Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Gražina Gudžiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12320-2015-9

2016 m. vasario 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (už vagystę iš S. Z. sodo namelio) – laisvės atėmimu dešimčiai (10) mėnesių,

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (už vagystę iš Ž. M. sodo namelio) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (už vagystę iš A. M. sodo namelio) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti turtą iš UAB „(duomenys neskelbtini) “) – laisvės atėmimu aštuoniems (8) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta vienerių (1) metų keturių (4) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta neatlikta bausmės dalis, paskirta Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė vienerių (1) metų dešimties (10) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2015-02-28 iki 2015-03-01 (imtinai) ir bausmė, atlikta pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendį.

Iš O. F., V. V. ir R. S. priteista solidariai S. Z. 29 Eur, Ž. M. 50 Eur civiliniam ieškiniui atlyginti. Nesant galimybės šios sumos išieškoti iš R. S., ši suma subsidiariai išieškotina iš globėjo A. J..

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir O. F. bei R. S., tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2015 m. vasario 28 d. vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“,(duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su O. F. ir R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė į S. Z. priklausantį sodo namelį, iš jo pagrobė 5 Eur vertės 0,5 l talpos butelį trauktinės „Trejos devynerios“, 19 Eur vertės sodininko peilį „Fiskars“ bei 5 Eur vertės stiklo pjovimo peilį, taip nukentėjusiajam S. Z. padarė 29 Eur turtinę žalą.

V. V. nuteistas ir už tai, kad 2015 m. vasario 28 d. vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) , veikdamas kartu su O. F. ir R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė į Ž. M. priklausantį sodo namelį, iš jo pagrobė 20 Eur vertės muzikinį centrą „Medion“ su dviem garso kolonėlėmis, bendros 20 Eur vertės 2 komplektus lėkščių su puodukais, taip nukentėjusiajam Ž. M. padarė 40 Eur turtinę žalą.

V. V. nuteistas ir už tai, kad 2015 m. vasario 28 d. vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su O. F. ir R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė į A. M. priklausantį sodo namelį, iš jo pagrobė 12 Eur vertės kirvį, 10 Eur vertės rankinį šakų genėjimo pjūklelį, taip nukentėjusiajam A. M. padarė 22 Eur turtinę žalą.

V. V. nuteistas ir už tai, kad 2015 m. vasario 28 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su O. F., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomą teritoriją bei pasikėsino pagrobti bendros 13,50 Eur vertės 3 vnt. standartinių daugkartinio naudojimo europadėklų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes suveikė apsaugos signalizacija ir, palikę padėklus, iškeltus už UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės saugomos teritorijos, pabėgo.

Atsikirtimuose į nuteistojo V. V. apeliacinį skundą nukentėjusysis Ž. M. nurodo, kad nuteistasis V. V. jokių pastangų tam, kad atlygintų padarytą žalą, nedėjo, padarytos žalos neatlygino, net kelis kartus neatvyko į teismo posėdžius, todėl, nukentėjusiojo nuomone, nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo nesigali. V. V. anksčiau teistas kelis kartus, teistumas nebuvo išnykęs ir tai parodo, kad jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe. Nukentėjusiojo nuomone, V. V. teiginys, kad jam yra atsiradusi būtinybė padėti mamai auginti sesutę, yra tik jo gynybinė pozicija, nes V. V. niekur nedirbo, taip pat ir nesimokė. Dirbti ir mokytis nuteistasis turės galimybę ir bausmės atlikimo vietoje.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja J. Usonytė prašė nuteistojo V. V. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė V. Žemaitaitienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrobus svetimą turtą įsibrovus į patalpą bei pasikėsinus pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į saugomą teritoriją, nuteistojo V. V. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. kaltės padarius nusikalstamas veikas neneigia, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, ir 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį neginčija, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba taikyti BK 75 straipsnį.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad už padarytas nusikalstamas veikas skirdamas bausmę V. V., apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančias (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai) aplinkybes. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šios bylos aspektu pažymėtina, kad V. V. yra gimęs (duomenys neskelbtini), t. y. nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis buvo nepilnametis, todėl teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių privalo atsižvelgti ir į bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus (BK 91 straipsnis), t. y. į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

