Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant D. S. dalyvaujant Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovui A. L., administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. N., nukentėjusiajai J. G., viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. skundą dėl Institucijos pareigūno 2014-08-04 priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 52N-16260416-14.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. 2014-07-31 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 174 str. už tai, kad ji 2014-07-16 apie 21 val. Maslaučiškių km., Miroslavo sen, Alytaus r. viešoje vietoje tyčia iš chuliganiškų paskatų įžeidžiamai kibo ir iškeikė necenzūriniais žodžiais J. G., tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį (b.l. 5).

Pareigūnas 2014-08-04 nutarimu D. N. pripažino kalta padarius ATPK 174 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jai 100,00 Lt baudą (b.l. 4).

2014-07-31 protokolą kartu su 2014-08-04 priimtu nutarimu jai prie darbovietės AB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu atvežė tyrėjas A. L. ir įteikė jai. Nurodo, kad prieš tai ta pačia data -2014-07-31 jai jau buvo surašytas ir įteiktas protokolas, tačiau dėl 2014-07-18 apie 21 val. vykusio konflikto, dėl kurio jos kaltės taip pat nebuvo. Vėliau tyrėjas šį protokolą anuliavo, surašydamas naują tos pačios datos protokolą, bet jau dėl 2014-07-16 apie 21 val. vykusio konflikto, dėl kurio pareigūnai ją tik įspėjo.

Analogiškas aplinkybes administracinėn atsakomybėm patrauktas asmuo nurodė ir teismo posėdžio metu. Papildomai paaiškino, kad 2014-07-18 apie 21 val. konfliktą, dėl kurio pirmą kartą jai buvo surašytas, o vėliau anuliuotas protokolas, sukėlė ne ji, o J. G. vyras V. G., kuris atvažiavęs kartu su J. G. užsipuolė ją. Ji dėl to norėjo parašyti policijoje pareiškimą, tačiau policija atsisakė jį priimti, motyvuodama, kad reikia kreiptis per 2 d. 2014-08-04 ji vis tiek nusprendė parašyti pareiškimą norėdama paaiškinti, kaip viskas buvo iš tiesų, t.y. kad būtent V. G. ją įžeidinėjo ir grasino susidoroti, tačiau policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, ką patvirtina jos turimas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurį ji pateikė teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

Pažymėtina, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo išsiaiškinti ir išspręsti klausimus, numatytus ATPK 280 str., tame tarpe ir nustatyti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, t.y. byloje turi būti pateikti įrodymai, turintys reikšmės aplinkybėms byloje nustatyti, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes priešingu atveju negali būti laikoma, kad yra nustatyta pažeidimo esmė, ir tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008 ir Nr. N444-340/2008). Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

Ištyrus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs įgaliotas pareigūnas nesilaikė LR ATPK 280 str. reikalavimų, nes protokole tik abstrakčiai nurodoma, kad D. N. įžeidžiamai kibo prie J. G. ir iškeikė ją necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje Maslaučiškių km., konkrečiai nenurodant, kokioje vietoje, kurią pareigūnas įvardija „vieša“. Taip pat byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad D. N. inkriminuojamais veiksmais būtų sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek protokole, tiek priimtame nutarime nurodoma, kad pažeidimas buvo padarytas 2014-07-16 apie 21 val., tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvo tiriamas įvykis pagal J. G. 2014-07-24 protokolą- pareiškimą dėl 2014-07-18 apie 21 val. vykusio konflikto (b.l. 6). Kaip patvirtino teismo posėdyje Institucijos atstovas, dėl įvykio dienos tiek protokole, tiek Institucijos priimtame nutarime buvo padaryta klaida, tačiau tokia klaida įstatymo prasme laikytina esminiu proceso pažeidimu, nes tai suvaržė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises gintis nuo jam pareikšto kaltinimo: tiek iš D. N. paaiškinimų, tiek iš jos skundų matyti, kad ji nesuvokė, už kokios dienos įvykį ji yra traukiama administracinėn atsakomybėn, nes bylos duomenimis nustatyta, kad konfliktas dėl turto tarp D. N. ir J. G. vyko tiek 2014-07-16, tiek 2014-07-18.

Aukščiau teismo aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, kurių nepašalinęs pareigūnas neturėjo teisės pradėti bylos nagrinėjimo.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu neigė padariusi pažeidimą, nurodydama visiškai kitokias įvykio aplinkybes, negu jos buvo konstatuotos administracinio teisės pažeidimo byloje, kad konfliktą sukėlė ne ji, o su J. G. atvažiavęs jos vyras V. G., kuris ją ir užsipuolė. Šios aplinkybės nurodytos ir 2014-08-13 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad dėl 2014-07-18 apie 21 val. vykusio konflikto D. N. kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl to, kad V. G. atvykęs į jos motinos sodybą su J. G., ją įžeidinėjo ir grasino fiziškai susidoroti.

