Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-467-195/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-12
Bylos Nr.: 1A-467-195/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-12546-2016-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Artūras Šumskas (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė
Nuteistasis: E. T.
Nukentėjusysis: D. K.
Advokatai: Vytautas Sirvydis

Kategorijos

Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-467-195/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12546-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.1; 1.2.4.1.1; 2.4.9. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),

sekretoriaujant Gretai Serapinaitei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,nuteistajam E. T., jo gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,nukentėjusiajam D. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas nuteistajam atidėtas 3 metams su įpareigojimais.

E. T. priteista įmokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL 380 eurų dydžio įmoką.

Iš E. T. priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai 671,98 eurų.

Iš E. T. D. K. priteista turtinės žalos atlyginimui 1265,33 eurų ir neturtinės žalos atlyginimui 10 000 eurų bei 550 eurų atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės

1. E. T. 2016 m. kovo 10 d. apie 22.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio, prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto su D. K. metu, tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį bei pargriovęs D. K. ant šaligatvio dešinės kojos keliu spaudė nukentėjusiojo galvą prie grindinio, padarydamas D. K. sumušimą dešinio momenkaulio gumburo srityje, odos nubrozdinimus abipus veido, kraujosruvą dešinės akies srityje – sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, dešinės pusės kaktikaulio – smilkinkaulio bei kaukolės pamato lūžius su nedidele kraujo išlaja virš kietojo smegenų dangalo bei dėl lūžio įvykusiu dešinės regos nervo pažeidimus, kas sukėlė dešinės akies žymų regėjimo pablogėjimą iki 30 procentų bendro darbingumo netekimą. Tokiu būdu E. T. tyčia sunkiai sutrikdė D. K. sveikatą ir sukėlė nukentėjusiajam didelės dalies bendro darbingumo netekimą. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Savo apeliaciniu skundu nuteistojo E. T. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis (toliau – advokatas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendį ir jo ginamojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Šalies argumentai

3. Skunde advokatas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir esminiai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.

4. Advokato įsitikinimu, jo ginamojo veiksmai be pagrindo buvo kvalifikuoti kaip nusikalstami, kadangi jis tyčia nuketėjusiojo D. K. nežalojo, o nukentėjusiojo patirtas sveikatos sutrikdymas ir dalies bendro darbingumo netekimas nėra susietas priežastiniu ryšiu su jo paties (E. T.) veiksmais. Nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, kurių pirmosios instancijos teismas nepašalino. Atkreipia teismo dėmesį, jog duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė skundžiamą nuosprendžio dalį, neatitinka įrodymų sampratos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, be jokio pagrindo buvo konstatuotas nuteistojo neblaivumas veikos padarymo metu.

5. Advokato nuomone, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visu byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu. Advokatas nesutinka su apylinkės teismo priteistu civiliniu ieškiniu, skirtų apribojimų jo ginamajam, pažymi, kad patenkinus apeliacinį skundą visa apimtimi nuosprendis turėtų būti pakeistas ir šioje dalyje.

6. Advokato įsitikinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą apkaltinamojo nuosprendį jo ginamojo atžvilgiu dalį, netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, pripažindamas tinkamais įrodymais ir tokius duomenis, kurie neatitinka įrodymų sampratos, taip iš esmės pažeisdamas baudžiamojo proceso normas, todėl buvo suvaržytos įstatymų garantuotos apelianto teisės, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, o tai sukliudė pirmosios instancijos teismui priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

7. Advokato manymu, pirmosios instancijos teismas padarė esminę klaidą remdamasis paties nukentėjusiojo D. K. ir su juo susijusių asmenų parodymais, nors šie parodymai yra prieštaraujantys tarpusavyje, be to, neatitinka bylos duomenų. Nurodo, kad apylinkės teismas nevertino paties nukentėjusiojo iš karto po įvykio išdėstytos pozicijos, kad ikiteisminio tyrimo metu D. K. paaiškino, kad 2016 m. kovo 11 d. apie 3 val. 20 min. jam būnant neblaiviam ir einant užkliuvo už laipto ir trenkė galvą į žemę. Dėl patirto sužalojimo pretenzijų neturėjo, pareiškimą rašyti atsisakė, šio paaiškinimo motina V. K. papildyti taip pat nepageidavo ( t.1, b.l.20). Pažymi, kad apylinkės teismas šių duomenų niekur apkaltinamajame nuosprendyje neaptarė, kas yra BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas, priešingai konstatavo, kad nuketėjusiojo parodymai iš esmės atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu D. K. parodė, kad neatsimena nieko po smūgio, atsimena įvykius nuo ryto, kas įrodo, kad rašydamas ankščiau paminėtą paaiškinimą turėjo atsiminti įvykius, taigi jo parodymai, kad susižalojo pats turėjo lemiamos reikšmės.

8. Advokato teigimu, kai nukentėjusysis pakeitė savo poziciją jis davė prieštaringus parodymus, juos derindamas prie kitų bylos duomenų, prie savo draugų L. Š., T. B., G. S., E. B. parodymų, kurie taip pat savo ruožtu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, kadangi šie asmenys buvo suinteresuoti tiek dėl jų artimo draugiško santykio su nukentėjusiuoju, o taip pat ir dėl to, kad buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena arba ikiteisminiai tyrimai, kuriuose jiems patiems grėsė ar net tebegresia atsakomybė. Atkreipia teismo dėmesį, jog šie asmenys, nukentėjusiojo D. K. draugai, todėl jie negalėjo būti laikomi neutraliais liudytojais ir jų parodymai turėjo būti vertinami itin kruopščiai, o nustačius prieštaravimus - kritiškai, tačiau pirmosios instancijos teismas tokių reikalavimų nesilaikė.

9. Skunde nurodoma, kad reikšmingas įrašas medicininiuose D. K. dokumentuose (Ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), epikrizėje, 2016 m. kovo 18 d. dėl „amnezijos požymių“ pirmosios instancijos teismo liko neįvertintas, o paties nukentėjusiojo parodymai netgi pripažinti nuosekliais, pažymi, jog buvo toleruojamas melagingų parodymų davimas, kas matyti iš liudytojo G. S. 2016 m. balandžio 19 d. papildomos apklausos protokolo ( t.1, b.l.141).

10. Vadovaudamasis Aukščiausiojo teismo praktika advokatas nurodo, kad nukentėjusysis privalo duoti parodymus kaip liudytojas, tačiau lygiai taip pat turi būti vertinamas ir tokio asmens suinteresuotumas bei procesinis statusas.

11. Advokatas nurodo, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo patvirtinti liudytojų parodymai, kad sužalojimų nei ant nukentėjusiojo, nei ant nuteistojo nesimatė, kadangi buvo tamsu, tokioje situacijoje turėjo būti skirtas ypatingas dėmesys sužalojimų mechanizmui, tai yra, kokiu būdu nukentėjusysis D. K. patyrė sužalojimus. Įvertinus bylos duomenis ir tai, kad nukentėjusysis asmuo, ypač jauno amžiaus, neturintis alkoholio vartojimo patirties ir padidėjusios tolerancijos išgertam alkoholio kiekiui, galėjo sunkiai koordinuoti savo judesius ir pats susižaloti, kaip ir yra pats paaiškinęs policijoje, bei tokius sužalojimus patirti jo nurodytu laiku. Advokato manymu, šioje byloje padaryta esminių proceso pažeidimų, turinčių reikšmės ne tik duomenų pripažinimo patikimais aspektu, bet ir tokių duomenų vertinimo aspektu.

12. Advokato manymu, ekspertizė teisiamojo posėdžio metu jokiu būdu negalėjo būti paskirta atlikti tam pačiam asmeniui, kuris jau buvo aiškiai išreiškęs tiek specialisto išvadoje, tiek ir savo paaiškinimuose ikiteisminio tyrimo metu bei parodymuose teisme. Tokios ekspertizės rezultatas teisine prasme yra niekinis ir juo pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis. Nurodo, jog tiek specialistas, tiek ir ekspertas yra įspėjamas dėl melagingų parodymų (neteisingos išvados) davimo, todėl jis privalo palaikyti savo anksčiau teiktą išvadą, advokatas laiko, kad ekspertizė buvo tik formalumas. Be to, nutartyje skirti teismo medicininę ekspertizę pirmosios instancijos teismas išreiškė išankstinę nuomonę, pirmajame klausime nurodydamas laiko aplinkybę, iš kurios matyti, kad D. K. nurodytos susižalojimo aplinkybės (nugriuvo nuo laiptų 2016 m. kovo 11 d. apie 3 val. 20 min.) buvo atmestos ir nevertintos. Pažymi, kad dėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teisme turėtų būti atnaujintas įrodymų tyrimas ir skirtina teismo medicinos kompleksinė - komisijinė ekspertizė.

13. Advokato teigimu, specialisto išvadoje Nr. 1065-2016(01) nurodytos įvykio aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytų. Šioje išvadoje nurodoma, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti trimis trauminiais poveikiais, tačiau pasisakoma: „kategoriškai neatmetama galimybė, kad sužalojimai veido dešinėje pusėje galėjo atsirasti griūnant su atsitrenkimu į kietą paviršių“.

14. Advokatas atkreipia teismo dėmesį, kad ekspertas V. K. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, esą, „kaukolės lūžis ties smilkiniu nukritus ant šaligatvio bortelio įmanomas, jeigu jis aukštas (daugiau nei 20 cm). Iš D. K. parodymų patikrinimo vietos protokolo matyti, kad prie daugiabučio namo buvo 2 cm. aukščio šaligatvio bortelis“ (t.1, b.l.61-78). Nurodo, kad minėtame 2016 m. balandžio 1 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nebuvo naudojamos jokios matavimo priemonės. Iš fotolentelių Nr.10 ( t.1, b.l.75), Nr. 11 ( t.1, b.l.76), Nr. 12 ( t.1, b.l.77) matyti bortelis, tačiau jokiais matavimo prietaisais nematuojant, todėl nėra aišku, kodėl teigiama, kad bortelis būtent 2 cm dydžio. Pažymi, kad jeigu teismui iškiltų abejonių, jog fotografuota būtent ta pati vieta ir tas pats bortelis, tokiu atveju prašo BPK 287 straipsnio pagrindais pavesti įvykio vietos apžiūrą atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, sudarant galimybę dalyvauti ir nuteistajam bei gynėjui.

15. Pažymi, kad D. K. jau po įvykių, dėl kurių E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas, įgijo specialiąją vairavimo teisę bei tai patvirtinantį vairuotojo pažymėjimą, kas matyti iš jo paties paaiškinimų, duotų teisiamojo posėdžio metu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė gynėjo teisiamajame posėdyje pateikto prašymo ir neišreikalavo dokumentų iš VĮ „Regitra“ (2017 m. kovo 14 d. teisiamojo posėdžio protokolas, t.3, b.l.28) patvirtinančių šį faktą. Prašo šią klaidą ištaisyti apygardos teisme, atliekant įrodymų tyrimą. Pažymi, jog nukentėjusiojo akies regėjimo pablogėjimas turėjo būti tiriamas kartu tiriant abi akis, juolab ekspertizės akte Nr. PEKG 57/2017(01) nurodomas diagnozuotas mielopatijos židinėlis dešinėje optinio nervo intrakranialinėje dalyje (ekspertizės akto 5-6 psl.). Ar šis mielopatijos židinys buvo iki traumos, jokių duomenų nėra pateikta. Net ir toks regėjimo pablogėjimas gali ir neturėti jokio ryšio su trauminiais poveikiais, taip pat ir nedarbingumo masto nustatymas kelia didžiulių abejonių, ypač nukentėjusiajam galint naudotis specialiąja vairavimo teise.

16. Vadovaudamasis Aukščiausiojo teismo praktika advokatas savo skunde nurodo, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

17. Skunde nurodoma, kad įvykio vietoje nuteistojo E. T. neblaivumas nustatinėjamas nebuvo, kas reiškia, jog policijos patruliams nekilo nė menkiausių abejonių, kad jis galėjo būti neblaivus. Jeigu nuo E. T. ir būtų sklidęs alkoholio kvapas, tai net ir šiuo požiūriu teisinės reikšmės turėtų ne bet koks neblaivumas, o tik toks, kuris turėtų įtakos sprendimų priėmimui, kas paprastai teismų praktikoje laikoma 0,41 promilės etilo alkoholio. Dėl šios priežasties mano, kad nuteistojo neblaivumas buvo konstatuotas be jokio pagrindo ir tokiu būdu skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo pripažinta sunkinančia aplinkybe. Pažymi, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus (jam nustatytas 1,86 promilės neblaivumas), neblaivūs buvo ir kiti kartu su juo buvę asmenys. Todėl, alkoholio kvapas galėjo sklisti ir nuo šių asmenų bei klaidingai būti pripažintas kaip sklindantis nuo nuteistojo E. T. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo nevertino policijos patrulių T. V. ir L. J. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu bei visiškai atmetė liudytojų N. J. ir R. J. parodymus.

18. Advokatas skunde taip pat nurodo, kad nukentėjusiajam priteista neturtinė žala yra akivaizdžiai per didelė.

19. Dėl teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. pažymi, jog nuteistojo E. T. darbas ŽŪB (duomenys neskelbtini), yra pasėlių priežiūra, kuris pagal įstatyminį reguliavimą (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos apsaugos ministrų bendrą įsakymą Nr. 3D-166) darbus galima vykdyti tik nuo 21 val. iki 4 val. ryto. Pridėjus pasiruošimo ir užbaigimo laiką, toks laikas apima laiką nuo 20 val. iki 5 val. ryto, tai yra kaip tik patenka į apribojimo laikotarpį. Prašo šį apribojimą nuteistajam panaikinti, jeigu apeliacinis skundas nebūtų tenkintas visa apimtimi.

