Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro ir nuteistųjų A. M. (A. M. ) ir A. S. (A. S. ) bei jo gynėjo advokato Aleksandro Geršanovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d. (už 0,233 g amfetamino kontrabandą) laisvės atėmimu ketveriems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., bausmės subendrintos, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str., konfiskuotas A. M. priklausantis automobilis ,,Volkswagen Passat“, valst. Nr. ××××××.

A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 260 str. 2 d., 25 str. 2 d. ir 199 str. 2 d. (už didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandą) išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. laisvės atėmimu aštuoneriems metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 199 str. 2 d. laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., bausmės subendrintos, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

E. Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad 2004 m. kovo 16 d., nenustatytu laiku, Vilniaus miesto autobusų stoties teritorijoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 206,632 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis psichotropinių medžiagų - 81,979 g metamfetamino ir 8,428 g MDMA, ir tęsdamas nusikalstamus veiksmus, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, A. M. priklausančiu ir pastarojo vairuojamu automobiliu „Volksvagen Passat“, v/n ××××××, jam nežinant, neteisėtai gabeno šias medžiagas nuo įsigijimo vietos iki Vilniaus teritorinės muitinės, Adutiškio kelio posto, kur tą pačią dieną, 22 val., šios medžiagos buvo išimtos.

Be to, A. S. nuteistas už tai, kad 2004m. kovo 16d., apie 22 val., nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, A. M. vairuojamu automobiliu „Volksvagen Passat“, v/n ××××××, pastarajam nežinant, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Adutiškio kelio postą, pasikėsino neteisėtai gabenti 206,632 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis psichotropinių medžiagų - 81,979 g metamfetamino ir 8,428 g MDMA, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

A. M. nuteistas už tai, kad 2004 m. kovo 16 d., 14 val. 55min., vykdamas jam priklausančiu automobiliu „Volksvagen Passat“, v/n ×××××, per Vilniaus teritorinės muitinės, Adutiškio kelio postą iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pergabeno 0,414 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,233 g psichotropinės medžiagos -amfetamino.

Be to, A. M. nuteistas už tai, kad 2004 m. kovo 16 d., 14 val. 55min., neteisėtai įgabenęs į Lietuvos Respubliką psichotropinę medžiagą - 0,233 g amfetamino, nuo įgabenimo momento iki tos pačios dienos 18 val., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti šią medžiagą, gabeno Lietuvoje automobiliu „Volksavagen Passat“, v/n ××××××.

Taip pat A. M. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su A. S. 2004 m. kovo 16 d., apie 18 val., Kauno raj., Domeikavos sen., Kumpių k. esančios degalinės „Lukoil“ automobilių stovėjimo aikštelėje iš E. Š. neteisėtai įgijo 206,632 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis psichotropinių medžiagų -81,979 g metamfetamino ir 8,428 g MDMA, ir tęsdamas nusikalstamus veiksmus, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, nuosavu automobiliu „Volksvagen Passat“, v/n ××××××, gabeno šias medžiagas nuo įsigijimo vietos iki Vilniaus teritorinės muitinės, Adutiškio kelio posto, kur tą pačią dieną, 22val., šios medžiagos buvo išimtos.

Taip pat A. M. buvo kaltinamas ir tuo, veikdamas bendrininkų grupėje su A. S. 2004 m. kovo 16 d., apie 22 val., nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, savo vairuojamu automobiliu „Volksvagen Passat“, v/n ××××××, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Adutiškio kelio postą, neteisėtai gabeno 206,632 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis psichotropinių medžiagų - 81,979g metamfetamino ir 8,428 g MDMA.

E. Š. buvo kaltinamas tuo, kad nenustatytu laiku Lietuvos Respublikos teritorijoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 206,632 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis psichotropinių medžiagų - 81,979 g metemfetamino ir 8,428 g MDMA, nuo įgijimo momento iki 2004 m. kovo 16 d. šias medžiagas neteisėtai laikė nenustatytoje vietoje Lietuvoje. 2004 m. kovo 16 d., iš anksto susitaręs su A. S. ir A. M. ir turėdamas tikslą jiems parduoti šias medžiagas, iš nenustatytos vietos Lietuvoje automobiliu „Mercedes Benz 320“, v/n XXXXXXXX neteisėtai atgabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų metamfetamino ir MDMA, į Kauno raj., Domeikavos šen., Kumpių k. esančią degalinę „Lukoil", kur neteisėtai pardavė šias medžiagas A. S. ir A. M. .

