- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- e1-3381-1202/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02558-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kaltinamasis
- G. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą – 2018 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, skirta – 58 MGL bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pagrindu bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu skirta –1 metų laisvės apribojimo ir 58 MGL bauda 2018 m. spalio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis pakeistas skirta – 9 mėnesių laisvės apribojimo ir 58 MGL bauda (2018 m. lapkričio 21 d. laisvės apribojimo bausmę atliko, 2019 m. spalio 15 d. bauda sumokėta), teistas ir užsienyje,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
G. R. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent: jis, 2024 m. sausio 20 d. apie 02.00 val. būdamas prie naktinio baro „(duomenys neskelbtini) “, ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju A. K. metu, tyčia sudavė pastarajam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, o A. K. nugriuvus ant grindinio, sudavė jam rankos kumščiu ne nemažiau kaip 3 smūgius į veido sritį, tuo nukentėjusiajam A. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą dešiniame smilkinyje, minkštųjų audinių potrauminį komponentą dešinėje kaktinėje-smilkininėje srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)).
G. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
2024 m. rugsėjo 23 d. įtariamojo apklausos protokole G. R. kaltu prisipažino ir nurodė, kad 2024 m. sausio 20 d. po vidurnakčio vienas atėjo į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini) “ adresu (duomenys neskelbtini), kur linksminosi. Buvo išėjęs kelis kartus į lauką prie klubo parūkyti, kur rūko visi klubo lankytojai. Kažkokiu momentu, kai buvo išėjęs parūkyti, įvyko žodinis konfliktas su kitu klubo lankytoju, jam nepažįstamu vyru. Tas vyras buvo, kiek atsimena, dar su vienu ar dviem draugais, bet konfliktas įvyko tik su juo vienu. Kaip atrodė tas vyras, jau nepamena. Dėl ko prasidėjo konfliktas, irgi jau neatsimena, nes praėjo nemažai laiko. Iš pradžių konfliktas buvo žodinis, o po to jis sudavė tam vyrui dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į veido sritį, nuo ko tas vyras nugriuvo ant žemės. Kai vyras nugriuvo, jis būdamas įpykęs sudavė dar kelis (tris ar keturis) smūgius į veido sritį. Po to jie išsiskyrė, ir jis išėjo į viešbutį (pavadinimo neatsimena), kurį tada buvo išsinuomojęs, kadangi pats yra ne iš (duomenys neskelbtini). Viešbutyje išgėrė alkoholio, persirengė, ir vėl grįžo į (duomenys neskelbtini) g., prie klubo „(duomenys neskelbtini) “, ten buvo tas vyras, su kuriuo įvyko konfliktas ir policijos pareigūnai. Tas vyras ir jo, kaip suprato, draugai, parodė pareigūnams į jį, ir pareigūnai jį sulaikė. Dėl padaryto labai gailisi. Visą žalą, kuri atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų, atlygins (2 t., el. b. l. 44-46).
2024 m. sausio 20 d. A. K. apklausos protokole nurodė, kad 2024 m. sausio 19 d. apie 19.00 val. susitiko savo bendradarbiais D. R. ir M. S.. Kartu nusprendė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) miesto centrą. (duomenys neskelbtini) centre buvo įvairiuose naktiniuose baruose, kur vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. 2024 m. sausio 20 d. apie 02.00 val. einant (duomenys neskelbtini) g. nusprendė užeiti į naktinį barą „(duomenys neskelbtini) “, tačiau jų neįleido apsaugos darbuotojai. Nepavykus užeiti į vidų, nusprendė apsisukti ir eiti toliau. Grižus atgal į gatvę, prie jų pribėgo apie (duomenys neskelbtini) metų vyras, kuris pradėjo šaukt, kad jie girti ir, kad dėl jų girtumo dabar jo neįleis į naktinį barą „(duomenys neskelbtini) “. Jie nesuprato pastarojo pasipiktinimo ir pradėjo su juo kalbėtis (apie ką buvo pokalbis - neatsimena), tačiau pokalbio metu šitas vyras staiga su kumščiu trenkė jam į veido sritį, po jo smūgio jis prarado pusiausvyrą ir nukrito. Nukritus vyras dar ne mažiau 3 kartų trenkė į veido sritį. Vienu momentu pasirodė, kad buvo praradęs sąmonę. Ką tuo metu veikė bendradarbiai, jis nežino. Ar minėtas asmuo turėjo peilį, nežino, galimai peilį galėjo matyti jo bendradarbiai. Nori paminėti, kad neatsimena kaip atrodė jį užpuolęs asmuo, kadangi viskas įvyko labai staigiai, todėl nespėjo įsidėmėti jo veido bei aprangos. Galimai tai galėjo užfiksuoti (duomenys neskelbtini) g. šalia baro „(duomenys neskelbtini) “ esančios vaizdo kameros (jeigu ten tokios yra) arba matyti jo kolegos. Po aukščiau minėto įvykio jo kolega iškvietė policijos pareigūnus, atvykę pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykus medikams paprašiau jų nuvežti į ligoninę apžiūrai. Ligoninėje buvo nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas (1 t., el. b. l. 10-13).
