Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu šiomis aplinkybėmis:

jis laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 29 d. iki 2022 m. liepos 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Gariūnų turgavietėje, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, įgijęs nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro PM 49 modelio pneumatinį pistoletą „Borner Nr. (duomenys neskelbtini)“, skirtą šaudyti 4,5 mm (.177) pneumatiniams ginklams skirtomis BBS tipo kulkomis, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas prie D kategorijos pneumatinių nešaunamųjų ginklų, neteisėtai šį nešaunamąjį ginklą nešiojo su savimi iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. 12.23 val. – 12.40 val., kol aukščiau minėtą pneumatinį nešaunamąjį ginklą kratos metu rado ir poėmio metu paėmė policijos pareigūnai.

Be to, M. J. 2022 m. liepos 31 d. apie 08.30 val. (duomenys neskelbtini), įsibrovė į įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią kavinę „(duomenys neskelbtini)“, tyčia, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, t. y. nurodytai įmonei priklausantį turtą – pinigus, panaudodamas nešaunamąjį ginklą – pneumatinį pistoletą „Borner Nr. (duomenys neskelbtini)“, skirtą šaudyti 4,5 mm (.177) pneumatiniams ginklams skirtomis BBS tipo kulkomis, demonstratyviai nukreipdamas pistoletą į kavinės darbuotojos D. Ž. pusę ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, liepė atidaryti kavinės kasos aparatą bei seifą, iš kur pagrobė kavinei priklausančius pinigus – 706,77 Eur, taip neteisėtai užvaldė šiuos svetimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 706,77 Eur grynuosius pinigus.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną jam įvyko emocinis sprogimas. Kavinėje įvyko konfliktas tarp jo ir kavinės darbuotojos. Tikslo pagrobti turtą neturėjo. Ginklą buvo įsigijęs kaip žaislą, be jokio tikslo jį naudoti. Įsigijo jį Gariūnų turgavietėje liepos mėnesį, dieną ar dvi iki įvykio. Ginklas metaliniu korpusu, bet iš arti matosi, kad jis žaislinis. Jo duslintuvas pernelyg mažas, kad atrodytų kaip tikras. Vaikystėje mėgo plastikinius kovinius ginklus, turi žaislinių plastikinių ginklų kolekciją, norėjo tikrą ginklą turėti savo kolekcijoje. Kadangi labai džiaugėsi šiuo pirkiniu, nešiojosi jį kuprinėje. Jo net nebuvo parsivežęs namo. Bet vėliau būtų jį parsinešęs namo, kadangi tikslo jį nuolat nešiotis taip pat neturėjo. Žinojo, kad jis gali iš didelio atstumo pataikyti į taikinį, kad juo šaudoma plastikinėmis arba metalinėmis kulkomis. Bet nebuvo anksčiau šaudęs. Nebuvo susipažinęs su tvarka, numatančia, kad tokiam ginklui reikia leidimo. Jam pardavėjas apie tai nepranešė, nors turėjo tai padaryti. Tenorėjo turėti jį sau, nenorėjo niekam juo padaryti skriaudos. Įsigytu ginklu šaudė miške ginklo įsigijimo dieną. Iššaudė kokį trečdalį kulkų iš kulkų dėžutės. Buvo dėžutėje apie 200-250 kulkų. Šaudė į kankorėžius, skardines. Šūviai juos veikė. Šaudymų buvo kokie 3-5 kartai. Kai policija jį sulaikė, visus daiktus geranoriškai atidavė. Pripažįsta kaltę, kad įsigijo ginklą iš anksto nepasidomėjęs teisiniu reglamentavimu.