20. Advokatas taip pat prašo bylą nagrinėto žodinio proceso tvarka.

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

21. Nukentėjusiojo D. K. atstovas advokatas Č. B. prašo nuteistojo E. T. gynėjo advokato V. S. apeliacinį skundą atmesti, nurodo, kad apylinkės teismo skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

22. Atsiliepimu prieštaraujama apeliaciniame skunde išdėstytam teiginiui ir teigiama, kad D. K. sužalojimus patyrė ne 3.20 val., o buvo sužalotas apie 22.30 val. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur įvyko incidentas. Tai patvirtina liudytojai, matę D. K. gulintį be sąmonės netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), gatvėje, į kurio laiptinę buvo įbėgęs E. T., po to, kai pastarasis nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vartojęs fizinę jėgą.

23. Nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, kad D. K. susižalojo pats, nurodo, jog šis faktas visiškai neatitinka bylos aplinkybių. Atkreipia teismo dėmesį, jog byloje nustatyta, kad nagrinėjamą vakarą ir naktį nukentėjusysis D. K. nebuvo vienas, šalia jo buvo liudytojais apklausti asmenys, iš kurių nei vienas nebuvo nurodęs apie kažkokį D. K. susižalojimą netyčia ir nakties metu – apie 3.20 val. Nukentėjusiojo atstovo manymu, liudytojų parodymai teismo buvo vertinami kruopščiai ir akivaizdžių prieštaravimų tarp liudytojų, išskyrus liudytojos K. T., parodymų apie įvykius (duomenys neskelbtini), Deltuvoje, nebuvo.

24. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas neteisingai nurodė, jog D. K. davė prieštaringus parodymus, juos derindamas prie kitų bylos duomenų, o būtent prie savo draugų L. Š., T. B., G. S., E. B. parodymų. Nurodo, kad E. B. nėra nukentėjusiojo D. K. draugas. Įvykio metu su D. K. buvę jo draugai L. Š., T. B. ir G. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, neminėjo, kad su jais buvo ir E. B. Būtent apelianto sutuoktinė K. T. minėjo E. B. kaip asmenį, neva buvusį tą vakarą su nukentėjusiuoju D. K. prie namo Kalvelių gatvėje. Nagrinėjant bylą teisme, ši K. T. versija nepasitvirtino.

25. Atsiliepime visiškai neabejojama eksperto V. K. kompetencija ar šališkumu teiginys, kad pastarasis turėjo išankstinę nuomonę taip pat nėra pagrįstas. Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu ekspertas buvo apklaustas, jis išsakė savo nuomonę, teismas, skirdamas teismo medicininę ekspertizę, pagrįstai galėjo konstatuoti, kad D. K. nesusižalojo pats nugriūdamas nuo laiptų 2016 m. kovo 11 d. 3.20 val. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog apylinkės teismas negalėjo remtis ekspertizės išvadomis yra nepagrįsta. Pažymi, jog visi klausimai ekspertizei buvo derinami su kaltinamuoju ir jo gynėju. Teismo medicinos ekspertizės išvadoje konkrečiai nurodoma, kokie kūno sužalojimai padaryti D. K. po 2016 m. kovo 10 d. įvykio. Ekspertai nurodė kūno sužalojimo sunkumo laipsnį, bendro darbingumo netekimo laipsnį, nurodė sužalojimo mechanizmą, konstatavo, kad D. K. dešinės akies regėjimas žymiai pablogėjęs ir yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su patirtais sužalojimais. Ekspertai taip pat konstatavo, kad D. K. nustatyti kaukolės lūžiai nebūdingi griuvimui ar savęs žalojimui. Atkreipia teismo dėmesį, kad teismo ekspertizę Nr. PEKG 57/2017(01) atliko du ekspertai V. K. ir J. R., turintys didelį darbo stažą.

26. Atsiliepime nurodoma, kad apelianto su skundu patektos dvi betoninio bortelio nuotraukos neturi nieko bendra su ta vieta, kur gulėjo nukentėjusysis, todėl jos negali turėti jokios įrodomosios reikšmės.

27. Atsiliepime nurodyta, kad nukentėjusysis neslėpė, jog įvykio metu buvo neblaivus, jo girtumas buvo nustatytas ir užfiksuotas policijoje. Advokatas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas nepagrįstai pripažino apeliantą buvusį neblaiviu įvykio metu. Nurodo, jog teisme apklaustas policijos pareigūnas T. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atvykę į konflikto vietą Kalvelių gatvėje matė E. T., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Pažymi, jog netikėti šiais policijos pareigūno parodymais pagrindo nėra. Iš policijos pareigūno parodymų galima spręsti, kad E. T. nepristatė į policijos komisariatą ir netikrino girtumo, kadangi D. K. nepranešė apie tai, kad jį sužalojo ir jokio pareiškimo tuo metu policijai nerašė. Be to, įvykio metu nukentėjusysis buvo nepilnametis ir pareiškimą galėjo teikti policijai atstovai pagal įstatymą - jo tėvai. Nukentėjusysis šią aplinkybę vertina kaip policijos pareigūnų darbo aplaidumą.

28. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į didelį sveikatos pakenkimo laipsnį ir sunkias pasekmes nukentėjusiajam, apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis negali būti laikomas per didelis.

29. Dėl įpareigojimo būti namuose nuteistajam E. T. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. atsiliepime nurodoma, kad apelianto darbas susijęs su augalų purškimu yra sezoninio pobūdžio, be to, sprendžiant iš pateiktos pažymos, šie darbai atliekami vienos žemės ūkio bendrovės teritorijoje, atkreipia teismo dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad nuteistasis įpareigojamas būti namuose tuo laiku, jeigu tai nesusiję su darbu.

30. Advokato įsitikinimu, atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme nėra jokios būtinybės. Nesutinkama su apelianto teigimu, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminę klaidą, visiškai neišsprendęs apelianto gynėjo prašymo išreikalauti dokumentus iš VĮ „Regitra“ apie vairuotojo pažymėjimo išdavimą. Nukentėjusiajam nėra suprantama, kokias tikslais prašoma tokių duomenų ir kodėl vairavimo teisės suteikimas turi būti nagrinėjamas šioje baudžiamojoje byloje, nukentėjusysis 2017 metais taip pat laikė abitūros egzaminus. Pažymi, kad vairavimo teisų išdavimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintomis motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklėmis. Jei apeliantas turi įtarimų dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo D. K. teisėtumo ar VĮ "'Regitra’' darbuotojų neteisėtų veiksmų, juos turėtų spręsti ne šioje baudžiamojoje byloje, tačiau tam, kad teismui nekiltų galimų abejonių, nukentėjusysis pats sutinka geranoriškai pateikti šiuos duomenis. Nurodo, kad D. K. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma buvo išduota iki sužalojimo, o būtent 2016 m. vasario 17 d. (pažymos kopija pridedama), o teorijos egzaminą jis laikė 2016 m. vasario 18 d. (pažymos kopija pridedama), praktinį vairavimą laikė 2016 m. rugsėjo mėnesį.

