Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2; 2.5.10.2.1; 2.5.10.2.2; 2.5.11.1; 2.5.20.1; 3.3.1.21

2016 m. spalio 31 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, A. V. ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, ieškinį atsakovams UAB „Termomatika“, UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje - UAB „Brolis semiconductors“, AB „Lesto“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Termomatika“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ 15625,20 Eur (53906,95 LT) žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo UAB „Termomatika“ ieškovo naudai 579,71 Eur (2000 Lt) žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovų 6 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-06-29 ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Brolis semiconductors“ sudarė įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas draudėjui priklausantis turtas. 2012-04-24 draudėjas ir atsakovas UAB „Termomatika“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti, pristatyti, įdiegti ir paleisti įrangą, kurią, be kita ko, sudarė dyzelinis generatorius, nepertraukiamo maitinimo šaltinis ir transformatorius. 2013-04-02 draudėjas ir atsakovas UAB „Termomatika“ sudarė priežiūros sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti periodinę inžinerinių sistemų priežiūrą ir remontą. 2013-07-03 draudėjas informavo ieškovą, kad 2013-07-02 draudėjo patalpose dingus elektros energijai, išsijungė veikusi laboratorinė bei technologinė įranga. Avarijos metu buvo sugadinta dalis įrangos: aliuminio celių tigliai, aliuminis ir stibio celės termopora. Dėl sugadintos įrangos draudėjas patyrė 19103,46 Eur (65906,95 Lt) žalą. Ieškovas, atlikęs žalos sureguliavimo procedūrą, pripažino avariją draudžiamuoju įvykiu ir išmokėjo draudėjui 55906,95 Lt dydžio draudiminę išmoką, pritaikęs 10000 Lt išskaitą. Nurodė, kad pagal civilinio kodekso 6.1015 str. 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Ieškovas, siekdamas išsiaiškinti avarijos priežastis, kreipėsi į dr. P. N., kuris pateikė 2013-08-16 ekspertizės išvadą bei 2013-10-23 ekspertizės papildymą. Ekspertizės išvadoje ekspertas nurodė, kad dingus įtampai draudėjo elektros tinkle, dyzelinis generatorius gavo signalą ir pradėjo veikti, tačiau automatinio rezervinio įjungimo valdiklis, kuris privalėjo automatiškai įjungti dyzelinio generatoriaus automatinį jungiklį, per kurį būtų tiekiama elektros energija iš dyzelinio generatoriaus į įmonės tinklą, dingus įtampai įmonės elektros tinkle, nesuveikdino automatinio jungiklio. Iš eksperto išvados matyti, kad atsakovas UAB „Termomatika“ pažeidė generatoriaus ir ARĮ patikrinimų periodiškumą. Ekspertas konstatavo, kad ARĮ valdiklis nesuveikė tinkamai. Draudėjas, siekdamas pagerinti jau įdiegtą įrangą, 2013-10-15 su atsakovu UAB „Termomatika“ pasirašė rangos darbų sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti elektros tinklo rekonstrukciją. Nepaisant atliktos rekonstrukcijos, 2014-01-12 dingus elektros energijai draudėjo patalpose, iš esmės įvyko analogiška situacija, kuomet nesuveikė ARĮ. Įvykus 2014-01-12 įvykiui, ieškovas kreipėsi į inžinierių T. S. dėl šių avarijų priežasčių. Inžinierius 2013-07-02 avarinio srovės tiekimo trikdžių priežasties nustatyti negalėjo, tačiau dėl 2014-01-12 įvykio konstatavo, kad labai tikėtina elektros energijos tiekimo nutrūkimo ir avarinio srovės tiekimo trikdžių priežastis yra 2 perjungiklio konstrukcinis defektas, taip pat kontrolės modulių automatiniame perjungiklyje ATS 2 su gamykliniais parametrais naudojimas. Ieškovas nurodė, jog nepaisant to, jog tiksli avarijos priežastis nebuvo nustatyta, akivaizdu, jog avarija įvyko dėl to, kad netinkamai suveikė atsakovo sumontuota ir prižiūrima įranga. Kadangi atsakovas įrenginėjo ir prižiūrėjo įrangą, kuri, dingus elektros energijai tinkle nesuveikė, atsakovas privalo atlyginti dėl tokio nesuveikimo (defekto) atsiradusią žalą. Šiuo atveju ieškovui nereikia įrodyti tikslios įrangos nesuveikimo priežasties, nes dėl atsiradusių defektų bei dėl jų atsiradusios žalos užtenka įrodyti tik defektų faktą, o atsakovas turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes. Atsakovo nesugebėjimas užtikrinti tinkamo jo sumontuotos įrangos veikimo, turėjo įtakos tam, kad draudėjas patyrė žalą. Kadangi atsakovas UAB „Termomatika“ yra verslininkas, jo civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.). Nurodė, kad esant civilinės atsakomybės draudimui, atsiranda solidari draudiko ir draudėjo atsakomybė (CK 6.254 str. 2 d.). Kadangi atsakovo UAB „Termomatika“ civilinė atsakomybė buvo drausta atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, pastarajam atsakovui kyla pareiga atlyginti žalą, išskaičius besąlyginę išskaitą.