Teismas nuosprendyje taip pat nenurodė motyvų, dėl kurių atmeta ikiteisminio tyrimo metu A. S. , A. M. ir E. Š. duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu, būdami izoliuoti vienas nuo kito, neturėdami objektyvių galimybių suderinti savo parodymų, nežinodami visų aplinkybių, apie kurias bus apklausiami, jie davė skirtingus parodymus esminiais bylos klausimais - apklausti A. S. ir A. M. nurodė skirtingas atvykimo į Lietuvą priežastis, skirtingas susitikimo su E. Š. aplinkybes degalinėje „Lukoil“ Kauno rajone. Be to, A. S. ir A. M. davė iš esmės skirtingus parodymus dėl A. S. veiksmų Vilniuje, stoties rajone, kur A. S. įgijo paketą su psichotropinėmis medžiagomis. Teismas skirtingai vertino liudytojo V. D. parodymus. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė, kad A. S. ir A. M. kaltė grindžiama liudytojo V. D. parodymais apie tai, kad jis 2004 m. kovo 16 d. degalinės „Lukoil“ teritorijoje matė kaip A. S. su A. M. susitiko su E. Š. , kažką iš jo gavo, ir susidarė įspūdis, kad nunešė ir padėjo į automobilio saloną. Tačiau nurodydamas išteisinimo motyvus, teismas tuos pačius liudytojo V. D. parodymus jau vertina kaip prielaidą, kuria negalima pagrįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

Be to, teismas, vertindamas V. D. parodymus, neatsižvelgė į kitus byloje surinktus įrodymus, o būtent į specialisto išvadą, kur konstatuota, kad keturi pirštų pėdsakai, aptikti ant psichotropinių medžiagų įpakavimų yra palikti A. M. kairės rankos nykščiu, o taip pat į tarpusavyje prieštaraujančius A. S., A. M. ir E. Š. parodymus. Taip pat teismas nepagrįstai kaip prielaidą įvertino telefoninių pokalbių tarp A. S. ir E. Š. turinį. Iš telefoninių pokalbių turinio matyti, kad susitikimas tarp E. Š. ir A. S. su A. M. įvyko turint vienintelį tikslą - realizuoti ir įgyti 200 g psichotropinių medžiagų po 5 JAV dolerius už l gramą.

Be to, teismas padarė tarpusavyje prieštaraujančias išvadas konstatuodamas, kad A. S. įgijo psichotropines medžiagas Vilniuje, stoties rajone, o iš byloje surinktų įrodymų galima daryti tik prielaidas, jog E. Š. perdavė A. S. ir A. M. psichotropines medžiagas. Teismo išvada, kad psichotropinės medžiagos buvo įgytos Vilniaus autobusų stoties teritorijoje, nuosprendyje iš viso neaptarta, o prielaida, kad jos buvo įgytos Kauno rajone esančioje degalinėje „Lukoil“ iš E. Š., yra išlikusi.

Taip pat teismas nuosprendyje nenurodė, kokiais motyvais A. M. yra išteisintas dėl pasikėsinimo bendrininkų grupėje padaryti psichotropinių medžiagų kontrabandą. A. M. asmens kratos metu buvo surasta ir paimta psichotropinės medžiagos - 0,233 g amfetamino, už kurios kontrabandą į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos jis yra nuteistas. Apie tai, kad nurodytą medžiagą per valstybės sieną gabeno neturėdamas leidimo, patvirtino pats A. M. . Iš A. S. ir A. M. parodymų matyti, kad jie vyko į Lietuvos Respubliką kartu, iš anksto aptarę savo planą, o A. S. veiksmus iš anksto aptarus su E. Š. Todėl, prokuroro manymu, teismas nepagrįstai pašalino atsakomybę sunkinančią aplinkybę - bendrininkų grupę.

