Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. A. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 str. 2 d. ir nuteistas 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. L. A. perduotas B. B. priklausantis automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos priemonė ir perduotas valstybės nuosavybėn. 31 talpa su 43,61 litro namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais ir du plastikiniai maišai konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonės bei rezultatai ir sunaikinti.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

L. A. nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 28 dienos rytą Šiaulių mieste iš nenustatyto asmens nupirkęs namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus – 51,360 litro 44,6-45,3% tūrinės etilo alkoholio koncentracijos naminės degtinės, – turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gabeno B. B. priklausančiu automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Šiaulių į Kelmę keliu (duomenys neskelbtini), kol tą pačią dieną 7 val. 43 min. Kelmės mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, automobilį sustabdę Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai surado ir paėmė naminę degtinę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis L. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad L. A. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nusikaltimą padariusio asmens konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, L. A. pripažino kaltu pagal BK 201 str. 2 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme bei turto konfiskavimu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Nuteistasis L. A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tuo, kad jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išsiaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti būtina konstatuoti vieną iš trijų alternatyvų: kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti ją darant dalyvavusius asmenis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau šios aplinkybės nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi L. A. nėra visiškai nuoširdus, pripažįsta tik tas nusikalstamos veikos aplinkybes, kurios yra neginčijamai nustatytos kitais įrodymais. Kaltininko nuoširdus prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savanoriškai pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad L. A. inkriminuota veika buvo išaiškinta policijos pareigūnų pastangomis sustabdžius ir patikrinus apelianto vairuojamą automobilį. Tačiau nuteistasis L. A. ikiteisminio tyrimo metu (31 b. l.) ir teisme (180 b. l.) pripažino, kad naminę degtinę įsigijo Šiauliuose ir vežė į Kelmę turėdamas tikslą realizuoti, iš to užsidirbti pinigų, o tai rodo, kad L. A. savo kaltę pripažino nuoširdžiai, o ne tik dėl surinktų įrodymų. Atsižvelgiant į ta, yra pagrindas pripažinti, kad yra L. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d.

Nustačius L. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. kad L. A. yra vieną kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką, teistumas išnykęs, gabeno naminę degtinę turėdamas tikslą realizuoti, gabenamos naminės degtinės kiekis tik nežymiai viršijo minimalų BK 201 str. 2 d. numatyto neteisėtai gabenamo naminės degtinės kiekį, į jo šeimyninę ir turtinę padėtį – yra ūkininkas, iš banko turi paėmęs dvi paskolas, augina du nepilnamečius vaikus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamu Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-09-02 nuosprendžiu L. A. paskirta bauda mažinama iki 40 MGL (5200 Lt) (BK 62 str. 1, 2 d.).

Pagal BK 67 str. nuostatas turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, tam tikrais atvejais privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Teismas privalo kaltininkui skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais BK 72 str. numatytais atvejais. Minėtas straipsnis numato, kad konfiskuojamas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonė laikoma panaudota nusikalstamai veikai daryti ne tik tuo atveju, kai joje yra įrengta slėptuvė nusikaltimo dalykui gabenti, bet ir tada, kai ta transporto priemonė buvo panaudota nusikaltimui palengvinti ir be jos kaltininko tikslai negalėtų būti įgyvendinti. Apelianto teiginys, kad automobilyje nebuvo įrengta jokių slėptuvių naminei degtinei vežti, todėl jis negali būti laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone, yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nustatyta, kad L. A. turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gabeno B. B. priklausančiu automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 51,360 litro naminės degtinės iš Šiaulių į Kelmę. Akivaizdu, kad vienu kartu nugabenti tokį kiekį skysčių į Kelmę be transporto priemonės nuteistajam nebūtų pavykę. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad automobilis šioje situacijoje laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos numato, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad transporto priemonė, kuria L. A. gabeno naminę degtinę, nuosavybės teise priklausė jo žmonos sesers vyrui B. B. (9 b. l.), kuris nurodė, kad daugiau nei metai gyvena D. B. ir savo automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko L. A., kad įmontuotų dujinę įrangą (201, 208 b. l.). Tokias pat aplinkybes nurodė teisme apklausta liudytoja J. B. (159–160 b. l.). Ji taip pat nurodė, kad nežinojo, jog L. A. buvo teistas. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad B. B. perduodamas savo automobilį L. A. turėjo ir galėjo žinoti, jog jam priklausanti transporto priemonė bus panaudota nusikalstamai veikai daryti, todėl šiuo atveju, vadovaujantis BK 72 str. 5 d., iš L. A. konfiskuotina šio turto vertę atitinkanti pinigų suma. Pirmosios instancijos teismas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų šioje byloje netaikė ir dėl to jokių motyvų nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras pateikė teismui duomenis iš www.vmi.lt ir www.autoplius.lt tinklalapių (210–220 b. l.), kuriuose matyti automobilio „Audi 100“ rinkos kainos. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, prokuroras prašo konfiskuoti iš L. A. nusikalstamai veikai daryti panaudoto automobilio vertę pinigais. Kadangi byloje nebuvo nustatyta transporto priemonės vertė nusikaltimo padarymo dieną, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į duomenis, esančius www.vmi.lt ir www.autoplius.lt tinklalapiuose, kuriuose nurodoma automobilio „Audi 100“ rinkos kaina nuo 2700 Lt iki 4300 Lt, sprendžia, kad iš nuteistojo L. A. konfiskuotina vidutinė statistinė tokio automobilio rinkos kaina – 3500 litų.

Kolegija, atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai taikė BK 59 str. ir BK 72 str. nuostatas, todėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti L. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Pagal LR BK 201 str. 2 d. L. A. paskirtą baudą sumažinti iki 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas B. B. priklausantis automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, iš L. A. konfiskuoti nusikalstamai veikai daryti panaudoto automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę pinigais – 3500 (tris tūkstančius penkis šimtus) litų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.