Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Š. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties, kuria Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2016 m. sausio 6 d. nutarimas, kuriuo Š. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalį 300 eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. S. Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2016 m. sausio 6 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. gruodžio 22 d. 15.15 val., (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, kitų žmonių akivaizdoje, vairuodamas transporto priemonę „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 5, 9 punktų reikalavimus, pavojingai manevravo, tai yra važiavo taip, kad automobilis slystų šonu, tokiais savo veiksmais keldamas grėsmę žmonių saugumui.

Š. S. Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2016 m. sausio 6 d. nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nubaustasis Š. S. nesutinka su skundžiamoje nutartyje apylinkės teismo padaryta išvada, jog jis tyčia pavojingai manevravo vairuojamą automobilį, teigė, kad jis stabdydamas, rankinio stabdžio nenuspaudė. Greičio pedalą paspaudė stipriau, tam, kad pravažiuotų pagrindinę gatvę, ir netrukdytų kitiems eismo dalyviams, tačiau greičio neviršijo ir to padaryti nebūtų buvę galimybių dėl mažo atstumo.

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Teismo posėdyje Š. S. neneigė, jog automobilis slydo, kad tai atkreipė aplinkinių dėmesį, tačiau taip atsitiko netyčia. Paaiškino, kad buvo intensyvus eismas, jis kirto sankryžą greičiau ir stabdydamas nesitikėjo, kad automobilis slys. Slydimą įtakojo oro sąlygos, padangos ir kiti veiksniai (b. l. 39–40).

Pažymėtina, kad Š. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ir jis nubaustas už tai, kad, vairuodamas automobilį, pavojingai manevravo. Šiuo atveju aplinkybė, kad jis pavojingai manevravo būtent dėl to, kad nuspaudė rankinį stabdį, jam neinkriminuota. Iš liudytojo V. N. parodymų matyti, kad, jo nuomone, Š. S. galėjo stabdyti rankiniu stabdžiu, nes stabdant kojiniu, nebūtų tokio slydimo. Tačiau akcentuotina, kad apylinkės teismas pažymėjo, jog aplinkybės, kad Š. S. naudojo rankinį stabdį, byloje surinkti įrodymai nepatvirtinta. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas išsamiai išanalizavo ATPK 124² straipsnio 2 dalies dispoziciją bei išaiškino chuliganiškų paskatų požymius, todėl apygardos teismas iš naujo chuliganiškų paskatų požymių nebekartoja.

Iš 2015-12-22 Tauragės apskrities VPK VTS PB vyriausiojo patrulio V. N. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2015-12-22, apie 15.15 val., (duomenys neskelbtini), buvo pastebėta, kad vairuotojas, automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kitų žmonių akivaizdoje pavojingai manevruoja, t. y., taip, kad įvažiuodamas į stovėjimo aikštelę, jis slystų šonu. Įvykis buvo užfiksuotas vaizdo registratoriumi, įrengtu tarnybiniame automobilyje, „Škoda Yeti“ (b. l. 17).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas V. N. patvirtino, kad įvykio dieną, jam važiuojant tarnybiniu automobiliu, priekyje važiavo automobilis „Opel Zafira“, kuris sankryžoje, (duomenys neskelbtini), stabtelėjo. Važiuodamas pradėjo didinti greitį, automobilis staigiai „pakilo“, cyptelėjo ratai ir asmuo įvažiavo į aikštelę. Liudytojo nuomone, vairuotojas trūktelėjo rankinį stabdį, nes stabdant kojiniu stabdžiu, automobilis taip slydęs nebūtų. Aikštelėje pažeidėjo laukė draugas. Liudytojas tuo metu buvo vienas, nes jo kolega T. D. komisariate rašė tarnybinį pranešimą, o jam buvo liepta nuvežti dokumentus į teismą (b. l. 40).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas T. D. parodė, kad jam kolega V. N. sakė, jog užfiksavo chuliganišką vairavimą – automobilis slydo šonu (b. l. 40).

Aplinkybę, jog Š. S., būdamas sustojęs, pajudėjo iš vietos ir automobilį staigiai stabdė važiuodamas dideliu greičiu, dėl to automobilis slydo šonu, nepaneigia ir teismo posėdyje apklausto kaip liudytojo T. J. parodymai. T. J. parodė, kad įvykio dieną jie skubėjo, „Š. greitai iš vietos startavo“, kirto (duomenys neskelbtini) g., stabdė ir sustojo prie jo automobilio. Š. S. automobilis slystelėjo – pasisuko gal 25 laipsnių kampu, buvo girdimas padangų garsas (b. l. 41).

