- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-09
- Bylos Nr.
- 2S-599-622/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė
- Pareiškėjas
- I. N. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos
- Kategorijos
- 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-599-622/2009
106.8.3.; 122.4.; 128.2.
NUTARTIS
2009 m. balandžio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. N. V. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009-01-26 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. N. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Palangos miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Palangos miesto apylinkės teismui 2009-01-26 pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir teismo prašė nustatyti, kad jai buvo išduotas statybos leidimas poilsio pastatui „(duomenys neskelbtini)“, Palangos m., plane pažymėtam indeksu 1K1ž, bei faktą, kad poilsio pastatas „(duomenys neskelbtini)“, Palangos m., plane pažymėtas indeksu 2K1ž, valstybinės komisijos pripažintas tinkamu naudoti ir buvo leista šį statinį eksploatuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2009-01-26 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos I. N. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pareiškėja nesilaikė įstatymo nustatytos sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti. Prie pareiškimo nėra pridėti jokie pareiškimą grindžiantys įrodymai, iš pareiškimo aplinkybių nenustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į viešąjį Nekilnojamojo turto registrą dėl pastatų įregistravimo, į suinteresuotais asmenimis pareiškime nurodytas institucijas – Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir Palangos miesto savivaldybę dėl dokumentų, patvirtinančių prašomus nustatyti faktus, kurių pareiškėja nurodo, kad neturi ir negali gauti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nenurodė, kokia tvarka ir kaip ji turėtų pasinaudoti privaloma ikiteismine išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka. Teismas nenurodė, kokiame įstatyme yra reglamentuota tokia privaloma ikiteisminė išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka, todėl teismas jai užkirto kelią ir ateityje kreiptis į teismą su tokiu pat pareiškimu, kadangi teismas jai nenurodė kitos institucijos, kurioje ji galėtų prašyti nustatyti jos prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 445 ir 447 straipsnius, kadangi juridinę reikšmę turinčių faktų niekas kitas, išskyrus teismą neturi teisės nustatyti, o tai, kad ji negali kitokia tvarka gauti arba atkurti dokumentų, yra pareiškimo turinio dalykas ir rašytinių įrodymų teisme pateikimo dalykas. Šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl nekilnojamųjų daiktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, todėl ji neprivalėjo kreiptis į nekilnojamojo turto registratorių, kadangi ji neturi dokumentų, kuriuos privalo registratoriui pateikti norėdama įregistruoti nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre. Priešingai, jos prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai yra kaip būtinybė ateityje jos subjektinėms teisėms įgyvendinti siekiant nekilnojamuosius daiktus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiais atvejais įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.
CPK XXVI skyriuje reglamentuota bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo tvarka. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Pareiškėja pateiktame pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatytmo teismo prašė nustatyti, kad jai buvo išduotas statybos leidimas poilsio pastatui „(duomenys neskelbtini)“, Palangos m., plane pažymėtam indeksu 1K1ž, bei faktą, kad poilsio pastatas „(duomenys neskelbtini)“, Palangos m., plane pažymėtas indeksu 2K1ž, valstybinės komisijos pripažintas tinkamu naudoti ir buvo leista šį statinį eksploatuoti.
CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu jį paduodant nesilaikyta konkrečiai civilinei bylai nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos. Tokiu atveju teismas atsisakydamas priimti pareiškimą (ieškinį) privalo išaiškinti pareiškėjui teisę (ir pareigą) pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka ir nutartyje nurodyti, kokia turi būti taikoma konkreti ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, jeigu ji apskritai dar gali būti taikoma. Be to, teismas turi nurodyti, į kurią kitą administracinę ar teismo instituciją pareiškėjas turi teisę kreiptis (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
Nors pareiškėja ir nurodė, kad juridinę reikšmę turintys faktai yra reikalingi nekilnojamųjų daiktų įregistravimo viešajame registre klausimui išspręsti (b. l. 3), tačiau apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog pareiškėja privalo pasinaudoti ikiteismine tvarka nekilnojamajam turtui įregistruoti Turto registro nuostatų pagrindų nustatyta tvarka (b. l. 6). Tačiau kokia šiuo atveju yra konkreti ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, apylinkės teismas nenurodė, taip pat apylinkės teismas neišaiškino, į kokią insituciją pareiškėja turi teisę kreiptis.
Be to, pagal CPK 22 straipsnį ginčų išankstinio sprendimo ne teisme tvarką nustato įstatymai, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiame įstatyme reglamentuota šio ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas turi nustatyti terminą pašalinti trūkumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo neatitinka įstatymo reikalavimų dėl procesinių dokumentų turinio ir jo priedų, priedų pateikimo formos, pateikiamų dokumentų skaičiaus, žyminio mokesčio ir kitų reikalavimų, be to, pareiškėja dėl pastatų įregistravimo nesikreipė į suinteresuotais asmenimis pareiškime nurodytas institucijas – Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir Palangos m. savivaldybę dėl dokumentų, patvirtinančių prašomus nustatyti faktus (b. l. 6). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, turėjo pareiškėjai nustatyti terminą nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti pareiškimą.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl išvardytų motyvų pareiškėjos I. N. V. atskirasis skundas tenkintinas, Palangos miesto apylinkės teismo 2009-01-26 nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2009-01-26 nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.