31. Nukentėjusysis visiškai nesutinka, kad būtų paskirta kompleksinė komisijinė teismo medicinos ekspertizė, nes tam nėra jokio pagrindo. Apelianto surašyti klausimai ekspertui yra pertekliniai bei pasikartojantys.

IV. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

V. Apeliacinis skundas atmetamas.

32. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies reikalavimais, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktų nuteitojo veiksmų bei kitų byloje esančių įrodymų vertinimu, taip pat su nuteistajam paskirtu civiliniu ieškinio dydžiu bei nustatytais apribojimais.

33. Patikrinus skundžiamą nuosprendį, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo E. T. veika kvalifikuota tinkamai, o jam paskirta bausmė yra teisinga ir nėra per griežta.

34. Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas pažeidė ankščiau paminėtus minėtus reikalavimus, vien nuteistajam ar jo gynėjui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

35. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso teisės pažeidimų surinktus duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant nepadarė, nuosprendį grindė ne tik liudytojų bei nuketėjusiųjų parodymais, tačiau ir kitų byloje esančių ir viešame teismo posėdyje ištirtų bei nešališkai įvertintų įrodymų visetu.

36. Nors advokatas apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas rėmėsi paties nukentėjusiojo D. K. ir su juo susijusių asmenų parodymais, kad šie parodymai yra prieštaraujantys tarpusavyje, be to neatitinka bylos duomenų, tačiau apygardos teismo kolegija neįžvelgia pagrindo abejoti nukentėjusiojo D. K. parodymų patikimumu, kadangi jie viso baudžiamojo proceso metu iš esmės išliko nepakitę ir buvo nuoseklūs. Nors advokatas siekia pagrįsti jų netikslumą, prieštaringumą bei kaitą atskirose dalyse (kad iš karto po įvykio jis policijos pareigūnams nurodė, jog būdamas neblaivus jis nukrito nuo laiptų ir susižalojo galvą), taip pat jų nepatikimumą bei jų neatitikimą kitiems įrodymams (L. Š., T. B., G. S., E. B. parodymai, advokato nuomone, turėjo būti vertinami itin kruopščiai, kadangi jie nukentėjusiojo draugai, todėl akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi), tačiau nurodomi nukentėjusiojo D. K. ir kitų liudytojų parodymų vertinimo aspektai, kitos nurodytos aplinkybės nekeičia teismo išvados dėl D. K. parodymų patikimumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde D. K. pozicijos nepatikimumas grindžiamas ne išsamia visų bylos aplinkybių analize, o selektyviai atrinkta bylos duomenų dalimi, todėl nelaikytina pagrįsta.

37. Nors Advokato įsitikinimu, jo ginamojo veiksmai be pagrindo buvo kvalifikuoti kaip nusikalstami, kadangi jis tyčia nukentėjusiojo D. K. nežalojo, o jo patirtas sveikatos sutrikdymas ir dalies bendro darbingumo netekimas nėra susietas priežastiniu ryšiu su jo veiksmais, tačiau šie advokato teiginiai yra paneigti byloje surinktų, apylinkės teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, o būtent:

37.1. Bylos nagrinėjimo teisme bei ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. K. parodė, 2016 m. kovo 10 d. vakare buvo susitikęs su draugais (T. B. ir G. S. ir L. Š.) su kuriais vartojo alkoholį. Po kelių valandų nusprendė eiti namo kartu su L. Š. ir pakeliui sutiko du žmones su kuriais kilo žodinis konfliktas. Po kelių išsakytų keiksmažodžių vieni kitų atžvilgiu jis pajuto smūgį į pakaušį iš nugaros ir griuvo veidu į žemę, tuomet Lukas nubėgo pakviesti draugų, o jis atsistojęs pamatė E. T., tuomet jie susistumdė, kartu pargriuvo, grūmėsi. Parodė, kad E. T. jam sudavė dėl to, kad jis įžeidė K. T. Nurodė, jog jis gulėjo ant žemės, o E. T. buvo prispaudęs galvą su keliu, kelis buvo ant kairiojo smilkinio, kita pusė galimai ant žolės, tuo metu jie labiau grūmėsi nei smūgiavo. Kai jis išsilaisvino, E. T. pasišalino, jis vijosi norėdamas pasiaiškinti dėl ko jam trenkė, kartu bėgo ir K. T., E. T. įbėgo į laiptinę, K. T. jo į vidų neįleido, atbėgo draugai. Vėliau E. T. staiga iššoko iš laiptinės smūgiavo jam į veidą, ir jis krito ant betono, daugiau nieko neatsimena. Prie laiptinės tuo metu buvo T. B., G. S., jis ir K. T., L. nebuvo. Akis jam buvo ištinusi dvi savaites, suprato, kad nemato ta akimi, dėl to pradėjo gydytis, tačiau nemato ir dabar (t. 1, b.l.38-39; t.3, b.l.154-158);

Žemesnės instancijos teismas

37.2. Liudytoja V. K., bylos nagrinėjimo teisme bei ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. K. yra jos sūnus. Įvykio dieną ji dirbo, tačiau dažnai skambino sūnui, prieš 22.00 val. paskambinusi D., sužinojo, kad jis eina namo. Ji jam skambino dar 5-6 kartus, bet jis nekėlė, vėliau pakėlė Lukas, pasakė, kad D. davė jam telefoną, po 10-15 min. vėl paskambino, pakėlė D., pasakė, kad jį veža policiją. Policijos komisariate ji sužinojo, kad D. būdamas neblaivus užpuolė ir sumušė žmogų, pastarasis pareiškimo nerašė. Policijoje D. sėdėjo kampe, jis pradėjo vemti, buvo visas kruvinas. Tuomet ji paskambino K. T., kadangi turėjo jos telefono numerį, paklausė apie sutuoktinį, jai buvo atsakyta, jog atsakė, kad nieko baisaus neįvyko. K. T. pasakė, kad viso to būtų neįvykę, jei jos vyras būtų buvęs blaivus. Kitą dieną sūnus nieko nekalbėjo, jam skaudėjo galvą, visą dieną gulėjo lovoje, ant veido buvo mėlynės, veidas ištinęs. Ji nuvyko pas T., tačiau dėl ko viskas prasidėjo, ji nesužinojo. K. pasakė, kad jos vyras “davė” visiems iš eilės. Domėjosi, kaip sūnus jaučiasi, nes išsigando, kai jis nukrito ir buvo be sąmonės apie 10 min. Tuomet ji suprato, kad vėmimas susijęs su sąmonės netekimu. Grįžusi namo, nuvežė D. į ligoninę, padarė galvos kompiuterinę tomografiją ir išvežė į Vilnių operacijai - buvo smilkinio kaulas lūžęs, akis negerėjo, pradėjo atrofuotis akies nervas, vartojo vaistus 8 mėn., atrofacija sustojo ir neprogresuoja, dabar gydosi. Sūnus pasakojo, kad įvykius išprovokavo žodis „žiurkytė“ (1 t., b. l. 23-24, t. 3, b.l.160-161);