2024 m. sausio 31 d. papildomame apklausos protokole A. K. nurodė, kad laikosi savo anksčiau duotų parodymų, tik nori papildyti, kad įvykio metu vilkėjo šviesiai pilkos spalvos striukę iki klubų, kuri yra iš šviesą atspindinčios medžiagos, todėl ji gali iš tolo atrodyti kaip balta, dėvėjo tamsiai mėlynos spalvos džinsus, avėjo juodos spalvos su baltomis detalėmis kedus. Kaip atrodė ir kaip buvo apsirengęs jį sumušęs asmuo, nežino, jo atpažinti negalės. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė. Dėl sumušimų iš karto po įvykio buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini), kur jį apžiūrėjo, padarė rentgeno tyrimą ir paleido. Daugiau į jokias medicinos įstaigas nesikreipė, darbe nedarbingumo neėmė. Jam išaiškinta teisė pateikti civilinį ieškinį, civilinio ieškinio neteiks (1 t., el. b. l. 79-81).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. buvo nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame smilkinyje, minkštųjų audinių potrauminį komponentas dešinėje kaktinėje-smilkininėje srityje. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., el. b. l. 154-156).
2024 m. vasario 2 d. liudytojo apklausos protokole M. S. nurodė, kad 2024 m. sausio 19 d. apie 19.00 val. susitiko su savo bendradarbiais D. R. ir A. K., nusprendė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) miesto centrą. (duomenys neskelbtini) centre buvome įvairiuose naktiniuose baruose, vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, todėl buvo neblaivūs. 2024 m. sausio 20 d. apie 02.00 val. nusprendė užeiti į naktinį barą „(duomenys neskelbtini) “ adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau jų neįleido apsaugos darbuotojai dėl to, kad buvo neblaivūs. Nepavykus užeiti į vidų, viską suprato, nesupyko ir nusprendė eiti toliau. Būnant lauke prie to naktinio baro ir norint jau išeiti, prie įėjimo stovėjo du nepažįstami vyrai, kurie matyt, irgi norėjo įeiti į tą barą. Prie jų pribėgo vienas iš tų vyrų, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, maždaug jo ūgio (apie (duomenys neskelbtini) m), jo plaukų spalvos, veido bruožų neatsimena, kaip jis buvo apsirengęs irgi neatsimena, jo atpažinti negalės. Pribėgęs vyras pradėjo paaukštintu tonu, agresyviai priekaištauti, kad dėl jų girtumo dabar ir jo neįleis į tą naktinį barą. Jautėsi, kad jis ieško preteksto konfliktui. Ar kažką jam atsakė į tai, jau neatsimena, bet tas vyras staiga ir visiškai netikėtai sudavė smūgį kumščiu į veidą A. K., nuo ko A. nukrito ant žemės, o tada tas vyras, kiek atsimena, pasilenkęs sudavė jam dar 2-3 smūgius į galvos sritį. Viskas įvyko labai greitai, nespėjo net sureaguoti, juo labiau buvo neblaivus. Pas mušeiką jokio peilio nematė. Kiek atsimena, kitas vyras, kuris prieš tai stovėjo su mušeika prie įėjimo į klubą (kaip jis atrodė ir kaip buvo apsirengęs, neatsimena, jo atpažinti negalėsiu), nesmurtavo, niekam sudavęs nebuvo, jis stovėjo nuošalyje. Kur tuo metu buvo D. R., neatsimena, bet šalia tos vietos, kur mušė A., jo tada nebuvo, matyt, jis stovėjo kažkur atokiau. Po to A. atsistojo ir jie pasitraukė į šoną ir stovėjo. Tada mušeika su kitu vyru vėl pradėjo kažką agresyviai šaukti, buvo priėję, norėjo toliau konfliktuoti, kiek atsimena, visi buvo apsistumdę, bet muštynių ir smūgių daugiau nebuvo. Prie tos vietos buvo kitų pašalinių žmonių, praeivių, bet jų nepažįsta ir jų neįsidėmėjo. Dėl to, kad A. buvo sumuštas ir tie vyrai toliau bandė konfliktuoti, nusprendė kviesti policiją. Jis į policiją neskambino, iškvietė A arba D. Kol laukė policijos, mušeika pradėjo šalintis (duomenys neskelbtini) gatve. Pradėjo eiti jam iš paskos, kad jo nepamestų, ir tuomet kaip tik iš tos pusės, kur ėjo mušeika, atvažiavo policijos automobilis. Pareigūnams išlipus iš automobilio, parodė jiems mušeiką, ir pareigūnai jį sulaikė. Atvažiavusi greitosios med. pagalbos brigada išvežė A. į ligoninę. Įvykio metu jis buvo apsirengęs juodos spalvos pūstą pusilgę striuke, tamsiai pilkos spalvos džinsais, avėjo rudos spalvos batus, ar buvo užsidėjęs kepurę jau neatsimena. Asmeniškai įvykio metu nenukentėjo, žala nebuvo padaryta, niekam pretenzijų neturi (1 t., el. b. l. 85-87).
2024 m. vasario 2 d. liudytojo apklausos protokole D. R. nurodė, kad 2024 m. sausio 19 d. apie 19:00 val. susitiko su savo bendradarbiais D. R. ir A. K., nusprendė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) miesto centrą. (duomenys neskelbtini) centre buvome įvairiuose naktiniuose baruose, vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, todėl buvo neblaivūs. 2024 m. sausio 20 d. apie 02.00 val. nusprendė užeiti į naktinį barą „(duomenys neskelbtini) “ adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau jų neįleido apsaugos darbuotojai dėl to, kad buvo neblaivūs, todėl jie ėmė eiti toliau. Kol A. su M. dar stovėjo prie įėjimo į barą, jis buvo nuėjęs toliau gatve (gal apie 200 metrų į priekį), kiek atsimena, su kažkuo tada kalbėjosi (su kuo būtent neatsimena, nes buvo neblaivus). Kas vyko prie įėjimo į minėtą naktinį barą nematė. Po to jam telefonu paskambino M.ir pasakė prieiti prie minėto baro „(duomenys neskelbtini) “ įėjimo. Nuėjo ir pamatė, kad netoli įėjimo į tą barą stovi M. su A., netoli stovėjo du apsauginiai, matyt, iš to baro. M. ir A. pasakė, kad kažkoks nepažįstamas vyras sumušė A. ir jie parodė tą vyrą, kuris irgi stovėjo netoli minėto baro, jį pamatė per atstumą, todėl visiškai neįsidėmėjo jo išvaizdos ir aprangos, jo atpažinti negalėtų. Draugai nusprendė kviesti policija, ir jis paskambino telefonu 112, iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, nes A.reikėjo apžiūrėti. Gatvėje tuo metu buvo daug žmonių, praeivių, kas iš jų matė įvykį, nežino, pats konflikto nematė, todėl nieko dėl to pasakyti negali. Neatsimena, kokia striuke vilkėjo įvykio metu (nes jų turi ne vieną), buvo su tamsiai mėlynos spalvos džinsais, avėjo rudos spalvos batus, buvo be kepurės. Kol laukė policijos, tas vyras, kurį nurodė kolegos, kaip sumušusį A., pradėjo šalintis (duomenys neskelbtini) gatve, jie pradėjo eiti jam iš paskos, kad jo nepamestų, ir tuomet kaip tik iš tos pusės, kur ėjo mušeika, atvažiavo policijos automobilis. Pareigūnams išlipus iš automobilio, kolegos parodė jiems mušeiką, ir pareigūnai jį sulaikė. Atvažiavusi greitosios med. pagalbos brigada išvežė A.į ligoninę. Jis pats nenukentėjo, jokia žala nebuvo padaryta, niekam pretenzijų neturi (1 t., el. b. l. 82-84).