Tikriausiai per daug prisižiūrėjo filmų, bandė vaidinti kietą. Konflikto kavinėje metu tenorėjo pagąsdinti darbuotoją. Jam atrodė, kad ji su juo įžūliai pasielgė, todėl norėjo ją tik išgąsdinti. Ji pavartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius ir net neleido atsigerti vandens. Kavinėje ji buvo viena. Pripažįsta, kad pasielgė neadekvačiai. Kavinėje jis nebuvo su ginklu. Su savimi turėjo tik baltos spalvos telefoną. Nefilmavo kavinės durų prieš patekdamas į kavinę. Neatsimena, ar iki įvykio būdamas kavinėje klausinėjo, kiek pamainoje dirba žmonių. Tačiau klausė, kokia kavinės apyvarta, nes planavo įsidarbinti tos pačios bendrovės kavinėje prie (duomenys neskelbtini), tai norėjo žinoti, ar dirbs vienas, ar ne. Darbo pokalbyje jam nebuvo atsakyta į šį klausimą. Norėdamas įsivaizduoti savo darbo pobūdį, lygino darbotvarkes su (duomenys neskelbtini) kavine, klausinėjo apie darbo laiką. Klausinėjo, kiek būna lankytojų. Pinigais jis nesidomėjo. Tiesiog turėjo įsivaizdavimą, kad kasoje laikomi smulkūs pinigai, o stambūs – sandėliuke, seife. Toje kavinėje lankydavosi du-tris kartus per savaitę. Užsisakydavo nestandartines kavas. Po to sėdėdavo internete, bendraudavo su draugais. Į „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), atėjo 2022 m. liepos 31 d. rytą. Atėjo, norėdamas užsisakyti kavos. Nuo kelių valandų ji dirba, nepastebėjo. Kiek atsimena, padavėja jam pasakė „Valink iš čia“. Po konflikto su padavėja išėjo. Išėjęs surūkė cigaretę. Rūkydamas pagalvojo, kad padavėja negražiai su juo pasielgė, ir norėjo iškrėsti jai išdaigą, manė, kad taip ją pamokys. Dabar niekaip negali pateisinti savo veiksmų. O tada kitaip galvojo. Jo toks būdas, kad nuoskaudas labai ima į save ir iškart žmogui nepasako, kas jo galvoje. Grįždamas išsitraukė ginklą (įeidamas į vidų jau turėjo jį ištraukęs) ir pasakė merginai, kad ištrauktų pinigus iš kasos. Ji ištraukė pinigus. Neskaičiavo, kiek jų buvo, galėjo būti apie 200 Eur. Atidavė pinigus jam. Tada liepė paimti raktus nuo seifo. Ji atsakė, kad nežino, kur raktas. Tačiau kai prieš kokias dvi savaites vyko baristų mokymai, buvo girdėjęs, kaip vienas barista kitam sakė, kad raktas nuo seifo yra prie kasos. Pakartojo reikalavimą, pridurdamas, kad jis žino, kad ji žino, kur yra seifo raktas. Pinigų suma jam neturėjo reikšmės, norėjo tik merginą išgąsdinti. Atrakinusi seifą mergina jam atnešė dar apie 500 Eur. Centų tarp tų pinigų nebuvo. Nežino, kodėl jie įrašyti į kaltinimą. Pripažįsta, kad padavėja išsigando. Bet jis tuo metu norėjo, kad ji jaustųsi taip pat blogai, kaip jautėsi jis. Supranta, kad ji psichologiškai labai nukentėjo. Žino, kad kreipėsi į psichologus pagalbos. Pripažįsta, kad prieš išeidamas iš D. reikalavo dokumento. Grasinimai jai buvo spontaniški, neturėjo tikslo juos įgyvendinti. Supranta, kad grasinimų ji išsigando. Tuo metu jos vardo nežinojo. Bet bendraujant toje kavinėje su baristomis, ji visada labai šiurkščiai į jį žiūrėdavo. Gavęs pinigus, išsikvietė taksi, nuvažiavo į Kauno Akropolį ir prisipirko daiktų. Tuomet nuėjo į kavinę pavalgyti. Su sutiktu kažkokiu vaikinu išgėrė alkoholinių gėrimų. Tuomet suprato, kad nuo atsakomybės nepabėgs, ir nusprendė grįžti į Vilnių. Grįžo namo ir užmigo, tikėdamasis, kad arba jį susiras, arba jis pats kitą dieną prisiduos. Iš gautų pinigų liko kokie 50 Eur, o įgyti daiktai guli namuose. Fotoaparatą atidavė Kauno stotyje benamiui, nes šis prašė pinigų. Nusikaltimu padarytą žalą atlygino. Tuo metu tėvai buvo ant skyrybų ribos. Jo emocinė būklė buvo labai sunki. Nesuvokė tuo momento visko. Labai neigiamai vertina visą situaciją, dirba su savimi, kad tai nepasikartotų, kad niekam daugiau nepakenktų. Po suėmimo paleistas į laisvę ėmėsi kurti savo gerovę, savarankiškai mokosi programavimo. Dabar dalyvauja įvadiniuose kursuose, paskui ims mokytis rimčiau, susiras darbą. Sesuo padės įsidarbinti programavimo sferoje, jam ši sfera labai patinka. Užsirašė pas psichiatrą. Padeda mamai ir patėviui namuose, su namų ruoša. Kasa sniegą, padeda kaimynui. Labai gailisi dėl to, ką padarė, keičia savo elgesį, nenori niekam daugiau pakenkti. Anksčiau galvojo apie baristos darbą. Buvo įsidarbinęs barista ir kartu norėjo baigti programavimo kursus. Jo elgesys kavinėje buvo daugiau vaidyba, įsivaizdavo, kad elgiasi kaip koks banditas. Jam tuo metu net nereikėjo jokios pinigų sumos. Išleido juos spontaniškai. Tai buvo trumpalaikis džiaugsmas materialinėmis vertybėmis. Jis neturėjo tikslo gauti pinigų tam, kad prisipirktų tų daiktų. Iššvaistė pinigus daiktams, kurių jam net nereikėjo. Plėšimo iš anksto jis neplanavo. Kavinės raktą merginoms atnešė, norėdamas parodyti, kad negerai jį laikyti duryse, nes kažkas gali jį paimti. Tai buvo geranoriškas gestas. Apie apyvartą galimai klausė, nes ketino toje srityje dirbti, jam buvo įdomu. Klausinėti apie inventorizaciją ir inkasaciją tikslo neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas

BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas ar grasinimas juo yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant (grasinant panaudoti) smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, daro išvadą, jog yra įrodyta, kad M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. J. savo kaltę iš esmės pripažino, nurodydamas, kad 2022 m. liepos 31 d. rytą susierzinęs dėl grubaus kavinės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos elgesio su juo, nusprendė šią pamokyti, todėl pagrasinęs su savimi nešiojamu pneumatiniu ginklu, pareikalavo atiduoti pinigus, buvusius kavinės kasoje, o po to ir seife. Gavęs pinigus, su jais pasišalino iš kavinės, taksi automobiliu nuvyko į Kauną, kur pagrobtus pinigus spontaniškai išleido įvairiems daiktams (fotoaparatui, telefono įkrovikliui, powerbankui, ausinėms, avalynei ir pan.) ir savo malonumui (pietums kavinėje, alkoholiniams gėrimams). Neneigia, kad plėšimo metu grasino merginai tiek ginklu, tiek žodžiais. Tikslo jai pakenkti neturėjo, grasinimai tebuvo priemonė, kad ji atiduotų pinigus, buvusius kasoje ir seife. Taip pat kaltinamasis neneigė, kad išeidamas su pagrobtais pinigais iš kavinės dar kartą pagrasino nukentėjusiajai, reikalaudamas, kad ši apie įvykį niekam nepraneštų, sakydamas, jog priešingu atveju sužinos, kur ji gyvena, žino, kur ji dirba. Apie seifą žinojo, nes prieš keletą dienų lankydamasis kavinėje stebėjo, kaip yra apmokama nauja darbuotoja (barista), ir nugirdo kavinės darbuotojų kalbas apie seifą ir vietą, kur yra laikomi kasos ir seifo raktai. Šias kaltinamojo nurodomas aplinkybes visiškai patvirtino kiti byloje surinkti duomenys, pirmiausiai kavinės apsaugos kamerų vaizdo įrašai, kuriuose objektyviai užfiksuoti kaltinamojo veiksmai kavinėje 2022 m. liepos 31 d. bei jo ankstesnis lankymasis joje 2022 m. liepos 29 d. Iš vaizdo įrašų išeina, jog įvykio dieną, apie 8.28 val. M. J. buvo trumpam užėjęs į kavinę, iš pagalbinių patalpų atėjusi darbuotoja kažką jam pasakė, po to kaltinamasis iš kavinės pasišalino, apie 8.30 val. antrą kartą įėjęs į kavinę, eidamas pro prekystalį su dešine ranka iš priekio dešinės pusės (galimai iš po diržo), ištraukė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir laikydamas jį dešinėje rankoje, nukreipęs į darbuotoją, priėjo prie jos. Tarp jų vyko trumpas pokalbis, kurio metu mergina lenkiasi prie kasos, atlieka kažkokius veiksmus (ją tuo metu užstoja kaltinamasis), vėliau kažką sakydamas M. J. nusiveda nukentėjusiąją į pagalbines patalpas, kuriose nefilmuojama. Jiems nueinant nuo kasos, matyti atidarytas ir tuščias kasos stalčius. Po to matyti, kaip išėjęs iš pagalbinių patalpų, kaltinamasis vienas pasišalina iš kavinės, o po kurio laiko iš tų pačių patalpų išėjusi mergina dairosi, tuomet paima nuo lentynos telefoną ir ruošiasi skambinti. Nukentėjusioji D. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme detaliai nupasakojo 2022 m. liepos 31 d. ryto įvykius, nurodydama, jog jai tvarkantis kavinėje prieš darbo dieną, į kavinę įėjęs kaltinamasis kažko paprašė (neprisimena, ar į tualetą, ar vandens), tačiau kavinė dar nedirbo, ir ji pareikalavo kaltinamojo išeiti. Neneigė, kad reikalavimas buvo išsakytas gruboka forma, nes ji buvo viena, o kaltinamasis jai ir kolegėms jau prieš keletą dienų buvo sukėlęs įtarimą savo keistu elgesiu ir ji jo prisibijojo. Iš pradžių kaltinamasis neprieštaraudamas išėjo, tačiau po kurio laiko grįžo ir atstatęs į ją ginklą pareikalavo atiduoti pinigus iš kasos. Grasino ją sužaloti ginklu arba dujiniu balionėliu. Ji išsigandusi atidavė kasos pinigus, tuomet kaltinamasis pareikalavo eiti prie seifo ir atiduoti pinigus iš jo. Nors iš pradžių ji bandė išsisukti sakydama, kad nežino, kur yra seifo raktas, jis atrėmė jos žodžius teigdamas, kad jam yra žinoma, kad tai netiesa, ji žino, kur yra seifo raktas. Pagrasino šauti jai į akį, po to ji bijodama sužalojimų nuvedė jį prie seifo tarnybinėse patalpose ir atidavė jame buvusius pinigus. Išeidamas kaltinamasis pareikalavo niekam nepranešti apie įvykį, pagrasino, kad priešingu atveju sužinos, kur ji gyvena, ir ją susiras. Šie nukentėjusiosios parodymai buvo detalūs, nuoseklūs ir iš esmės atitiko kaltinamojo duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu iš pateiktų kelių asmenų nuotraukų nukentėjusioji atpažino M. J. kaip plėšimą įvykdžiusį asmenį. Apžiūrėdama kavinės apsaugos kamerų vaizdo įrašus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad juose užfiksuota ji ir kaltinamasis.

Kaltinamasis M. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad plėšimą jis įvykdė spontaniškai dėl sukilusių emocijų po to, kai buvo išvarytas iš kavinės, kurioje norėjo atsigerti. Teismas nelinkęs tikėti šia jo versija. Byloje surinktų įrodymų visuma liudija priešingai. Prieš keletą dienų iki nusikaltimo buvo įsigytas pneumatinis pistoletas. Šį pirkinį kaltinamasis aiškino tuo, kad norėjo jo kaip kolekcinio objekto savo ginklų kolekcijai. Tačiau kratos bute metu neužfiksuota, kad kaltinamojo namuose būtų buvusi kokia nors imitacinių ginklų kolekcija. Be to, iš jo paties parodymų matyti, kad kiti kolekcijos objektai buvo išimtinai tik žaisliniai ginklai, tikroviškai atrodančios ginklų imitacijos, tuo tarpu ginklas, kurį jis turėjo plėšimo metu, buvo ne šaunamasis, tačiau tikras pneumatinis ginklas. Teismas netiki sutapimu, kad pirmą tikrą ginklą kaltinamasis kolekcijai sumanė įgyti būtent kelios dienos iki nusikaltimo. Teismo įsitikinimą, kad ginklas buvo įgytas tikslingai, ruošiantis plėšimui, sustiprina kaltinamojo elgesys kavinėje prieš dvi dienas iki nusikaltimo. Tiek nukentėjusioji, tiek kita kavinės darbuotoja R. Š. pagal vaizdo įrašus iškart identifikavo, kad plėšimą įvykdęs asmuo – vaikinas, kuris prieš kelias dienas įtartinai elgėsi kavinėje, domėdamasis dalykais, kurie paprastiems klientams nerūpi – kiek darbuotojų dirba pamainos metu, kada daromos inkasacijos, ilgai ir atidžiai stebėjo baristos darbą. Šis kaltinamojo elgesys taip pat užfiksuotas 2022 m. liepos 29 d. kavinės apsaugos kamerų įrašuose, iš kurių matyti, kad kaltinamasis tikslingai pasirenka būti vietose, iš kurių matyti kavinės prekystalio vidinė pusė, kurioje stovi kasos aparatas. Ilgai ten stoviniuoja, stebi. Vieta šalia kavinės šaldytuvo, kurioje jis stoviniavo, nėra skirta klientams, tai daugiau tarnybinė kavinės zona. Nukentėjusioji patvirtino, kad iki plėšimo klientui neįprastų ir su aptarnavimų nesusijusių dalykų vaikinas mėgino klausinėti ir jos, tačiau ji atsisakė su juo bendrauti. Nors kaltinamasis savo elgesį aiškino tuo, kad ketino įsidarbinti barista ir jį domino būsimo darbo niuansai, tačiau šiuos jo parodymus teismas vertina kaip gynybinę ir tiesos neatitinkančią versiją. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog nuo 2022 m. liepos 20 d. M. J. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau sutartame darbe taip ir nepasirodė, todėl darbo sutartis buvo anuliuota 2022 m. rugpjūčio 1 d. (1 t., b. l. 72). Toks kaltinamojo elgesys nesuderinamas su deklaruojamu noru dirbti barista, kuo jis mėgino prisidengti klausinėdamas kavinės darbuotojas apie jų darbo tvarką. Teisme jis aiškino, kad buvo sutrikęs po patirto autoįvykio, todėl darbe nepasirodė, tačiau vaizdo įrašuose nematyti jokių šio įvykio pasekmių, kaltinamasis atrodo žvalus, energingas. Jis turėjo laiko ir jėgų lankytis būsimo plėšimo vietoje, intensyviai bendrauti su padavėjomis, aiškintis jį dominančius kavinės tvarkos niuansus, tačiau tuo pačiu net dešimt dienų neva negalėjo nuvykti į sutartą darbo vietą ar bent jau informuoti darbdavį apie jį ištikusius nesklandumus. Be to, nesuprantama, kodėl jis nėjo būsimo darbo niuansais domėtis į kavinę, kurioje ketino dirbti, nestebėjo savo būsimo darbo vietoje nusistovėjusios darbo tvarkos. Kavinės 2022 m. liepos 29 d. vaizdo kamerų įrašai, nukentėjusiosios D. Ž. ir liudytojos R. Š. nurodomos aplinkybės apie tos dienos bendravimo su kaltinamuoju turinį leidžia teismui manyti, jog tyčia apiplėšti kavinę kaltinamajam susiformavo iki nusikaltimo dienos ir nusikaltimas nebuvo įvykdytas spontaniškai, kaip teigia kaltinamasis. Kaltinamojo teiginius, kad jis tik norėjo pagąsdinti jį įskaudinusią kavinės darbuotoją, paneigia jo elgesys po nusikaltimo. Jei pinigai nebuvo kaltinamojo neteisėtų veiksmų motyvas ir tikslas, nebuvo būtina juos leisti, būtų buvę logiška juos grąžinti po to, kai „atkeršijo“ kavinės darbuotojai, nesunkinant savo padėties. Tačiau kaltinamasis nedelsdamas juos ėmė leisti savo poreikiams, kas taip pat sustiprina teismo įsitikinimą, kad nusikaltimas buvo padarytas iš savanaudiškų, o ne kokių kitų paskatų. Pažymėtina ir tai, kad gavęs kavinės kasoje buvusius pinigus, kaltinamasis jais nepasitenkino ir privertė nukentėjusiąją atidaryti kavinės seifą bei atiduoti jam seife buvusius pinigus. Ši aplinkybė taip pat rodo, kad kaltinamasis nusikaltimą darė vedamas pirmiausiai savanaudiškų motyvų, o ne dėl įžeisto orumo, priešingu atveju jo satisfakcijai būtų užtekę merginos išgąsčio ir simbolinės pagrobtos sumos.

Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Akcentuotina ir tai, kad fizinis smurtas, grasinimai, kitaip atimta galimybė priešintis, gali būti naudojami ne tik prieš patį turto savininką ar teisėtą jo valdytoją, bet ir prieš kitus asmenis, kurie dėl darbo santykių ar kitų priežasčių tuo metu turi kaltininko pageidaujamą turtą, taip pat ir prieš atsitiktinai turto buvimo vietoje esančius asmenis, jeigu jie kaltininko manymu gali sutrukdyti neteisėtiems jo veiksmams. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis fiziniu smurtu grasino kavinės darbuotojai, kad gautų galimybę prieiti prie rakinamos kasos ir seifo ir pagrobti kavinę valdančiai bendrovei priklausantį turtą. Grasindamas nukentėjusiajai D. Ž. nešaunamuoju ginklu ir žadėdamas ją sužaloti, t. y. grasindamas panaudoti smurtą jos atžvilgiu, palaužė nukentėjusiosios valią priešintis ir tokiu būdu gavo priėjimą prie svetimo turto bei jį pasisavino. Šie jo veiksmai atitinka objektyviuosius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Teismas neabejoja, kad M. J. veikė tiesiogine išankstine tyčia. Grasindamas ginklu kaltinamasis suvokė, kad tokiu būdu palaužia nukentėjusiosios valią pasipriešinti, ir tikslingai to siekė, o imdamas kavinės kasos ir seifo pinigus, neabejotinai suprato, kad tai svetimas, jam nepriklausantis turtas ir jį pasisavindamas jis daro turtinę žalą kavinės savininkui – įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet norėjo taip veikti. Pagrobto turto vertė kaltinamojo veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Su pagrobtu turtu kaltinamasis sėkmingai pasišalino iš nusikaltimo vietos ir juo visiškai disponavo, leisdamas pinigus savo reikmėms, todėl veika vertinama kaip baigtas nusikaltimas. M. J. veiksmai visiškai atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. BK 258 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali. Nusižengimas laikomas baigtu nuo ginklo neteisėto įgijimo ir nešiojimo ne namų sąlygomis pradžios, o pasekmės nėra būtinasis veikos požymis. Svarbu, kad kaltininkas suvokia aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos dalyką bei objektyviąją pusę ir nori taip veikti. Norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nukreipimas nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2005 m. balandžio 26 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334/2005). Pirmiau nurodyti BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį, t. y. siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, būtina nustatyti arba 1) neteisėtą nešaunamojo ginklo įgijimą, arba 2) neteisėtą kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto įgijimą, arba 3) neteisėtą nešaunamojo ginklo nešiojimą, arba 4) neteisėtą kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto nešiojimą.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti ne tik objektyvųjį nešaunamojo ginklo įsigijimo neteisėtumą, bet ir šiam baudžiamajam nusižengimui būdingą tyčią, t. y. kad asmuo suvokė, jog jo veiksmai yra neteisėti ir pavojingi įstatymo saugomai vertybei (įstatymo reglamentuotai ginklų ir šaudmenų apyvartai, visuomenės saugumui), ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312-788/2018). Analizuojant šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, teismo vertinimu, nėra galimybės įžvelgti kaltinamojo tyčios siekiant neteisėtai įgyti nešaunamąjį ginklą.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis M. J. įgijo ir nešiojo pneumatinį pistoletą, priskiriamą D kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 1 punktas numato, kad pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 džaulio (J) iki 7,5 džaulio (J), priskiriami D kategorijos ginklams. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2022 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvada patvirtina, kad tirti pateiktas pistoletas yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (JAV) 4,5 mm (.177) kalibro, PM 49 modelio pneumatinis pistoletas Borner Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) pneumatiniams ginklams skirtomis BBS tipo kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis pneumatinis pistoletas priskiriamas prie D kategorijos pneumatinių nešaunamųjų ginklų (gamintojas nurodo, kad iššautų kulkų kinetinė energija yra iki 3J).

Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 10 dalį D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiam prekiautojui pateikę asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Iš šio įstatymo reglamentavimo matyti, kad D kategorijos ginklus, jų šaudmenis pilnamečiai fiziniai asmenys gali įsigyti be leidimų, jais prekiaujančiam prekiautojui pateikę tik asmens dokumentą. M. J. ginklo įgijimo metu buvo pilnametis ir D kategorijos ginklą galėjo nusipirkti be jokio leidimo, patvirtindamas jo pardavėjui tik savo amžių.

Pagal kaltinimo formuluotę M. J. D kategorijos ginklo įgijimo neteisėtumas matomai siejamas su tuo, kad jis ginklą įsigijo turgavietėje, o ne specializuotoje įstaigoje – ginklų parduotuvėje. Tačiau vien faktas, kad asmuo perka ginklą, kurio įgijimui nereikalingas specialus leidimas, ne ginklų parduotuvėje, akivaizdaus jo veikos neteisėtumo neapsprendžia. Teismas pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas tiesiogiai prie D kategorijos ginklų įgijimo reikalavimų nenumato pareigos D kategorijos ginklą įgyti tik ginklų parduotuvėje. Negana to, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis be kita ko numato, jog D kategorijų ginklais, išskyrus D kategorijos šaltuosius ginklus, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis turi teisę prekiauti Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys, turintys licenciją ar rašytinį sutikimą prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis. Tokią licenciją ar rašytinį sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas. Tik pagal iki 2011 m. kovo 1 d. galiojusį teisinį reglamentavimą D kategorijos ginklus būdavo galima įsigyti griežtai tik iš juridinių asmenų. Nuo 2011 m. kovo 1 d. pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui vien faktas, kad ginklas įgyjamas ne ginklų parduotuvėje, o iš fizinio asmens – kad ir turgaus prekeivio, savaime ginklo įgijėjui nebėra faktorius, akivaizdžiai liudijantis ginklo įgijimo neteisėtumą.

