Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1588-467/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
2S-1588-467/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05618-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Pareiškėjas
J. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1588-467/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05618-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14.; 3.4.5.20. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutarties atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, pareiškėjas – 705-oji daugiabučio namo savininkų bendrija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai J. B. ir 705-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 2014 m. vasario 18 d. kreipėsi į teismą pareiškimu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjų prašymas buvo tenkintas ir patvirtinta pareiškėjų pateikta taikos sutartis.Pareiškėja J. B. 2017 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad pareiškėjas (skolininkas) 705-oji daugiabučio namo savininkų bendrija nesilaiko taikos sutarties 5 punkto nuostatų ir, pažeisdamas šiame punkte nustatytas sąlygas, neteisingai paskaičiuoja pinigų sumas namo išlaikymo, išsaugojimo, mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų padengimui.Pareiškėjas 705-oji daugiabučio namo savininkų bendrija su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo nesutiko dėl prašymo nepagrįstumo ir neteisingumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 24 d. nutartimi atsisakė išduoti pareiškėjai J. B. vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo.Teismas nurodė, kad teismo patvirtintos taikos sutarties 5 punktu šalys susitarė ne dėl konkrečių taikos sutarties šalių įsipareigojimų viena kitos naudai vykdymo, o dėl J. B. mokėtinų 705-ajai daugiabučio namo bendrijos naudai mokesčių apskaičiavimo tvarkos ir proporcijų dydžio. Todėl vykdymo proceso metu, tarp šalių kilus ginčui dėl taikos sutarties sąlygų, reglamentuojančių J. B. mokėtinų mokesčių apskaičiavimo tvarką ir proporciją, pažeidimo, suinteresuotai šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu, ginčijant 705-osios daugiabučio namo bendrijos atliktus mokesčių apskaičiavimus ir reikalaujant atitinkamai sumažinti prievolės sumą. Vykdomasis raštas dėl bendrijos priskaičiuotų mokesčių sumažinimo gali būti išduotas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja J. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai interpretavo ir taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-2010, kadangi tarp ginčo šalių nėra nustatytų netesybų ir nėra reikalaujama civilinės atsakomybės pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Šiuo atveju bendrija, apskaičiuodama mokėtinas pinigų sumas, nesilaiko taikos sutartyje įtvirtintos skaičiavimo metodikos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė pateiktų įrodymų, o iš esmės konstatavo, kad taikos sutartis nevykdytina ir pasiūlė inicijuoti kitą teisminį ginčą dėl aplinkybių, kurios faktiškai jau išspręstos taikos sutartyje.705-oji daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, laiko, kad skundas yra nepagrįstas. Nurodo, kad bendrija, apskaičiuodama mokesčius, griežtai laikosi proporcingumo pricipo. Dėl to, kad butų savininkai rekonstruoja patalpas, didina ir mažina plotus, todėl keičiasi ir bendras plotas, nuo kurio paskaičiuojama savininko bendrosios nuosavybės dalis name. Šiuo metu savininkės J. B. bendrosios dalinės nuosavybės dalis name yra lygi 0,0174623.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12540-608/14 buvo nutarta patvirtinti pareiškėjų J. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir 750-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, juridinio asmens buveinė (duomenys neskelbtini), atstovaujamo bendrijos valdybos pirmininkės J.S., pateiktą taikos sutartį, kurios 5 punkte šalys susitarė, jog „Bendrija, apskaičiuodama 2013 m. gruodžio mėnesio ir visų vėlesnių mėnesių ar kitų kalendorinių laikotarpių savininkės mokėtinas pinigų sumas namo išlaikymo, išsaugojimo, mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų padengimui, įsipareigoja griežtai laikytis CK 4.82 str. 3 d. įtvirtinto proporcingumo principo. Šalys patvirtina, kad namo gyvenamųjų patalpų (butų) plotas yra 3310,73 kv. m, negyvenamųjų patalpų plotas yra 844,39 kv. m, t y. bendras namo naudingas plotas yra 4155,12 kv. m. Šalys patvirtina, kad savininkei nuosavybės teise priklausančio name esančio buto plotas yra 72,75 kv. m. Šis bei aukščiau nurodytas bendras namo naudingas plotas (plotai) bus naudojami savininkės bendrijai mokėtinoms sumoms apskaičiuoti. Šalys patvirtina, kad šios taikos sutarties sudarymo metu savininkės bendrosios dalinės nuosavybės dalis name yra lygi 0,0175085.“Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis įsiteisėjo ir tapo vykdytina. Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 str. 1 d.). CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju vykdomąjį raštą buvo atsisakyta išduoti, su kuo nesutinka apeliantė.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad iš esmės tarp šalių kyla ginčas dėl mokėtinos sumos dydžio ir jos paskaičiavimo tvarkos, taigi yra pagrindas ne vykdomajam raštui išduoti, o procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu. Taikos sutarties 5 punktas pats savaime nėra vykdytinas, dėl jo negali būti išduodamas vykdomasis raštas, nors šalims jis yra privalomas.Kita vertus, iš šalių pateiktų paaiškinimų matyti, kad J. B. ir 705-oji DNSB skirtingai traktuoja ir supranta teismo patvirtintos taikos sutarties 5 punkto nuostatas. J. B. laiko, kad taikos sutartimi šalys sulygo, jog J. B. nustatyta 0,0175085 nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra nekintama. 705-oji DNSB gi tvirtina, kad kinta tiek bendras gyvenamasis, tiek bendrųjų patalpų plotas, taigi nuosavybės dalis taip pat kinta. Nustačius, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) arba ją išaiškinti (CPK 278 str.).Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.).Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė pateiktų įrodymų ir nepagrįstai sprendė, jog taikos sutarties 5 punktas apskritai yra nevykdytinas. Su šiais argumentais sutiktina iš dalies, tačiau jie nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliantė nurodo, kad bendrija nesilaiko įsipareigojimo išlaidas, skirtas namo išlaikymui, išsaugojimui, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms padengti, skirstyti griežtai laikantis CK 4.82 str. 3 d. įtvirtinto proporcingumo principo ir teismo patvirtintos taikos sutarties 5 punkto. Pareiškėja savo reikalavimui pagrįsti teikia lenteles su pačios apeliantės atliktais paskaičiavimais, kuriuose nurodytos bendros išlaidos namui, teismo patvirtinta pareiškėjos dalis bendrojoje nuosavybėje, faktinė apmokėjimo suma, tenkanti pareiškėjai, bendrijos reikalaujama apmokėti suma ir, pareiškėjos teigimu, nepagrįstai reikalaujamos sumos dydis, paskaičiuotas iš bendrijos reikalaujamos apmokėti sumos atėmus faktinę apmokėjimo sumą už administravimą, tenkančią pareiškėjos butui (daliai).Tačiau nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai yra subjektyvi pačios apeliantės nuomonė, nes pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų – sąskaitų ar kitų buhalterinių dokumentų, kuriose atsispindėtų, kokią sumą 705-oji DNSB yra pareiškėjai paskaičiavusi ir kokia pareiškėjos bendroji dalis yra nustatyta. Be to šie argumentai ir įrodymai nėra reikšmingi nagrinėjamu klausimu – dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo, nes, kaip jau minėta, šalių pasirašytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties 5 punktas yra konstatuojamoji, o ne reikalaujanti priverstinio vykdymo sąlyga, todėl vykdomasis raštas negali būti išduotas. Ši sąlyga, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, reglamentuojanti J. B. mokėtinų mokesčių apskaičiavimo tvarką ir proporciją, gali būti materialiuoju teisiniu pagrindu ir procesine prielaida kreiptis į teismą su ieškiniu, ginčijant 705-osios daugiabučio namo bendrijos atliktus mokesčių apskaičiavimus ir reikalaujant atitinkamai sumažinti prievolės sumą.Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė