Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Bystriakovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Rokanskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas,

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, specialiojo vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) konsultantu, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. (A. K.) pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą:

Jis, laikotarpiu nuo 2007-06-11 iki 2014-05-02, Klaipėdoje, pažeisdamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 27 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos <…> privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį”,– tyčia siekdamas išvengti 25298,55 Eur pajamų mokesčio sumokėjimo, į savo pajamų deklaracijas už 2007–2013 metus, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai – valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent:

į 2007 metų Metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir jos priedą “Apmokestinamosios pajamos” įrašė neteisingus duomenis: deklaracijos 13 eilutėje “Taikant 15 procentų tarifą apmokestinamosios pajamos” nedeklaravo 1323 Eur apmokestinamųjų pajamų; 33 eilutėje “Grąžintina arba mokėtina mokesčio suma” nepriskaičiavo ir nedeklaravo 198 Eur pajamų mokesčio, deklaracijos priedo eilutėje P1 “Mokesčio tarifas” neįrašė mokesčio tarifo 15 procentų; eilutėje P2 “Pajamų rūšies kodas” neįrašė pajamų rūšies kodo pagal klasifikatorių “70 Kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos”; eilutėje P4 “Gautų pajamų suma” nedeklaravo 1323 Eur gautų pajamų; eilutėje P5 “Išskaičiuota mokesčio suma” neišskaičiavo ir nedeklaravo 198 Eur pajamų mokesčio bei 2008-04-11 šią deklaraciją ir jos priedą, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai; į 2008 metų Metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir jos priedą “Apmokestinamosios pajamos” įrašė neteisingus duomenis: deklaracijos 13 eilutėje “Taikant 15 procentų tarifą apmokestinamosios pajamos” nedeklaravo 11875,91 Eur apmokestinamųjų pajamų; 33 eilutėje “Grąžintina arba mokėtina mokesčio suma” nepriskaičiavo ir nedeklaravo 1781 Eur pajamų mokesčio, deklaracijos priedo eilutėje P1 “Mokesčio tarifas” neįrašė mokesčio tarifo 15 procentų; eilutėje P2 “Pajamų rūšies kodas” neįrašė pajamų rūšies kodo pagal klasifikatorių “70 Kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos”; eilutėje P4 “Gautų pajamų suma” nedeklaravo 11875,91 Eur gautų pajamų; eilutėje P5 “Išskaičiuota mokesčio suma” neišskaičiavo ir nedeklaravo 1781 Eur pajamų mokesčio bei 2009-04-23 šią deklaraciją ir jos priedą, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai; į 2009 metų Metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir jos priedą “Apmokestinamosios pajamos” įrašė neteisingus duomenis: deklaracijos 13 eilutėje “Taikant 15 procentų tarifą apmokestinamosios pajamos” nedeklaravo 9722 Eur apmokestinamųjų pajamų; 33 eilutėje “Grąžintina arba mokėtina mokesčio suma” nepriskaičiavo ir nedeklaravo 1458 Eur pajamų mokesčio, deklaracijos priedo eilutėje P1 “Mokesčio tarifas” neįrašė mokesčio tarifo 15 procentų; eilutėje P2 “Pajamų rūšies kodas” neįrašė pajamų rūšies kodo pagal klasifikatorių “70 Kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos”; eilutėje P4 “Gautų pajamų suma” nedeklaravo 9722 Eur gautų pajamų; eilutėje P5 “Išskaičiuota mokesčio suma” neišskaičiavo ir nedeklaravo 1458 Eur pajamų mokesčio bei 2010-06-29 šią deklaraciją ir jos priedą, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai; į 2010 metų Metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir jos priedą “Apmokestinamosios pajamos” įrašė neteisingus duomenis: deklaracijos 13 eilutėje “Taikant 15 procentų tarifą apmokestinamosios