Minėto Įstatymo 11 straipsnio 4 dalis numato, kad draudžiama įsigyti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, išskyrus šaltuosius D kategorijos ginklus, iš asmenų, kurie neturi teisės verstis prekyba civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis ar tarpininko veikla. Tokiu būdu įstatymas netiesiogiai numato asmeniui pareigą įsitikinti, kad jis ginklą įgyja iš licenciją prekiauti šios kategorijos ginklais turinčio asmens. Tačiau teismas pažymi, kad šioje byloje asmuo, pardavęs M. J. ginklą, nenustatytas ir nei kaltinamajam, nei tyrimui, nei teismui nėra žinoma, ar prekeivis kaip fizinis asmuo (ar juridinio asmens atstovas) turėjo licenciją prekiauti ginklais, todėl aplinkybė, kad kaltinamasis ginklą įgijo iš licencijos prekiauti ginklais neturinčio asmens, tegali būti prielaida, grindžiama tik faktu, kad ginklas įgytas turgavietėje. Šią prielaidą patvirtinančių objektyvių duomenų nėra. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Iš M. J. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis buvo nuoširdžiai įsitikinęs, kad pilnamečiam asmeniui nėra teisinių kliūčių įgyti pneumatinį ginklą, kas pagal aptartą teisinį reglamentavimą iš esmės ir yra tiesa.

Vertinant aptartą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismo įsitikinimu, nepakanka duomenų teigti, kad įgydamas nedidelio galingumo pneumatinį ginklą, M. J. iš anksto žinojo, kad ginklą įgyja neteisėtai (t. y. iš licencijos prekiauti šios rūšies ginklais neturinčio prekeivio) ir siekė taip veikti, todėl kaltinimas neteisėtu D kategorijos ginklo įgijimu šalintinas iš kaltinimo.

Tuo tarpu D kategorijos ginklo nešiojimas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo draudžiamas vienareikšmiškai. Šio įstatymo 31 straipsnio 2 punkto 2 papunktis numato, jog nešiotis D kategorijos ginklą jo savininkui ir naudotojui draudžiama, išskyrus elektros šoko įtaisus, dujų įrenginius. Pažymėtina, kad įstatymas net nenumato galimybės tokio ginklo nešiojimui įgyti leidimo. Leidimai išduodami nešiotis tik A, B, C kategorijos ginklus.

Asmuo, ketinantis disponuoti ginklu, turi pareigą domėtis įstatyminiu reglamentavimu ir žinoti ginklų savininko ir naudotojo pareigas, todėl kaltinamojo pasiteisinimas, kad prekeivis neįspėjo jo, kad šio ginklo nešiotis negalima, jo atsakomybės nešalina. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam M. J. galiojo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas draudimas nešiotis kaltinime nurodytą pneumatinį pistoletą (t. y. D kategorijos pneumatinį nešaunamąjį ginklą) ir šį draudimą kaltinamasis, kaip ginklo savininkas ir naudotojas, privalėjo žinoti ir jo laikytis. Atitinkamai jo veika (neteisėtas ginklo nešiojimas) atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Dėl bausmės

Už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiama bauda arba areštu.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors M. J. nebuvo visiškai sąžiningas kalbėdamas apie nusikaltimo motyvus ir tyčios susiformavimo momentą, tačiau jokių paties nusikaltimo faktinių aplinkybių jis neneigė. Iš kaltinamojo elgesio ir parodymų teisminio proceso metu matyti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, tik gėdos ir baimės pasunkinti savo padėtį jausmas matomai jam neleidžia būti visiškai atviram dėl aplinkybių, paskatinusių jį padaryti nusikalstamas veikas. Nusikalstamų veikų padarymo motyvai neturi reikšmės jo veikos kvalifikavimui, todėl teismas nelaiko, kad jis nepripažįsta kaltės, nutylėdamas savo neteisėto veikimo priežastis. Taip pat M. J., padedamas šeimos, savanoriškai atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą bendrovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir neturtinę žalą nukentėjusiajai D. Ž., kas taip pat lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes M. J., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), į tai, kad kaltinamasis padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra sunkus nusikaltimas (BK 180 straipsnio 2 dalis), kita – baudžiamasis nusižengimas (BK 258 straipsnio 2 dalis), į tai, kad abi nusikalstamos veikos padarytos veikiant išankstine tyčia, viena nusikalstama veika yra smurtinis nusikaltimas, nukreiptas ne tik į svetimos nuosavybės užvaldymą, tačiau ir į asmens sveikatą.

M. J. praeityje neteistas (2 t., b. l. 163). Per trejus metus (duomenys tikrinti 2022 m. rugpjūčio 1 d.) du kartus baustas administracine tvarka: vieną kartą už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto, kitą – už vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Abi paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 167-162).

M. J. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, į įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 149), VšĮ Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale negydytas, į įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 146). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 2021 m. (nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 147), laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki 2022 m. liepos 19 d. keturis kartus konsultuotas VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centre (nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 158).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2022 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjimo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 2, b. l. 158).

Minėta, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus nėra. Taip pat atsižvelgtina, kad bendrai nusikaltimais padaryta žala nėra ypatingai didelė, realaus fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo padaryta, tik psichologinis poveikis. Nors teismo medicinos specialistai neabejojo M. J. pakaltinamumu, tačiau vis tik atsižvelgtina, kad jis turėjo rimtų psichinės sveikatos problemų, 2021-2022 m. jam buvo diagnozuoti (duomenys neskelbtini), paskutinė konsultacija pas psichiatrą suteikta vos kelios savaitės iki nusikaltimo, bylai aktualiu laikotarpiu buvo sudėtinga situacija šeimoje (tėvai skiriasi), kas neabejotinai neigiamai veikė ir taip pažeidžiamo dėl ligos kaltinamojo nuotaikas, elgesį ir galėjo jį išmušti iš logiško mąstymo vėžių bei įtakoti neracionalius sprendimus gyvenime, dėl kurių šiuo metu jis nuoširdžiai apgailestauja. Šiuo metu kaltinamasis siekia įgyti gerai apmokamą (duomenys neskelbtini) specialybę, atliko praktiką, teigiamai charakterizuojamas bendrovės, kurioje atliko praktiką, administracijos, atnaujino lankymąsi pas psichikos sveikatos specialistus, kas rodo, jog jis stengiasi sugrąžinti savo gyvenimą į normalias vėžes, siekia ateityje pajamas gauti tik iš teisėtos veiklos, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Apibendrinant, M. J. už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, ženkliai mažesnė nei sankcijos vidurkis. Kadangi M. J. turtinė padėtis ir taip sunki, o už sunkesnę nusikalstamą veiką jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą parinktina artima savo rūšimi bausmė, o būtent areštas, taip pat nesiekiantis šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkio.