37.3. Liudytojas L. Š. bylos nagrinėjimo teisme bei ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną susitiko su D., G. ir T. stadione. Vėliau kartu su D. eidami namo susitiko du žmones – moterį ir vyrą. D. pradėjo su jais kalbėti, tačiau pokalbis linko link konflikto, moteris patraukė D. ranka į šoną, jis pasakė nesistumdyk, antra kartą patraukė, tuomet D. suirzo, jie apsižodžiavo su moterim ir vyru, D. ištarė moters atžvilgiu keiksmažodžius. Tuomet jis ragino D. bėgti, tačiau pamatė smūgį iš nugaros D. ir išgirdo jo kritimo garsą, nubėgo kviesti draugus į pagalbą. Kiek vėliau atėjo prie laiptinės, konflikto nematė, tačiau matė, kad D. į nieką nereaguodamas gulėjo prie smėlio dėžės apie 10 min., jam skambino mama, todėl jis atsiliepė. Prie smėlio dėžės buvo E. T., jo žmona, ir dar vienas vyras su moterimi, ant kaltinamojo rankos buvo kraujo, jam iš nosies bėgo kraujas (t.1, b. l. 112-113; t.3, b.l.159-160);

37.4. Liudytojas T. B. bylos nagrinėjimo teisme bei ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną apie 20.30 val. prie mokyklos stadiono susitiko su draugais D. K., G. S., vėliau prisijungė L. Š.. Apie 23.00 val., jie nusprendė skirstytis. D. ir L. nuėjo link namų, maždaug po 10 minučių atbėgo L. ir pasakė, kad kažkas sumušė D. ir reikia pagalbos. Pribėgus prie daugiabučio namo, pamatė kaip į šio namo II laiptinę įbėga vyras, prie laiptinės stovėjo moteris. D. žengė link laiptinės, tada jis D. sulaikė ir pasakė, kad D. nesikištų. Tuo metu iš laiptinės išbėgęs minėtas vyras ranka atstūmė moterį į šoną ir iš karto be jokių žodžių sudavė jam kumščiu į veidą. Vyro smūgis buvo visiškai netikėtas, bet jis spėjo kiek atsitraukti, todėl vyro smūgis į kairės akies antakį buvo slystantis. Jis pajuto fizinį skausmą, bet nukritęs nebuvo. Nuo smūgio jam aptemo akyse ir kai atsimerkė, pamatė, kad prie Donato stovi tas pats vyras ir, kad D. krenta. Kritimo garsas buvo stiprus. K. D. nukrito būtent nuo smūgio suprato iš to, kad D. prieš kritimą stvėrėsi ranka už veido. K. D. nukrito, jis su G. pabėgo. Buvo labai tamsu ir viskas vyko labai greitai (t.1, b.l.116-117; t.3, b.l.176-177);

37.5. Liudytojas G. S. bylos nagrinėjimo teisme bei ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. kovo 10 d. apie 20.00 val. susitiko su draugais T. B., D. K. ir L. Š. Sutemus apie 23.00 val., D. su L. nusprendė eiti namo. Jis su Tadu liko stadione. Maždaug po 10 minučių į stadioną atbėgo L. ir pasakė, kad vyksta konfliktas, kad gali būti muštynės, kad reikia padėti D. Prie gyvenamojo namo, buvo jis, D., L. ir T. Staiga, visa jėga su trenksmu atsidarė laiptinės durys ir iš laiptinės išbėgęs vyras pribėgo prie T. ir be žodžių vieną kartą sudavė T. į veidą. Po to vyras sudavė vieną smūgį D. į veido sritį. Po šio smūgio D. nukrito ant plytelių ir ilgą laiką nesikėlė. Nei vienas iš jų nieko nesakė tam vyrui, negrasino ir jokių konfliktinių situacijų neprovokavo. K. D. nukrito, jis su Tadu greitu žingsniu išėjo (t.1, b.l.137-138, 140; t.3, b.l.194-195);

37.6. Liudytoja R. J. bylos nagrinėjimo teisme bei ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. kovo 10 d. apie 20.00 val. pas juos svečiuose buvo E. su žmona K. Pastarieji išėjo apie 22.00 val. Kiek vėliau ji išgirdo triukšmą, moteris šaukėsi pagalbos, iš balso suprato, kad pagalbos reikia K. Išėjusi į kiemą pamatė K., o vėliau prie automobilio ant nugaros be sąmonės gulintį vaikiną, prie kurio su K. buvo priėjusi. Toje vietoje, kur gulėjo jaunuolis, yra sudėtos sutrūkinėjusios betoninės plytelės, netoli buvo bortelis, smėlis ir veja. Ji matė sužalojimus ant jaunuolio veido – po akimi mėlynę (t.1, b. l. 185-186; t.3, b.l.225);

37.7. Liudytojas N. J. bylos nagrinėjimo teisme bei ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. kovo 10 d. apie 21.00 val. pas juos svečiavosi E. su žmona K., kurie po valandos išėjo. Kiek vėliau jie išgirdo moteris riksmus, K. prašė pagalbos. Buvo tamsu, todėl išėjęs į kiemą pamatė tik žmonių siluetus, kai jis priėjo arčiau visi išsilakstė. Tuo metu prie suoliuko pamatė ant šono gulintį ir nejudantį vaikiną. Vaikino kūnas gulėjo ant pabetonuotos pievos, o galva gulėjo ant betono. Tuomet, jo manymu K., vaikiną apvertė ant nugaros, bandydama išsikinti kas tam vaikinui yra. Vėliau vaikinas atpeikėjo. Girdėjo garsius vaikino dūsavimus ir matė, kad vaikino veidas buvo nubrozdintas. Atsigavęs vaikinas nieko apie įvykį nepasakojo, jis svirduliavo, jo koordinacija buvo sutrikusi. A. E., pastarasis gynėsi ir besigindamas pataikė vaikinui, bet kur pataikė, jis nežino ( t.1, b.l.188-189, t.3, b.l.174-175);