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkantis, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tarp draudėjo UAB „Termomatika“ ir draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ buvo sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kurios galiojimo metu nuo 2012-12-31 iki 2013-12-30 buvo apdrausti draudėjo turtiniai interesai: veiklos civilinė atsakomybė, produkto civilinė atsakomybė bei civilinė atsakomybė už žalą, padarytą atliekant statybos darbus. Draudimo liudijime numatyta apdrausta veikla – šildymo, vėdinimo, kondicionavimo, vandentiekio, nuotekų, vidaus sistemų, katilinių montavimas, automatizavimas ir priežiūra; katilų pardavimas. Nurodė, kad 2013-07-05 buvo gautas draudėjo UAB „Termomatika“ pranešimas apie galimą avariją elektros tinkle dėl nežinomos priežasties. Dėl to buvo pradėtas žalos administravimas pagal sudarytą draudimo sutartį. Žalos administravimo metu buvo gautas 2013-08-13 UAB „Termomatika“ atsakymas, kuriuo paaiškinama, kad dyzelinio generatoriaus ARĮ nesuveikimo priežastis gali būti trumpalaikis viršįtampis įvade, galėjęs paveikti generatoriaus elektroniką; generatoriaus gamintojo atstovai negali paaiškinti, kodėl nesuveikė jų ARĮ; aptarnaujamų įrenginių gedimų ar klaidų, kurie galėjo sąlygoti 2013-07-02 įvykio padarinius, nustatyta nebuvo. 2013-09-10 gautas UAB „Brolis semiconductors“ atsakymas, kuriame nurodyta, jog generatoriaus ARĮ nesuveikimo priežastys nenustatytos. Draudikui taip pat buvo pateiktas 2013-07-05 UAB „Termomatika“ inžinieriaus elektriko V. B. paaiškinimas, vadovaujantis kuriuo 2013-07-02 įvykio galima priežastis AB „Lesto“ tiekiamos energijos svyravimas ir trumpalaikis dingimas, dėl ko galėjo atsirasti darbinio įvado perkrova. Vadovaujantis žalos administravimo metu draudikui suteikta informacija, galima 2013-07-02 įvykio priežastis – AB „Lesto“ tiekiamos energijos svyravimo ir dingimo sąlygotas trumpalaikis viršįtampis įvade, kuris galėjo paveikti generatoriaus elektroniką. Žalos administravimo metu draudikui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie pagrįstų galimą netinkamą sutarties vykdymą iš UAB „Termomatika“ pusės. Ieškovas su ieškiniu nėra pateikęs atsakovo UAB „Termomatika“ veiksmų neteisėtumą pagrindžiančių dokumentų. Pažymėjo, kad 2012-04-24 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas UAB „Termomatika“ įsipareigojo parduoti, pristatyti, įdiegti ir paleisti švarių patalpų įrangą, kurios objektas nepatenka po draudimo sutarties pagrindu apdrausta veikla, todėl atsakovo įgytų įsipareigojimų atlikimo tinkamumo/netinkamumo vertinimas pagal šią sutartį neturi įtakos draudiko pareigai mokėti/nemokėti draudimo išmokos. Įvertinus žalos administravimo metu gautus/pateiktus dokumentus ir informaciją bei sudarytos draudimo sutarties sąlygas, draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ 2013-10-08 priėmė sprendimą, kad 2013-07-02 įvykis nėra draudžiamasis, kadangi nebuvo nustatyta draudėjo UAB „Termomatika“ atsakomybei taikytinos civilinės atsakomybės sąlygos. Be to, pagal draudimo taisyklių 4.2.5 punktą, nedraudžiamasis įvykis yra žalos padarymas trečiojo asmens turtui, kuris žalos atsiradimo momentu buvo draudėjui patikėtas, išsinuomotas, pasiskolintas, saugomas, prižiūrimas, valdomas, naudojamas, kontroliuojamas, transportuojamas. Atsižvelgiant į tai, kad 2013-07-02 įvykio metu nukentėjo trečiojo asmens UAB „Brolis semiconductors“ turtas, kuris draudėjo 2013-04-02 sutarties pagrindu buvo