2024 m. vasario 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi trys vaizdo įrašai per ,,Windows Media Player'' leistuvą:
- „D01_20240120015459“ vaizdo įrašo data – 2024 m. sausio 20 d., laikas – 01.54. Vaizdo įrašo trukmė – 09.26 min. Vaizdo kamera fiksuoja gatvės vaizdą. Vaizdo įraše yra matomas asmuo Nr. 1 (tamsiaplaukis vyras, vidutinio kūno sudėjimo, apsivilkęs šviesiai pilkos spalvos pustą striukę su gobtuvu ir tamsios spalvos kelnes, buvo nustatyta, kad tai yra nukentėjusysis A. K.). Prie jo stovi asmuo Nr. 2 (tamsiaplaukis, labai trumpai kirptas vyras, atletiško/stambesnio kūno sudėjimo, apsivilkęs juodos spalvos megztinį su baltos spalvos juostomis ir juodos spalvos džinsus, su plyšimais kelių lygmenyje, avintis šviesios spalvos sportbačius, galimai tai yra įtariamasis G. R.) kartu su asmeniu Nr. 3 (rudaplaukis vyras, apsivilkęs tamsiai pilkos spalvos megztinį ir tamsiai mėlynos spalvos džinsus). Vaizdo įraše matyti, jog asmenys tarpusavyje bendrauja, tačiau vėliau kyla žodinis konfliktas. 01:56:01 asmuo Nr. 2 užsimoja dešine ranka ir trenkia asmeniui Nr. 1 tiesiai į veidą. Asmuo Nr. 1 po smūgio nukrenta ant žemės. Tai pamatęs, asmuo Nr. 3 pradeda raminti asmenį Nr. 2. Tačiau asmuo Nr. 2 ir toliau trenkia vieną kartą iš dešinės rankos gulinčiam asmeniui Nr. 1 į veido sritį. Aplink esantys žmonės padeda asmeniui Nr. 1 atsikelti nuo žemės. 02:00:10 asmuo Nr. 2 prieina ir vėl prie asmens Nr. 1. Tuomet užsimoja iš dešinės rankos alkūnės ir trenkia asmeniui Nr. 1 tiesiai į veidą. Asmuo Nr. 1 nukrenta ant žemės. Vaizdo įraše matyti, jog asmuo iškart bando atsistoti nuo žemės, tačiau jam nepavyksta ir vėl nukrenta ant žemės. Prie asmenų prieina asmuo Nr. 3 ir nusiveda asmenį Nr. 2 link klubo.
- „D03_20240120015759“ vaizdo įrašo data – 2024 m. sausio 20 d., laikas – 01.58. Vaizdo įrašo trukmė – 07.02 min. Vaizdo kamera fiksuoja klubo „(duomenys neskelbtini) “ įėjimo iš lauko vaizdą. Vaizdo įraše matyti, kaip asmuo Nr. 2 kartu su asmeniu Nr. 3 bando įeiti atgal į klubą, tačiau apsaugos darbuotojas jų neįleidžia. Vėliau asmuo Nr. 2 pradeda ginčytis su apsaugos darbuotoju ir bando įsibrauti į klubą. Kitas klubo darbuotojas asmenims atneša striukes ir jas paduoda. Vėliau asmenys išeina iš vaizdo kamerų teritorijos.
Žemesnės instancijos teismas
- „D01_20240120020426“. Vaizdo įrašas yra spalvotas, be garso. Vaizdo įrašo data – 2024 m. sausio 20 d., laikas – 02.04. Vaizdo įrašo trukmė – 21.03 min. Vaizdo kamera fiksuoja gatvės vaizdą. Vaizdo įraše matoma, jog asmuo Nr. 1 yra pasitraukęs nuo konflikto ir atsistojęs toliau nuo naktinio klubo įėjimo. 02.05.44 asmuo Nr. 2 kartu su asmeniu Nr. 3 prieina prie asmens Nr. 1. Asmuo Nr. 2 iš dešinės rankos alkūnės priėjęs trenkia asmeniui Nr. 1 į veido sritį. Tuomet sugriebia asmenį Nr. 1 už striukės gaubtuvo ir laikydamas smūgiuoja į galvos sritį 4 kartus. Vėliau suduoda vieną smūgį ir į nugarą. Tuomet asmuo Nr. 2 pargriauna asmenį Nr. 1 ant žemės ir iš dešinės kojos įspiria 2 kartus asmeniui į galvą. Tai pamatę, aplink esantys žmonės, prieina ir bando asmenį Nr. 2 atitraukti nuo gulinčio asmens Nr. 1. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta, vaizdo įrašo pabaiga (1 t., el. b. l. 105-107).