pajamos” nedeklaravo 13967 Eur apmokestinamųjų pajamų; 33 eilutėje “Grąžintina arba mokėtina mokesčio suma” nepriskaičiavo ir nedeklaravo 2095 Eur pajamų mokesčio, deklaracijos priedo eilutėje P1 “Mokesčio tarifas” neįrašė mokesčio tarifo 15 procentų; eilutėje P2 “Pajamų rūšies kodas” neįrašė pajamų rūšies kodo pagal klasifikatorių “70 Kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos”; eilutėje P4 “Gautų pajamų suma” nedeklaravo 13967 Eur gautų pajamų; eilutėje P5 “Išskaičiuota mokesčio suma” neišskaičiavo ir nedeklaravo 2095 Eur pajamų mokesčio bei 2011-04-05 šią deklaraciją ir jos priedą, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai; į 2011 metų Metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir jos priedą “Apmokestinamosios pajamos” įrašė neteisingus duomenis: deklaracijos 13 eilutėje “Taikant 15 procentų tarifą apmokestinamosios pajamos” nedeklaravo 40394 Eur apmokestinamųjų pajamų; 33 eilutėje “Grąžintina arba mokėtina mokesčio suma” nepriskaičiavo ir nedeklaravo 6059 Eur pajamų mokesčio, deklaracijos priedo eilutėje P1 “Mokesčio tarifas” neįrašė mokesčio tarifo 15 procentų; eilutėje P2 “Pajamų rūšies kodas” neįrašė pajamų rūšies kodo pagal klasifikatorių “70 Kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos”; eilutėje P4 “Gautų pajamų suma” nedeklaravo 40394 Eur gautų pajamų; eilutėje P5 “Išskaičiuota mokesčio suma” neišskaičiavo ir nedeklaravo 6059 Eur pajamų mokesčio bei 2012-05-17 šią deklaraciją ir jos priedą, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai;į 2012 metų Metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir jos priedą “Apmokestinamosios pajamos” įrašė neteisingus duomenis: deklaracijos 13 eilutėje “Taikant 15 procentų tarifą apmokestinamosios pajamos” nedeklaravo 43038 Eur apmokestinamųjų pajamų; 33 eilutėje “Grąžintina arba mokėtina mokesčio suma” nepriskaičiavo ir nedeklaravo 6456 Eur pajamų mokesčio, deklaracijos priedo eilutėje P1 “Mokesčio tarifas” neįrašė mokesčio tarifo 15 procentų; eilutėje P2 “Pajamų rūšies kodas” neįrašė pajamų rūšies kodo pagal klasifikatorių “70 Kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos”; eilutėje P4 “Gautų pajamų suma” nedeklaravo 43038 Eur gautų pajamų; eilutėje P5 “Išskaičiuota mokesčio suma” neišskaičiavo ir nedeklaravo 6456 Eur pajamų mokesčio bei 2014-04-03 šią deklaraciją ir jos priedą, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai;į 2013 metų Metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir jos priedą “Apmokestinamosios pajamos” įrašė neteisingus duomenis: deklaracijos 13 eilutėje “Taikant 15 procentų tarifą apmokestinamosios pajamos” nedeklaravo 48338 Eur apmokestinamųjų pajamų; 33 eilutėje “Grąžintina arba mokėtina mokesčio suma” nepriskaičiavo ir nedeklaravo 7251 Eur pajamų mokesčio, deklaracijos priedo eilutėje P1 “Mokesčio tarifas” neįrašė mokesčio tarifo 15 procentų; eilutėje P2 “Pajamų rūšies kodas” neįrašė pajamų rūšies kodo pagal klasifikatorių “70 Kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos”; eilutėje P4 “Gautų pajamų suma” nedeklaravo 48338 Eur gautų pajamų; eilutėje P5 “Išskaičiuota mokesčio suma” neišskaičiavo ir nedeklaravo 7251 Eur pajamų mokesčio bei 2014-05-02 šią deklaraciją ir jos priedą, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. G. pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą:

Jis, laikotarpiu nuo 2007-06-11 iki 2014-04-03, Klaipėdoje, pažeisdamas GPMĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos <…> privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį”,– tyčia siekdamas išvengti 17042 Eur pajamų mokesčio sumokėjimo, į savo pajamų deklaracijas už 2007–2013 metus, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai – valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent:

