ieškovo pareikštu actio Pauliana pagrindu ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu gali būti tenkinamas tik nustačius visą eilę sąlygų. Nenustačius jų (jų dalies) buvimo tokio pobūdžio ieškinys negali būti tenkinamas.
Teisminėje praktikoje konstatuota, kad šios kategorijos bylose nustatytina, jog, be kita ko, kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, sandoris, kurio sudaryti skolininkas neturėjo pareigos, turi pažeisti kreditoriaus teises, skolininkas (ir tretysis asmuo atlygintino sandorio atveju) turi būti nesąžiningas (LAT 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-587/2008).
Sutiktina su ieškovo atstovu, kad jis, kaip bankrutuojančios įmonės administratorius, turi teisę (ir pareigą) ginti kreditorių interesus. Tačiau, ginčijant prieš du metus iki bankroto bylos iškėlimo sudarytą sandorį, reikšmingos yra ne bankroto bylos iškėlimo dienai egzistavusios ieškovo prievolės kreditoriams, o ginčijamo sandorio sudarymo dienai buvusios ieškovo prievolės kreditoriams, t.y. svarbu tai, ar tuo metu ieškovas turėjo prievolių kreditoriams, nes ginčijamas sandoris jo sudarymo metu galėjo pažeisti tik šių kreditorių teises. Šiame kontekste pažymėtina, kad turto įkeitimo sandoris nėra sandoris, kurio sudarymas per se yra nuostolingas ar dėl kitų priežasčių neabejotinai sąlygoja kreditorių teisių pažeidimą (galimybių patenkinti savo reikalavimus praradimą ar sumažėjimą) apskritai – po jo sudarymo įkaito davėjo turto apimtis nesumažėja, o asmeniui, kurio prievolėms užtikrinti jis sudarytas, tinkamai įvykdžius prievoles, įkaito davėjo turtinė padėtis lieka nepakitusi. Teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog tais atvejais, kai po ginčijamo sandorio sudarymo skolininkas vis tiek turi pakankamai turto kreditoriniams reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai reikšti actio Pauliana negalima (LAT 2006 m. sausio 11 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-17/2006). Pastarojoje nutartyje taip pat yra suformuluota aktuali nagrinėjamai bylai taisyklė, kad neatlygintinu laikytinas sandoris, kai trečiasis asmuo neturėjo jokių turtinio pobūdžio pareigų skolininko atžvilgiu.
Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė konkrečių įrodymų, kokie kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ir apskritai ar buvusių tuo metu kreditorių teisės iš tikrųjų buvo pažeistos arba, juolab, išliko pažeistos ir bankroto bylos iškėlimo dienai (dėl ko tik tokiu atveju pastarųjų, o ne vėliau atsiradusių kreditorių interesus administratorius turi teisę ginti). Tuo tarpu šios aplinkybės yra itin reikšmingos kitų bylos duomenų kontekste, iš kurių galima manyti, kad šis sandoris nebuvo savitikslis ir sąlygojęs galimą kreditorių teisių pažeidimą, bet galimai priešingai – buvo naudingas ir pačiam ieškovui, ir tuo metu buvusiems kreditoriams. Šie duomenys taip pat yra reikšmingi sprendžiant ir kitą bylai reikšmingą ginčijamo sandorio klausimą – sandorio atlygintinumą, kuris savo ruožtu neatskiriamai susijęs su atsakovų nesąžiningumo įrodinėjimo (ne)būtinumu.
