- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-1900-392/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00005-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- I. A., UAB „Toner Plius prekyba“
- Kategorijos
- 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-505-892/2012 pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovams I. A. (P.) ir UAB „Toner Plius prekyba“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė K. V. pareikštu ieškiniu ir vėlesniu jo patikslinimu teismo prašė 1) pripažinti tarp jos ir atsakovo UAB „Toner Plius prekyba“ sudarytą 2009-05-01 paskolos sutartį dėl 90.000 Lt paskolos negaliojančia (apsimestine); 2) pripažinti, kad 2009-05-01 paskolos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės I. A.; 3) priteisti iš atsakovės I. A. 90.000 Lt negrąžintos paskolos, 17.013,70 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 90.000 Lt negrąžintos paskolos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2009 m. pavasarį nutarė paskolinti sesers dukrai atsakovei I. A. 90.000 Lt UAB „Toner Plius prekyba“ akcijų įsigijimui. Atsakovė ieškovę užtikrino, jog skolinasi pinigų išskirtinai sau, dirba įmonės UAB „Toner Plius prekyba“ direktore, įmonės veikla yra pelninga, todėl geriau paskolos sutartį formaliai pasirašyti šios įmonės vardu. Ieškovė atsakove pasitikėjo, nes jos yra giminaitės. Kadangi piniginės lėšos buvo skolintos atsakovei, o ne UAB „Toner Plius prekyba“, pripažintina, jog paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris ir dėl to negalioja, taip pat pripažintina, jog paskolos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės. Nors tikrosios sutarties šalys susitarė, kad atsakovė grąžins ieškovei paskolintą pinigų sumą 2010-10-01, iki šiol paskola negrąžinta, todėl priteistina teismo.
Atsakovė I. A. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tam, jog būtų konstatuota, kad sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas, tuo tarpu ieškovės į bylą pateiktame paskolos raštelyje pinigų perdavimo faktas neužfiksuotas. Šiuo atveju pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui (ieškovei). Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje 2011-02-04 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, 2011-09-04 nutarimu jis buvo nutrauktas nustačius, jog jokie pinigai pagal 2009-05-01 paskolos sutartį nebuvo perduoti. Atsižvelgiant į tai, 2009-05-01 paskolos sutartis pripažintina nesudaryta. Atsakovė taip pat paaiškino, kad dirbdama UAB „Toner Plius prekyba“ sužinojo, jog savininkas nori parduoti įmonę, ieškovė išreiškė norą įsigyti įmonės akcijų, buvo nuspręsta, jog įmonę įsigis ieškovė su atsakovės mama, kiekviena sumokėdama po 90.000 Lt. Vėliau pablogėjus įmonės veiklai ieškovė paprašė surašyti raštelį, patvirtinantį, kad ji investavo pinigus į įmonę, todėl jai buvo išduotas paskolos raštelis, tačiau surašant šį raštelį jokie pinigai perduoti nebuvo.