prižiūrimas, kontroliuojamas, todėl minėtas įvykis taip pat yra nedraudžiamasis pagal sudarytos draudimo sutarties sąlygas. Vadovaujantis draudimo įstatymo 96 str. 3 d. 1 punktu, draudikas neturi teisės mokėti draudimo išmoką nesant draudžiamojo įvykio. Be to, draudimo taisyklių 3.3 punkte numatytos sąlygos pateikiamam reikalavimui, kad šis galėtų būti pripažintas draudžiamuoju. Taisyklių 3.3.1 punkte nurodyta, jog reikalavimas atlyginti žalą turi būti pareikštas draudimo terminu ir ne vėliau kaip per 30 dienų po draudimo sutarties galiojimo pabaigos datos. Minėtu draudimo sutarties galiojimo terminu nebuvo gauta jokio reikalavimo dėl žalos atlyginimo ir tik 2014-07-24 ieškiniu ieškovas prašo atlyginti žalą dėl 2013-07-02 įvykio. Dėl to ir šiuo pagrindu ieškovo ieškinyje nurodomos aplinkybės nėra draudžiamasis įvykis, todėl draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos. Nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius. Iš pateikto ieškinio neaišku, kaip ieškovas apskaičiavo patirtą žalą, kodėl ieškovas priėmė sprendimą, jog įvykis draudžiamasis.

Trečiasis asmuo AB „Lesto“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad AB „Lesto“ nepadarė neteisėtos veikos, kadangi tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir tiekė tinkamos kokybės produkciją-elektros energiją. Nurodė, kad 2013-07-02 elektros energijos tiekimas nebuvo nutrūkęs, o tik įvyko 3 sekundžių trukmės staigus įtampos krytis. Lietuvos standartas LST EN 50160:2010 „Bendrų skirstomųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ nustato, kad normaliomis veikimo sąlygomis gali būti staigiųjų įtampos kryčių, tiekiamos įtampos trumpųjų/ilgųjų pertrūkių, kurie gali turėti neigiamos įtakos vartotojų techninei įrangai, gamybiniams ar organizaciniams procesams, taip pat sąlygoti nuostolių atsiradimą, sutrikdyti stabilų ir patikimą darbą. Standarte taip pat nurodoma, kad staigiųjų įtampų kryčių trukmė svyruoja nuo 10 ms iki 1 min ir jog šie kryčiai yra normalus elektros skirstomųjų tinklų veikimo režimas. Nurodo, jog nėra priežastinio ryšio tarp 2013-07-02, 06.46 val. įvykusio 3 sekundžių trukmės staigaus įtampos kryčio ir trečiojo asmens elektros įrenginių gedimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo If P&C Insurance AS, veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, atsakovui UAB „Termomatika“ 1414,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sutiko su ieškovo teiginiais, kad atsakovas UAB „Termomatika“ atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių kilo žala, t. y. atsakovas nesugebėjo užtikrinti jo sumontuotos ir įdiegtos įrangos veikimo taip, jog dingus elektros energijai, būtų tiekiama elektros energija iš alternatyvaus šaltinio. Pagal 2012-04-24 tarp UAB „Brolis semiconductors“ ir UAB „Termomatika“ pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, UAB „Termomatika“, kaip pardavėjas, įsipareigojo parduoti, pristatyti, įdiegti bei paleisti švarių patalpų įrangą, kuri turėjo būti kokybiška ir atitinkanti sutarties sąlygas (sutarties 3.3.1 p.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei eksperto L. R. paaiškinimų teismas padarė išvadą, jog 2013-07-02 avarijos priežastimi buvo netinkamas ARĮ, kurį sumontavo ir įdiegė atsakovas UAB „Termomatika“, veikimas. Nors nei vienas ekspertas negalėjo nurodyti, dėl kokių priežasčių ARĮ nesuveikė tinkamai, akivaizdu, jog atsakovo UAB „Termomatika“ įdiegta įranga buvo su defektais, todėl atsakovas UAB „Termomatika“ atsako už nekokybiškos prekės pardavimą (CK 6.327 str., 6.333 str.). Faktą, jog atsakovo sumontuota įranga buvo su defektais, netiesiogiai patvirtina analogiška avarija, įvykusi 2014-01-12, net ir po to, kai perjungimo įranga buvo rekonstruota. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, jog atsakovas neužtikrino prekių kokybės, t. y. neįvykdė įstatyme (CK 6. 333 str.) ir 2012-04-24 sutartyje (sutarties 3.3.1 p.) nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), ko pasėkoje įvyko avarija bei trečiasis asmuo patyrė žalą, todėl atsakovas atsako už daiktų trūkumus. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti į bylą įrodymai – trys sąskaitos dėl prekių įsigijimo bei 2013-08-21 UAB „Brolis semiconductors“ pažyma dėl nuostolių dydžio paskaičiavimo (t.1, b. l. 158), kurioje nurodyta, jog dėl 2013-07-02 avarijos buvo sugadinti aliuminio celių tigliai, aliuminis ir stibio celės termopora, nenurodant jų kiekio bei kitų parametrų, nėra pakankami ieškovo nurodytam žalos dydžiui įrodyti. Ieškovas nėra pateikęs akto, patvirtinančio draudiminio įvykio metu sugadintų daiktų, detalių ir kt. kiekį, nei žalos paskaičiavimo, kuriame būtų atsižvelgta į šių daiktų nusidėvėjimo laipsnį, nei įrodymų apie minėtų daiktų, detalių rinkos vertę atsižvelgiant į jų įsigijimo datą, nei bent jau jų likutinę vertę patvirtinančių dokumentų. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog trečiojo asmens UAB „Brolis semiconductors“ iš „Azelis“ ir „Veeco“ įsigytos prekės susijusios su 2013-07-02 įvykiu, taip pat patvirtinantys, jog trečiasis asmuo už šias prekes pagal pateiktas sąskaitas yra tiekėjams sumokėjęs. Iš esmės, ginčo atveju ieškovas pasirinko tokią poziciją, kad nuostolių dydžio visiškai neįrodinėjo, o rėmėsi išmokėta draudimo išmokos suma. Teismo nuomone, toks ieškovo procesinis elgesys neatitinka CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinto rungimosi pricipo. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką trečiajam asmeniui, tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti ir pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance AS filialą, prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo UAB „Termomatika“ apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus – banko išrašus, kurie patvirtina, jog UAB „Brolis semiconductors“ apmokėjo bendrovių „Azelis“ ir „Veeko“ sąskaitas dėl 2013-07-02 d. įvykio metu sugadintą medžiagų įsigijimo. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

Teismo sprendimas toje dalyje, kurioje teismas apelianto ieškinį atmetė atsakovo UAB „Termomatika“ atžvilgiu dėl neva neįrodyto žalos dydžio bei neva be pagrindo išmokėtos draudimo išmokos (įvykio pripažinimo draudžiamuoju) yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ir taikymo ginčo teisiniams santykiams reguliuoti, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 str. 1 d. nuostatas, CK 6.193 str. 1 ir 4 dalyse įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, be pagrindo netaikė CK 6.101 str. 1 d. ir 3 d. d. nuostatų bei nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos aukščiau paminėtų teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos; vertindamas įrodymus, pažeidė LR CPK 176, 178, 185, 263 ir 270 straipsnių reikalavimus;Pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas šiai prievolei atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik dėl to, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo tiek atsakovo UAB „Termomatika“ neteisėtus veiksmus (neveikimą), tiek ir patį žalos faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. 