Tai, jog Š. S., vairuodamas automobilį, manevravo pavojingai patvirtina ne tik V. N. parodymai, kurių nepaneigia ir liudytojo T. J. parodymai, bet ir policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengto vaizdo registratoriumi užfiksuotos aplinkybės. Apygardos teismas, peržiūrėjęs vaizdo įraše užfiksuotas Š. S. automobilio vairavimo aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog Š. S. automobilį vairavo chuliganiškai, ir taip elgėsi tyčia.

Iš įraše užfiksuoto vaizdo matyti, kad Š. S. vairuojamu automobiliu sustojo prie sankryžos, tam, kad praleistų pagrindine gatve važiavusius automobilius. Priekyje, už sankryžos, tik už kelių metrų, dešinėje kelio pusėje, matyti specialiai skirtos vietos sustoti automobiliams. Š. S. vairuojamas automobilis pajudėjo iš vietos ir važiavo per sankryžą didindamas greitį bei netrukus, už sankryžos staigiai stabdė. Automobilis stabdomas pradėjo slysti ir slysdamas šonu pasuko į sustojimo vietą. Automobilio stabdymo metu girdimas stiprus padangų cypimo garsas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagrindine gatve tokio intensyvaus eismo, kaip teigė apeliantas, nebuvo.

Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Akcentuotina, kad iš peržiūrėto ir aptarto vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad Š. S. prie sankryžos buvo visiškai sustojęs. Š. S. iš anksto žinojo, kad iš karto už sankryžos, automobilių stovėjimo aikštelėje, jam reikės sustoti, nes ten jo laukė draugas. Apeliaciniame skunde Š. S. pats patvirtino, kad iki sustojimo vietos buvo tik keli metrai, todėl įvertinęs šią aplinkybę, bei tai, kad kelio danga šlapia, ir žinodamas savo automobilio padangų technines galimybes, akivaizdu, kad jis, esant nedideliam atstumui iki sustojimo vietos, greičio nebūtų didinęs. Be to, akivaizdu, kad jeigu Š. S. būtų laikęsis visų būtinų atsargumo priemonių ir būtų norėjęs sustabdyti automobilį saugiai, jis tokią galimybę turėjo, t. y. galėjo pradėti stabdyti automobilį iškart pravažiavęs sankryžą ir stabdydamas sustoti toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, bet toliau nuo kitų automobilių. Tačiau iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad automobilis buvo stabdomas labai staigiai, prieš tai nesumažinus, bet priešingai, jau beveik pravažiavus sankryžą, ir prieš pat pasukant į sustojimo vietą, padidinus greitį, dėl to automobilis pradėjo slysti šonu. Pažymėtina, kad Š. S. taip staigiai stabdyti automobilio nebuvo jokio pagrindo, juolab, kad visoje dešinėje kelio pusėje, kur sustojo Š. S. vairuojamas automobilis, automobilių pristatyta nebuvo. Nepaisant to, Š. S. slystančiu automobiliu privažiavo prie pat šalia stovėjusio automobilio. Todėl nėra pagrindo abejoti tuo, jog Š. S. turėjo suprasti ir suprato, kad važiuojant padidintu greičiu ir staigiai stabdant, esant šlapiai kelio dangai, jo automobilis slys ir tokiu būdu sukels pavojų kitiems eismo dalyviams, tačiau akivaizdu, kad jis taip elgėsi tyčia. Pažymėtina, kad šiuo atveju policijos pareigūno V. N. dėmesį ir patraukė ne tai, kad automobilis stabdomas slystelėjo dėl šlapios kelio dangos ar kitų aplinkybių, bet būtent dėl to, kad automobilis važiavo greitai ir buvo staigiai stabdomas, bei dėl to automobilis pavojingai slydo ir žymiai pasisuko šonu. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju aplinkybė, jog Š. S. neviršijo leistino greičio, nepaneigia fakto, kad jis automobiliu manevravo pavojingai, tyčia elgėsi iššaukiančiai, taip sukeldamas ne tik aplinkinių pasipiktinimą, bet ir pavojų savo ir kitų asmenų bei transporto priemonių saugumui.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti tuo, kad Š. S. vairavo automobilį chuliganiškai – tyčia automobilį manevravo pavojingai, už tai jis pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis skunde nurodytais motyvais nekeistina ir nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą, Š. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.