Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Reditos Vintertės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. K. savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą, o būtent: 2023 m. gegužės 25 d., apie 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su I. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinę prievartą savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą I. J. teisę – reikalaudamas sumokėti I. J. už nukentėjusiojo T. Z. prašymu paimtą paskolą, su I. J. bendrai sudavė T. Z. ne mažiau kaip keturis smūgius mediniais šluotų kotais į skirtingas kūno vietas, mėtė į T. Z. įvairius daiktus ir taip ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais bendrai padarė nukentėjusiajam T. Z. kairiojo alkūnkaulio lūžį su taškinėmis žaizdomis aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose, muštinę žaizdą viršugalvyje, odos nubrozdinimus nugaroje, dešiniame žaste, kairėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tuo padarydamas didelės žalos nukentėjusiojo T. Z. teisėms.

Šiais savo veiksmais Ž. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis Ž. K. parodė, kad kaltę pripažįsta. I. J. yra jo pusbrolis. T. Z. pažįsta, tai jo pusseserės vaiko tėvas. Vieno iš susitikimų su I. J. metu, pastarasis jam pasakė, T. Z. yra skolingas pinigų, nes I. J. T. Z. prašymu paėmė paskolą, T. Z. gavo pinigus, turėjo mokėti įmokas, tačiau nemokėjo. I. J. jam pasiūlė nuvažiuoti pas T. Z. pasikalbėti dėl skolos. I. J. minėjo, kad, jei T. Z. priešinsis, tuomet jie panaudos smurtą prieš T. Z.. Jis I. J. iškart pasakė, kad tai pastarojo reikalai, o jis pabus tik pasaugojimui, jei I. J. pats nesusitvarkys. Jis kištis nenorėjo. Dar pasakė I. J., kad jei reiks ir jam įsikišti, tada ir pats I. J. nuo jo gaus. Jie nuvyko autobusu iki T. Z. namų. I. J. pabeldė į duris. T. Z. atidarė duris ir jie užėjo. Tarp I. J. ir T. Z. iš pradžių įvyko pokalbis, I. J. priekaištavo, kad T. Z. nemoka skolos. Pokalbis vyko labai trumpai ir I. J. pradėjo mušti T. Z.. Jam atrodo, kad I. J. griebė pagalį ir su juo pradėjo mušti T. Z.. Jis iš pradžių muštynes stebėjo iš šono, o tada priėjęs prie jau gulinčio T. Z. kelis kartus jam spyrė į šonkaulius, kojas. Spyrė ne mažiau penkių kartų. Ar savo spyriais padarė sužalojimus, negali pasakyti. Mano, kad ne. Kai vyko muštynės, iš kambario pasirodė kitas jam nepažįstamas vyras. Suprato, kad tai T. Z. kaimynas. Šis asmuo į muštynes nesikišo, tik prašė nustoti mušti T. Z.. Jis keliais žodžiais persimetė su minėtu vyru ir I. J. pasakė, kad jau išeina, užteks. Kiek, kokių smūgių sudavė ir kur pataikė I. J., jis pasakyti negali. Tačiau matė, kad I. J. pagaliu pataikė T. Z. į ranką, galimai kairę ranką ir iš jos pradėjo bėgti kraujas. Kiek kitų smūgių buvo, negali pasakyti. Kokie sužalojimai buvo padaryti T. Z., jis iki šiol nežinojo. Jiems išėjus iš namo, I. J. pasakė, kad pametė akinius. Tada jie grįžo į prieangį. Ten jis dar metė agurkų stiklainį link gulinčio T., tačiau į jį tikrai nepataikė. Pasiėmę akinius, išėjo. Nuėjo į stotelę ir autobusu išvažiavo. Nori paaiškinti, kad didžiąją dalį smūgių tiek pagaliu, tiek daiktais, tiek kojom T. Z. sudavė I. J.. Jis asmeniškai T. Z. spyrė ne mažiau penkių kartų, metė stiklainį, tačiau nepataikė. Pripažįsta kaltę, gailisi, kad paklausė I. J. ir su juo nuvažiavo aiškintis dėl skolos. Kodėl atliko smurtinius veiksmus, negali paaiškinti, nes I. J. ir pats „susitvarkė“, o T. Z. jam nieko nepadarė. Norėtų su T. Z. susitaikyti. Sutinka atlyginti padarytą žalą, jeigu bus prašoma ją atlyginti. Kaltinamasis detalizavo, kad jis kartu su U. J. panaudojo fizinį smurtą prieš T. Z. ir padarė pastarajam sužalojimus. Taip pasielgė dėl T. Z. skolos I. J.. Gailisi, kad pasirinko tokį būdą realizuoti I. J. teisę atgauti skolą. Smurtą naudojo kartu su I. J., bendrai įvykdė nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui. Savavaldžiavimo atveju veika pasireiškia kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens neįgyvendintos (tiek ginčijamos, tiek pripažįstamos) teisės (tikros arba tariamos), vykdymas. Kaltininkas ar asmuo, kurio interesais veikia kaltininkas, visada yra tikro arba tariamo teisinio santykio subjektas. Nenustačius tokio santykio, kaltininko pavojingi veiksmai nekvalifikuotini kaip savavaldžiavimas. Teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167/2008; Nr. 2K-308-976/2018).

Būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Įstatymas nepateikia didelės žalos masto nustatymo kriterijų, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu pripažintas smurtinis šio nusikaltimo padarymo būdas, t. y. psichinės ar fizinės prievartos nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui panaudojimas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad Ž. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Ž. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad kartu su I. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atvyko į T. Z. namus, kadangi T. Z. negrąžino I. J. skolos ir norėjo šią skolą iš pastarojo išsireikalauti. Kaltinamasis neginčijo, kad atvykę į nukentėjusiojo gyvenamąją vietą, jis kartu su I. J. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinę prievartą prieš T. Z. – gulinčiam nukentėjusiajam sudavė smūgius į šonkaulius, kojas, I. J. smūgiavo nukentėjusiajam į rankas, taip pat metė į nukentėjusįjį daiktus. Kaltinamasis nurodė, kad visus šiuos veiksmus atliko, siekdami iš nukentėjusiojo išreikalauti pinigus, kuriuos T. Z. buvo skolingas I. J.. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo parodymais, kadangi jie atitinka tiek kartu su juo veikusio ir ikiteisminio tyrimo metu nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais atleisto I. J. parodymus, tiek ir paties nukentėjusiojo parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas I. J. patvirtino, kad bylai aktualiu laikotarpiu kartu su kaltinamuoju atvyko pas T. Z., siekdamas išsiaiškinti dėl paskolos, kurią jis pasiėmė savo vardu, tačiau pinigus perdavė nukentėjusiajam. Atvykus į nukentėjusiojo gyvenamąją vietą, su T. Z. prasidėjo konfliktas, kurio metu tiek jis (I. J.), tiek kaltinamasis Ž. K. nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – šluotos kotu smūgiavo į įvairias kūno vietas, taip pat į pastarąjį metė įvairius daiktus. Iš esmės analogiškas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir pats nukentėjusysis T. Z., kuris patvirtino, kad 2023 m. gegužės 25 d., pas jį atvyko kaltinamasis ir I. J., kurie atvyko su tikslu išsiaiškinti T. Z. skolos I. J. klausimą. Šiems atvykus į įvykio vietą, prasidėjo konfliktas, kurio metu tiek kaltinamasis Ž. K., tiek I. J. jo (nukentėjusiojo) atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – sudavė ne mažiau nei 4 smūgius mediniais šluotos kotais, taip pat metė įvairius po ranką pakliuvusius daiktus. Dėl visų šių veiksmų nukentėjusysis juto fizinį skausmą. Kaltinamojo fizinio smurto panaudojimo T. Z. atžvilgiu aplinkybę taip pat patvirtina ir įvykio vietoje buvęs bei ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. K., kuris patvirtino, kad 2023 m. gegužės 25 d., jam lankantis pas T. Z., pas šį atvyko du asmenys, kurie nukentėjusiojo atžvilgiu pradėjo naudoti fizinį smurtą – trankė rankomis bei šluotos kotais, po to į nukentėjusįjį metė daiktus, pasitaikančius po rankomis. Be kita ko faktą, kad nukentėjusiojo T. Z. atžvilgiu bylai aktuliu laikotarpiu buvo panaudotas fizinis smurtas, kuris nulėmė ir pastarajam kilusius pavojingus padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymą, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2023 m. rugpjūčio 30 d. išvada Nr. G 1812/2023 (01), kurioje konstatuota, kad T. Z. buvo padaryti sužalojimai, priskirtini nesunkaus sveikatos sutrikdymo kategorijai, o jų padarymo laikotarpis ir pobūdis – atitinka kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei laiką. Galiausiai, faktą, kad teismo įrodytais pripažintus kaltinamojo Ž. K. atliktus smurtinius veiksmus įtakojo būtent nukentėjusiojo I. J. negrąžintos tikros paskolos faktas, patvirtina ir Kredito Linijos 2023 m. balandžio 9 d. sutarties Nr. 5661270 asmeninės sąlygos.