37.8. Liudytojas policijos pareigūnas T. V. bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2016 metų kovo pradžioje buvo gautas pranešimas, kad Dainavos kaime, Kalvelių gatvėje vyksta konfliktas. Atvykus į įvykio vietą į jį ir į porininką L. J. kreipėsi moteris, prisistačiusi K. T. Šalia jos buvo vyras E. T., kuris buvo akivaizdžiai neblaivas – nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. K. T. aiškino, kad jai ir vyrui einant namo, prie jų be jokios priežasties kabinėjosi (išvadino negražiais žodžiais, žemino garbę ir orumą necenzūriniais keiksmais) D. K., kuris taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio. A. E. T. veido matėsi sumušimo žymė buvo praskelta lūpa. K. T. ir E. T. neturėjo jokių pretenzijų D. K., pastarasis buvo pristatytas į komisariatą, kad nustatyti girtumą ir perduoti jį tėvams. D. K. komisariate apie įvykį nieko nepasakojo (t.1, b.l.148-152; t.3, b.l.194);

37.9. Liudytojas policijos pareigūnas L. J. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad kartu su pareigūnu T. V. buvo iškviesti į įvykio vietą, paskambinusi moteris pranešė, kad prie jų prisikabino jaunuolis. Atvykę į vietą, rado nepilnametį, pristatė jį į policiją, iškvietė mamą, kolega jaunuoliui nustatinėjo girtumą, jaunuolis buvo adekvatus (t.3, b.l.226);

37.10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. balandžio 20 d. specialisto išvadoje Nr.G1065/2016(01) nurodyta, kad D. K. padarytas: sumušimas dešinio momenkaulio gumburo srityje, odos nubrozdinimai veide abipus, kraujosruva dešinės akies srityje, dešinės pusės kaktikaulio - smilkinkaulio bei kaukolės pamato lūžiai su nedidele kraujo išlaja virš kietojo smegenų dangalo, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. kovo 10 d.), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimai nesukėlė realaus pavojaus gyvybei. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato lūžio; atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kategoriškai neatmetama galimybė, kad sužalojimai veido dešinėje pusėje galėjo atsirasti griūnant su atsitrenkimu į kietą paviršių (1 t., b. l.83-84);

37.11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. birželio 7 d. ekspertizės akte Nr. PEKG 57/2017(01) nurodyta, kad D. K. po 2016 m. kovo 10 d. įvykio nustatyti kūno sužalojimai: sumušimas dešinio momenkaulio gumburo srityje, odos nubrozdinimai veide abipus, kraujosruva dešinės akies srityje, dešinės pusės kaktikaulio - smilkinkaulio bei kaukolės pamato lūžiai su nedidele kraujo išlaja virš kietojo smegenų dangalo. Be to, minėto kaukolės pamato lūžio kraštas pažeidė dešinės akies regos nervą, dėl ko žymiai pablogėjo regėjimas šia akimi. Konstatuojama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Dešinės pusės kaukolės skliauto bei pamato lūžiai galėjo susidaryti bylos aplinkybės nurodytu būdu – gulinčiam kojos kelių prispaudus galvą (jos dešinį šoninį paviršių) prie kieto pagrindo. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato lūžio, o taip pat dėl dešinės akies žymaus regėjimo pablogėjimo, kuris atitinka 30 procentų bendro darbingumo netekimui. Atskirai išoriniai sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. D. K. po įvykio besigydant Vaikų ligoninėje nustatytas dešinės akies regėjimo sutrikimas, kuris atsirado dėl patirtų sužalojimų. D. K. šiuo metu dešinės akies regėjimas žymiai pablogėjęs ir yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su patirtais sužalojimais. D. K. vienos akies žymus regėjimo pablogėjimas nėra vertinamas kaip apskritai regos netekimas, nes kitos akies regėjimas yra normalus. D. K. nustatytas vienos akies žymus regėjimo pablogėjimas vertinamas kaip didelės dalies bendro darbingumo netekimas. D. K. dešinės akies regos būklė dinamikoje nei blogėja, nei gerėja. Turimais duomenimis dešinės akies gydymas nėra taikomas. Taip pat nurodoma, kad D. K. nustatyti kaukolės kaulų lūžiai nebūdingi griuvimui ar savęs žalojimui, kadangi juos nulėmęs trauminis kontaktas buvo į galvos šoninį paviršių. Kitas sužalojimas – dešinio momens gumburo srityje esantis sumušimas – galėjo atsirasti nukentėjusiajam nugriuvus aukštielninkam ( t.3, b. l. 49-51);