2015-07-08 d. Teismo posėdžio metu UAB „Brolis semiconductors“ atstovas K. V. paaiškino tiek žalos atsiradimo aplinkybes, tiek ir įvardijo sugadintų medžiagų kiekius bei trečiojo asmens UAB „Brolis semiconductors“ patirtą žalą. Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tiek patį žalos faktą, tiek ir žalos dydį. Tuo tarpu teismas Sprendime visiškai nepagrįstai net neužsiminė apie šiuos byloje esančius įrodymus ir juo labiau nemotyvavo, kodėl jais nereikėtų vadovautis. Atsakovai nepateikė į bylą alternatyvių žalos dydžio skaičiavimų (sąmatos (-ų), ekspertizės akto ar vertinimo ataskaitos), ar kitokių įrodymų, kurie paneigtų apelianto pateiktais įrodymais nustatytą žalos dydį. Atsakovai taip pat neprašė byloje skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti, todėl teismas privalėjo vadovautis ne atsakovų žodžiu išsakytomis abejonėmis dėl žalos dydžio, o Ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais;Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, draudimo sutarties sąlygas, nustatančias atvejus, kuomet įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju, išaiškino net nesiaiškindamas sutarties šalių (Apelianto ir UAB „Brolis semiconductors“) ketinimų, remdamasis pažodiniu teksto supratimu. Be to, teismas pažeidė LR CPK 263 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios draudžia grįsti sprendimą tomis aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos teismo posėdyje. Teismo posėdyje visiškai nebuvo tiriamos aplinkybės dėl šalių ketinimų sudarant draudimo sutartį. Aplinkybė, kad draudimo sutartyje numatytos sąvokos gali būti neaiškios tretiesiems asmenims (suprastos kitaip, nei jas suprato sutarties šalys), negalėjo būti pagrindu atsisakyti apeliantui išmokėti draudėjui draudimo išmoką, t.y. negalėjo turėti įtakos sutarties šalių tarpusavio pareigoms. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, draudimo sutarties sąlygas išaiškino ne prisijungimo būdu sutartį sudariusios šalies, o trečiojo, už žalą atsakingo asmens naudai, taip nukrypdamas nuo Aukščiausiojo Teismo suformuluotų draudimo sutarčių sąlygų aiškinimo taisyklių bei LR CK 6.193 str. 4 d. taikymo praktikos;Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į specialiąsias draudimo sutarties sąlygas, nurodytas draudimo liudijime bei visiškai nepagrįstai netaikė draudimo liudijimo 6 punkte šalių sulygtos sąlygos, kuria šalys susitarė, jog išmokėtos draudimo išmokos ribose draudikui pereina reikalavimų teisė atsakingam už padarytą žalą asmeniui.

2015 m. rugsėjo 29 d. trečiasis asmuo UAB „Brolis semiconductors“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovo apeliacinio skundo, kuriame nurodė, jog palaiko visus ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad tiek ieškovas, tiek ir trečiasis asmuo vienodai suprato, kad Taisyklių 82.2 punkto 1 papunkčiu draudikas neturės pareigos mokėti draudimo išmokos tik už tokį sugadintą turtą, kuris suges (ar bus sunaikintas) garantiniu laikotarpiu dėl paties turto gedimo, už kurį bus atsakingas būtent šios įrangos gamintojas, pardavėjas ar rangovas. Apeliantas visiškai pagrįstai 2013-07-02 įvykį pripažino draudžiamuoju. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai netaikė draudimo liudijimo 6 punkte šalių sulygtos sąlygos, kuria šalys susitarė, jog išmokėtos draudimo išmokos ribose draudikui pereina reikalavimų teisė atsakingam už padarytą žalą asmeniui.