į 2007 metų Metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir jos priedą “Apmokestinamosios pajamos” įrašė neteisingus duomenis: deklaracijos 13 eilutėje “Taikant 15 procentų tarifą apmokestinamosios pajamos” nedeklaravo 1794 Eur apmokestinamųjų pajamų; 33 eilutėje “Grąžintina arba mokėtina mokesčio suma” nepriskaičiavo ir nedeklaravo 269 Eur pajamų mokesčio, deklaracijos priedo eilutėje P1 “Mokesčio tarifas” neįrašė mokesčio tarifo 15 procentų; eilutėje P2 “Pajamų rūšies kodas” neįrašė pajamų rūšies kodo pagal klasifikatorių “70 Kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos”; eilutėje P4 “Gautų pajamų suma” nedeklaravo 1794 Eur gautų pajamų; eilutėje P5 “Išskaičiuota mokesčio suma” neišskaičiavo ir nedeklaravo 269 Eur pajamų mokesčio bei 2008-05-07 šią deklaraciją ir jos priedą, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai;į 2008 metų Metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir jos priedą “Apmokestinamosios pajamos” įrašė neteisingus duomenis: deklaracijos 13 eilutėje “Taikant 15 procentų tarifą apmokestinamosios pajamos” nedeklaravo 6571 Eur apmokestinamųjų pajamų; 33 eilutėje “Grąžintina arba mokėtina mokesčio suma” nepriskaičiavo ir nedeklaravo 986 Eur pajamų mokesčio, deklaracijos priedo eilutėje P1 “Mokesčio tarifas” neįrašė mokesčio tarifo 15 procentų; eilutėje P2 “Pajamų rūšies kodas” neįrašė pajamų rūšies kodo pagal klasifikatorių “70 Kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos”; eilutėje P4 “Gautų pajamų suma” nedeklaravo 6571 Eur gautų pajamų; eilutėje P5 “Išskaičiuota mokesčio suma” neišskaičiavo ir nedeklaravo 986 Eur pajamų mokesčio bei 2009-05-04 šią deklaraciją ir jos priedą, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai;į 2009 metų Metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir jos priedą “Apmokestinamosios pajamos” įrašė neteisingus duomenis: deklaracijos 13 eilutėje “Taikant 15 procentų tarifą apmokestinamosios pajamos” nedeklaravo 12335 Eur apmokestinamųjų pajamų; 33 eilutėje “Grąžintina arba mokėtina mokesčio suma” nepriskaičiavo ir nedeklaravo 1850 Eur pajamų mokesčio, deklaracijos priedo eilutėje P1 “Mokesčio tarifas” neįrašė mokesčio tarifo 15 procentų; eilutėje P2 “Pajamų rūšies kodas” neįrašė pajamų rūšies kodo pagal klasifikatorių “70 Kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos”; eilutėje P4 “Gautų pajamų suma” nedeklaravo 12335 Eur gautų pajamų; eilutėje P5 “Išskaičiuota mokesčio suma” neišskaičiavo ir nedeklaravo 1850 Eur pajamų mokesčio bei 2011-04-05 šią deklaraciją ir jos priedą, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai;į 2010 metų Metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir jos priedą “Apmokestinamosios pajamos” įrašė neteisingus duomenis: deklaracijos 13 eilutėje “Taikant 15 procentų tarifą apmokestinamosios pajamos” nedeklaravo 19533 Eur apmokestinamųjų pajamų; 33 eilutėje “Grąžintina arba mokėtina mokesčio suma” nepriskaičiavo ir nedeklaravo 2930 Eur pajamų mokesčio, deklaracijos priedo eilutėje P1 “Mokesčio tarifas” neįrašė mokesčio tarifo 15 procentų; eilutėje P2 “Pajamų rūšies kodas” neįrašė pajamų rūšies kodo pagal klasifikatorių “70 Kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos”; eilutėje P4 “Gautų pajamų suma” nedeklaravo 12335 Eur gautų pajamų; eilutėje P5 “Išskaičiuota mokesčio suma” neišskaičiavo ir nedeklaravo 2930 Eur pajamų mokesčio bei 2011-04-05 šią deklaraciją ir jos priedą, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai;2011 metų Metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir jos priedą “Apmokestinamosios pajamos” įrašė neteisingus duomenis: deklaracijos 13 eilutėje “Taikant 15 procentų tarifą apmokestinamosios pajamos” nedeklaravo 