Kadangi BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas pagal pavojingumą labai skiriasi nuo BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, bausmės bendrintinos apėmimo būdu BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto pagrindu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. 11.55 val. iki 2022 m. gruodžio 1 d.

Įvertinęs kaltinamąjį M. J. charakterizuojančius duomenis – asmuo jauno amžiaus, turintis sveikatos problemų, neteistas, mokosi, siekia specialybės, teigiamai charakterizuojamas įmonės, kurioje atliko praktiką, teismas tiki, kad nusikalstamas elgesys buvo vienkartinis ir nepasikartosiantis kaltinamojo gyvenimo epizodas ir turi pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti iš dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis), nustatant, kad M. J. po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti tik minimalią dalį jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, t. y., šešis mėnesius laisvės atėmimo, o likusios bausmės vykdymą tikslinga atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 punktuose nustatytas pareigas: mokytis arba dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose; per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios. Šiuo atveju dalinis bausmės vykdymo atidėjimas su keliomis suderintomis pareigomis leis kaltinamajam išlaikyti teigiamus gyvenimo pokyčius, siekti išsilavinimo ir teisėto pajamų šaltinio, ne tik nubaus, bet ir skatins keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat užtikrins, kad kaltinamasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Prokuroras prašė įpareigoti kaltinamąjį atsiprašyti nukentėjusiosios, tačiau tai jis jau padarė teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje šią aplinkybę patvirtino. Taip pat, teismo vertinimu, prokuroro prašomas paskirti draudimas lankytis viešojo maitinimo įstaigose būtų aiškiai neproporcingas kaltinamojo asmenybės pavojingumui, be to ir sunkiai įgyvendinamas, nes tiek besimokantis, tiek dirbantis asmuo ne visuomet turi galimybę maitintis tik namuose, juolab gyvendamas didmiestyje.

Kardomoji priemonė intensyvi priežiūra – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę - naikintina.

Kardomoji priemonė – dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) bei asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas naikintina nuo nuosprendžio priėmimo dienos, kadangi kaltinamasis asmens dokumentų teismui taip ir nepateikė, teisindamasis, kad jie yra pamesti. Ši kardomoji priemonė faktiškai taip ir nebuvo pradėta vykdyti.

Dėl civilinių ieškinių.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kalto asmens atlyginti nusikaltimu bendrovei padarytą 706,77 Eur turtinę žalą bei 5 % metines palūkanas, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ar kitos teismo nustatytos datos iki visiško priteistos žalos atlyginimo, priteisti proceso išlaidas, kurių dydis ir tai patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos (1 t., b. l. 61-62). UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 68).

Ikiteisminio tyrimo metu ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kalto asmens atlyginti bendrovei padarytą 706,77 Eur turtinę žalą bei visas bylinėjimosi išlaidas, kadangi bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas draudimo bendrovėje ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ buvo apdraustas įmonių turto draudimu (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir draudimo sutarties pagrindu draudimo bendrovė atlygino nusikaltimu padarytą 706,77 Eur turtinę žalą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įgydama teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pateikė draudimo sutartį, apskaičiuotos žalos dydį ir draudimo išmokos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 85-103). ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ buvo pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 104).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestinas, kadangi iš draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateiktų dokumentų akivaizdu, kad turtinę žalą kavinę valdančiai bendrovei atlygino draudimo bendrovė, o teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių patirtų ir priteistinų procesinių išlaidų dydį.

ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ civilinis ieškinys atmestinas, kadangi kaltinamojo mama R. V. 2022 m. lapkričio 16 d. atlygino civiliniam ieškovui ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ turtinę žalą, pervesdama bendrovei 715,27 Eur. Teismui pateiktas tai patvirtinantis pinigų perlaidos priėmimo kvitas (3 t., b. l. 20-21). Duomenų apie patirtas ir priteistinas bylinėjimosi išlaidas draudimo bendrovė teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nepateikė.

Nukentėjusioji D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad savaitę po įvykio ji bijojo viena būti namuose, nakvojo pas draugus. Jai reikia raminamųjų vaistų, nes ji negali užmigti. Po įvykio bijo eiti į darbą, kiekvienas į kavinę užsukęs klientas jai kelia didelį stresą ir nerimą, nes ji baiminasi vėl būti užpulta. Su šia baime ir stresu negali pati susitvarkyti, todėl užsiregistravo psichologo konsultacijai (vizito kaina 42 Eur). Kiek jai kainuos šis gydymas, dar negali pasakyti (1 t., b. l. 128). Nukentėjusioji D. Ž. buvo pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 129). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. Ž. patvirtino, kad visa neturtinė žala jai yra atlyginta, tačiau atsisakymo nuo pareikšto civilinio nesuformulavo, todėl nukentėjusiosios D. Ž. civilinis ieškinys taip pat atmestinas.