Taigi, šiuo atveju tarp šalių net nėra ginčo dėl to, kad ieškovas ir UAB „Liturimex“ buvo pakankamai glaudžiai susijusios, tai pačiai grupei priklausančios bendrovės, tarp jų buvo sudarytas ne vienas sandoris tiek iki ginčijamo sandorio sudarymo, tiek po jo: ieškovo 2007 m. gegužės 10 d. paskola atsakovui, atsakovo 2008 m. sausio 29 d. laidavimas už ieškovui suteiktą kredito limitą, tarpusavio priešpriešinės užskaitos, pirkimo - pardavimo sutartys, lėšų pervedimas ieškovui. Tai patvirtinama ir rašytiniais įrodymais (b.l. 110 – 154). Dar daugiau, minėtos kreditavimo sutarties Nr. 1450716010416-D8 I kredito aprašo „Kredito limitas“ 5.1 punkte buvo nustatyta, kad dar iki ginčijamo hipotekos sandorio 350 000 Lt kreditas gali būti išmokamas pačiam ieškovui (iš tos pačios dienos sąskaitos suvestinės matyti, kad 250 000 Lt ir buvo pervesta –b.l. 72), o iš šios sutarties specialiosios dalies 4.4.4 punkto matyti, kad atsakovui buvo suteikta galimybė be banko sutikimo suteikti ieškovui 400 000 Lt prekinius kreditus (b.l. 26, 33). Todėl, įvertinus aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, jog UAB „Liturimex“ neturėjo jokių turtinio pobūdžio pareigų ieškovo atžvilgiu, t.y. jog ginčijamas sandoris buvo neatlygintinis.
Konstatavus, kad sandoris nebuvo neatlygintinis, viena iš būtinų sąlygų jo negaliojimui yra trečiųjų asmenų nesąžiningumas. Šiuo atveju, turint galvoje ieškovo ir UAB „Liturimex“ pakankamai glaudžius (kaip vienai grupei priklausančių bendrovių) ryšius ir tai, kad vienintelis atsakovo akcininkas buvo ieškovo generalinis direktorius, formaliai galima būtų preziumuoti atsakovo UAB „Liturimex“ nesąžiningumą. Tačiau dėl virš jau minėtų aplinkybių apie ieškovo naudą iš tarpusavio jo ir UAB „Liturimex“ bendradarbiavimo sudarant tarpusavio sandorius apskritai bei iš sudarytos kreditavimo sutarties nuostatų konkrečiai galima teigti, jog minėta prezumpcija yra paneigta. Be to, bet kuriuo atveju iš esmės apskritai nėra pateikta duomenų išvadai, kad kitas atsakovas – AB SEB bankas buvo nesąžiningas. Todėl vien jau dėl pastarosios aplinkybės ieškinys negali būti tenkinamas. Ieškovo bendro pobūdžio teiginiai, kad bankas galėjo suprasti, jog įkeitimo sandoris gali pažeisti kreditorių interesus, yra nepagrįsti įrodymais, juo labiau, kad iš bylos duomenų nėra pagrindo daryti išvadą, jog sandorio sudarymo metu buvusių kreditorių interesai buvo/realiai galėjo būti pažeisti. Tuo tarpu iš virš minėtų pačios kreditavimo sutarties nuostatų (5.1, 4.4.4 punktų) galima manyti, jog bankas netgi turėjo pagrindą manyti, kad ši sutartis naudinga ir pačiam ieškovui.
Todėl ieškinys atmetamas. Kartu pastebėtina, kad apskritai teisminėje praktikoje sandorių pripažinimas negaliojančiais pateisinamas yra tada, kai nukentėjusi šalis negali apginti savo pažeistų teisių kitais būdais (LAT 2006 m. spalio 31 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-567/2006). Tokiais būdais, pavyzdžiui, žalos atlyginimo reikalavimo iš dėl nenaudingo (tai įrodžius) sandorio sudarymu kaltų asmenų ieškovui nėra užkirsta teisė pasinaudoti.
Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistinos atsakovams išlaidos už advokatų pagalbą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Atsižvelgiant į bylos apimtį, jos trukmę, sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, teismo nuomone, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad šios išlaidos turi būti atlyginamos maksimaliais vertinimais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Todėl priteistina suma mažinama iki 3 500 Lt (CPK 3 str. 6 d., CK 1.5 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Liturimex kelionių tarnyba“ po 3 500 Lt už advokatų pagalbą atsakovams akcinei bendrovei „SEB bankas“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Liturimex“ ir 27,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teisme