25131 Eur apmokestinamųjų pajamų; 33 eilutėje “Grąžintina (teigiama) arba mokėtina (neigiama) mokesčio suma (Lt)” nepriskaičiavo ir nedeklaravo 3770 Eur pajamų mokesčio, deklaracijos priedo eilutėje P1“Mokesčio tarifas” neįrašė mokesčio tarifo 15 procentų; eilutėje P2 “Pajamų rūšies kodas” neįrašė pajamų rūšies kodo pagal klasifikatorių “70 Kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos”; eilutėje P4 “Gautų pajamų suma” nedeklaravo 25131 Eur gautų pajamų; eilutėje P5 “Išskaičiuota mokesčio suma” neišskaičiavo ir nedeklaravo 3770 Eur pajamų mokesčio bei 2012-04-30 šią deklaraciją ir jos priedą, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai; į 2012 metų Metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir jos priedą “Apmokestinamosios pajamos” įrašė neteisingus duomenis: deklaracijos 13 eilutėje “Taikant 15 procentų tarifą apmokestinamosios pajamos” nedeklaravo 37752 Eur apmokestinamųjų pajamų; 33 eilutėje “Grąžintina arba mokėtina mokesčio suma (Lt)” nepriskaičiavo ir nedeklaravo 5663 Eur pajamų mokesčio, deklaracijos priedo eilutėje P1 “Mokesčio tarifas” neįrašė mokesčio tarifo 15 procentų; eilutėje P2 “Pajamų rūšies kodas” neįrašė pajamų rūšies kodo pagal klasifikatorių “70 Kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos”; eilutėje P4 “Gautų pajamų suma” nedeklaravo 37752 Eur gautų pajamų; eilutėje P5 “Išskaičiuota mokesčio suma” neišskaičiavo ir nedeklaravo 5663 Eur pajamų mokesčio bei 2013-04-26 šią deklaraciją ir jos priedą, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai;į 2013 metų Metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir jos priedą “Apmokestinamosios pajamos” įrašė neteisingus duomenis: deklaracijos 13 eilutėje “Taikant 15 procentų tarifą apmokestinamosios pajamos” nedeklaravo 10497 Eur apmokestinamųjų pajamų; 33 eilutėje “Grąžintina arba mokėtina mokesčio suma (Lt)” nepriskaičiavo ir nedeklaravo 1574 Eur pajamų mokesčio, deklaracijos priedo eilutėje P1 “Mokesčio tarifas” neįrašė mokesčio tarifo 15 procentų; eilutėje P2 “Pajamų rūšies kodas” neįrašė pajamų rūšies kodo pagal klasifikatorių “70 Kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos”; eilutėje P4 “Gautų pajamų suma” nedeklaravo 10497 Eur gautų pajamų; eilutėje P5 “Išskaičiuota mokesčio suma” neišskaičiavo ir nedeklaravo 1575 Eur pajamų mokesčio bei 2014-04-03 šią deklaraciją ir jos priedą, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Šiais veiksmais J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2007–2013 metų laikotarpiu pranešime apie įtarimą nurodyto dydžio pajamų nedeklaravo ir nuo šių gautų pajamų valstybės biudžetui privalomų mokesčių nesumokėjo, nors minėtu laikotarpiu kiekvienais metais pildė pajamų deklaracijas ir jas pateikinėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Suvokia, kad nedeklaruodamas pranešime apie įtarimą gautų pajamų jis Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė neteisingus duomenis apie jo, kaip fizinio asmens, pajamas ir tokiu būdu padarė įstatymo uždraustą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) neturi nieko bendro su UAB (duomenys neskelbtini). Šios įmonės realus steigėjas ir naudos gavėjas yra Tadžikistano pilietis M. V. (M. V.). Jis su šiuo asmeniu buvo pažįstamas iš seniau, su juo jį siejo dalykiniai santykiai. Prieš kelis metus, galimai 2006–2007 metais, M. V. jo ir UAB (duomenys neskelbtini) konsultanto J. G. paprašė už jo lėšas Latvijos Respublikos banke nupirkti ofšorinę kompaniją. Tokia įmonė jam buvo reikalinga siekiant vykdyti veiklą susijusią su krovinių pervežimu į Aziją. Jis, pasitaręs su J. G., sutiko su minėto asmens prašymu, kadangi ateityje planavo su juo palaikyti verslo santykius. Taip už M. V. pinigines lėšas Latvijos Respublikos banke „JSC