- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-12
- Bylos Nr.
- 2-264-566/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14259-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialo
- Atsakovas
- A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- A. Ž.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei A. Ž., trečiajam asmeniui A. Ž., dėl draudimo išmokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad 2010-04-01 ieškovas su draudėju K. I. sudarė Įmonių turto draudimo sutartį Nr. 310-005553, pagal kurią buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2010-04-12 ir 2010-08-16 įvyko draudiminiai įvykiai, kurių metu, dėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykusių vandentiekio avarijų, iš minėto buto į draudėjui priklausančias patalpas prasiskverbęs vanduo apgadino draudėjui priklausantį apdraustą turtą. Nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei A. Ž.. Dėl 2010-04-12 įvykusio draudiminio įvykio ieškovas draudėjui išmokėjo 983,73 Lt draudimo išmoką, o dėl 2010-08-16 įvykusio draudiminio įvykio – 1101,10 Lt draudimo išmoką, viso ieškovas išmokėjo 2084,83 Lt draudimo išmoką. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, t.y. atsakovę. Ieškovas subrogacijos tvarka prašo priteisti iš atsakovės 2084,83 Lt draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 72-73).
Ieškovo atstovas, kuriam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku 2013-01-22 teismo posėdžio metu (b.l. 80), į teismo posėdį neatvyko, teisme gautas ieškovo atstovo prašymas bylą atidėti arba nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 90). Byla nagrinėjama ieškovo atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 1 d.).
Atsakovė, kuriai ieškinio su priedais kopijos bei teismo pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus įteikti viešojo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu (b.l. 85), per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai viešojo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu (b.l. 85). Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Trečiasis asmuo, kuriam ieškinio su priedais kopijos bei teismo pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus įteikti asmeniškai (b.l. 66), per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Trečiasis asmuo, kuriam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai teismo šaukimu (b.l. 88), į teismo posėdį neatvyko, teisme gautas prašymas nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant (b.l. 89), byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (ankstesnis pavadinimas ADB „ERGO Lietuva“) su draudėju K. I. sudarė Įmonių turto draudimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas apdraudė draudėjui priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuo įvairių draudimo sutartyje numatytų draudiminių rizikų (b.l. 22). Draudimo laikotarpis sutartyje numatytas nuo 2010-04-02 00.00 val. iki 2011-04-02 24.00 val.
Nustatyta, kad 2010-04-15, t.y. draudimo laikotarpiu, draudėjas K. I. raštu pranešė ieškovui apie 2010-04-12 įvykusį draudiminį įvykį, nurodydamas, kad 2010-04-12 draudėjas atėjęs į butą pamatė, kad buvo užlietas jo apdraustas butas ir padaryta žala, apie įvykį pranešta bendrijos pirmininkui (b.l. 16-19). 2010-04-15 ieškovo atstovas atvykęs į įvykio vietą ir apžiūrėjęs turtą, surašė Defektinį aktą, kuriame nustatė padarytos žalos mastą bei nurodė, kad kaimynai iš viršutinio aukšto savo kaltės nepripažino (b.l. 21). (duomenys neskelbtini)-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „A“ 2010-04-26 raštu pranešė ieškovui, jog 2010-04-12 draudėjo butas buvo užlietas iš antrame aukšte esančio buto – (duomenys neskelbtini), kurio savininkė yra atsakovė A. Ž., dėl netvarkingos santechnikos įrangos (b.l. 31). Pripažinęs minėtą įvykį draudiminiu ir įvertinęs padarytos žalos dydį, ieškovas apskaičiavo 983,73 Lt draudimo išmoką (b.l. 25), kurią 2010-06-18 išmokėjo draudėjui K. I. (b.l. 26). 2010-10-06 ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl žalos, padarytos užliejus apdraustą butą, atlyginimo, t.y. draudimo išmokos, atskaičius 1,6 proc. nusidėvėjimą, grąžinimo, regreso tvarka (b.l. 10). Duomenų apie tai, kad atsakovė atlygino ieškovo patirtą žalą, ieškovui išmokėjus draudimo išmoką, byloje nėra. Tuo pačiu nustatyta, kad 2010-08-18 draudėjas K. I. raštu pranešė ieškovui apie 2010-08-16 įvykusį dar vieną draudiminį įvykį, nurodydamas, kad 2010-08-16 draudėjas dienos metu pastebėjo šlampančias lubas, t.y., kad jo apdraustas butas buvo vėl užlietas ir padaryta žala, apie įvykį draudėjas pranešė bendrijos pirmininkui (b.l. 13-15). 2010-08-18 ieškovo atstovas atvykęs į įvykio vietą ir apžiūrėjęs turtą, surašė Defektinį aktą, kuriame nustatė padarytos žalos mastą, t.y., jog užliejimo metu buvo apgadintos lubų plokštės (b.l. 20). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „A.“ 2010-08-16 surašė Aktą dėl padarytos žalos, kuriame nurodė, kad draudėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2010-08-16 buvo užlietas iš antrame aukšte esančio buto – (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovei A. Ž. (b.l. 30). Pripažinęs minėtą įvykį draudiminiu ir įvertinęs padarytos žalos dydį, ieškovas apskaičiavo 1101,10 Lt draudimo išmoką (b.l. 23), kurią 2010-09-16 išmokėjo draudėjui K. I. (b.l. 24). 