Atsakovas UAB „Toner Plius prekyba“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog 2009-05-01 paskolos sandoris buvo sudarytas siekiant pridengti tikrąjį paskolos sandorį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės kaip fizinio asmens. Ieškovė nenurodė tikslo, dėl kurio atsakovė turėtų interesą sudaryti apsimestinį sandorį. Remiantis įrodymų visuma teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad 2009-05-01 paskolos sutartis būtų sudaryta pasinaudojus ieškovės patiklumu, menku išprusimu, darant ieškovei spaudimą ar ją įkalbėjus, ieškovė neginčija, kad ji laisva valia pasirašė paskolos sutartį. Būdama pakankamai apdairi ir rūpestinga ieškovė galėjo ir turėjo suprasti pasirašomo dokumento turinį ir tai, ar jis atitinka faktinius susiklosčiusius santykius, todėl ieškovės paaiškinimus, jog ji tinkamai nesuprato sutarties esmės, buvo įsitikinusi, jog paskolos sutartis sudaroma tarp ieškovės ir atsakovės, teismas laikė neįtikinamais. Kita vertus, tokie ieškovės paaiškinimai nepagrindė aplinkybės, kuria ji rėmėsi kaip faktiniu ieškinio pagrindu dėl apsimestinio sandorio sudarymo, tuo tarpu reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo ar apgaulės nebuvo pareikšta. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė, teikdama reikalavimą dėl 90.000 Lt paskolos grąžinimo, rašytinio įrodymo – paskolos raštelio, sudaryto tarp jos ir atsakovės, nepateikė. Iš į bylą pateikto paskolos raštelio kopijos matyti, kad jį pasirašė ieškovė ir atsakovė kaip UAB „Toner plius prekyba“ direktorė, todėl šis dokumentas nesukūrė paskolos teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, neturėjo pagrindo laikyti įrodytu, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai dėl 90.000 Lt paskolos suteikimo, kad paskolos dalykas buvo perduotas atsakovei, kuri įsipareigojo po tam tikro termino jį grąžinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė K. V. teismo prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Kaip faktinį ieškinio pagrindą ieškovė nurodė aplinkybes, kad 2009 m. pavasarį ji nutarė paskolinti atsakovei 90.000 Lt sumą UAB „Toner Plius prekyba“ akcijų įsigijimui. Atsakovė yra ieškovės artima giminaitė (jos sesers H. A. dukra), todėl ieškovei nebuvo pagrindo nepasitikėti artima giminaite. Atsakovė įtikino ieškovę, kad būsimą paskolos sutartį atsakovė pasirašys UAB „Toner Plius prekyba“ vardu, nes taip bus patikimiau. Atsakovė užtikrino ieškovę, kad skolinasi minėtą sumą išskirtinai sau ir kad ji dirba UAB „Toner Plius prekyba“ direktore, minėtos bendrovės veikla yra pelninga, todėl tikslinga ir geriau paskolos sandorį formaliai pasirašyti juridinio asmens, t. y. UAB „Toner Plius prekyba“, vardu. Būtent ieškovės nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžė šios bylos nagrinėjimo ribas. Byloje atmetus ieškinį ir tuo pačiu ieškovės nurodytą faktinį pagrindą pripažinus neįrodytu, teismas turėjo ex officio vertinti šalių sudarytą sutartį kaip paskolos sandorį CK 1.78 straipsnio 5 dalies prasme. Šioje byloje ieškovė ginčijamą sandorį prašė pripažinti negaliojančiu kaip apsimestinį (CK 1.87 straipsnis), t. y. pripažinti, kad tikrosios 2009-05-01 paskolos sutarties šalys yra ne ieškovė ir UAB „Toner Plius prekyba“, o ieškovė ir atsakovė. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad apsimestinis sandoris yra niekinis, kuris vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštąją sudariusių šalių ar vienos iš jų valią. Teismas aiškinosi ir tyrė tik išskirtinai ieškovės tikrąją valią ir jos siekiamus tikslus, tačiau netyrė ir nepasisakė dėl atsakovės tikrosios valios ir jos siekiamų tikslų sudarant 2009-05-01 paskolos sutartį. Iki akcijų įsigijimo atsakovė dirbo UAB „Toner Plius prekyba“ samdoma darbuotoja. Jos santykiai su bendrovės direktoriumi, liudytoju M. V., kuris siekė parduoti bendrovės