- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- e2-15859-931/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10669-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Ieškovas
- UAB „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- Z. D.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui Z. D. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 7 018,30 EUR negrąžintą kreditą, 1 032,54 EUR palūkanas, 724,57 EUR delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei lygiomis dalimis – bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2008 m. spalio 30 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (ankstesnis pavadinimas AB DNB bankas) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis Nr. 1), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 5 792,4 EUR dydžio vartojimo kreditą, skirtą vartojimo reikmėms (sutarties specialiosios dalies 9 ir 15 punktai). Vartojimo kreditas buvo suteiktas iki galutinio jo grąžinimo termino 2013 m. rugsėjo 30 d. ir turėjo būti grąžinamas dalimis kartu mokant nustatyto dydžio palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu kiekvieną mėnesį, kaip tai nurodyta Įmokų mokėjimų grafikas. Tačiau šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vartojimo kredito gavėjas nesilaikė, vartojimo kredito ir palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu laiku nemokėjo, todėl liko skolingas pradiniam kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyrius. 2017 m. birželio 15 d. pradinis kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (toliau – Lindorff Oy), perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Nuo 2017 m. spalio 1 d. (imtinai) UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.
Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovui laikomi įteiktais tinkamai 2020 m. birželio 8 d., t. y. praėjus 30 dienų nuo pašto pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių esant CPK nurodytoms aplinkybėms. Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas ir pradinis kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (ankstesnis pavadinimas AB DNB bankas) sudarė 2008 m. liepos 11 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui suteiktas 20 000 LTL dydžio kreditas. 2008 m. spalio 30 d. atsakovė ir pradinis kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (ankstesnis pavadinimas AB DNB bankas) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui suteiktas 20 000 LTL dydžio kreditas. Iš ieškinio turinio matyti, kad atsakovas tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal minėtas sutartis, todėl liko skolingas pradiniam kreditoriui 7 018,30 EUR kredito ir 1 032,54 EUR palūkanų.
Ieškovas nurodo, jog 2017 m. birželio 15 d. pradinis kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. (imtinai) UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Ieškovas nurodo, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 7 018,30 EUR negrąžintas kreditas ir 1 032,54 EUR palūkanos.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Šalių sudarytų sutarčių bendrosios dalies 27 punkte nustatyta atsakovo pareiga už kiekvieną dieną sumokėti 0,08 procento dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovo paskaičiuoti delspinigiai už 180 dienų taikant 0,05 procento dydžio delspinigių normą sudaro 724,57 EUR. Bylos įrodymų pagrindu ieškovo reikalavimas dėl 724,57 EUR delspinigių priteisimo iš atsakovo laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl yra tenkintinas (CK 6.71, 6.73 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 775,41 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovo ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 197 EUR sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteisiamos ir yra dengiamos iš valstybės biudžeto (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui Z. D. tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Intrum Lietuva“, j. a. k. 304615887, iš atsakovo Z. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 7 018,30 EUR (septynių tūkstančių aštuoniolikos eurų 30 ct) negrąžintą kreditą, 1 032,54 EUR (vieno tūkstančio trisdešimt dviejų eurų 54 ct) palūkanas, 724,57 EUR (septynių šimtų dvidešimt keturių eurų 57 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 775,41 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 197 EUR (vieno šimto devyniasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.