Taigi, visi teismo anksčiau aptarti ir sugretinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurių įrodomąja reikšme teismas neturi pagrindo abejoti, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Ž. K. jam inkriminuotu laiku ir vietoje panaudodamas fizinį smurtą, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą I. J. teisę – grąžinti nukentėjusiojo iš I. J. pasiskolintus pinigus, ir tokiais savo veiksmais padarė didelę žalą nukentėjusiojo teisėms, pasižymėjusią pastarojo nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kurio jis juto fizinį skausmą ir nepatogumus. Be kita ko, pirmiau aptarti kaltinamojo, kitų proceso dalyvių parodymai bei rašytinė bylos medžiaga, patvirtina, kad kaltinamasis jam inkriminuotus veiksmus atliko, veikdamas tiesiogine tyčia. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad Ž. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Taigi, byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis Ž. K. savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą, o būtent: 2023 m. gegužės 25 d., apie 21.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su I. J., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinę prievartą savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą I. J. teisę – reikalaudamas sumokėti I. J. už nukentėjusiojo T. Z. prašymu paimtą paskolą, su I. J. bendrai sudavė T. Z. ne mažiau kaip keturis smūgius mediniais šluotų kotais į skirtingas kūno vietas, mėtė į T. Z. įvairius daiktus ir taip ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais bendrai padarė nukentėjusiajam T. Z. kairiojo alkūnkaulio lūžį su taškinėmis žaizdomis aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose, muštinę žaizdą viršugalvyje, odos nubrozdinimus nugaroje, dešiniame žaste, kairėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tuo padarydamas didelės žalos nukentėjusiojo T. Z. teisėms.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Ž. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Nukentėjusiajam T. Z. 2023 m. gruodžio 14 d. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Už nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas apysunkis nusikaltimas, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį pavojingumą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad Ž. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – Ž. K. yra darbingo amžiaus, nedirbantis, praeityje neteistas, tačiau pastarojo atžvilgiu šiuo metu yra atliekami du ikiteisminiai tyrimai, susiję su nusikalstamomis veikomis, nukreiptomis į asmenų fizinį neliečiamumą, pastarasis anksčiau teistas užsienyje, jis taip pat baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje taip pat nėra.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomos bausmės dydis – 60 parų arešto – yra teisingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jo nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, Ž. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir jam paskirtina galutinė 40 parų arešto bausmė.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas tiek kaltinamąjį, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, ir nutaria taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajam Ž. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą 9 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys) be intensyvios priežiūros. Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi kaltinamojo nuolatinė kontrolė bei priežiūra šiuo metu netikslinga.

Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie iš esmės įtakotų Ž. K. elgesį bei gyvenimo būdą: 1) būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; 2) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 269,40 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo metu I. J. visą nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą atlygino.

BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Atsižvelgiant į civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimą dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo, procesas dėl šio subjekto pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nuoplovos, supakuotos į 4 vokus; 3 pagaliai, žarsteklis, suvynioti į popierių; stiklainis, supakuotas į popierinį paketą saugomi Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti Ž. K. 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4-6 dalimis, Ž. K. 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant Ž. K.: būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Ž. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 269,04 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuoplovas, supakuotas į 4 vokus; 3 pagalius ir žarsteklį, suvynioti į popierių; stiklainį, supakuotą į popierinį paketą saugomą Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.