Atsakovas UAB „Termomatika“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad apeliantas, kaip profesionalus draudimo santykių dalyvis, prieš išmokėdamas draudimo išmoką, turėjo pareigą objektyviai patikrinti žalos realumą bei tiksliai nustatyti draudiko patirtos žalos dydį. Apeliantas turėjo tiek galimybę, tiek pareigą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas gavus pranešimą apie įvykį atvykti apžiūrėti įvykio vietą (Taisyklių 56.2 punktas) bei pareikalauti ne tik minėtų dokumentų, bet ir kitų dokumentų, jei tai reikalinga įvykio aplinkybėms ar nuostolio dydžiui nustatyti (Taisyklių 54 punkto 2 dalis). Pagal Taisykles žalai ir jos dydžiui pagrįsti apeliantas inter alia privalėjo gauti sunaikinto, sugadinto ar prarasto apdrausto turto sąrašą su konkrečiais duomenimis, apžiūrėti įvykio vietą ar atlikti kitus būtinus veiksmus realios žalos faktui ir jos dydžiui objektyviai nustatyti ir užfiksuoti, o tuo atveju, jeigu įvykio rezultate susidarė pavojingos atliekos, dėl ko jos negalėjo būti patikrintos ar neteko likutinės vertės, ši aplinkybė turėjo būti pagrįsta atitinkamais pavojingų atliekų tvarkymo dokumentais, todėl aptariamu aspektu K. V. paaiškinimai žodžiu nelaikytini leistina įrodinėjimo priemone. Be to, trečiojo asmens UAB „Brolis semiconductors“ 2013-08-21 raštas dėl nuostolių dydžio apskaičiavimo, kuriuo remiasi apeliantas, taip pat nepatvirtina šioje byloje reikalaujamos žalos dydžio, nes jame teikiami paaiškinimai dėl 330 000 Lt verslo nutraukimo žalos paskaičiavimo ir nėra jokių konkrečių duomenų apie šioje byloje pareikšto reikalavimo dydį. Apelianto pateikti argumentai nepaneigia teismo išvadų, kad byloje pateikti įrodymai nėra pakankami apelianto nurodytam žalos dydžiui įrodyti ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas, išmokėdamas draudimo išmoką trečiajam asmeniui, tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti ir pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų. Teismas neturėjo pagrindo aiškintis draudimo sutarties šalių ketinimus remdamasis CK 6.193 straipsnio 1 dalimi ar taikyti šio straipsnio 4 dalies nuostatą, todėl ir aptariamu aspektu apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu.

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, nes jis yra nepagrįstas. Nurodė, kad esant teisminiam ginčo nagrinėjimui, reikalaudamas atlyginti nuostolius, jų dydį, kaip ir sutarties pažeidimo faktą ar deliktą bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir nuostolių, privalo įrodyti ieškovas, t.y. asmuo, reikalaujantis atlyginti nuostolius. UAB DK „PZU Lietuva“ nuomone, ieškovas neįrodo visų aukščiau minimų aplinkybių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „ Brolis semiconductors“ 2013-06-29 sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo serija IT Nr. 00033827); šia draudimo sutartimi buvo apdraustas visas trečiojo asmens turtas nuo gaisro ir gamtinių jėgų, nuo kitų žalų (T.1, b.l. 30).

2012-04-24 trečiasis asmuo ir atsakovas UAB „Termomatika“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 120424-01, pagal kurią atsakovas pardavė ir įdiegė bei paleido švarių patalpų įrangą; vadovaudamasis Pirkimo-pardavimo sutarties 3.3.5 p., suteikė įrangai 24 mėnesių garantiją. 2013 m. balandžio 2 d. atsakovas sudarė su trečiuoju asmeniu sutartį Nr. 13/04/02 pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti periodinį inžinerinių sistemų, nurodytų sutarties priede Nr. 1, priežiūrą ir remontą.

2013-07-02 trečiojo asmens patalpose dingus elektros energijai išsijungė veikusi laboratorinė įranga bei technologinė įranga; avarijos metu buvo sugadinta įrangos dalis (aliuminio celių tigliai, aliuminis ir stiblio celės termopora). Ieškovas pripažino avariją draudžiamuoju įvykiu ir už avarijos metu sugadintą įrangą sumokėjo trečiajam asmeniui 55 906,95 Lt draudimo išmoką.

Avarijos metu atsakovo UAB „Termodinamika“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“ Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi (draudimo apsaugos galiojimas – nuo 2012-12-31 iki 2013-12-30), Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034 pagrindu nuo tokių rizikų kaip veiklos civilinė atsakomybė, produkto civilinė atsakomybė bei civilinė atsakomybė už žalą, padarytą atliekant statybos darbus. Draudimo liudijime numatyta apdrausta veikla - šildymo, vėdinimo, kondicionavimo, vandentiekio nuotekų, vidaus sistemų, katilinių montavimas, automatizavimas ir priežiūra, katilų pardavimas.

CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Nuoseklia formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje dėl turto draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, subrogacijos teisės įgyvendinimo sąlygų akcentuojama, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. Draudikas išmokėjęs draudimo išmoką subrogacine tvarka reikalaudamas žalos (nuostolių) atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens atsistoja į draudėjo vietą deliktiniuose santykiuose su žalą padariusiu asmeniu dėl ko jam kyla pareiga įrodyti neteisėtus asmens, veiksmus, asmens kaltę realios žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp neteistų veiksmų ir žalos. Kai neįrodyta bent viena būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas If P&C Insurance AS, veikiantis per draudimo bendrovės filialą Lietuvoje (UAB „Brolis semiconductors“ draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką) reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovui UAB „Termomatika“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškė dviem pagrindais. Ieškovo vertinimu, atsakovas UAB „Termomatika“ atsako už padarytą žalą kaip daikto pardavėjas už parduoto daikto trūkumus (CK 3.333 straipsnio 3 dalis). Antras pagrindas – civilinė atsakomybė už prievolių nevykdymą pagal 2013 m. balandžio 2 d. sutartį Nr. 13/04/02 pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti periodinį inžinerinių sistemų, nurodytų sutarties priede Nr. 1, priežiūrą ir remontą.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo UAB „Termomatika“ įdiegta įranga buvo su defektais, todėl atsakovas UAB „Termomatika“ atsako už nekokybiškos prekės pardavimą atsakovas neužtikrino prekių kokybės, t. y. neįvykdė įstatyme (CK 6. 333 str.) ir 2012-04-24 sutartyje (sutarties 3.3.1 p.) nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), ko pasėkoje įvyko avarija bei trečiasis asmuo patyrė žalą, todėl atsakovas atsako už daiktų trūkumus (CK 6.327 str., 6.333 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas UAB „Termomatika“ nepateikė apeliacinio skundo dėl šios teismo sprendimo dalies, t.y. iš esmės su teismo išvadomis dėl jo atsakomybės sutiko. Tačiau ieškinį teismas atmetė, konstatavęs, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką trečiajam asmeniui, tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti ir pareikalavo patikimų įrodymų, pagrindžiančių reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Teismas sprendė kad realių nuostolių dydis neįrodytas, dėl to ieškinį atmetė (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiomis teismo išvadomis. Sutiktina, kad ieškovo išmokėta draudimo išmoka negali būti tapatinama su trečiojo asmens realiai patirta žala, atsakovai turi teisę ginčyti reikalaujamų nuostolių dydį. Neginčijama, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, nagrinėjamoje byloje – jo draudikui.Tačiau kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos tikslas – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, t.y. teismas, konstatavęs atsakingo asmens neteisėtų veiksmų faktą, negali atleisti kalto asmens nuo atsakomybės tuo pagrindu, kad realus žalos dydis neįrodytas. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino pateiktus rašytinius įrodymus apie 100 vnt. aliuminio strypų, 20 vnt. veržlių, 20 vnt. poveržlių, 1 vnt. termoporo ir kt. prekių pirkimą ir pagrįstai pripažino, kad atsižvelgiant į tai, jog trečiojo asmens 2013-08-21 pažymoje dėl nuostolių dydžio paskaičiavimo nenurodytas sugadintų įrenginių (aliuminio celių tiglių, aliuminio ir kt.) kiekis nenurodytas, pateikti įrodymai apie prekių pirkimą padarytos žalos dydžio nepagrindžia. Pažymėtina, kad trečiojo asmens 2013-08-21 pažymoje dėl nuostolių dydžio paskaičiavimo paskaičiuota bendra kompensacija už verslo nutraukimą – 330 000 Lt; faktinių duomenų apie sugadinto turto mastą ir įvertinimą joje nėra (T.1, b.l.158). Tačiau pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų procesinių galimybių galimybių siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, skirti byloje žalos dydžio vertinimo ekspertizę, atsižvelgiant į žalos padarymo aplinkybių didelę specifiką. Nagrinėjamu