37.12. Ekspertas V. K. bylos nagrinėjimo teisme paaiškino, kad kaukolės lūžiai negalėjo atsirasti nugriuvus, kadangi trauminis poveikis buvo į smilkinio sritį, šią sritį griūnant apsaugo petys, tačiau jeigu yra bordiūras viskas priklauso nuo jo aukščio, t. y. jeigu aukštis 20 cm, petys gali ir neapsaugoti. Kaukolės lūžis galėjo įvykti, gulint kairia veido puse į žemę ir spaudžiant keliu prie žemės dešinę veido pusę, t. y. į smilkinį ir suduodant smūgį į tą pačią vietą nuo kontakto koja, alkūne, keliu ar kumščiu. Spaudžiant keliu į smilkinio sritį, nereikia viso kūno svorio, nes ši kaukolės vieta yra plona, svarbu, kad buvo spaudžiama, o ant ko nėra svarbu (ar žolė, ar betonas neturi įtakos). Nukentėjusiojo nurodytu būdu, spaudžiant kairiąją veido pusę keliu kaukolės pamato lūžis dešinėje pusėje negalėjo įvykti, nes spaudimo jėga turėjo būti lokali būtent į dešinį smilkinį, tačiau jeigu dešinė veido pusė buvo ant nelygaus pagrindo (pvz. toje vietoje buvo akmenukas) kaukolės lūžis ties smilkiniu įmanomas. Nukentėjusysis po tokio pobūdžio spaudimo galėjo atsikelti, bėgti. Akies nervas buvo sužalotas dėl pamato lūžio. Gydymo eigos ekspertas neprognozuoja, tačiau mano, kad esant pažeistam nervui išgijimas yra mažai tikėtinas (t.3, b.l.158-159). Ikiteisminio tyrimo metu ekspertas V. K. nurodė, kad 2016 metų balandžio mėnesį jam buvo pavesta atlikti D. K. kūno tyrimą iš medicininių dokumentų, optinių diskų bei D. K. nuotraukų, darytų tuoj po įvykio. Iš pateiktos medžiagos D. K. buvo nustatyti mažiausiai trys trauminiai poveikiai. Trauminis poveikis ant D. K. momenkaulio, gumburo srityje, galėjo atsirasti tiek nuo smūgio kietu buku daiktu (pavyzdžiui kumščiu), tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietą paviršių. Žalia veja priskiriama prie kieto pagrindo, juo labiau, kad žemė tuo metų laiku dar buvo įšalusi po žiemos. Antras trauminis poveikis – kairėje D. K. veido srityje, labiau panašus į tai, kad nukentėjusysis buvo spaudžiamas ta veido puse ir buvo kairio skruosto bei žando trintis su kietu šiurkščiu paviršiumi. Neatmetama galimybė, kad kairę veido pusę galėjo spausti ir keliu, nes akivaizdžiai matomi nubrozdinimai. Kairėje veido pusėje esantis trauminis poveikis nepanašus į smūgį kumščiu dėl dviejų priežasčių - odos nubrozdinimai nebūdingi smūgiui kumščiu, kadangi dažniausiai po smūgio būna kraujosruvos; antra – matomo nubrozdinimo plotas per didelis (eina nuo akiduobės šoninės sienelės ir skruosto per žandą iki nosies - lūpų raukšlės), todėl sunku paaiškinti tai smūgiu kumščiu, kuris turi mažesnį kontaktinį paviršių. Neatmetama galimybė, kad D. K. kairėje veido pusėje esantis sužalojimas galėjo atsirasti ir griūnant. Dešinėje D. K. veido pusėje nustatytas trauminis poveikis, t.y. lūžiai būdingi arba smūgiui, arba suspaudimui kito asmens, esant nukentėjusiojo fiksuotai galvai (nukentėjusiajam gulint) ir nebūdingas griuvimui dėl savo lokalizacijos ir galvos smegenų kontūzinių židinių nebuvimo priešingame smegenų pusrutulyje (kontraktų židinių, kurie dažnai būna griuvimo traumų atvejais, nesvarbu su kokia vieta kontaktuojama), be to, tokia vieta žmonės negriūna. Dešinėje veido pusėje esantys nubrozdinimai (lūžiai – aukščiau) galėjo atsirasti tiek nuo smūgio (tik ne kumščiu), tiek griūnant arba spaudžiant galvos pusę prie kieto paviršiaus. Argumentai – per didelis pažeistos dešinės veido pusės plotas. Trauminis poveikis dešinėje galvos pusėje (lūžis) galėjo atsirasti nuo smūgio kumščiu, nes toje vietoje (kaukolės skliautas - pamatas) yra silpniausia kaukolės vieta. Nukentėjusiajam D. K. kaukolės skliauto ir pamato galvos šoniniame paviršiuje lūžiai galėjo atsirasti (sprendžiant iš fotolentelės Nr. 1, akistatos protokolo priedo) ir tuo metu kai, pasak nukentėjusiojo D. K., pastarąjį prie namo (duomenys neskelbtini), kampo, prie betoninių plytelių spaudė įtariamasis E. T. – spausdamas D. K. galvą, šią fiksuojant keliu. Jis negali atsakyti kokio stiprumo skausmą galėjo jausti D. K., kai lūžo kaukolės skliautas ir pamatas galvos šone, kadangi kiekvienas žmogus skausmą jaučia subjektyviai, tačiau, esant lūžiams tokioje vietoje (esant tokiam sužalojimui) nukentėjusysis galėjo judėti, nes nebuvo patirta galvos smegenų trauma, t.y. nebuvo pagrindo sutrikti sąmonei. Iš šios apklausos metu pateiktų D. K. nuotraukų, papildomai matoma kraujosruva kairės akies vokuose ir odenoje bei panašu, kad paviršinė muštinė žaizdelė viršutinio voko išorinėje dalyje. Šios srities sužalojimai galėjo atsirasti nuo smūgio kumščiu, jie nebūdingi griuvimui. D. K. sąmonę galėjo prarasti vėliau – tiek nuo smūgio kumščiu į kairės akies sritį, tiek ir griuvimo metu, atsitrenkiant galva į kietą pagrindą. D. K. išoriniai sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tik kaukolės pamato lūžis vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai veide abipus, susidarė nuo atskirų trauminių poveikių ir nesusiję su kaukolės pamato lūžimu (t1., b.l.87-91);

37.13. Akistatos metu D. K. ir E. T. patvirtino savo parodymus (t.2, b.l.16-23).

38. Šiais ankščiau išvardytais įrodymais paneigus gynybos versiją dėl nukentėjusiojo D. K. bei kitų liudytojų parodymų nepatikimumo, darytina išvada, jog, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys – nukentėjusiųjų D. K. ir V. K., liudytojų L. Š., T. B., G. S., T. V., L. J., iš dalies R. J., N. J. parodymai, eksperto V. K. paaiškinimai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. birželio 7 d. ekspertizės akto Nr. PEKG 57/2017(01) išvada patvirtina, jog nukentėjusiajam D. K. padaryti sužalojimai buvo padaryti būtent įvykio dieną ir tik E. T. smurtiniais veiksmais, tai yra jis tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį bei pargriovęs D. K. ant šaligatvio dešinės kojos keliu spaudė nukentėjusiojo galvą prie grindinio, padarydamas D. K. sumušimą dešinio momenkaulio gumburo srityje, odos nubrozdinimus abipus veido, kraujosruvą dešinės akies srityje ir dešinės pusės kaktikaulio – smilkinkaulio bei kaukolės pamato lūžius su nedidele kraujo išlaja virš kietojo smegenų dangalo bei dėl lūžio įvykusiu dešinės regos nervo pažeidimus, kas sukėlė dešinės akies žymų regėjimo pablogėjimą iki 30 procentų bendro darbingumo netekimą.

39. Patikrinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad apelianto pateikta versija, jog nukentėjusiojo D. K. patirtas sveikatos sutrikdymas ir dalies bendro darbingumo netekimas nėra susietas priežastiniu ryšiu su nuteistojo veiksmais, yra atmestina kaip nepagrįsta ir nelogiška, prieštaraujanti byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Kaip nustatyta byloje, to neginčija ir apeliantas, įvykio vakarą tarp E. T. ir nukentėjusiojo D. K. buvo kilęs konfliktas, šį faktą patvirtino ir liudytojai L. Š., K. T. Taip pat byloje nustatyta, kad E.T. nukentėjusįjį mušė rankomis, pargriovęs ant šaligatvio dešinės kojos keliu spaudė nukentėjusiojo galvą prie grindinio, kas iš esmės ir sukėlė sunkiausias pasekmes nukentėjusiajam, visi kiti smūgiai suduoti ranka, ekspertų nebuvo vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl byloje nustatytas faktas, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, priešingai nei teigia apeliantas, visiškai neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Šias aplinkybes neabejotinai patvirtina 2017 m. birželio 7 d. ekspertizės akto Nr. PEKG 57/2017(01) išvados, kurios šioje nutartyje yra aptartos ankščiau. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusįjį būtų sumušę kiti asmenys, nukentėjusiajam nustatyti kaukolės kaulų lūžiai nebūdingi griuvimui ar savęs žalojimui, kadangi juos nulėmęs trauminis kontaktas buvo į galvos šoninį paviršių. Apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad nukentėjęs, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio galėjo nugriūti ir susižaloti pats, priešingai nei nurodo advokatas, buvo tiriamas tiek specialisto išvadoje, tiek vienkartinėje teismo eksperto apklausoje, siekiant patvirtinti arba paneigti šią versiją. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog D. K. nustatyti kaukolės kaulų lūžiai nebūdingi griuvimui ar savęs sužalojimui, kadangi juos nulėmęs traumini kontaktas buvo į galvos šoninį paviršių (t.3, b.l.51). Bylos nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu ekspertas V. K. nurodė, kad kaukolės lūžiai negalėjo atsirasti nugriuvus, kadangi trauminis poveikis buvo į smilkinio sritį, šią sritį griūnant apsaugo petys, tačiau jeigu yra bordiūras viskas priklauso nuo jo aukščio, t. y. jeigu aukštis 20 cm, petys gali ir neapsaugoti. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog įvykio aplinkoje būtų buvęs tokio aukščio bortelis.