Rietumu Banka“ buvo nupirkta įmonė (duomenys neskelbtini) ir šios įmonės vardu buvo atidarytos banko sąskaitos šiame banke. M. V. pats to padaryti negalėjo, kadangi neturėjo vizos atvykimui į Europos valstybes. Buvo atidarytos penkios banko sąskaitos: viena buvo generalinė – atsiskaitomoji, dvi sąskaitos – kreditinė ir debetinė,– atidarytos jo, kaip (duomenys neskelbtini) atstovo, vardu ir dvi sąskaitos J. G., kaip (duomenys neskelbtini) atstovo, vardu. Sąskaitų valdymo instrumentai buvo išduoti jam, kuriuos jis vėliau perdavė M. V. per savo brolį R. K. (R. K.), kuris išvežė į Kaliningrado sritį. Banko sąskaitų, atidarytų J. G., kaip (duomenys neskelbtini) atstovo, vardu, išduotas banko korteles jis perdavė J. G.. Šios kortelės buvo išimtos tam, kad pagal M. V. prašymą Lietuvoje jis ir J. G. galėtų iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išgryninti pinigus, kurie likdavo kaip pelnas nuo (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos. M. V. jiems buvo paaiškinęs, kad Tadžikistane yra sudėtinga valiutinių operacijų sistema, todėl jam geriausiai (duomenys neskelbtini) vardu uždirbtą pelną gauti grynais pinigais. Už pinigų išgryninimą M. V. tiek jam, tiek J. G. pažadėjo palikti po penkis procentus nuo išgrynintos pinigų sumos. (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą susijusią su krovinių transportavimu į rytus, t.y. ši įmonė vykdė transporto paiešką. Viena iš įmonių suteikusių transporto paslaugas (duomenys neskelbtini) yra UAB (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, kai (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) užsakinėjo paslaugas krovinių gabenimui, UAB (duomenys neskelbtini) buvo krovinių ekspeditorius ir su transporto užsakymu nieko bendro neturėjo, išskyrus techninių klausimų dėl transporto – geležinkelio vagonų pateikimu į uostą krovinių pakrovimui, derinimu. Už suteiktas UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas turėjo apmokėti (duomenys neskelbtini). Daugiau apie jokią (duomenys neskelbtini) vykdytą veiklą jam nieko nėra žinoma. Pagal M. V. prašymą 2012–2013 metais jis, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų kortelėmis, Lietuvos bankų bankomatuose išgrynino pinigų sumas, tačiau tikslių sumų neprisimena, tai galėtų būti nustatyta pagal banko ataskaitas. Iš bankomatų jis išimdavo pinigus Euro valiuta ir dažniausiai perduodavo J. G., kuris organizuodavo šių pinigų perdavimą M. V.. Tvirtina, kad negali nurodyti, kaip buvo pinigai perduodami M. V.. Kiek jam žinoma, J. G. kartais vykdavo į Maskvą, į Kaliningrado sritį ir ten perduodavo pinigus M. V. tiesiogiai arba per trečius asmenis. Pinigai iš Lietuvos buvo išgabenami neviršijant 10000 Eur. Pripažįsta, kad už pinigų išgryninimą, pagal susitarimą su M. V., jam buvo paliekami penki procentai nuo išgrynintos pinigų sumos, šie pinigai buvo jo pajamos ir atlygis už sugaištą laiką. Šių pajamų jis nedeklaravo ir nesumokėjo jokių mokesčių. Nurodė, kad dalį tokiu būdu gautų pajamų jis išleido atsiskaitydamas banko kortele už jam asmeniškai suteiktas įvairias paslaugas, savo poreikiams perkamas prekes, o kitą dalį, t. y. 5 procentus nuo išgrynintos sumos, jis gavo grynais pinigais, kuriuos taip pat vėliau sunaudojo savo reikmėms. Sutiko, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi sutiko, o prokuroro siūlomos bausmės dydį prašė sumažinti dėl šiuo metu esančios sunkios materialinės padėties. Nurodė, kad dėl taikomų Rusijos Federacijos sankcijų yra sustabdytas jo verslas, šiuo metu negauna pajamų, o kartu jo įmonėje dirba ir žmona, kurios atlyginimą analogiškai paveikė sankcijos. Augina du nepilnamečius vaikus – 6 ir 9 metų amžiaus. Paskirtą baudą prašo išdėstyti dalimis (t. 10, b.l. 40-42, 46-47, 107-109, 113-114).