atveju susidarė teisiškai netoleruotina situacija, kai teismas, pripažinęs atsakovą UAB „Termomatika“ kaltu ir atsakingu už ieškovui (trečiajam asmeniui) padarytą žalą, ir pripažinęs, kad nukentėjęs asmuo patyrė nuostolių, atmetė ieškinį dėl to, kad realus nuostolių dydis neįrodytas; teismas, padaręs tokia išvadą, nepasiekė civilinės atsakomybės tikslų, negrąžino nukentėjusį asmenį į prieš įvykį buvusią padėtį; teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos esmę šioje bylos dalyje nebuvo atskleista (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovas neturėjo pagrindo pripažinti įvykį draudžiamuoju, nes pagal jo paties turto draudimo taisyklių Nr. 004 82.2 punktą, draudikas neatlygina nuostolių dėl trūkumų ar gedimų, už kuriuos pagal garantiją arba įstatymo nustatytą tvarka atsako gamintojas, pardavėjas, rangovas; nurodytos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo išvada. Sutiktina su ieškovo bei prisidėjusio prie apeliacinio skundo trečiojo asmens argumentais, kad ieškovo turto draudimo taisyklių Nr. 004 82.2 punktas turi būti aiškinamas ne tik lingvistiškai, bet ir pagal tikruosius šalių ketinimus; nagrinėjamų atvejų turto draudėjas turėjo tikslą suteikti apdraustam turtui maksimalią draudimo apsaugą. Ieškovo turto draudimo taisyklių 82.2 punktas numato, kad draudikas už turto sunaikinimą, sugadinimą ar praradimą įvykių klaidų ar trūkumų, už kuriuos pagal garantiją arba įstatymo nustatytą tvarka atsako gamintojas, pardavėjas, tiekėjas, rangovas, montuotojas, garantinį ar techninį aptarnavimą vykdantį įmonę. Byloje nustatyta, kad po avarijos, įvykusios dėl automatinio rezervinio jungimo valdiklio (ARĮ) netinkamos kokybės, buvo sugadintas trečiojo asmens UAB „ Brolis semiconductors“ apdraustas turtas - aliuminio celių tiglai, stiblio celės termopora, aliuminis, tačiau paminėtas turtas nebuvo 2012-04-24 prikimo-pardavimo sutarties objektu. Atsakovas UAB „Termomatika“ kaip turto pardavėjas, garantavęs parduotų prekių kokybę, atsako tik už turtą, buvusį paminėtos pirkimo-pardavimo sutarties objektu, nagrinėjamu atveju – už įrenginio ARĮ, tuo tarpu apdraustas turtas buvo sugadintas galimai dėl avarijos, įvykusios dėl šio įrenginio netinkamos kokybės. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas pagrįstai pripažino įvykį draudiminiu. Pagal trečiojo asmens UAB „ Brolis semiconductors“ ir atsakovo UAB „Termomatika“ 2014-04-24 pirkimo –pardavimo sutarties 3.2.2 punktą pirkėjas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl sutarties netinkamo vykdymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė prievolę užtikrinti paduoto daikto kokybę (sutarties 3.3.1 punktas), t.y. atsakovas UAB „Termodinamika“ atsako ne tik tiesiogiai už parduoto daikto trūkumus, bet ir už tokio daikto kokybės trūkumų atsiradusias pasekmes.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovo UAB „Termomatika“ draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybės nebuvimą, nes UAB „Termomatika“ atsakomybė pagal 2012-04-24 įrengimų prikimo-pardavimo sutartį bendrosios civilinės atsakomybės draudimu apdrausta nebuvo (draudimo apsauga pagal atsakovų bendrosios civilinės atsakomybės sutartį galiojo nuo 2012-12-31) o aplinkybių, kad žala trečiajam asmeniui būtų padaryta atliekant patikrinimo ar remonto darbus pagal 2013-04-02 sutartį Nr. 13/04/02 dėl periodinės inžinerinių sistemų, nurodytų sutarties priede Nr. 1, priežiūros ir remonto, nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu ši teismo išvada neprieštarauja nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybės nebuvimas pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį su UAB „Termomatika“ nustatytas pagrįstai, ši teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovui UAB „Termodinamika“ ir grąžinti šią civilinės bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos iš viso nepasisakė dėl nuostolių dydžio, kad įrodymų rinkimas dėl bylos didelės specifikos ir galimo specialių žinių poreikio, nustatant nuostolių dydį, riboja galimybę nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovui UAB „Termomatika“ ir atsakovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

A. V.