Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. J. ir A. T. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys B. T., A. T., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. T. atsiliepimo į pareiškėjų pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas priėmė savo artimųjų palikimą po jų mirties faktiniu turto valdymu, teismas vadovaujasi įrodymais, o taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo nustatyti palikimo, atsiradusio 1979 metais, mirus jų motinai, priėmimo faktą, todėl, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikomos 1964 metų CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Pagal 1964 metų CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pagal CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą.

Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai R. J. (buvusi T.) ir A. T. yra palikėjų S. A. T. ir S. T. vaikai. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų tėvų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)

Pateiktais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjų tėvai, (duomenys neskelbtini) Statinio priėmimo naudoti aktą pagrindu, įgijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos r. sav., kurio daiktinės teisės yra įregistruotos S. A. T. vardu. Pareiškimo duomenimis, S. A. T. ir S. T. santuokos metu kito registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. Pareiškėjų motina S. T. (duomenys neskelbtini) mirė.

Iš bylos duomenų matyti, jog S. A. T. (duomenys neskelbtini) sudarė antrą santuoką su B. T. (suinteresuotu asmeniu šioje byloje), duomenų apie jų vaikus byloje nėra. S. A. T., gyvendamas santuokoje su B. T., bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos r. sav. Pareiškėjų tėvas S. A. T. (duomenys neskelbtini) mirė.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjų motinos S. T. vardu nei iki mirties, nei po jos mirties jokio nekilnojamojo turto registruota nebuvo. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, S. T. sutuoktinio (pareiškėjų tėvo) S. A. T. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, įgytas (duomenys neskelbtini) Statinio priėmimo naudoti akto pagrindu: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, es. adresu (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos r. sav. Iš teismui pateiktų duomenų ((duomenys neskelbtini) Sutuoktuvių liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija) matyti, jog, minėta, santuoka tarp pareiškėjo tėvų sudaryta (duomenys neskelbtini) taigi, nurodytasis turtas (gyvenamasis namas su priklausiniais) buvo įgytas jų santuokos metu, ir pagal bendrąją taisyklę laikomas bendru turtu (bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe).

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog po S. A. T. mirties (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono trečiajame notaro biure dėl palikėjo paveldimo turto užvesta paveldėjimo byla, palikėjo sutuoktinei B. T. ir jo vaikams iš pirmos santuokos A. T. ir R. J. (pareiškėjams) 2024 m. gegužės 13 d. išduoti liudijimai. Kretingos rajono trečiajame notaro biure B. T. (duomenys neskelbtini) išduotas Nuosavybės teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu B. T. įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos r. sav., tačiau paveldėjimo teisės liudijimai palikėjo įpėdiniams pagal įstatymą B. T., A. T. ir R. J. dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, dar neišduoti.

Pareiškėjai nurodė, kad po jų motinos S. T. mirties, S. A. T. su vaikais liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos r. sav., jis valdė ne tik jam priklausančią aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo su priklausiniais) dalį, bet ir mirusiai sutuoktinei (pareiškėjų motinai) priklausiusią dalį, šį turtą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Po sutuoktinės mirties S. A. T. priėmė ir valdė sutuoktinės S. T. asmeninius daiktus.

Iš bylos duomenų matyti, jog S. T. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) sen., Kretingos r. sav. Bylos duomenys patvirtina, kad po pareiškėjų motinos mirties pareiškėjų tėvas atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. po sutuoktinės mirties liko gyventi jų gyvenamajame name, jį ir šio turto priklausinius valdė bei prižiūrėjo, šioje gyvenamojoje vietoje jis iki mirties ir gyveno, mokėjo mokesčius. Tokie pareiškėjų tėvo veiksmai valdant turtą, naudojantis juo, palaikant tinkamos būklės, patvirtina, kad jis su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtą saugojo ir juo rūpinosi, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjų tėvas S. A. T. faktiškai pradėjo valdyti palikimą ir tokiu būdu palikimą priėmė.

Kad pareiškėjų tėvas pradėjo valdyti po pareiškėjų motinos mirties likusį turtą, iš dalies patvirtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo – palikėjo sutuoktinė iš antrosios santuokos B. T. savo atsiliepime prieštaravimų pareiškėjų nurodytoms aplinkybėms apie faktinį palikimo priėmimą nenurodė, su pateiktu pareiškimu sutiko. Kiti suinteresuoti asmenys byloje valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prieštaravimų dėl pareiškimo taip pat nepareiškė.

Teismo vertinimu, pareiškimo teiginiai yra nuoseklūs ir logiški, aplinkybių, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą jais abejoti, nenustatyta, ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių byloje nėra. Daroma išvada, jog nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjų tėvas S. A. T. po savo sutuoktinės iš pirmosios santuokos (pareiškėjų motinos) S. T. mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjų prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, pareiškime išdėstytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų pagrindu nustatomas pareiškėjų prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), kurio nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjų A. T. ir R. J. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. T., gimusios (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jos sutuoktinis S. A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.