2024 m. balandžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi 2024 m. sausio 20 d. mobiliosios vaizdo fiksavimo priemonių - „Kūno kamerų“ vaizdo įrašai (ROIK 0124000037994). Penki vaizdo įrašai apžiūrimi per „VLC media player“ leistuvą. Vaizdo įrašai yra spalvoti, su garsu:
- „PSS-20240120-022437UTC+0200“. Vaizdo įrašo pavadinime yra nurodyta data 2024 m. sausio 20 d. ir laikas 02.24.37 val. Vaizdo įrašo trukmė 05.39 min. Vaizdas fiksuoja gatvės vaizdą. Vaizdo įraše yra matomi asmuo Nr. 1 (vyras, apsirengęs pilkos spalvos striukę), asmuo Nr. 2 (tamsiaplaukis vyras, apsirengęs juodos spalvos paltą) ir asmuo Nr. 3 (vyras, apsirengęs juodos spalvos kepurę bei juodos spalvos striukę). Asmuo Nr. 1 nurodė, jog jį ir asmenį Nr. 2 bei asmenį Nr. 3 užpuolė asmenys iš naktinio klubo. Asmuo Nr. 1 ir asmuo Nr. 2 tikina, jog jie buvo užpulti be priežasties. Pokalbio metu, asmuo Nr. 3 nurodo, jog konflikto metu asmenys susistumdė, pats asmuo Nr. 3 buvo paguldęs vieną iš užpuolikų ant žemės, todėl šiuo metu asmeniui Nr. 3 skauda ranką. Po konflikto užpuolikai pabėgo. Asmuo Nr. 2 papildomai nurodo, jog jis matė, kaip vienas iš užpuolikų buvo išsitraukęs peilį. Tuomet asmenys pateikia dokumentus, kuriuos pareigūnai užfiksuoja. Daugiau reikšmingos informacijos tiriamajam įvykiui nebuvo pastebėta.
- „PSS-20240120-025436UTC+0200“. Vaizdo įrašo pavadinime yra nurodyta data 2024 m. sausio 20 d. ir laikas 02.54.36 val. Vaizdo įrašo trukmė 01.58 min. Vaizdas fiksuoja gatvės vaizdą. Vaizdo įraše matyti, kaip į tarnybinį automobilį yra įsodinamas galimas užpuolikas asmuo Nr. 4 (vyras, apsirengęs juodos spalvos drabužiais). Taip pat, asmuo Nr. 3 patvirtina, jog asmuo Nr. 4 iš tikrųjų buvo jų užpuolikas. Prieš įsodinant asmenį Nr. 4 į tarnybinį automobilį, pareigūnai atlieka jo dalinę apžiūrą.
- „PSS-20240120-031314UTC+0200“. Vaizdo įrašo pavadinime yra nurodyta data 2024 m. sausio 20 d. ir laikas 03.13.14 val. Vaizdo įrašo trukmė 01.29 min. Vaizdas fiksuoja tarnybinio automobilio vaizdą. Vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip asmuo Nr. 4 pareigūnams padiktuoja savo gyvenamosios vietos adresą. Taip pat, asmuo Nr. 4 prašo pareigūnų, jog šie jam paaiškintų, kodėl jis yra sulaikytas, kai jis nieko nėra padaręs.
