- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- e2YT-19724-950/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12234-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Pareiškėjas
- V. L., P. L.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Paulius Astromskis
- Kategorijos
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms - Sigitai Martikaitytei ir Ernestai Ramanauskaitei,
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų - VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų - V. L. ir P. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims - VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai - V. L. ir P. L. 2021 m. liepos 27 d. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. po sutuoktinės D. L. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. L. ir P. L. tėvas V. L.. Kreipėsi į Kauno miesto 2-ąjį notaro biurą, kuriame buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. gegužės 24 d. išduoti liudijimai (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtinantys, kad pareiškėjai priėmė palikimą po tėvo V. L. mirties. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjo vardu registruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, kuris įgytas santuokos su D. L. (pareiškėjų mama) metu, taigi nekilnojamasis turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Po pareiškėjų mamos mirties ((duomenys neskelbtini) nei palikėjas, nei pareiškėjai, įstatymo nustatyta tvarka ir terminu palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo priimti D. L. priklausiusią turto dalį nepareiškė ir paveldėjimo bylos neužvedė. Visą bendrai santuokoje su D. L. įgytą turtą, po savo sutuoktinės mirties pradėjo valdyti V. L., juo nepertraukiamai rūpinosi, prižiūrėjo, išlaikė, savo vardu buvo sudaręs sutartis dėl komunalinių paslaugų tiekimo bei mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Mirus palikėjui, Kauno miesto 2-ojo biuro notarė negali išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimų į visą turtą, kadangi formaliai turtas laikytinas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektu, o V. L. po sutuoktinės mirties neįformino palikimo priėmimo notarine tvarka. Dėl šios priežasties pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. po sutuoktinės D. L. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjai - V. L. ir P. L. į teismo posėdį neatvyko. Jiems buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovas advokatas Paulius Astromskis teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, teisiniais argumentais pagrindė pareiškime nurodytas faktines aplinkybes.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos D. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jos paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškime nurodė, kad duomenų apie tai, jog mirusios D. L. vardu Nekilnojamojo turto registre yra registruota žemės sklypų, byloje nėra. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi teisinio suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko. Jiems apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Atsiliepimuose į pareiškimą suinteresuoti asmenys išreiškė procesinio pobūdžio prašymus nagrinėti bylą jų atstovams nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotų asmenų atstovams (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. po sutuoktinės D. L. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodė, kad juridinę reikšmę turtintis faktas reikalingas tam, kad kaip V. L. įpėdiniai galėtų įgyvendinti paveldėjimo teisę, kreipdamiesi dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo.
Iš giminystės santykius liudijančių rašytinių įrodymų (gimimo liudijimo III-OK ? (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo II-OK ? (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 9 d. Gyventojų registro pažymos) matyti, kad V. L. ir D. L. susituokė (duomenys neskelbtini) jiems santuokoje gimė du sūnūs: V. L., gimęs (duomenys neskelbtini) ir P. L., gimęs (duomenys neskelbtini) D. L. mirė (duomenys neskelbtini) Duomenų, kad po jos mirties, būtų priimtas palikimas, byloje nėra. V. L. mirė (duomenys neskelbtini) Po V. L. mirties palikimą priėmė jo sūnūs, t.y. pareiškėjai - V. L. ir P. L..
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad V. L. vardu yra registruotos nuosavybės teisės į: (1) butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (2) žemės sklypą (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (3) žemės sklypą (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl jis laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių (V. L. ir D. L.) nuosavybe (Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjai faktą, kad jų tėvas priėmė palikimą po savo sutuoktinės (pareiškėjų motinos) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas jį valdyti, įrodinėjo byloje pateiktas rašytiniais įrodymais (komunalinių paslaugų teikimo sutartimis; žemės mokesčio deklaracijomis; komunalinių paslaugų teikėjų raštais; ir kt.). Pareiškėjai pareiškime vienareikšmiškai ir be jokių abejonių patvirtino faktą, kad jų tėvas V. L. gyveno bute (duomenys neskelbtini) ir po sutuoktinės D. L. mirties rūpinosi minėtu butu, mokėjo visus būtinus mokesčius. Taip pat V. L. mokėjo žemės mokesčius už nuosavybės teise valdomus žemės sklypus.
Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Atsižvelgiant į tai, įvertinus pateiktus rašytinius dokumentus, pareiškime nuosekliai išdėstytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų reikalavimas yra pagrįstas ir visiškai įrodytas. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. L. po sutuoktinės D. L. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis; CPK 448 straipsnis).
Prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tenkančios kiekvienam iš pareiškėjų, valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.