Kaltinamasis J. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2007–2013 metų laikotarpiu gavo pranešime apie įtarimą nurodyto dydžio pajamų, kurių nedeklaravo ir nuo šių gautų pajamų valstybės biudžetui privalomų mokesčių nesumokėjo, nors minėtu laikotarpiu kiekvienais metais pildė pajamų deklaracijas ir jas pateikinėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nurodė, kad dalį tokiu būdu gautų pajamų jis išleido atsiskaitydamas banko kortele už jam asmeniškai suteiktas įvairias paslaugas bei savo poreikiams perkamas prekes, o kitą dalį, t.y. 5 procentus nuo išgrynintos sumos, jis gavo grynais pinigais, kuriuos taip pat vėliau išleido savo reikmėms. Teigė negalįs nurodyti, kokias pinigų sumas išleido atsiskaitydamas (duomenys neskelbtini) jo vardu išduotomis banko kortelėmis už jam suteiktas paslaugas, jo perkamas prekes ir kokią dalį gavo pajamų už pinigų išgryninimą, nes niekur to nebuvo pasižymėjęs. Manė, jog šios pinigų sumos buvo suskaičiuotos ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) neturi nieko bendro su UAB (duomenys neskelbtini). Šios įmonės realus steigėjas ir naudos gavėjas yra Tažikistano pilietis M. V.. Jis su šiuo asmeniu buvo pažįstamas iš seniau, siejo dalykiniai santykiai. Prieš kelis metus, tiksliai datos nepamena, M. V. jo ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. K. paprašė už jo lėšas nupirkti ofšorinę kompaniją ir Latvijos Respublikos banke atidaryti banko sąskaitas. Tokia įmonė jam buvo reikalinga siekiant vykdyti veiklą, susijusią su krovinių pervežimu. Jis, pasitaręs su A. K., sutiko su minėto asmens prašymu, nes ateityje planavo su juo palaikyti verslo santykius. Taip, už M. V. pinigines lėšas buvo nupirkta įmonė (duomenys neskelbtini) ir šios įmonės vardu buvo atidarytos dvi banko sąskaitos Latvijos Respublikos banke „JSC Rietumu Banka“. Atidarius banko sąskaitas buvo gauti banko sąskaitų valdymo instrumentai, kurie vėliau buvo perduoti M. V. per trečius asmenis, kurių vardų ir pavardžių nurodyti negali. Atidarant banko sąskaitas buvo išduotos banko atsiskaitymo kortelės jo bei A. K. vardu. Jo vardu išduotos kortelės buvo rastos ir paimtos kratos metu, jo gyvenamojoje vietoje Vilties g. 1-3, Klaipėdoje. Šios kortelės buvo išimtos tam, kad pagal M. V. prašymą Lietuvoje jis galėtų iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išgryninti pinigus ir juos perduoti M. V.. Pagal minėto asmens prašymą, jis, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų kortelėmis, Lietuvos bankų bankomatuose išgrynino pinigų sumas Euro valiuta, tačiau konkrečių sumų neprisimena. Nuimtus pinigus jis laikydavo namuose ir vėliau, suderinus su Kaliningrado srityje gyvenančiais M. V. pažįstamais asmenimis, kurių duomenų negali nurodyti,– jis šiuos pinigus perduodavo jiems, o šie asmenys pinigus turėjo perduoti M. V.. Pinigų perdavimas vyko įvairiai: minėti asmenys atvykdavo į Lietuvą, jis pats važiuodavo į Kaliningradą ir ten su jais susitikdavo arba pinigai buvo perduodami per trečiuosius, jam pažįstamus, asmenis, kurių duomenų šiuo metu negali nurodyti. Už pinigų išgryninimą, pagal susitarimą su M. V., jam buvo paliekami penki procentai nuo išgrynintos pinigų sumos, šie pinigai buvo jo pajamos ir atlygis už sugaištą laiką. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) išduotomis banko kortelėmis naudojosi tik jis. Jis neprisimena, ar prekių pirkimui, atsiskaitymui už paslaugas ir pan., naudojosi (duomenys neskelbtini) banko kortelėmis. Taip pat, M. V. prašymu, A. K. naudodamasis jo vardu (duomenys neskelbtini) išduotomis banko kortelėmis išgrynindavo pinigus, kuriuos per trečius asmenis perduodavo M. V., pasilikdamas kaip atlygį penkis procentus už pinigų išgryninimą. Tiek jis, tiek A. K. iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų, naudojantis banko kortelėmis, pinigus tik išgrynindavo, o pavedimų iš minėtų banko sąskaitų nevykdė. Suvokia, kad nedeklaruodamas pranešime apie įtarimą gautų pajamų jis Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė neteisingus duomenis apie jo kaip fizinio asmens pajamas ir tokiu būdu padarė įstatymo uždraustą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi. Sutiko, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi sutiko, o prokuroro siūlomos bausmės dydį prašė sumažinti dėl šiuo metu esančios sunkios materialinės padėties. Nurodė, kad dėl taikomų Rusijos Federacijos sankcijų įmonė, kurioje jis dirba patiria sunkumų, dėl ko jau pusmetį negauna pajamų. Paskirtą baudą prašo išdėstyti dalimis (t. 10, b.l. 23-25, 29-30, 110-112, 115-116).