- „PSS-20240120-032846UTC+0200“ vaizdo įrašo pavadinime yra nurodyta data 2024 m. sausio 20 d.ir laikas 03.28.46 val. Vaizdo įrašo trukmė 02.43 min. Vaizdas fiksuoja tarnybinio automobilio vaizdą. Vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip asmeniui Nr. 4 yra bandomas atlikti blaivumo patikrinimas. Asmuo Nr. 4 atsisako atlikti blaivumo patikrinimą, kadangi pasak jo, jis yra blaivus (1 t., el. b. l. 143-145).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir panašiai.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2024 m. sausio 20 d. po vidurnakčio vienas atėjo į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini) “ adresu (duomenys neskelbtini), kur linksminosi. Išėjęs parūkyti, įvyko žodinis konfliktas su kitu klubo lankytoju, o po to jis sudavė nukentėjusiajam dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į veido sritį, nuo ko tas vyras nugriuvo ant žemės. Kai vyras nugriuvo, jis būdamas įpykęs sudavė dar kelis (tris ar keturis) smūgius į veido sritį. Po to jie išsiskyrė jis išėjo į viešbutį ten išgėrė alkoholio, persirengė, ir vėl grįžo į klubą, kur policijos pareigūnai jį sulaikė. G. R. kaltę pagrindžia ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – nuketėjusiojo A. K. ir liudytojų M. S., D. R. parodymai, 2024 m. vasario 28 d. ir 2024 m. balandžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolai. Aplinkybes patvirtinančias nukentėjusiojo A. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą ir mąstą įrodo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu.
Kaltinamasis sudavė A. K. vieną smūgį kumščiu į veido sritį, o pastarajam nugriuvus ant grindinio, sudavė jam rankos kumščiu ne nemažiau kaip 3 smūgius į veido sritį, tokiu būdu tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Įrodymų visuma neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, ir to norėjo.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. R. veikoje nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. G. R. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti, o jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, yra įrodyta. Apibendrinant aptartas aplinkybes, pripažįstama, kad G. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. R. 2024 m. sausio 20 d. apie 02.00 val. būdamas prie naktinio baro „(duomenys neskelbtini) “, ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju A. K. metu, tyčia sudavė pastarajam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, o A. K. nugriuvus ant grindinio, sudavė jam rankos kumščiu ne nemažiau kaip 3 smūgius į veido sritį, tuo nukentėjusiajam A. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą dešiniame smilkinyje, minkštųjų audinių potrauminį komponentą dešinėje kaktinėje-smilkininėje srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. R. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi (2 t., el. b. l. 67-68). Nukentėjusysis A. K. informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., el. b. l. 69-70).
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. R. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. G. R. ankščiau teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, žmogaus sveikatai (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį), viešosios tvarkos pažeidimą, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (BK redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) (2 t. el. b. l. 14-22), taip pat teistas užsienyje už vagystę, (duomenys neskelbtini) atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (2 t. el. b. l. 9-10, 30-31, 38-39). Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dalis baudų sumokėta (2 t., el. b. l. 26-29), dirba (2 t., el. b. l. 23-25). Byloje nėra duomenų apie G. R. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ir prokuroro pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dydis, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl tokio dydžio bausmė G. R. ir yra skiriama.
Nagrinėjamu atveju G. R. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, vietoje jos paskiriant įpareigojimus:
- dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
- visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
G. R. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paliekant minėtus įpareigojimus.
V. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl A. K. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 131,45 Eur. Todėl (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., el. b. l. 123-125, 126-131).
2024 m. rugsėjo 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole kaltinamasis pateikė turtinės žalos atlyginimo mokėjimo nurodymo patvirtinimą (2 t., el. b. l. 65-66).
Iš kaltinamojo pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad G. R. atlygino 131,45 Eur už patirtą turtinę žalą, pinigus pervedė į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už A. K. gydymą“. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino turtinę žalą, (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius pranešime nurodyta, kad A. K. dėl 2024 m. sausio 20 d. smurtinio įvykio metu patirtų traumų nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas, ligos išmoka nebuvo mokama. Civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo
nebuvo pateiktas (1 t., el. b. l. 118-119). Nukentėjusysis A. K. pranešimu „Dėl civilinio ieškinio pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini)“ buvo pranešta, kad asmuo (fizinis ar juridinis) dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (1 t., el. b. l. 92-94). A. K. civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu nepateikė.
G. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios (duomenys neskelbtini) (2 t., el. b. l. 61-64), paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai apžiūrėti 2024 m. vasario 28 d. ir 2024 m. balandžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolų metu – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Byloje kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros ir vietoje jos paskirti įpareigojimus:
- dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
- visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. R. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kartu paliekant paskirtus įpareigojimus:
- dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
- visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 131,45 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.
G. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašus apžiūrėtus 2024 m. vasario 28 d. ir 2024 m. balandžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolų metu – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
0 laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.
1 Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
2 Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3 Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4 Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el. p. vilnius@probacija.lt, tel. (8 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.
0 nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;
1 padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
2 išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
3 nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
4 įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.