Taip pat pagal BK 260 str. dispoziciją narkotinių priemonių gabenimas atliekamas, pvz. paštu, bagažu, rankiniu bagažu, slepiant specialiai paruoštose slėptuvėse ir pan. A. S. paketą vežė neslėpdamas, nes jis nežinojo ir nekaip negalėjo žinoti, kad turi narkotikus. Todėl šio nusikaltimo sudėtyje nėra objektyvinės pusės. Kadangi A. S. nežinojo ką turėjo, todėl jo veiksmuose nebuvo ir tiesioginės tyčios siekiant savanaudiškų tikslų. Byloje neįrodyta, kad A. S. turėjo tiesioginę tyčią turėti, gabenti, realizuoti narkotines medžiagas, todėl A. S. nėra ir šios nusikalstamos veikos subjektas. Teismas nuosprendyje rėmėsi liudytojų E. M. , A. Si. , L. J. parodymais, kurie neva sulaikant A. S. ir A. M. rado minėtus narkotikus. Minėti liudytojai apklausti ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad A. S. geranoriškai pateikė apžiūrai viską, ką turėjo, ir ieškoti pas jį nieko nereikėjo. Byloje nesurikta jokių įrodymų, kad A. S. ko nors nepateikė muitinės kontrolei ar kitaip norėjo išvengti jos. Jokio tikslo paslėpti arba išvengti muitinės kontrolės A. S. neturėjo, nes nežinojo, kas yra pakete. Mano, kad teismo nurodyti motyvai neatitinka A. S. inkriminuoto nusikaltimo dispozicijai, todėl nėra ir nusikalstamos veikos.

Tačiau apelianto manymu, jo veiksmuose iš viso nėra nusikaltimo sudėties. Jo parodymai yra nuoseklūs, jis visą laiką aiškino, kad pirko vaistus nuo nemigos ir juos naudodavo, vairuodamas automobilį tolimais maršrutais. Jis vežė į Lietuvą A. S. ir su savimi turėjo turguje pirktus vaistus. Jis nežinojo, kad tai yra psichotropinė medžiaga. Teismas nuosprendyje dėl jo parodymų apie tai, kad jis nesuvokė, jog vežasi psichotropines medžiagas, nieko nepasisakė ir šių jo parodymų nepaneigė. Mano, kad teismas, nevertindamas nusikaltimo subjektyvinės pusės, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai pripažino jį kaltu. Jo parodymus apie tai, kad turguje amfetaminą pirko kaip vaistus nuo nemigos, patvirtino liudytoja K. M. . Tai, kad jis vartojo šiuos vaistus, patvirtino ir ekspertizė, kuri nustatė, kad jo organizme buvo amfetamino. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis žinojo ar turėjo galimybę suprasti, kad pirkti milteliai yra ne vaistai, o psichotropinės medžiagos. Todėl jo veikoje nėra tiesioginės tyčios intelektualinio ir valinio elementų. Jis sąmoningai niekada nevartojo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nebuvo įskaitoje, nėra baustas ir niekada nesigydė nuo narkomanijos. Jis nežinojo kaip veikia psichotropinės medžiagos ir pagal savo gyvenimo patirtį ir išsilavinimą negalėjo suprasti, kad jam buvo parduotos psichotropinės medžiagos. Apelianto manymu, jo padaryta veika neturi nusikaltimo požymių, kadangi neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002m. birželio 21d. nutarimo Nr.37 ,,Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ 17 p. nurodyto išaiškinimo.

Nuteistieji A. S. , A. M. bei jų gynėjai prašo abiejų nuteistųjų ir A. S. gynėjo apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroro skundą atmesti.

Išteisintasis E. Š. ir jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašo nuteistųjų A. M. , A. S. bei jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti, o prokuroro skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Visi byloje paduoti apeliaciniai skundai atmestini.

Teisėjų kolegijos nuomone A. S. ir A. M. kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, už kurias skundžiamu nuosprendžiu jie yra nuteisti, įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismo išvados dėl A. S. ir A. M. nuteisimo, o tuo pačiu dėl visiško E. Š. išteisinimo pagal BK 260 str. 2 d., A. M. išteisinimo pagal BK 25 str. 2 d., 260 str. 2 d., 25 str. 2 d., 199 str. 2 d. kaltinimo dalyje dėl didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimo, jos gabenimo bei kontrabandos, veikiant bendrininkų grupėje (2004 m. kovo 16 d. nusikalstamos veikos epizodas) bei dėl A. S. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu ir pagrįstos teismo nustatytos faktinės aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas įrodymus byloje ištyrė ir juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų. Esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, dėl kurių būtų buvusios suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ar kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nenustatyta. Panaikinti ar pakeisti nuosprendį apeliacinių skundų argumentais, nėra pagrindo.

