Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad jo motina mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties motina gyveno kartu su juo, buvo jo prižiūrima ir slaugoma, kadangi turėjo sveikatos problemų, faktiškai nesikėlė iš lovos. Motina mirė išsituokusi, be pareiškėjo yra dar viena pirmos eilės įpėdinė– jo sesuo R. S.. Nurodė, kad į notarą per trijų mėnesių nustatytą terminą palikimui priimti pareiškėjas nesikreipė dėl ligos. Po motinos mirties liko paveldimas turtas – žemės sklypas ir sodo namelis sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jis rūpinosi palikėjos turtu, mokėjo mokesčius, šienavimus vykdė, atliko kasmetinius darbus sode, nes mama iki mirties ketverius metus patale gulėjo. Taip pat pareiškėjas rūpinosi šio turto apsauga, kurią įrengė dar motinai gyvai esant, reaguodavo į apsaugos pranešimus. Pareiškėjas internetu mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, skolų neturėjo, taip pat mokėjo už atliekų išvežimą, sodų bendrijos nario mokestį, kuris sudarė 6 eurus per metus, ir, kurį reikėjo sumokėti iki metų galo.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. S. su pareiškimu sutinka ir jam neprieštarauja, savarankiškų reikalavimų dėl paveldimo turto nereiškia. Paaiškino, kad pareiškėjas viską teisingai nurodė, papildyti daugiau kuo jo neturi. Sutinka, kad brolis rūpinosi likusiu po motinos mirties turtu, jis šulinį įrengė, pakeitė namelio langus, kurie jau virš dvidešimt metų nuo pastatymo prasti buvo, pastatė tvorą, kuri dar nėra įteisinta. Pareiškėjas šienauja sklype, prižiūri gėlynus, genėja gyvatvorę, jis labiau ir motinos laidotuvėms prisidėjo. Patikino, kad mokesčiai buvo mokami savalaikiai, skolų nėra, internetine bankininkyste, tarpusavio susitarimu, ji pervedinėjo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, jog G. S., mirusios (duomenys neskelbtini) vaikai yra R. S. ir G. S..Po G. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo neužvesta. VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymos patvirtina, jog G. S. vardu yra registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas-sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų apie apmokėtą elektros energiją matyti, kad nuo 2017 m. sauso 25 d. iki 2018 m. sausio 25 d. objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) sunaudota 156,93 kWh elektros energijos, apmokėtas rodmuo – 336,83, skolų nėra, mokėjimo likutis 0,00 Eur. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas, pagal kurį mokėtina suma 2018 m. gruodžio 31 d. sudaro iš viso 25,81 Eur, apmokėta 2018 m. kovo 7 d. Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 9 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad G. S. tiksliniai nario mokesčiai sumokėti.

Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Šio straipsnio 10 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę, įgyja jo įpėdiniai CK nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). G. S. testamento nepaliko. Pareiškėjas G. S. per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, notarine tvarka palikimo priimti neatsisakė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjas G. S. po savo motinos G. S. mirties priėmė mirusiosios palikimą, nes rūpinosi palikėjos turtu, mokėjo mokesčius, šienavo, atliko kasmetinius darbus sode. Bylos duomenimis pareiškėjas paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdamaa palikimą. Palikimo faktinio valdymo esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuotas asmuo R. S. su pareiškimu sutinka ir jam neprieštarauja, savarankiškų reikalavimų dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nereiškia. Sutinka, kad brolis rūpinosi likusiu po motinos mirties turtu. Taigi, nors pareiškėjas palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, laikytina, kad pareiškėjas G. S. po motinos G. S. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą, rūpintis kaip savo turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjo ir suinteresuoto asmens išdėstytas ir teismo posėdžio metu nurodytas ir kitas faktines bylos aplinkybes, prieštaravimų tarp jų nėra, interesų konflikto nenustatyta. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Pareiškėjui palikimo priėmimo fakto nustatymas sukels teisines pasekmes dėl motinos turto paveldėjimo.

Valstybė šioje byloje patyrė 6,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui G. S. suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, teismas šios sumos iš pareiškėjo nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėjas G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.