2022 m. spalio 25 d. prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį, laikinai apribotos įtariamojo M. J. nuosavybės teisės į asmens kratos metu paimtus grynuosius pinigus – 50 eurų, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2023 m. balandžio 25 d., turto saugotoju paskiriant Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (2 t., b. l. 66-67, 72-76).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu visa nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala kaltinamojo buvo atlyginta, civiliniai ieškiniai išspręstini juos atmetant, todėl pagrindo toliau taikyti nuosavybės teisės apribojimą nebeliko. Laikinasis nuosavybės teisės apribojimas į M. J. asmens kratos metu paimtus ir Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate saugomus grynuosius pinigus – 50 eurų (2022 m. spalio 26 d. kvitas A serija AAC Nr. 005955) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo naikintinas, lėšos grąžintinos kaltinamajam.

Daiktai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti:

Ginklas „Borner PM49“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve ir 2 vnt. dujų balionėlių bei plastikinė talpa su šratukais „Razor“, saugomi Vilniaus apskrities VPK OVS ginklų saugykloje, esančioje Birželio 23-iosios g. 16, Vilniuje (2022 m. rugsėjo 8 d. kvitas B serija BBB Nr. OVS005700, 2 t., b. l. 46-48), šešiakampis raktelis, kuris skirtas ginklo balionėliams išimti (supakuotas į paketą Nr. 523778), saugomas Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Daiktų saugojimo kameroje, esančioje Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2022 m. rugpjūčio 31 d. kvitas B serija BBB Nr. LS007005, 2 t., b. l. 61-63), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir perduotini Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Daktiloskopinė kortelė voke Nr. SNT-888672, saugoma Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Daiktų saugojimo kameroje, esančioje Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2022 m. rugsėjo 19 d. kvitas B serija BBB Nr. LS007051, 2 t., b. l. 49-51), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Juodos spalvos striukė „Karrimor“, baltos spalvos marškinėliai „Adidas“, mėlynos spalvos marškiniai „Livergy“, mėlynos spalvos džinsai (supakuoti į paketą Nr. 523778), saugomi Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Daiktų saugojimo kameroje, esančioje Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2022 m. rugpjūčio 31 d. kvitas B serija BBB Nr. LS007005, 2 t., b. l. 61-63), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini kaltinamajam M. J. ar jo įgaliotam asmeniui. Tai tiesiog drabužiai, kuriais kaltinamasis būdamas apsirengęs lankėsi kavinėje, jie turėjo įrodomąją reikšmę identifikuojant nusikaltimą padariusį asmenį, tačiau pagrindo juos konfiskuoti ar naikinti nėra, todėl jie grąžintini savininkui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Durų rankena (supakuota į paketą Nr. 523778), kuri buvo paimta įvykio vietos apžiūros metu ir saugoma Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Daiktų saugojimo kameroje, esančioje Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2022 m. rugpjūčio 31 d. kvitas B serija BBB Nr. LS007005, 2 t., b. l. 61-63), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kompaktiniai diskai su apsaugos kamerų vaizdo įrašais (voke, prisegtame prie 2 tomo viršelio) paliktini saugoti byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. J. (M. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

M. J. (M. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti iš dalies, nurodant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, skiriant jam šias pareigas:

1) visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose;

2) visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

3) per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Kardomąją priemonę – dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) bei asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Į realiai atliktinos 6 mėnesių bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaityti M. J. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. 11.55 val. iki 2022 m. gruodžio 1 d.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Civilinio ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios D. Ž. civilinį ieškinį atmesti.

Laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą į M. J. asmens kratos metu paimtus ir Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate saugomus grynuosius pinigus – 50 eurų (2022 m. spalio 26 d. kvitas A serija AAC Nr. 005955) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir lėšas grąžinti M. J.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti:

Ginklą „Borner PM49“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve ir 2 vnt. dujų balionėlių bei plastikinę talpą su šratukais „Razor“, saugomus Vilniaus apskrities VPK OVS ginklų saugykloje, esančioje Birželio 23-iosios g. 16, Vilniuje (2022 m. rugsėjo 8 d. kvitas B serija BBB Nr. OVS005700, 2 t., b. l. 46-48), šešiakampį raktelį, kuris skirtas ginklo balionėliams išimti (supakuotą į paketą Nr. 523778), saugomą Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Daiktų saugojimo kameroje, esančioje Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2022 m. rugpjūčio 31 d. kvitas B serija BBB Nr. LS007005, 2 t., b. l. 61-63), nuosprendžiui įsiteisėjus kaip nusikalstamos veikos priemones konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Daktiloskopinę kortelę voke Nr. SNT-888672, saugomą Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Daiktų saugojimo kameroje, esančioje Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2022 m. rugsėjo 19 d. kvitas B serija BBB Nr. LS007051, 2 t., b. l. 49-51), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Juodos spalvos striukę „Karrimor“, baltos spalvos marškinėlius „Adidas“, mėlynos spalvos marškinius „Livergy“, mėlynos spalvos džinsus (supakuotus į paketą Nr. 523778), saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Daiktų saugojimo kameroje, esančioje Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2022 m. rugpjūčio 31 d. kvitas B serija BBB Nr. LS007005, 2 t., b. l. 61-63), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam M. J. ar jo įgaliotam asmeniui.

Durų rankeną (supakuotą į paketą Nr. 523778), saugomą Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Daiktų saugojimo kameroje, esančioje Buivydiškių g. 20, Vilniuje (2022 m. rugpjūčio 31 d. kvitas B serija BBB Nr. LS007005, 2 t., b. l. 61-63), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kompaktinius diskus su apsaugos kamerų vaizdo įrašais (voke, prisegtame prie 2 tomo viršelio) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.