Išteisintasis E. Š. kaltu pagal BK 260 str. 2 d. neprisipažino ir parodė, kad 2004 m. kovo 16 d. degalinėje pagal išankstinį telefoninį susitarimą iš tiesų buvo susitikęs su iš Baltarusijos atvykusiais A. S. , A. M. , kalbėjosi su jais galimo bendro verslo reikalais, tačiau jokių narkotinių medžiagų su savimi neturėjo ir jų minėtiems asmenims neperdavė.

Faktiškai tas pačias susitikimo su E. Š. aplinkybes nurodė ir nuteistieji A. S. bei A. M. , kurie taip pat kategoriškai paneigė, kad E. Š. būtų jiems perdavęs narkotines medžiagas.

Pažymėtina, kad visų trijų minėtų asmenų parodymai minimu klausimu nuoseklūs. E. Š. bylos duomenimis ikiteisminiame tyrime bei teisme nuosekliai visuomet neigė įvykio dieną turėjęs narkotines medžiagas ir jų perdavimą minėtiems asmenims.

Tas pats pasakytina ir apie A. S. bei A. M. parodymus. Šie asmenys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai neigė kaltinime jiems inkriminuotą išankstinį susitarimą dėl narkotinių medžiagų įgijimo iš E. Š. bei šių medžiagų gavimą iš minėto asmens, susitikus su juo įvykio dieną degalinėje.

Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad E. Š. dar iki susitikimo su A. S. bei A. M. būtų įgijęs kokias tai narkotines medžiagas, kurias būtų perdavęs minėtiems asmenims degalinėje, o tuo pačiu, kad pastarieji narkotikus būtų įgiję iš E. Š. būtent tomis aplinkybėmis, kaip buvo nurodyta kaltinime.

Liudytojas V. D. patvirtino stebėjęs minėtų trijų asmenų susitikimą degalinėje, tačiau, kad E. Š. būtų perdavęs nuteistiesiems narkotikus, o pastarieji juos paėmę, nepatvirtino. Liudytojui susidaręs įspūdis, kad susitikimo metu būk tai E. Š. kažką tai perdavė dviem asmenims, su kuriais jis buvo susitikęs degalinėje, nėra neginčijamas E. Š. , A. S. ir A. M. kaltės įrodymas, nes tai tik subjektyvus liudytojo matytų aplinkybių vertinimas, kuris nepagrįstas jokiais kitais įrodymais. Net ir minėtų asmenų susitikimo aplinkybės, kurios buvo užfiksuotos degalinėje įrengtomis vaizdo kameromis, nepatvirtina narkotikų perdavimo-priėmimo fakto.

Sulaikius E. Š., jo apžiūros bei kratos gyvenamojoje vietoje metu jokių duomenų, patvirtinančių, kad pastarasis būtų vertęsis narkotinių medžiagų prekyba, negauta.

Vien ta aplinkybė, kad tos pačios dienos vakarą nuteistiesiems grįžtant į Baltarusiją muitinės poste pas A. S. buvo išimtas paketas su narkotikais, kolegijos nuomone irgi nepatvirtina, jog jis buvo gautas būtent iš E. Š. , tuo labiau, kad A. S. nurodė visai kitas paketo įgijimo aplinkybes.

Pažymėtina, kad ir prokuroro apeliaciniame skunde, ginčijant E. Š. ir A. M. išteisinimo bei A. S. veikos perkvalifikavimo pagrįstumą, nėra nurodyta jokių objektyvių įrodymų, kuriais būtų galima neginčijamai nustatyti, kad įvykio dieną susitikimo degalinėje metu E. Š. tikrai perdavė A. S. ir A. M. paketą su narkotinėmis medžiagomis, kurios ir buvo paimtos muitinės poste. Kaip seka iš prokuroro apeliacinio skundo turinio E. Š. , A. S. ir A. M. kaltė dėl 2004 m. kovo 16 d. epizodo su narkotikais grindžiama ne konkrečiais neginčijamais įrodymais, o tik prielaida, kad A. S. ir A. M. narkotikus įgijo Kauno rajone esančioje degalinėje būtent iš E. Š. .