akcijas už ne mažesnę 180.000 ar 250.000 Lt kainą, buvo įtempti. Taip pat teismas nevertino atsakovės turtinės padėties akcijų įsigijimo metu ir jos elgesio iki akcijų įsigijimo ir po to. Nebuvo vertinama ta aplinkybė, jog atsakovė derybas dėl UAB „Toner Plius prekyba“ akcijų įsigijimo vedė ne su jų savininku tiesiogiai, o per tarpininką vardu T., kurio teismas taip ir nenustatė ir tokiu būdu neapklausė. Taip pat nebuvo vertinama aplinkybė, kad atsakovė akcijas įsigijo per kitą tarpininką ieškovės sūnų, liudytoją D. V., ir to, kad ieškovę ir atsakovę siejo fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai. Be to, teismui padarius išvadą, kad pripažinti 2009-05-01 paskolos sutartį apsimestiniu sandoriu nėra pagrindo, t. y. kad tikrosios sutarties šalys yra ieškovė ir UAB „Toner Plius prekyba“, byloje esanti rašytinė 2009-05-01 paskolos sutartis iš viso liko neįvertinta – dėl jos pobūdžio ir kvalifikacijos teismas nieko nepasisakė ir tokiu būdu nevertino aplinkybės, kad UAB „Toner Plius prekyba“ vardu sutartį pasirašė atsakovė, kaip bendrovės direktorė, nors tuo metu direktore ji nebuvo. Taip pat teismas nepagrįstai netyrė ir nenustatinėjo pinigų, kuriuos atsakovė panaudojo UAB „Toner Plius prekyba“ akcijų įsigijimui, kilmės; nevertino aplinkybės, kad joks racionalus ir rūpestingas savininkas niekada neparduos 180.000 Lt vertės turto už 10.000 Lt sumą, išskyrus atvejus, kai tokio savininko atžvilgiu naudojamos neteisėtos priemonės. Nors nurodyta, kad 2009-05-01 paskolos sutartis yra sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Toner Plius prekyba“, tačiau ji yra apsimestinė, nes ja pridengta paskolos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės. UAB „Toner Plius prekyba“ nepripažintina tokio sandorio šalimi, kadangi, jos vardu veikusi atsakovė sandorio sudarymo metu nebuvo nei bendrovės akcininke, nei vadovė, todėl neturėjo įgaliojimų veikti bendrovės vardu. Teismas nevertino liudytojo M. V. parodymų, iš kurių matyti, kad UAB „Toner Plius prekyba“ parduodamų akcijų kaina buvo 180.000 Lt, tačiau akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje minėtas liudytojas nesuprantamai nurodė, kad jas pardavė tik už 10.000 Lt kainą, o dalį akcijų vertės tiesiog pasiėmė grynaisiais pinigais iš bendrovės kasos. Bendrovės parduodamų akcijų pirkimo-pardavimo sandoris buvo paskolos sandorį lydintis sandoris, tačiau teismo liko nevertintas ir neištirtas. Iš ieškovės paaiškinimų ir liudytojų parodymų, kurie yra nuoseklūs, logiški ir vienas kitą papildantys, matyti, kad iki ginčijamos 2009-05-01 paskolos sutarties sudarymo atsakovė dirbo UAB „Toner Plius prekyba“, todėl žinodama tikrąją padėtį, nutarė bendrovės akcijas įsigyti už 180.000 Lt. Kadangi atsakovė reikiamos sumos akcijų įsigijimui neturėjo, todėl nutarė pasiskolinti 90.000 Lt sumą iš ieškovės. Šias aplinkybes patvirtina prie bylos prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir byloje apklaustų liudytojų parodymai, kurių vertinti kritiškai nėra jokio pagrindo. Taip pat 2009-05-01 paskolos sutarties sudarymą patvirtina ir ta aplinkybė, kad po jos sudarymo atsakovė paskolino grynaisiais pinigais UAB „Toner Plius prekyba“ 55.340,25 Lt sumą, kuri buvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą. Byloje atsakovė neneigė, kad tokios piniginės sumos nei grynaisiais, nei kredito įstaigos atsiskaitomojoje sąskaitoje niekada neturėjo (neuždirbo). Tai reiškia, kad teismas turėjo išsiaiškinti ir ištirti minėtą aplinkybę dėl atsakovės 55.340,25 Lt paskolos, suteiktos bendrovei, kaip teisiškai reikšmingą. Teismas byloje esančius ir atsakovei nepalankius įrodymus vertino atskirai, pavieniui ir ne visų įrodymų kontekste, o tai sudarė prielaidas teismui visiškai nepagrįstai ieškovei palankius įrodymus vertinti kritiškai. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir nurodytus argumentus, konstatuotina, kad labiau tikėtina, kad 2009-05-01 paskolos sutarties šalys yra ieškovė ir atsakovė, o pagal šią sutartį ieškovė paskolino atsakovei 90.000 Lt sumą UAB „Toner Plius prekyba“ akcijų įsigijimui. Tokiu būdu atsakovė gavo 90.000 Lt paskolą, kurią ir panaudojo minėtų akcijų pirkimui. Teismas, nustatęs, kad 2009-05-01 paskolos sutartis nėra apsimestinis sandoris, nepateikė motyvų dėl pačios sutarties teisinio įvertinimo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kontekste, kadangi joks apdairus ir protingas asmuo nepasirašys sau ar juo labiau atstovaujam asmeniui ekonomine prasme itin nenaudingos sutarties. Be to, ieškovė prašė priimti atskirąją nutartį UAB „Toner Plius prekyba“ ir liudytojo M. V. atžvilgiu, paaiškėjus jų veiksmuose galimai nusikalstamų veikų požymiams, tačiau teismas atsisakė tokią nutartį priimti, motyvuodamas, kad atliktame ir nutrauktame ikiteisminiame tyrime tokių aplinkybių nenustatyta. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl atsakovės galimo sukčiavimo, o ne dėl UAB „Toner Plius prekyba“ tuometinio vadovo ir akcininko bei liudytojo šioje byloje M. V. veiksmų. Tokiu būdu teismo motyvai dėl atsisakymo priimti atskirąją nutartį liudytojo M. V. atžvilgiu CPK 299, 300 straipsnių prasme yra ydingi.
Atsiliepimas
Atsakovė I. A. teismo prašo ieškovės K. V. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovės paaiškinimus dėl 2009-05-01 paskolos raštelio surašymo aplinkybių, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, ikiteisminio tyrimo medžiagą, teisingai konstatavo, kad nė vienos iš šalių paaiškinimai nesudaro pagrindo išvadai, jog 2009-05-01 paskolos sandoris buvo sudarytas siekiant pridengti neva tikrąjį paskolos sandorį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės. Ieškovės paaiškinimai nepagrindė ne tik aplinkybės, kuria remiamasi kaip faktiniu ieškinio pagrindu, o būtent, jog šalys, sudarydamos paskolos sutartį turėjo siekį pridengti tikrąjį paskolos sandorį, bet ir iš viso ieškovė neįrodė, kad tarp šalių buvo sudaryta kokia nors sutartis. Ginčo teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovės nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto. Teismas, priešingai nei nurodo ieškovė, ex officio vertino šalių sudarytą sutartį bei konstatavo, kad ieškovė neįrodė nei paskolos sandorio buvimo tarp ieškovės ir UAB „Toner Plius prekyba“, nei paskolos santykių buvimo tarp ieškovės ir atsakovės kaip fizinių asmenų. Paskolos raštelyje neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, ieškovė neįrodė pinigų perdavimo fakto nei UAB „Toner Plius prekyba“, nei atsakovei. Minėto fakto nepatvirtino ne tik esantys byloje rašytiniai įrodymai, bet jis nepatvirtintas ir liudytojų parodymais. Teismas nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių bei aiškinosi tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgė į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. Teismas pilnai, visapusiškai, tinkamai ištyręs visus byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo, kad ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovės ir UAB „Toner Plius prekyba“ 2009-05-01 paskolos sutartį dėl 90.000 Lt paskolos negaliojančia (apsimestiniu sandoriu) bei pripažinti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, atmestinas kaip neįrodytas. Teismas tyrė ir vertino visus įrodymus, kurie buvo surinkti byloje, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo medžiagą bei motyvavo savo sprendimą. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Taigi, kaip kad teisingai nurodė teismas, ieškovė neįrodė pinigų perdavimo fakto atsakovės ir UAB „Toner Plius prekyba“ nuosavybėn. Liudytojas M. V., teigdamas, kad akcijas pardavė už 10.000 Lt, kaip tik byloje nepatvirtino ieškovės nurodytų aplinkybių dėl 90.000 Lt paskolos suteikimo atsakovei, bet priešingai, patvirtino, kad tokių pinigų iš ieškovės ji nėra gavusi. Be to, pats pinigų perdavimo faktas liudytojui M. V. nepatvirtina fakto, kad tarp atsakovės ir ieškovės susiklostė paskolos santykiai ir kad atsakovė yra gavusi 90.000 Lt. Teismas įvertino ir pasisakė dėl akcijų pirkimo aplinkybių, bet tai vėlgi nepatvirtina, kad tarp atsakovės ir ieškovės susiklostė paskolos santykiai. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teisingai konstatavo, kad nėra pagrindo laikyti įrodytu, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai dėl paskolos suteikimo, kad paskolos dalykas buvo perduotas atsakovei, kuri įsipareigojo po tam tikro termino jį grąžinti, todėl ieškinio reikalavimas dėl 90.000 Lt paskolos priteisimo buvo pagrįstai atmestas. Teismas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertino faktines aplinkybes, byloje esančią medžiagą, liudytojų parodymus, todėl teismo priimtas sprendimas paliktinas galioti. Teismo sprendimas yra teisėtas, nes priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas. Teismas, spręsdamas bylą, tinkamai išaiškino taikomų įstatymų galiojimą ginčo teisiniams santykiams, ir tokį sprendimą motyvavo.
Atsakovas UAB „Toner Plius prekyba“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2009-05-01 tarp atsakovės I. A. kaip UAB „Toner plius prekyba“ direktorės bei ieškovės K. V. buvo sudaryta paskolos sutartis (t. I, b.l. 7). Šioje sutartyje nurodyta, kad „Aš I. A. direktorė ir UAB „Toner plius prekyba“ iš K. V. pasiskolino 90.000 Lt (devyniasdešimt tūkstančių litų), UAB „Toner plius prekyba“ įsipareigoja skolą grąžinti kuo greičiau“. Ieškovės teigimu, ši paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris, kadangi iš tikrųjų paskola buvo suteikta ne UAB „Toner plius prekyba“, o atsakovei kaip fiziniam asmeniui UAB „Toner plius prekyba“ akcijų įsigijimui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad prieš vertinant, ar nurodyta 2009-05-01 paskolos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia CK nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais, visų pirma turi būti nustatyta, ar tokia sutartis apskritai yra galiojanti ir sukurianti jos šalims teisinius padarinius, t. y. ar ieškovė pagal 2009-05-01 paskolos sutartį paskolino atsakovei, tuo metu veikusiai kaip UAB „Toner plius prekyba“ direktorė ar kaip fizinis asmuo, 90.000 Lt sumą, o atsakovė ir tuo pačiu bendrovė įsipareigojo gautą paskolą grąžinti. Tai grindžiama tuo, kad paskolos teisiniams santykiams tarp šalių atsirasti nepakanka vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo. Šiems santykiams konstatuoti yra būtinas sutarties dalyko – pinigų perdavimo faktas, t. y. pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga. Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda pinigus paskolos gavėjui, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vien žodžio „pasiskolino“ pavartojimas bendrame sutarties tekste, bet ne atskirai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tokiu atveju sprendžiant, ar žodžiu „pasiskolino“ užfiksuotas paskolos dalyko perdavimas, esminę reikšmę turi paskolos sutarties pasirašymo aplinkybės ir šalių tikroji valia. Tais atvejais, kai paskolos sutartyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2012).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, kad pagal 2009-05-01 paskolos sutartį ar kitu pagrindu ji paskolino atsakovei, tuo metu veikusiai kaip UAB „Toner plius prekyba“ direktorė ar kaip fizinis asmuo, 90.000 Lt sumą, o atsakovė ir tuo pačiu bendrovė įsipareigojo gautą paskolą grąžinti. Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog 2009-05-01 paskolos sutartis buvo sudaryta tam, kad patvirtintų faktą, jog ieškovė, kaip ir atsakovė, investavo nurodytą sumą pinigų į UAB „Toner plius prekyba“ akcijų įsigijimą.
Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-2-007-11 pagal 2011-02-04 ieškovės pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad 2009 m. balandžio mėn. į ieškovę kreipėsi atsakovė su prašymu paskolinti 90.000 Lt UAB „Toner plius prekyba“ akcijų įsigijimui; minėtus pinigus ieškovė paskolino ir gavo iš atsakovės paskolos raštelį; 2010 m. lapkričio mėn. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu grąžinti paskolintus pinigus, bet atsakovė nurodė, kad skolinga ne ji, o UAB „Toner plius prekyba“, nors ieškovė su šia bendrove jokios paskolos sutarties nesudarė (prie bylos prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga, b.l. 14).
Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra 2011-09-14 nutarimu pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukė, motyvuojant tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nepavyko pašalinti prieštaravimų tarp ieškovės ir jos sūnaus D. V. parodymų iš vienos pusės bei atsakovės parodymų iš kitos pusės dėl piniginių lėšų paskolos aplinkybių UAB „Toner Plius prekyba“ akcijų įsigijimui; ieškovė nurodė, kad akcijos buvo įsigytos už 90.000 Lt, kuriuos ji dar iki 2009-05-01 paskolos sutarties pasirašymo paskolino atsakovei bendrovės akcijų įsigijimui; tuo tarpu atsakovė nurodė, kad akcijos buvo įsigytos už 180.000 Lt, iš kurių 90.000 Lt priklauso jai ir jos motinai (H. A.), iš kurių dalis (70.000 Lt) buvo pasiskolinta iš R. K., o kiti 90.000 Lt priklausė ieškovei; apklausta kaip liudytoja R. K. patvirtino, kad jai buvo žinoma, jog ieškovė kartu su atsakove ir jos motina H. A. ketino bendrai įsigyti UAB „Toner Plius prekyba“ bei, kad H. A. prašė paskolinti jai 70.000 Lt šiam tikslui; ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. V. vienareikšmiškai patvirtino, kad UAB „Toner Plius prekyba“ akcijas pardavė už 10.000 Lt, o ne už 90.000 Lt kaip nurodė ieškovė ar 180.000 Lt kaip nurodė atsakovė; akcijų pirkimo pardavimo sutartyse nurodyta, kad akcijos buvo perleidžiamos tik už 10.000 Lt; ikiteisminio tyrimo metu apklaustos tiek ieškovė, tiek atsakovė patvirtino, kad 2009-05-01, pasirašant paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė kaip UAB „Toner Plius prekyba“ direktorė ir UAB „Toner Plius prekyba“ tariamai pasiskolino 90.000 Lt iš ieškovės, jokie pinigai pagal minėtą sutartį paskolinti nebuvo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė apgaulės būdu įgijo 90.000 Lt, priklausančius ieškovei, nes jų abiejų pasirašyta paskolos sutartis laikytina niekine, ja nebuvo ketinama sukurti jokių teisinių pasekmių ir pareigų (apgaulė buvo tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės), o sąmoningai buvo iškraipyta tikrovė (prie bylos prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga, b.l. 152-165).
Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo duoti ieškovės ir jos sūnaus D. V., atsakovės ir jos motinos H. A. bei UAB „Toner Plius prekyba“ buvusio savininko M. V. parodymai yra prieštaringi bei vertintini kaip subjektyvūs, nes visi šie asmenys buvo tiesiogiai suinteresuoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjamos bylos baigtimi. Nepaisant to, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovės ir jos motinos H. A. duotus parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti R. K. parodymai, kuriai buvo žinomos aplinkybės, susijusios su šioje byloje nagrinėjamu UAB „Toner Plius prekyba“ akcijų įsigijimu. Svarbu tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl ko ši liudytoja galėtų turėti suinteresuotumą duoti tikrovės neatitinkančius vienai iš ginčo šalių naudingus parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu R. K. paliudijo, jog 2009 m. pavasarį, galimai balandžio mėn., Velykų šventės metu, iš atsakovės sužinojo, kad UAB „Toner Plius prekyba“, kurioje atsakovė dirbo, savininkas ketina parduoti minėtą bendrovę už 250.000 Lt; R. K. su H. A. ir ieškove nusprendė bendrai įsigyti minėtą bendrovę; vėliau, galimai 2009 m. balandžio mėn. pabaigoje, ieškovės ir H. A. pokalbio metu R. K. sužinojo, jog minėtą bendrovę savininkas sutiko parduoti už 180.000 Lt, taip pat, jog ieškovė ir H. A. dviese ketina įsigyti minėtą bendrovę (be R. K.); tada H. A. paprašė R. K. paskolinti jai 70.000 Lt bendrovės įsigijimui, kadangi tuo metu neturėjo pinigų; vėliau ieškovė, atsakovė ir jos motina H. A. R. K. minėjo, kad jos įsigijo bendrovę (prie bylos prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga, b.l. 136-137). Šiuos R. K. paaiškinimus netiesiogiai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti 2009-04-25 paskolos sutartis, sudaryta tarp ieškovės, atsakovės, jos motinos H. A. ir R. K. (prie bylos prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga, b.l. 73).
Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija laiko labiau pagrįstais atsakovės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus, jog ieškovė kartu su atsakove ir jos motina H. A. nusprendė lygiomis dalimis įsigyti UAB „Toner Plius prekyba“ akcijas, tuo tarpu 2009-05-01 paskolos sutartis buvo surašyta atsakovės pageidavimu tik tam, kad ji gautų patvirtinimą, jog į UAB „Toner Plius prekyba“ yra investavusi 90.000 Lt (t. I, b.l. 139-142, ikiteisminio tyrimo medžiaga, b.l. 48-49, 78-79). Atitinkamai byloje nėra pakankamai patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad 2009-05-01 paskolos sutarties pagrindu ieškovė paskolino atsakovei, tuo metu veikusiai kaip UAB „Toner plius prekyba“ direktorė ar kaip fizinis asmuo, 90.000 Lt sumą, o atsakovė ir tuo pačiu bendrovė įsipareigojo gautą paskolą grąžinti.
Atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje apklausti liudytojai – buvęs UAB „Toner Plius prekyba“ savininkas M. V., ginčo šalių artima draugė B. K., ieškovės sesuo V. K., ieškovės teta ir atsakovės pusseserė B. L. – negalėjo tiesiogiai patvirtinti aplinkybės, jog ieškovė paskolino atsakovei 90.000 Lt UAB „Toner Plius prekyba“ akcijų įsigijimui, visi šie liudytojai (išskyrus M. V.) apie tai yra tik girdėję iš kitų asmenų (t. I, b.l. 143-145).
Apibendrinus visą tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje – 500 Lt už advokato teisines paslaugas (t. II, b.l. 20) (CPK 93 straipsnis). Taip pat 3000 litų 2013-01-09 nutartimi atidėto žyminio mokesčio valstybei
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės K. V. 500 litų bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. A. (P.) ir 3000 litų bylinėjimosi išlaidų valstybei.