Siekiant įstatymo numatyta tvarka nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir pripažįstant asmenį kaltu, visapusiškai ištirti įvykio aplinkybes, ypač esant prieštaringiems įrodymams, surinkti įrodymus, tame tarpe ir apklausti įvykį mačiusius liudytojus, privalėjo pareigūnas, nagrinėjęs bylą. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad byloje esant prieštaringiems įrodymams, turi būti išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-07-18 įvykio metu buvo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens mama M. N. bei J. G. vyras V. G.: J. G. savo paaiškinime nurodė, kad jos močiutė M. N. palaikė D. N. ir ją išvadino „ubage‘, „durne“ (b.l. 7), 2014-08-13 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad buvo tiriamas D. N. pareiškimas dėl to, kad V. G., 2014-07-18 atvykęs į jos motinos sodybą su J. G., įžeidinėjo D. N. ir grasino fiziškai susidoroti. Tiek D. N., tiek J. G. teismo posėdyje patvirtino, kad įvykio metu buvo ir V. G. bei M. N., tačiau, kaip patvirtino, Institucijos atstovas, kuris būtent ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmė nutarimą, jis neapklausė D. N. motinos M. N., nenustatė kitų įvykio liudytojų, o pažeidimo esmę nustatė tik pagal J. G. pareiškime ir paaiškinime nurodytas aplinkybes.

Pareigūnas, pasirengdamas bylos nagrinėjimui, nesiėmė būtinų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams pašalinti ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, kad būtent D. N., o ne kitas asmuo, padarė administracinio teisės pažeidimą, nenustatinėjo, ar byloje yra pakankamai įrodymų pažeidimui įrodyti ir nesiėmė jokių priemonių nustatyti įvykio liudytojus.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pareigūnas, pripažindamas D. N. kalta padarius ATPK 174 str. numatytą pažeidimą, nesurinko pakankamai įrodymų, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, nepašalino byloje surinktų įrodymų prieštaravimų, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, taip pažeisdamas ATPK 248 str. 257, 284 str. nuostatas, todėl skundžiamas pareigūno nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2014-07-31 atvykęs pas D. N. tyrėjas A. L. dėl 2014-07-18 apie 21 val. konflikto surašė protokolą, kurį įteikė D. N.. Vėliau šis protokolas buvo anuliuotas ir, nurodant tą pačią, kaip ir pirmo protokolo, surašymo datą, buvo surašytas naujas protokolas, apie kurį tyrėjas telefonu 2014-08-04 pranešė D. N., ir kurį tą pačią dieną kartu jau su 2014-08-04 priimtu nutarimu pareigūnas A. L. įteikė D. N. nuvažiavęs prie jos darbovietės. Šias aplinkybes nurodė D. N., paaiškindama, kad kartu su nutarimu tyrėjas A. L. jai atvežė pasirašyti naujai surašytą protokolą ta pačia data, kaip ir pirminis jo surašytas protokolas, paaiškindamas, kad pirmas jai surašytas protokolas dėl to paties 2014-07-18 apie 21 val. įvykio yra anuliuotas, ir tik vėliau ji pastebėjo, kad naujai surašytame protokole nurodyta kito įvykio data ir laikas - 2014-07-16 apie 21 val., ką patvirtina jos teismui pateikto protokolo kopija. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir Institucijos atstovas A. L..

Darytina išvada, kad administracinė byla D. N. atžvilgiu buvo išnagrinėta ir nutarimas buvo priimtas net nepranešus D. N. apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, jai nežinant ir nedalyvaujant - pareigūnas, tik formaliai surašęs nutarimą, nesilaikė ATPK 280 str. keliamų reikalavimų - ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatinėjo, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo medžiaga, ar D. N. buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip grubiai pažeidė ne tik ATPK 283 str. numatytą administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo tvarką, bet ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens procesinę teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl pareigūno priimtas nutarimas ne tik yra nepagrįstas, bet ir neteisėtas.

Kadangi pareigūno surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, pati byla išnagrinėta iš esmės pažeidžiant procesines teisės normas ir D. N. procesinę teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo, priimtas Institucijos nutarimas pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas, o D. N. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti Alytaus aspkrities VPK.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str., 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

D. N. skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apskrities VPK pareigūno A. L. 2014-08-04 priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.