Tas pats pasakytina ir apie telefoninių pokalbių tarp E. Š. ir A. S. , kurie byloje buvo užfiksuoti techninėmis priemonėmis ir kurių turinys išdėstytas byloje esančiomis pokalbių įrašų išklotinėmis. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančių minėtų asmenų telefoninių pokalbių įrašų išklotinių turinį pagrįstai pripažino, kad šių pokalbių turinys yra ne neginčijamas minėtų asmenų kaltės, susijusios su narkotikais, įrodymas, o gali būti vertinamas tik kaip prielaida, jog galimai buvo kalbamasi apie narkotines medžiagas. Susipažinus su užfiksuotų telefoninių pokalbių išklotinių turiniu akivaizdu, kad nei vienas iš pokalbiuose dalyvavusių asmenų net nepaminėjo narkotikų, nors ir buvo kalbamasi apie kokias tai medžiagas bei jų kokybę, kainą ir pan. E. Š. ir A. S. , aiškindami šių pokalbių turinį, nuosekliai visą laiką teigė, kad tie pokalbiai nebuvo susiję su narkotinėmis medžiagomis, o kalbėta apie įvairias kitas prekes galimo verslo reikalais. Kaip minėta, jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių E. Š. ir A. S. parodymus apie tai, kad minėti telefoniniai pokalbiai nebuvo susiję su narkotinių medžiagų pirkimu-pardavimu, byloje nėra. Prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad minėtuose telefoniniuose pokalbiuose buvo tariamasi apie narkotines medžiagas, yra tik prielaida.

Nors A. S. ir A. M. parodymuose ikiteisminiame tyrime apie atvykimo 2004 m. kovo 16 d. į Lietuvą bei susitikimo su E. Š. tikslus ir aplinkybes ir buvo prieštaravimų, kas ir akcentuojama prokuroro apeliaciniame skunde, tačiau net ir ta aplinkybė, kolegijos nuomone, nėra neginčijamas visų trijų minėtų asmenų nusikalstamos veikos įrodymas. Kaip jau minėta, E. Š. , A. S. ir A. M. visuomet nuosekliai neigė savo kaltę dėl bendros veikos, susijusios su narkotikais, o įrodymų, kurie paneigtų šiuos jų parodymus, byloje nėra. Net ir įvertinus prokuroro skunde minimus nenuoseklius A. S. , A. M. parodymus ikiteisminiame tyrime, kolegijos nuomone vis tiek nėra pagrindo teigti, kad 2004 m. kovo 16 d. minėti asmenys bendrais nusikalstamais veiksmais įgijo būtent iš E. Š. didelį kiekį narkotikų, kurie tos pačios dienos vakarą buvo muitinės poste išimti pas A. S. .

Bylos duomenimis, 2004 m. kovo 16 d. vakare muitinės poste pareigūnams pareikalavus pateikti patikrinimui asmeninius daiktus, A. S. išdavė paketą su baltos spalvos milteliais, kuriuose tyrimo metu aptiktas atitinkamas kiekis metamfetamino ir MDMA. Bylos tyrimo metu ir teisme A. S. nuosekliai aiškino šį paketą su psichotropinėmis medžiagomis gavęs tą pačią dieną Vilniaus autobusų stotyje iš nepažįstamo asmens, kurio prašymu už piniginį atlygį turėjo nuvežti iš Vilniaus į Minską ir perduoti jį kitam nepažįstamam asmeniui. Šie A. S. parodymai jokiais kitais įrodymais nepaneigti, tuo labiau, kad kaltinimo versija būk tai minėtas paketas su psichotropinėmis medžiagomis buvo įgytas iš E. Š. , nepasitvirtino.