40. Be kita ko, apygardos teismo kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog E. T. smurto naudojimo metu buvo neblaivus. Nors nuteistojo advokatas šį faktą ginčija, tačiau teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. V. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą E. T. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli (t.1, b.l.148-152), apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas L. J. taip pat parodė, kad E. T. buvo išgėręs, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas (t.1, b.l.154-155). Kaip visiškai pagrįstai nurodė apylinkės teismas Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, kad apsvaigimas nuo alkoholio, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, kadangi BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012).

41. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis neadekvačiai elgėsi ir dėl alkoholio įtakos, o ne tik dėl jo ir jo sutuoktinės atžvilgiu nepilnamečio išsakytų įžeidžiančių žodžių. Kolegija neabejoja, kad nuteistasis E. T. suvokė, jog naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. K., to norėjo ir jį tenkino bet kokie kilsiantys padariniai. Įvertinus tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo E. T. veiksmus ir pagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimas įrodytas.

42. Dėl apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, kad teisiamojo posėdžio metu ekspertizė negalėjo būti paskirta atlikti tam pačiam asmeniui, kuris jau buvo išreiškęs savo nuomonę tiek specialisto išvadoje, tiek ir savo paaiškinimuose ikiteisminio tyrimo metu bei parodymuose teisme, pažymėtina, kad šie apelianto skundo motyvai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl laikytini nepagrįstais. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų advokato skunde išdėstytus teiginius, jog ekspertas V. K. privalo palaikyti savo anksčiau teiktą išvadą, kadangi yra įspėjamas dėl melagingų parodymų (neteisingos išvados) davimo. Tokie apelianto teiginiai vertinami kaip prielaidos. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų vėlesnis, papildomas 2017 m. birželio 7 d. ekspertizės aktas Nr.PEKG57/2017 (01) parašu yra patvirtintas ne tik teismo eksperto V. K., bet ir teismo eksperto J. R. (2016 m. balandžio 20 d. specialisto išvada Nr.G1065/2016(01) atlikta ir pasirašyta tik J. R.), teismas neturi pagrindo abejoti šių ekspertų kompetencija ar jų šališkumu, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas išskyrus teiginį, kad papildomą ekspertizę negali atlikti tas pats asmuo. Be to, ekspertams yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už melagingų išvadų davimą (BK 235 straipsnis), pastarieji yra įspėjami dėl šios atsakomybės pasirašytinai, todėl laikyti, kad ekspertai gali duoti neteisingas išvadas, pagrindo nėra. Teismas visiškai pagrįstai ekspertų pateiktas išvadas bei jų paaiškinimus vertino kaip įrodymus ir jais vadovavosi.

43. Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad D. K. jau po įvykių, dėl kurių E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas, įgijo specialiąją vairavimo teisę bei tai patvirtinantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau pažymėtina, kad su atsiliepimu į apeliacinį skundą apygardos teismui buvo pateikti dokumentai patvirtinantys, kad D. K. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma buvo išduota iki sužalojimo, o būtent 2016 m. vasario 17 d., o teorijos egzaminą jis laikė 2016 m. vasario 18 d., praktinį vairavimą laikė 2016 m. rugsėjo mėnesį (t.3, b.l.31-32). Todėl šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

44. Apeliaciniame skunde išdėstytas reikalavimas sumažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo patiria neturtinę žalą, jos dydis nustatomas vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tokie kriterijai yra: žalos dydis ir jos pasekmės, ją padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Konstatuotina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014).

45. Pirmosios instancijos teismas, įvertino tai, kad nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam žymiai pablogėjo regėjimas dešiniąja akimi ir tai įvertinta kaip didelės dalies (30 procentų) bendro darbingumo netekimas (t.3, b.l.49-51). Pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad D. K. sužeistas akies nervas atrofavosi, esant pažeistam nervui, išgijimas mažai tikėtinas, nukentėjusysis nuo įvykio dienos iki šiol lankosi pas gydytojus, ilgą laiką jis jautė skausmus, 8 mėnesius vartojo intraveninius ir geriamus vaistus, dėl savo sveikatos stipriai išgyveno, praleido pamokas, o tai atsiliepė jo žinių įvertinimui, turėjo įtakos egzaminams, specialybės, sporto šakų pasirinkimui. Apylinkės teismas taip pat įvertino ir nuteistojo jauną amžių, jo šeimyninę padėtį, turimą turtą ir galimybes užsidirbti, įvertino aplinkybę, kad buvo padarytas tyčinis nusikaltimas. Pasisakė dėl įvykio metu konfliktiško ir rizikingo paties nukentėjusiojo elgesio, siekdamas interesų pusiausvyros ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, D. K. padarytą neturtinę žalą įvertino teisingai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 135 straipsnio 1 dalyse nustatytų saugomų vertybių svarbą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme, tai yra CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neturtinės žalos nustatymo, įvertinimo bei atlyginimo kriterijus. Dėl šių motyvų laikytina, kad pirmosios instancijos teismas minėtas įstatymo nuostatas pritaikė tinkamai. Kolegijos vertinimu, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes D. K. priteistos 10 000 eurų, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra teisingas ir atitinka suformuotą teismų praktiką. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgė į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, todėl laikytina, kad šis klausimas išspręstas nepažeidžiant įstatymų, reguliuojančių žalos atlyginimo santykius.

46. Nors apeliaciniame skunde dėl darbo pobūdžio prašoma nuteistajam panaikinti paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tačiau pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje yra visiškai aiškiai nurodyta, kad nuteistasis įpareigojamas būti namuose jei tai nesusiję su darbu, todėl skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį.

47. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendis, kuriuo E. T. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, yra pagrįstas ir teisėtas, pirmosios instancijos teismas duomenis įrodymais pripažino ir juos vertino laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatų, todėl pagrįstai konstatavo E. T. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo bei už tai jo atžvilgiu paskyrė teisingą ir savo esme ne per griežtą bausmę, todėl šio nuosprendžio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. T. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Virginija Pakalnytė – TamošiūnaitėAiva SurvilienėArtūras ŠumskasNuorašas tikras: Artūras ŠumskasTeisėjas