BK 91 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Pažymėtina, kad nuteistojo V. V. padarytos, atkreiptinas dėmesys, keturios nusikalstamos veikos, nors viena jų ir nutrūko, esant pasikėsinimo stadijai, yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos neabejotinai yra savanaudiško pobūdžio, nukreiptos pažeisti vieną pagrindinių įstatymu saugomų, prigimtinių žmogaus teisių – asmens teisę į nuosavybę. Nuteistasis visas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir šios dvi aplinkybės pripažintos nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Nuteistasis V. V. anksčiau, nors ir būdamas nepilnamečiu, teistas net 4 kartus (t. 2, b. l. 30–31), iš jų ir už analogiškos tyčinės nusikalstamos veikos nuosavybei padarymą (BK 178 straipsnio 2 dalis). Nuteistojo teistumas už anksčiau padarytas veikas nėra išnykęs. Taigi kelias tyčines, apysunkes, vieną po kitos nusikalstamas veikas nuteistasis padarė esant neišnykusiam teistumui, maža to, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nustatyta, kad nuteistasis V. V. Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-10-26 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme (t. 2, b. l. 33–34), Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-12-13 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant (t. 2, b. l. 35–39), Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-10-08 nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant (t. 2, b. l. 40–41), Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-13 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant (t. 2, b. l. 42–44). Taigi teismas net tris kartus suteikė galimybę V. V. pasitaisyti ir atitinkamai įvertinti nusikalstamą elgesį, tačiau, kaip matyti, V. V. teismo pasitikėjimo nepateisino, iš ankstesnių teistumų išvadų ne tik nepadarė, bet ir nesiekia jų daryti. Nors nuteistasis yra jauno amžiaus, bet akivaizdu, jog nusikalstami nuteistojo įgūdžiai neabejotinai progresuoja, nusikalstama veikla tampa nuteistojo gyvenimo būdu. Tai akivaizdžiai pagrindžia ir aplinkybė, jog dėl to, kad V. V. piktybiškai vengė vykdyti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-13 nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus bei nesilaikė bausmės atlikimo tvarkos, Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-06-29 nutartimi jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis buvo pasiųstas atlikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-13 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (t. 2, b. l. 162–163), be to, kaip minėta, šias baudžiamuoju įstatymu numatytas veikas nuteistasis padarė būtent bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. nurodo, kad jis prisipažino ir gailisi. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę ir nustatydamas, atkreiptinas dėmesys, mažesnį nei sankcijos vidurkis jos dydį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, ir šią aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Todėl apelianto prašymas sumažinti bausmę šiuo pagrindu yra visiškai nepagrįstas.

Pažymėtina, kad nors apylinkės teismo buvo nustatyta nuteistojo V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir tai buvo viena iš sąlygų pritaikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), tačiau buvo nustatytos ir net dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Todėl, atsižvelgdamas į nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, bei esant kitoms aptartoms aplinkybėms, siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti V. V. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nors skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas ir nenurodė, jog vadovavosi BK 91 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais, tačiau nuteistajam V. V. už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, bei pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrė tinkamas bausmės rūšis bei jos dydžius. Teismo paskirtosios V. V. laisvės atėmimo bausmės už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra žymiai mažesnės negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, pažymėtina, kad bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu – bausmių dalinio sudėjimo – būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), todėl nelaikytina aiškiai per griežta ir nešvelnintina.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. prašo taikyti jam BK 75 straipsnį.

Pažymėtina, kad nuteistasis V. V. nusikalstamas veikas padarė neturėdamas aštuoniolikos metų, t. y. būdamas nepilnametis, todėl ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas vadovaujantis ne BK 75 straipsniu, bet BK 92 straipsniu.

BK 92 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, jeigu nepilnametis anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar jam jau buvo atidėtas nuosprendžio vykdymas, bet jis toliau darė nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į teisingumo principą bei bausme siekiamus tikslus, taikyti tas pačias ar beveik tas pačias poveikio priemones nėra tikslinga, nes pirmesnis nuosprendis jam nebuvo pakankamas įspėjimas ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2009 ir kitos). Šiame kontekste, esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, vertinant nuteistojo V. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, nusikalstamų veikų kiekį, jų padarymo aplinkybes, galiausiai vertinant paties nuteistojo asmenybę, V. V. taikyti BK 92 straipsnio 1 dalies nuostatas ir manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kolegija neturi jokio pagrindo.

Apeliacinį skundą nuteistasis argumentuoja ir tuo, kad, būdamas laisvėje, t. y. atidėjus bausmės vykdymą, jis turės galimybę atlyginti nusikalstamais savo veiksmais padarytą žalą, pradės dirbti, mokytis vakarinėje mokykloje, be to, jam reikia padėti mamai, kuri gyvena varganai ir augina mažą sesutę. Šie apeliacinio skundo argumentai taipogi atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. V. turėjo visas ir realias galimybes tiek dirbti bei mokytis, tiek padėti šeimai, tiek ir atlyginti nors iš dalies, nukentėjusiesiems padarytą materialinę žalą, tačiau, kaip matyti, V. V. nelinkęs nei pasitaisyti, nei gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą.

Esant aptartoms aplinkybėms, Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.