2010-09-27 ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl žalos, padarytos užliejus apdraustą butą, atlyginimo, t.y. draudimo išmokos grąžinimo, regreso tvarka (b.l. 9). Duomenų apie tai, kad atsakovė atlygino ieškovo patirtą žalą, ieškovui išmokėjus draudimo išmoką, byloje nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 str. 1 d., jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.1015 str., prašo priteisti iš atsakovės, kaip už žalos padarymą atsakingo asmens, draudėjui išmokėtas draudimo išmokas regreso tvarka. Pažymėtina, kad CK 6.1015 str. nustato civilinės atsakomybės taikymo pagrindą, kurios taikymui būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį, išskyrus kaltę, kuri tokiais atvejais yra preziumuojama (CK 6.266 str.).
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl draudiminių įvykių įvykimo fakto ir dėl minėtų draudiminių įvykių metu padarytos žalos dydžio nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta 2084,83 Lt žalos (draudimo išmokų) dydį įrodytu.
Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.). Taigi, įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Minėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.). Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų ir paaiškinimų nustatyta, kad apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pirmame pastato aukšte. Virš minėto apdrausto buto, antrame pastato aukšte, yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei A. Ž. (b.l. 38-39). Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini)-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „A.“ 2010-04-26 rašto ir 2010-08-16 Akto dėl padarytos žalos matyti, kad tiek 2010-04-12, tiek 2010-08-16 įvykusio draudiminio įvykio atveju Bendrija konstatavo, kad apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas būtent iš virš minėto buto esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pastarajame bute netvarkingos ar sugadintos santechnikos įrangos (b.l. 30-31). Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes byloje nėra. Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, pripažįsta įrodytu faktą, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek 2010-04-12, tiek 2010-08-16 įvykusio draudiminio įvykio atveju buvo užlietas būtent iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) nutekėjusiu ir į butą Nr. (duomenys neskelbtini) prasiskverbusiu vandeniu.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė būdama santechnikos įrangos, esančios bute adresu (duomenys neskelbtini), savininke, nesilaikė CK 6.263 str. 1 d. nustatytos pareigos, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, dėl ko įvykus santechnikos įrangos, esančios atsakovės bute, avarijai vanduo nutekėjo į nukentėjusiojo K. I. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jį užliejo padarydamas žalą turtui (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str.).
CK 6.266 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 str. nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t.y. griežtą civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-62/2009; kt.), todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Taip pat šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui reikia įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 str. 1 d. nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, ir į tai, kad pagal CK 6.266 str. 1 d., statinio savininkas (valdytojas) atsako be kaltės, konstatuotina, kad yra nustatytos visos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos.
Pagal CK 6.1015 str. 1 d., jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atlygino nukentėjusiam asmeniui žalą, kuri atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 2084,83 Lt draudimo išmoka.
Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2084,83 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-01-22 dienos (b.l.72,73) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas viso patyrė 76,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 71,00 Lt sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 3) ir 5,90 Lt išlaidos už GRT ir NTR išrašus. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 9 p. bei 93 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistina 76,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., valstybės naudai iš atsakovo priteistina 21,23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, j.a.k. 302912288, iš atsakovės A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), 2084,83 Lt (du tūkstančius aštuoniasdešimt keturis litus 83 ct) draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2084,83 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-01-22 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir lygiomis dalimis 76,90 (septyniasdešimt šešis litus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), 21,23 Lt (dvidešimt vieną litą 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.