Įrodymų, kad minėtą paketą su psichotropinėmis medžiagomis įgijo ir kontrabandos būdu bandė išvežti iš Lietuvos A. S. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. M., nėra. A. S. nuosekliai teigė, kad apie minėtą paketą ir jo pervežimą iš Vilniaus į Minską, A. M. nieko nepasakojo. A. M. davė analogiškus parodymus. Vien ta aplinkybė, kad ant minėto paketo buvo surasti A. M. pirštų pėdsakai, kolegijos nuomone, dar neleidžia padaryti neginčijamas išvadas apie tai, kad paketą su dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų A. S. ir A. M. įgijo ir bandė kontrabandos būdu išvežti iš Lietuvos veikdami bendrininkų grupėje. Šią aplinkybę neigia abu minėti asmenys. A. M. pirmosios instancijos teisme nurodė aplinkybes, kuriomis ant paketo su psichotropinėmis medžiagomis paliko pirštų pėdsakus. Tai sutampa ir su A. S. parodymais, kad grįžtant į Baltarusiją, dar Lietuvos teritorijoje, buvo išlipęs iš automobilio paikdamas ant sėdynės savo striukę, kurios kišenėje laikė vežamą paketą. Ši aplinkybė sutampa su A. M. parodymais, kad jis likęs automobilyje vienas ir pastebėjęs A. S. striukės kišenėje kokį tai paketą, jį apžiūrėjo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškino, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kaip jau minėta, šioje byloje tokių minėtų asmenų kaltės įrodymų nesurinkta, jų savo apeliaciniame skunde nenurodė ir nuosprendį apskundęs prokuroras, grindžiantis savo skundo argumentus tik prielaidomis.

Įvertinus minėtas aplinkybes kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 303 str. 5 d. 2 p. nuostata, pagrįstai išteisino E. Š. iš kaltinimo pagal BK 260 str. 2 d. ir A. M. pagal BK 25 str. 2 d., 260 str. 2 d. bei 25 str. 2 d., 199 str. 2 d., nes byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nenustatyta, kad minėti asmenys dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Šioje byloje A. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 str. 2 d., 22 str. 1 d., 199 str. 2 d. už tai, kad 2004 m. kovo 16 d. Vilniaus autobusų stotyje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti, gabeno jas Lietuvos teritorijoje iki pasienio muitinės posto ir pasikėsino jas kontrabandos būdu išvežti iš Lietuvos, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas.

A. M. nuteistas už tai, kad 2004 m. kovo 16 d. kontrabandos būdu į Lietuvą per muitinės postą įvežė atitinkamą kiekį psichotropinės medžiagos (amfetamino), kurią, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno Lietuvos teritorijoje. Ši veika skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 199 str. 2 d. ir 259 str. 1 d.

Nors A. S. ir A. M. savo kaltės dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino, tačiau, kolegijos nuomone, abiejų nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos įrodytos, teismo išvados dėl šių veikų kvalifikavimo yra pagrįstos ir teisingos.

Teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais nustatyta, kad A. S. turėtame pakete buvo 206,632 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 81,979 g metamfetamino ir 8,428 g MDMA. Tuo tarpu pas A. M. surasta 0,414 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,233 g amfetamino. Atliktais tyrimais nustatyta, kad tai psichotropinės medžiagos. 2003 m. balandžio 23 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintose ,,Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nurodyta, kad daugiau kaip 20 g metamfetamino ir MDMA yra vertinama dideliu kiekiu minėtų psichotropinių medžiagų. Pas A. S. surasta virš 80 g šių medžiagų, todėl teismas pagrįstai pripažino jų didelį kiekį.

Pas A. M. surasta 0,233 g amfetamino. Minėtose rekomendacijose nedideliu kiekiu šios psichotropinės medžiagos pripažįstama tik tuomet, jei tokios medžiagos yra ne daugiau kaip 0,2 g. Ryšium su tuo, kad pas A. M. surastas amfetamino kiekis viršijo 0,2 g, todėl nuteistojo veiką vertinti kaip baudžiamąjį nusižengimą ir kvalifikuoti pagal BK 259 str. 2 d., kaip to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Abu nuteistieji neneigia, kad pas juos surastų miltelių sudėtyje iš tiesų buvo aukščiau minėti kiekiai nurodytų psichotropinių medžiagų, tai patvirtino ir atlikti tyrimai. Tačiau abu nuteistieji tvirtina, kad iki miltelių tyrimo rezultatų jie nežinojo, jog tai psichotropinės medžiagos, todėl mano, kad jie neturėjo tyčios neteisėtai įgyti, gabenti jas kontrabandos būdu per valstybės sieną ir jų veikoje nėra nusikaltimo sudėties.

Kolegijos nuomone šie nuteistųjų bei A. S. gynėjo apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti.

Atliktais tyrimais A. M. šlapime rasta ne tik amfetamino, t.y. psichotropinės medžiagos kuri surasta paketėlyje pas nuteistąjį, bet dar ir metamfetamino, t.y. visai kitos psichotropinės medžiagos. Ši aplinkybė patvirtina, kad nuteistasis vartojo minėtas psichotropines medžiagas, kurių poveikį jis žinojo. Ryšium su tuo nuteistojo teiginys, kad jis Minsko turgavietėje iš nežinomo asmens įgijo tik vaistus, kurie padeda neužmigti prie vairo, nežinodamas, kad tai psichotropinės medžiagos, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Duomenų, kad A. M. turėtą psichotropinę medžiagą įgijo turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, nėra, nes jo teiginys, kad ši medžiaga buvo įgyta asmeniškam vartojimui, nepaneigta. A. M. pripažįsta pas jį surastus miltelius, kuriuose surasta psichotropinė medžiaga, įvežęs iš Baltarusijos per Lietuvos valstybės sieną ir gabenęs ją Lietuvos teritorijoje, važiuodamas jam pačiam priklausančiu automobiliu, kol grįžtant į Baltarusiją, muitinės poste patikrinimo metu psichotropinė medžiaga buvo surasta ir paimta. Šioje byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad A. M. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199str. 2 d. ir 259 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, A. S. veika pagal BK 260 str. 2 d. ir 22 str. 1 d., 199 str. 2 d. irgi kvalifikuota teisingai.

Priėmus dėmėsin nuteistojo teiginį, kad jis įgijęs iš nepažįstamo asmens paketą su milteliais, nežinojo, jog jų sudėtyje yra psichotropinės medžiagos, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Paketo dydis, jo svoris, birios medžiagos įpakavimas, paketo įgijimas iš nepažįstamo asmens ir numatytas jo perdavimas kitam nepažįstamam asmeniui už 200 JAV dolerių atlyginimą akivaizdžiai rodo, kad nuteistasis turėjo galimybę patikrinti ir suvokti kas yra jo gabenamame pakete. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis buvo pasamdytas per Lietuvos valstybės sieną pergabenti itin draudžiamą gabenti krovinį. Nuteistojo aiškinimą, kad būk tai jis manęs gabenantis tik maisto papildus sportininkams, o ne psichotropines medžiagas, paneigia pats minėtos medžiagos įpakavimas, jos kiekis. Pas A. S. buvusiame pakete buvo tik kiek daugiau kaip 200 g baltos spalvos miltelių, be jokių pakuotės specifinių užrašų apie maisto papildus. Akivaizdu, kad toks kiekis ir įpakavimas bei kitos aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia minėtą nuteistojo aiškinimą apie tai, kad jis paketą su jo turiniu įgijo ir siekė pergabenti per valstybės sieną, nežinodamas, kad tai yra psichotropinės medžiagos.

Šios nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad A. S. suvokė neteisėtai įgijęs psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, suvokė jas gabenantis per Lietuvos valstybės sieną ir to norėjo. Tai, kad nuteistasis pats minėtą paketą pateikė muitinės pareigūnams, kolegijos nuomone, nepaneigia nuteistojo kaltės. Akivaizdu, kad A. S. tai padarė tik tuomet, kai muitinės pareigūnai pareikalavo pateikti patikrinimui vežamus daiktus, o ne savo iniciatyva ir noru, aiškiai suprasdamas, kad priešingu atveju draudžiamas krovinys vis vien bus surastas. Įvertinus tai, kad A. S. nepavyko psichotropinių medžiagų pervežti per valstybės sieną ir ši veika nutrūko muitinės pareigūnų teisėtų veiksmų rezultate, t.y. tik dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, todėl A. S. veika teisingai pripažinta kaip pasikėsinimas padaryti psichotropinių medžiagų kontrabandą.

Teismo išvada dėl nuteistajam A. M. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo teisėta ir pagrįsta. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis, o taip pat ir A. S. , A. M. priklausančiu automobiliu vežė psichotropines medžiagas ir ši transporto priemonė kaip tik buvo panaudota darant nusikalstamas veikas. Teismo išvada dėl transporto priemonės konfiskavimo atitinka BK 72 str. nuostatas, todėl šią išvadą pripažinti neteisėta, nėra pagrindo.

Remiantis aukščiau nurodytais motyvais kolegija mano, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, panaikinti jį ar pakeisti byloje paduotų apeliacinių skundų argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistųjų A. M. ir A. S. bei jo gynėjo apeliacinis skundus atmesti.