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-05-29 specialisto išvadoje Nr. 5-3/47 nurodyta, kad fizinis asmuo J. G. laikotarpiu nuo 2007-06-11 iki 2013-12-10 iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų, esančių Latvijos Respublikos banke „JSC Rietumu banka“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Latvijoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse, Ukrainoje bei Rusijoje esančiuose bankų terminaluose išgrynino pinigines lėšas, iš viso 737985,22 Eur. Taip pat nustatyta, kad fizinis asmuo J. G. laikotarpiu nuo 2007-06-11 iki 2013-12-10 iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų, esančių Latvijos Respublikos banke „JSC Rietumu banka“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Latvijoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse, Ukrainoje bei Rusijoje esančiuose prekybos vietose bankų terminaluose sumokėjo už įvairias prekes bei paslaugas, iš viso 76714,30 Eur. Be to, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad fizinis asmuo J. G. tiriamuoju laikotarpiu (2007-01-01 – 2014-12-31) 1839 atvejais iš ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Latvijos Respublikos banke „JSC Rietumu banka“, pagrindė pajamų pinigais ir pajamų natūra gavimą, iš viso 113613,51 Eur (iš jų: 1794,20 Eur 2007 metų mokestiniu laikotarpiu, 6570,76 Eur – 2008 metų, 12335,09 Eur – 2009 metų, 19533,15 Eur – 2010 metų, 25130,91 Eur – 2011 metų, 37752,21 Eur – 2012 metų, 10497,19 Eur – 2013 metų mokestiniu laikotarpiu), taip fizinis asmuo J. G. nesilaikė GPMĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos <…> privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį” – tiriamuoju laikotarpiu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose Metinėse pajamų mokesčio deklaracijose 7 atvejais pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis apie pajamas, t.y. nedeklaravo, iš viso 113613 Eur (1794+6571+12335+19533+25131+37752+10497) arba 392285 Lt (6195+22688 +42591+67444+86772+130351+36245) pajamų pinigais ir pajamų natūra bei nepriskaičiavo ir nedeklaravo 17042 Eur (269+986+1850+2930+3770+5663+1574), t.y. 15 procentų pajamų mokesčio (113614*15/100) arba 58843 Lt (929+3403+6389+10117+13016+19553+5437). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-05-29 specialisto išvadoje Nr. 5-3/47 taip pat nurodyta, kad fizinis asmuo A. K. laikotarpiu nuo 2007-06-12 iki 2013-12-11 iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų, esančių Latvijos Respublikos banke „JSC Rietumu banka“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Latvijoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse, Ukrainoje bei Rusijoje esančiuose bankų terminaluose išgrynino pinigines lėšas, iš viso 771476,52 Eur. Tyrimo metu nustatyta, kad fizinis asmuo A. K. laikotarpiu nuo 2007-06-12 iki 2013-12-11 iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų, esančių Latvijos Respublikos banke „JSC Rietumu banka“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Latvijoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse, Ukrainoje bei Rusijoje prekybos vietose esančių bankų terminaluose sumokėjo už prekes bei paslaugas, iš viso 130083,19 Eur. Be to, nustatyta, kad fizinis asmuo A. K. tiriamuoju laikotarpiu 1751 atveju iš ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Latvijos Respublikos banke „JSC Rietumu banka“, pagrindė pajamų pinigais ir pajamų natūra gavimą, iš viso 168657,02 Eur (iš jų: 1318,43 Eur 2007 metų mokestiniu laikotarpiu, 11820,91 Eur – 2008 metų, 9095,93 Eur – 2009 metų, 13950,07 Eur – 2010 metų, 40498,08 Eur – 2011 metų, 45341,96 Eur – 2012 metų, 48066,38 Eur – 2013 metų mokestiniu laikotarpiu), taip fizinis asmuo A. K. nesilaikė GPMĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų,– tiriamuoju laikotarpiu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose Metinėse pajamų mokesčio deklaracijose 7 atvejais pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis apie pajamas, t.y. nedeklaravo iš viso 168657,02 Eur (1322,99+11875,91+9721,51+13966,59+40394,44 +43037,52+48338,06) arba 582339 Lt (4568+ 41005+33566+48224+139474+148600+166902) pajamų bei neišskaičiavo ir nedeklaravo 25298,55 Eur (198,45+1781,39+1458,23+2094,99 +6059,17+6455,63+7250,71), t.y. 15 procentų pajamų mokesčio (168657,02*15/100) arba 87351 Lt (685+6151+5035+7234+20921+22290 +25035) pajamų mokesčio (t. 6, b.l. 112-127).

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-01-08 rašte Nr. (6.1)-D2-82 nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-02029-13 civilinio ieškinio nereikš, kadangi pagal 2015-05-29 specialisto išvadą Nr. 5-3/47 J. G. paskaičiuotus mokesčius 17042 Eur sumoje ir A. K. –25298,55 Eur sumoje, išieškos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (t. 10, b.l. 106).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog kaltinamųjų A. K. ir J. G. kaltė dėl jiems inkriminuojamos baudžiamajame įstatyme numatytos veikos, įrodyta visa apimtimi. Kaltinamųjų atlikta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog tiek kaltinamasis A. K., tiek kaltinamasis J. G. pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jie abu veikė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamieji suvokė, kad pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą Valstybinei mokesčių inspekcijai, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir norėjo taip elgtis. Padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos.

A. K. ir J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tuo tarpu jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmių skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

A. K. ir J. G. padarė po vieną savanaudišką tęstinę tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. yra neteistas, dirba, tačiau jo ir jo žmonos darbovietė patiria finansinius sunkumus, su žmona augina du mažamečius vaikus, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas skirdamas bausmę J. G. atsižvelgia į tai, kad jis neteistas, dirba, tačiau jo darbovietė patiria finansinius sunkumus, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visa tai, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti tiek A. K., tiek J. G. skiriant BK 220 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 str. 3 d. 2 p.).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas, priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamieji prisipažino padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu,– A. K. ir J. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamiesiems kardomųjų priemonių nebuvo paskirta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 11 CD laikmenų ir 2 vnt. banko kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini),– baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 120 (vieno šimto dvidešimties) MGL (4519,20 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų devyniolikos eurų ir dvidešimties euro centų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. K. galutinę bausmę – 80 (aštuoniasdešimties) MGL (3012,80 Eur (trijų tūkstančių dvylikos eurų ir aštuoniasdešimties euro centų)) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirta bauda, t.y. 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio, savanoriškai turi būti sumokėta per aštuonis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 99 (devyniasdešimt devynių) MGL (3728,34 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų dvidešimt aštuonių eurų ir trisdešimt keturių euro centų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. G. galutinę bausmę – 66 (šešiasdešimt šešių) MGL (2485,56 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir penkiasdešimt šešių euro centų)) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirta bauda, t.y. 66 MGL (2485,56 Eur) dydžio, savanoriškai turi būti sumokėta per aštuonis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 11 CD laikmenų ir 2 vnt. banko kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini),– baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.